kainos

Produktų kainas lyginantis portalas Pricer.lt birželį fiksuoja kainų šuolį. Brangsta tiek pigiausios, tiek populiariausios prekės. Nuo metų pradžios pigiausių maisto prekių krepšelis pabrango beveik 4 eurais arba 8 proc. Pranešime žiniasklaidai nurodoma, kad tai yra vienas didžiausių kainų šuolių per Pricer.lt stebėjimų istoriją.

Birželio pradžia Palangai buvo sėkminga – prie jūros vyko daugybė poilsiautojų iš skirtingų Lietuvos vietovių. Verslininkai išaugusiu žmonių antplūdžiu be galo džiaugiasi ir tikisi nuo liepos mėnesio sulaukti dar didesnio poilsiautojų srauto. Tiesa, svečiai liepą turės tenkintis didesnėmis paslaugų kainomis. Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė tv3.lt portalui teigė, kad verslininkų nuotaikos po Joninių šventės yra džiugios.

Lietuviškos vestuvių tradicijos pamažu nyksta ir užleidžia vietą naujoms, modernų gyvenimo būdą atspindinčioms madoms. Vasarą, kai tūkstančiai tautiečių šoks vestuvėse, tik retose jų bus pamergės ir pabroliai, o piršlių, matyt, nekars niekas. Tiesa, daugelyje vestuvių bus tai, ko prieš kelis metus nebūtumėte radę net su žiburiu: foto būdelės, sienelės greta kurių galima pasidaryti asmenukę ir momentinių fotografijų aparatai.

Latvijos parlamentas ketvirtadienį per pirmąjį svarstymą pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, kuriomis šio mokesčio tarifas stipriajam alkoholiui mažinamas 15 procentų. Pataisoms pritarta 61-u balsu „už“, aštuoniems parlamentarams balsavus priešingai. Pataisos priimamos skubos tvarka, reaguojant į Estijos jau priimtą sprendimą alkoholio akcizus nuo rugpjūčio mėnesio apkarpyti 25 procentais. Tai gali sumažinti alkoholinių gėrimų pardavimus Latvijoje bei kartu – valstybės iždo įplaukas.

Maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos Lietuvoje praėjusiais metais buvo vienos mažiausių visoje Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Maisto kainų lygis pernai šalyje sudarė 82 proc. ES vidurkio, rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Mažesnės kainos pernai fiksuotos tik Lenkijoje (69 proc.), Rumunijoje (66 proc.) bei Bulgarijoje (76 proc.). Alkoholinių gėrimų kainos Lietuvoje pernai sudarė 94 proc. ES vidurkio, tabako – 63 proc. ES vidurkio.

Turgaviečių prekystaliai jau nukrauti šviežiomis lietuviškomis daržovėmis, uogomis. Tačiau tų pačių braškių, šilauogių ar mūsiškių agurkų kainos sostinėje bei mažesniuose miestuose skiriasi. TV3 žinių žurnalistai skirtingose Lietuvos kraštuose nusprendė pasidomėti, kokie gi šalyje kainų skirtumai. Pavyzdžiui, Marijampolėje už kilogramą bulvių prašoma nuo 1,30 iki 1,50 euro. Mažos bulvės pigesnės, didelės – brangesnė.

Panevėžio turguje pasirodė pirmosios miško gėrybės. Grybautojai jau renka grybus ir žemuoges. Tiesa, jų parduodama ne po daug, litras ką tik sudygusių vos nago didumo voveraičių kainuoja 5 eurus, o ir už stiklinaitę žemuogių norima kaip už kilogramą braškių. Miško uogų rinkėjai skundžiasi, kad alinantis karštis išdegino uogas, todėl jų nėra daug. Kad į mišką nėra ko dar kojos kelti, pritaria ir patyręs grybautojas Jonas.

Vasara – vestuvių metas ir vestuvių planuotojai pluša pasiraitoję rankoves. Pasak šventes organizuojančių žmonių, geri vestuvių fotografai ir renginių vedėjai būna išgraibstomi dar prieš metus, o pavėlavę į vestuvių traukinį grumiasi gerų specialistų „aukcionuose“ ir švaisto pinigus. Vestuvės, kuriose dalyvauja pusšimtis žmonių – nepigi pramoga, bet įsimylėjėliai negaili pinigų savo šventei.

Jau nuo seno lietuviai po darbų mėgdavo išsiperti pirtelėse, ir dabar jų gausu aplink nuosavus namus ar sodybas. Pirtelės būna įvairios – nuo tradicinių kaimo dūminių iki prašmatnių garinių šiuolaikiniuose namuose. Kadangi daugelį jų įrengė specializuotos įmonės, nagingi meistrai, jos atsiėjo gana brangiai. Tačiau išradingi lietuviai ir šioje situacijoje surado išeitį. Pateikiame keletą pirtelių, kurios kainuoja tikrai nedaug, tačiau malonumą suteikia tikrai ne mažesnį, variantų.

Artėjant vasarai, tėvai priversti sukti galvą, kuo jos metu užimti atostogaujančius vaikus. Viena išeičių – stovyklos. Ir daugiau nei pusė tėvų sako, kad stovykloms pinigų ir taip neužtenka, o šiemet už vaikų vasaros pramogas pinigines suaugusiems teks atverti dar plačiau. Stovyklų kainos svyruoja nuo 100 iki net 1000 eurų.

Dėl itin sauso ir pernelyg karšto balandžio vėluoja sraigių supirkimo sezonas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikas Tadas Kantautas sako, veikiau kitaip ir nebus, nes tokių sraigiauti tinkamų dienų vėl nenusimato, nes ateina karštis ir sausra. O štai vasaros pradžią specialistai žada vėsesnę nei pernai. „Šiemet taip šilta nebus, viskas grįš į įprastines daugiametes normas. Turėtų būti arti tų vidurkių, ir net gal pusę laipsnio šilčiau. Tačiau, deja, šiek tiek sausiau.

Vasariški orai pažadino lietuvių norą įsigyti šviežių produktų iš ūkininkų. Štai saulėtą popietę Kalvarijų turguje prie braškes, šilauoges, trešnes ir daržoves siūlančių pardavėjų nutįsta eilės pirkėjų. Visgi, už lietuviškas braškes gali tekti sumokėti ir 7 eurus (24 litai), o šilauoges – 9 eurus (31 litas).  Nukrauti prekystaliai braškių ir šilauogių indeliais, kaip sako pardavėja Alina, liudija, kad ši vasariška produkcija šiuo metu yra viena populiariausių tarp pirkėjų.

„Eurovizijos“ dainų konkursas kasmet sutraukia tūkstančius gerbėjų iš viso pasaulio. Ne išimtis ir Lietuva – šiemet į Tel Avivą atvyko ir keturios draugės, pasipuošusios trispalve.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja, pasipiktinusi, kad „Maximos“ parduotuvėje gerokai permokėjo už prekę. Prekybininkai teisinasi negalintys nustatyti mažesnės kainos nei ta, kuria prekę perka iš tiekėjų. Gegužės pradžioje kaunietė Gintarė užsuko apsipirkti į greta namų esančią „Maximos“ parduotuvę Kauno Savanorių prospekte. Ir tik grįžusi namo suprato, kad veikiausia permokėjo. „Kauno „Hyper Maximoje“ nusprendžiau anūkei į užsienį nupirkti lauktuvių knygutę.

Lietuvos gyventojai kol kas nekeičia nuomonės dėl būsto kainų krypties per artimiausius dvylika mėnesių. SEB banko užsakymu balandžio pradžioje atlikta apklausa atskleidė, kad 54 proc. apklaustųjų tikisi, jog būsto kaina per vienus metus padidės, 11 proc. mano, kad būstas pigs, 27 proc. nesitiki pokyčių, o likę 8 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu, komentuoja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Skirtumas tarp prognozuojančių, kad būstas brangs ir pigs, šių metų pradžioje buvo 43 proc.

Sunku patikėti, kad spalvingasis ir kontrastingasis Izraelio miestas Tel Avivas įkurtas vos kiek daugiau nei prieš šimtą metų, 1909-aisiais. Tel Avivas – svarbiausias Izraelio ekonomikos centras. Būtent čia yra įsikūrusios įvairios tarptautinės kompanijos, o mieste sėkmingai vystoma maisto, tekstilės, chemijos bei kita pramonė. Daugelis, apsilankę Tel Avive, sako, kad tai yra rojus žemėje. Malonus ir šiltas oras, šalia Viduržemio jūra, nušviesta gelsvo smėlio paplūdimiais.

Degalų kainoms šoktelėjus net keliolika centų už litrą, vairuotojai neslepia pasipiktinimo. Kainų stebėtojai tikina, kad nafta, kuri ir diktuoja galutines kainas,  pastarąsias savaites pigo. Prekybininkai teisinasi, jog dalis degalinių dar neišpardavė brangiau kainavusių degalų likučių. „Kai dirbu su savo mašina ir reikia piltis iš savo kišenės, tai pastebėjau. Man atrodo, čia kažkokia mafija. Jei nafta atpigo, o kuras kyla į viršų“, – taip degalų kainų šoktelėjimą apibūdina vilnietis.

Nuo trečiadienio pinga tarptautiniai skambučiai ir trumposios žinutės (SMS) Europos Sąjungoje (ES). Nuo šiol iš savo šalies į kitą ES šalį skambinantys vartotojai mokės iki 23 centų (su PVM) už minutę pokalbio ir iki 7 centų (su PVM) už trumpąsias žinutes (SMS). Tarptautiniai skambučiai ir SMS– tai skambučiai ir SMS kitos ES šalies telefono numeriu iš vietinio mobiliojo ar fiksuotojo ryšio telefono, kai vartotojai yra namuose.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) skaičiuojamas maisto kainų indeksas balandį, palyginti su kovo mėnesiu, pakilo 1,5 proc., arba 2,5 punkto, iki 170 punktų, pasiekęs aukščiausią nuo 2018 metų birželio lygį. Tačiau indeksas buvo 2,3 proc. mažesnis negu 2018-ųjų balandį. Praėjusį mėnesį pakilo visų prekių grupių, išskyrus grūdus, kainų indeksai. Labiau pakilo pieno produktų ir mėsos kainų indeksai, o mažiau – augalinių aliejų ir cukraus kainų indeksai.

Valstybės įmonė Registrų centras šiemet ketina įdiegti naują kainodarą ir atverti daugiau duomenų rinkai. Centro strateginio vystymo direktorius Adrijus Jusas sako, kad internetu teikiamos paslaugos turėtų gerokai atpigti. „Yra parengtas naujas kainodaros modelis, kurio esminis pokytis – paslaugos įvertintos patiriamomis sąnaudomis.

Nors metų pradžioje buvo stebima, kad pagrindinių prekių kainos stabilizavosi, tačiau metams įsibėgėjus, jos vėl ima augti. Tiesa, kai kurie produktai pinga. Negalutiniais Statistikos departamento duomenimis, balandžio mėnesio metinės (2019 m. balandį, palyginti su 2018 m. balandžiu) infliacijos išankstinis įvertis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą sudaro 2,7 proc. Tokia šio rodiklio reikšmė yra didžiausia nuo praėjusių metų spalio. Svetainėje produktukainos.

Lygiai prieš 15 metų Lietuva tapo Europos Sąjungos dalimi. Algos ir pensijos per šį laiką padidėjo daugiau kaip tris kartus, o maistas pabrango daugiau kaip du kartus. Ekspertai sutaria, kad Lietuva pasiekė daug, tačiau artimiausiu metu labiau prisivyti ES senbuves bus sunku.

Artėjant Velykoms parduotuvių lentynose padaugėjo pigesnių ukrainietiškų kiaušinių. Lietuvos paukštininkystės verslas skundžiasi, kad jie nesugeba konkuruoti su produkcija iš trečiųjų šalių. Mat ukrainietiški kiaušiniai dedami fermose, kuriose negalioja Europos Sąjungos reikalavimai. Vištos Ukrainoje gyvena mažesniuose narvuose, dėl to ir auginti jas pigiau nei Lietuvoje.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Baltijos valstybės per metus labiausiai padidėjo Latvijoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje kovą buvo 2,6 proc., Latvijoje – 2,8 proc., Estijoje – 2,3 procento. Vartojimo prekės Lietuvoje per metus pabrango 2,0 proc., paslaugos – 4,3 proc., Latvijoje – atitinkamai 2,7 proc. ir 2,9 proc., Estijoje – 1,3 proc. ir 3,3 procento. Kovą Lietuvoje užfiksuota 0,9 proc., Latvijoje – 1,1 proc., Estijoje – 0,3 proc.

Lietuvoje vėl keičiasi kompensuojamų vaistų sąrašas. Vis daugiau preparatų bus kompensuojami šimtu procentu. Dešimtims tūkstančių lietuvių nebereiks primokėti už vaistus nuo migrenos, galvos skausmo, artrozės, podargos ir kitų ligų. Tiesa, vaistinių atstovai ir pacientus vienijančios organizacijos aiškina, kad kiekvienas naujas kainynas sukelia chaosą. Kompensuojamų vaistų sąrašas Lietuvoje keičiasi 4-is kartus per metus.

Turbūt dažnas vilnietis prisimena laikus, kai batus žiemai rinkosi stovėdamas ant kartono ir trypčiodamas iš šalčio pigių prekių rojuje – Gariūnuose. Tiesa, dabar čia viskas gerokai pasikeitę: klientus pasitinka milžiniškas, „Titaniku“ pramintas pastatas su fontanais ir parodomis, o prekių kainos nenusileidžia vardinių drabužių parduotuvėms. Vilnietė, apsilankiusi Gariūnuose, su tv3.lt pasidalino apsipirkimo įspūdžiais šioje sostinės prekyvietėje.

Dažnai lietuvės ieško gražių drabužių, avalynės arba stilingų aksesuarų internetinėse parduotuvėse. Lietuvių itin pamėgta – „aliexpress“. Tiesa, kartais užsakytos ir klientus pasiekusios prekės virsta tikru kuriozu. Vienas tokių – pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose ėmęs plisti kaip virusas. Lietuvė moteris užsakė savo dukrai juodus plokščiapadžius batukus su raišteliais. Ji džiaugėsi jais, jos dukra pozavo apsiavusi juos, tačiau moteriai kilo klausimas, kodėl ant jų padų – kryželiai.

Šiuo metu pats geriausias laikas pasimėgauti tikru vitaminų šaltiniu – puikiai išlaikytais lietuviškais obuoliais. Tie, kas jų neturi sandėliukuose, gali rasti Kėdainių turgavietėse. Ir obuolius pirkti dabar gali kiekvienas, nes jų kaina tikrai nedidelė, o jais prekiauja kas antras prekybininkas. Šeštadienį Janušavos turgavietės ūkininkų turgelio teritorijoje prekiavę žmonės siūlė kraštiečiams įsigyti įvairiausių obuolių – ir žalių, ir raudonų.

Apsipirkti greitai, kokybiškai ir pigiai – kone kiekvieno pirkėjo svajonė. Dažniausiai įvairių akcijų ir nuolaidų metu mėgstamas prekes galima įsigyti mažesnėmis kainomis, o kur galima pigiausiai įsigyti populiariausių prekių nesivaikant joms taikomų nuolaidų? Prekių kainų lyginimo tyrimas atskleidė prekybos tinklų lyderius, palankiausius pirkėjo kišenei.

Trečiadienį centriniame Kėdainių miesto turguje ir mažesniuose turgeliuose jau buvo galima išvysti pirmųjų šiųmečių kėdainietiškų trumpavaisių agurkų. Prekybininkai nesikuklino ir už kilogramą dailiai nuaugusių agurkėlių prašė keturių eurų. Tiesa, pirkėjų gausa prekybininkai pasigirti negalėjo. Ir savo, ir ne Vieni pakalbinti prekybininkai sakė, kad pardavinėja savo šiltnamyje augintus agurkus, o kiti pripažino, jog yra tik perpardavinėtojai.

Kai kurių studijų krypčių kainos šįmet kilo net iki 23 proc., ir lyginant su pernai, tai didelis šuolis. Pernai kainos kilo vos iki 1,5 proc., nurodo portalas delfi.lt. Universitetinių studijų norminės kainos –„krepšeliai“ šįmet pakilo nuo 181 iki 1668 eurų, kolegijose – nuo 194 iki 809 eurų. Pakilus norminėms kainoms, kils ir universitetinės. Už mokslą mokantiems studentams teks mokėti mažiausiai daugiau tiek, kiek pakilo valstybės nustatyta kaina.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Baltijos valstybės per metus labiausiai pakilo Latvijoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje vasarį buvo 2,1 proc., Latvijoje – 2,9 proc., Estijoje – 2,0 procento. Vartojimo prekės Lietuvoje per metus pabrango 1,2 proc., paslaugos – 4,4 proc., Latvijoje – po 2,9 proc., Estijoje – atitinkamai 1,2 proc. ir 3,3 procento. Vasarį Lietuvoje užfiksuota 0,1 proc., Latvijoje – taip pat 0,1 proc., Estijoje – 0,2 proc.

Pirmą kartą nuo euro įvedimo Lietuvoje stabilizavosi maisto kainos. Anot ekonomistų, porą metų užsitęsęs spartus jų augimas pagaliau baigėsi. Pastaruosius 2 mėnesius maistas šiek tiek net pigo. Kas stabilizavo maisto kainas ir kiek tęsis ši tendencija? Vilnietė pensininkė Vida su vyru apsiperka vienoje iš sostinės parduotuvių. Pora stengiasi taupyti ir medžioja kiekvieną nuolaidą. Vida sako, kad seka maisto produktų kainas. Anot moters, jos iš lėto kyla kone kiekvieną mėnesį.

Jau nuo pat penktadienio ryto Vilniuje šurmuliuoja Kaziuko mugė. Žmonės skuba nusipirkti įvairių grožybių, kuriomis puoš namus, arba maisto, kuriuo mėgausis grįžę iš kasmetinės mugės. Vis dėlto, gana dažnai žmonės grįžta kone tuščiomis sakydami, kad apsipirkti Kaziuko mugėje – labai brangu. tv3.lt redakcija sulaukė praktiško vilnietės patarimo, kaip prasisukti mugėje, kad piniginėje nebešvilptų vėjai. Vilnietė Silvija laiške rašo: „Aš, kaip ir daugelis kitų vilniečių, kasmet skubu į mugę.

Nuo šio penktadienio, t.y. kovo 1 dienos, keičiasi akcizai. Dėl to brangsta įvairūs tabako gaminiai ir alkoholiniai gėrimai. Šį pavasarį didėja akcizai taikomi cigaretėms, cigarams, cigarilėms, rūkomajam tabakui, kaitinamojo tabako produktams, taip pat etilo alkoholiui. Dėl 10 proc. didėsiančio akcizo tarifo stipriam alkoholiui, puslitris stipriųjų alkoholinių gėrimų vidutiniškai pabrangs 39 centais, paskaičiavo Finansų ministerija.

Prekybos centruose – pirmieji šviežio derliaus požymiai. Ant prekystalių jau atsiranda šviežių kopūstų, trumpavaisių agurkų, prieskoninių žolelių, kai kurių salotų rūšių. Po kelių savaičių žadamos ir bulvės, pomidorai. Smulkieji ūkininkai spėja, kad taip yra ne tik todėl, kad norima įtikti pirkėjams, bet ir dėl to, kad ūkininkų sandėliuose krapštomi paskutiniai pernykščio derliaus likučiai. Vilnietė Ona prie prekybos centro parduoda likučius iš rūsio – paskutiniai moliūgų gabaliukai.

Nuo kovo 1 dienos keičiasi akcizų tarifai, taikomi cigaretėms, cigarams, cigarilėms, rūkomajam tabakui, kaitinamojo tabako produktams, taip pat etilo alkoholiui. Cigaretėms taikomas akcizų tarifas didėja nuo 59 eurų iki 62,25 euro už 1 000 cigarečių, o kombinuotasis akcizų tarifas — nuo ne mažiau kaip 96 eurų iki ne mažiau kaip 102 eurų už 1 000 cigarečių.

Sausio pradžioje kainų palyginimo agentūra „SeeNext“ atliko slapto pirkėjo tyrimą, padėjusį atsakyti, kuriame prekybos tinkle kainos yra palankiausios. Tyrimas buvo vykdomas penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose įsikūrusiuose tinkluose „Maxima“, „Lidl“, „Rimi“, IKI bei „Norfa“. Remiantis tyrimo duomenimis, tų pačių prekių krepšelio kaina, priklausomai nuo miesto ir prekybos tinklo, svyruoja nuo 29,55 iki 33,68 eurų.

Naujienų portalą tv3.lt pasiekė vilnietės Auksės laiškas, kuriame ji išreiškė nuomonę apie socialiniame tinkle pardavinėjamus meškučius iš gėlių. „Esu prisiregistravusi daugybėje feisbuko grupių, todėl stebiu visas naujienas – žinau, kokios prekės parduodamos ir kokia yra paklausa. Tačiau kai pamačiau naujausią „trendą“ – meškučius iš gėlių, norėjau aiktelėti. Kas galėtų juos pardavinėti ir, dar daugiau, kas ryžtųsi juos pirkti“, - nevyniodama žodžių laiške rašė Auksė.

Viešojoje erdvėje vis dažniau girdisi šnekos, kad kai kurie maisto produktai turtingesnėse Europos Sąjungos šalyse neretai atsieina pigiau arba panašiai kaip ir Lietuvoje. Kainų palyginimo portalo pricer.lt atlikto tyrimo duomenimis, mūsų šalies parduotuvėse neretai galima apsipirkti ne tik brangiau nei Lenkijoje, bet ir Vokietijoje ar Prancūzijoje. Skirtis gali ir keturis kartus  2018 m. Teisingumo ministerijos užsakymu atliktas pricer.

Airijos žemų kaštų skrydžių bendrovė „Ryanair“ vėl padidino savo paslaugų kainas. Praėjus vos dvejiems mėnesiams nuo bagažo gabenimo taisyklių pakeitimo, šį kartą įmonė pabrangino keliones su iki 10 kg sveriančiais lagaminais. Kaip rašo mirror.co.uk, pagal dabartines taisykles tie keleiviai, kurie į lėktuvo saloną nori paimti antrą bagažą, turi arba mokėti už pirmenybinį įlaipinimą, arba lagaminą atiduoti į bagažo skyrių.

Kalbų, kad sovietinės okupacijos metais įvairios prekės Lietuvoje kainavo žymiau pigiau nei šiandien, netrūksta. Nors tiksliai sulyginti lietuvių perkamąją galią dabar su buvusia prieš keturis dešimtmečius sunku dėl sovietinės statistikos nepatikimumo, bet apibendrinti skirtumus bendrais bruožais galima. „Pigaus sovietmečio“ mitą savo feisbuko paskyroje neseniai nusprendė sugriauti Ventos regioninio parko direktorius Andrius Almanis.

Jau nuo kitų metų daugiau pinigų atseikėti teks ne tik už elektrą ir dujas, bet ir už žalingus įpročius. Kiek ateinančiais metais pabrangs butelis stipriojo alkoholio, cigarečių pakelis ir kokio dydžio sąskaitoms už elektrą reikia pasiruošti. Kainų komisija lapkričio pabaigoje patvirtino naujus dujų kainų tarifus, pagal kuriuos nuo sausio gamtinių dujų kubas buitiniams vartotojams brangs 7 centais, arba 12–18 proc., primena tv3.lt.

Jei dar tik renkatės, kur sutikti Naujuosius, galite likti be nieko. Restoranuose ar baruose vietų beveik nebeliko. Aiškėja, kad šiemet Naujųjų metų nakčiai lietuvaičiai pinigų negaili. Verslininkai džiaugiasi, kad tautiečiai per naujuosius nelinkę sėdėti namuose ir kartais tam pasiryžę išleisti sumą, prilygstančią minimaliam atlyginimui. Vilniuje įsikūrusio restorano vadovė Ieva ant stalo dėlioja šventėms išblizgintas taures.

Kiek kainuoja sutikti Naujus metus Vilniuje? Norintiems sutikti Naujus metus Vilniuje teks patuštinti pinigines

Vos spėjame pasidžiaugti pamažu kylančiais atlyginimais, iš paskos atslenka ir sparčiai kylančios maisto kainos. Per metus labiausiai brango „lietuviškiausios“ daržovės – bulvės, morkos, kopūstai ir svogūnai, tačiau galime džiaugtis net trečdaliu pigesniu cukrumi ir vis pigesniais česnakais. Lyginant kainas matyti, kad toli gražu ne visus produktus pigiau įsigysite turguje, kuris taip pat išgyveno kainų šuolį.

Baigiantis metams prasidėjo sąmyšis, nes gyventojams liko paskutinės dienos susimokėti komunalinius mokesčius. Gruodis dar nesibaigė, tačiau žmonės jau šąla eilėse, kad susimokėtų už einamąjį mėnesį. Mokėjimų tvarką keičia ne tik dujininkai ir elektrikai, bet ir Vilniaus vandenys. O žmonės, užuot ramiai šventę Kalėdas ir Naujuosius metus, kad sutaupytų, priversti grūstis prie mokėjimo terminalų. Nuo ankstaus ryto prie pašto skyrių, priimančių gyventojų komunalinius mokesčius, rikiuojasi eilės.

Seimas antradienį priėmė svarstyti kai kurias priemones, kurios, kaip teigiama, skatintų kainų mažėjimą, taip pat didintų rinkos priežiūros institucijų įgaliojimus. Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius sakė, kad pakeitimai skatins sąžiningą konkurenciją, ribos didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių taikomą nesąžiningos prekybos praktiką. Jis pripažino, kad pataisų kaštų ir naudos analizė nebuvo atlikta.

Maisto produktų kainos šuoliuoja aukštyn. Ekspertai įtikinėja, kad taip ir turi būti, nes gyvenimas gerėja, bet daugybės paprastų gyventojų realybė – kitokia. Daug kam ruošiant Kalėdų vaišes reikės gerai susiskaičiuoti pinigėlius. Statistika suvienodina Valdžios atstovai, ekspertai ir paprasti gyventojai gana skirtingai vertina kainų pokyčius įvedus eurą.