kainos

Katedros aikštėje įžiebus pagrindinę šalies Kalėdų eglę, prasidėjo ir kalėdinė prekyba miesto centre: tradiciniame kalėdų miestelyje galima įsigyti dovanų ir paskanauti šventiškų užkandžių. Portalo tv3.lt žurnalistai jame rado ne tik tipinių kalėdinių atributų, bet ir staigmenų, įvertino ir prekių kainas. Aplink eglutę įsikūrę apie pusšimtis medinių namelių, kuriuose prekybininkai siūlo platų asortimentą.

Dažno pirkėjo pageidavimas – mėgstamą prekę įsigyti išleidžiant kuo mažesnę pinigų sumą. Kurie didieji Lietuvos prekybos tinklai siūlo populiariausių prekių krepšelį itin žemomis kainomis, aiškinosi slapto pirkėjo tyrimų agentūra „SeeNext". Pastaroji lapkričio 6 d. atliko tyrimą, kurio metu buvo lyginamos prekių kainos penkiuose skirtinguose prekybos centruose: „Maxima“ (3-jų X, o Panevėžyje – 2-jų X), „Lidl“, „Rimi“ (Hypermarket), IKI bei „Norfa“ (XL). Tyrimas buvo atliktas šių tinklų parduotuv...

Kainų komisija penktadienį patvirtino naujas – apie 15 proc. didesnes elektros kainas buitiniams vartotojams 2019 metams. Populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas didėja 15 proc., arba 1,7 cento, iki 13 centų už kilovatvalandę (su PVM), o dviejų laiko zonų – 14,7 proc., arba 2,1 cento iki 14,3 cento (dienos) ir 9 proc., arba 0,9 cento iki 10 centų (nakties). Plano „namai“ vienos laiko zonos tarifas didėja 17,5 proc.

Degalų kainos yra viena jautriausių temų tarp Lietuvos vairuotojų. Mat kad ir kokios degalų kainos būtų einamuoju metu, anot vairuotojų, jos visada yra per didelės. Nutarėme pasižiūrėti į degalų kainų archyvus ir palyginti, kaip viskas keitėsi per pastarąjį dešimtmetį. Atkreipiame dėmesį, kad nuotraukų galerijoje pateikiamos kainos nuo 2004-ųjų, tad atskirai prie kiekvieno kadro pateiksime duomenis, kur kainos yra litais ir kur jau eurais.

Lapkričio 3 d., šeštadienį, TV3 eteryje startavo nauja laida apie atostogas – „Kelionių panorama“. Pirmojoje laidoje daugiausia dėmesio skirta kelionėms į Turkiją, kurią lietuviai pamėgo dėl puikaus klimato, gamtos grožio ir svetingumo. Kelionių ekspertė Kristina Graužinienė pastebi, kad prieš išvykdami į Turkiją lietuviai dažniausiai domisi panašiomis temomis, ir laidoje atsako į pačius populiariausius klausimus.

Lietuvoje šių metų lapkričio viduryje labiausiai padidėjo grikių, pašarinių miežių ir avižų, o sumažėjo – kvietrugių supirkimo kainos. Kaip skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“, Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse vidutinė grikių supirkimo kaina šių metų lapkričio viduryje buvo 179,71 euro už toną – 16,3 proc. didesnė negu spalio viduryje. Pašarinių miežių kaina padidėjo 9,2 proc. iki 188,7 euro už toną, avižų – 4,5 proc. iki 155,9 euro, o rapsų – 2,3 proc. iki 370,5 euro.

Prieš savaitgalį kritus didmeninei degalų kainai, kuras atpigo ir kai kuriuose Jungtinės Karalystės degalinių tinkluose. Apie mažinamas kainas penktadienį pranešė „Asda“ ir „Sainsbury’s“ tinklai. Anot jų atstovų, savaitgalį pigiausias litras benzino kainuos 1,187 svarų sterlingų (1,34 euro), o dyzelinio kuro kaina nukris iki 1,297 svarų sterlingų (1,46 eurų) už litrą. Prekybininkai skirtingai aiškina kainų korekcijas.

Mergaitiška suknelė latviams ir estams už nepilnus devynis eurus, o lietuviams – daugiau nei dvigubai brangiau? Socialiniuose tinkluose antradienį pasipiktinimą dėl esą lupikaujančių prekybininkų sukėlė vienos vilnietės pasidalinta kainų etiketės nuotrauka. Feisbuke patalpintoje fotografijoje matyti, kad Indijoje pagaminta vaikiška suknelė parduodama visų trijų Baltijos šalių rinkose. Tačiau to paties daikto kaina drastiškai skiriasi.

Vyriausybei ketinant suteikti įgaliojimus Vartotojų teisių apsaugos tarnybai atlikti slaptus pirkimus bei inicijuoti kai kurių interneto svetainių, pažeidžiančių vartotojų teises, blokavimą, kai kurie analitikai sako, kad siūlymai yra pertekliniai ir neatitinka Vyriausybės tikslo mažinti kainas. Pasak BNS apklaustų ekspertų, nemažai gyventojų nesinaudoja tarnybos paslaugomis, ir tai leidžia piktnaudžiauti verslininkams.

Siūlomi vaučeriai pakenks verslui, institucijoms ir patiems pirkėjams, o kainos, įvedus juos, tik didės, teigiama Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtame šios naujovės neoficialiame vertinime, kurį pavyko gauti naujienų portalui 15min.lt. Nors ši ministerija yra atsakinga už vaučerių įvedimą, jos specialistai patys netiki, kad ši kainų priemonė veiktų. Anaiptol, perspėjama, kad parama gali būti nelegali ir iš jo pasipelnytų sukčiai. 15min.

Vyriausybei siekiant mažinti maisto kainas bei skatinti konkurenciją mažmeninėje maisto prekybos rinkoje, Teisingumo ministerija siūlo didinti Vartotojų teisų apsaugos tarnybos įgaliojimus. Ji turėtų atlikti prekių ir paslaugų kainų bei kitus tyrimus, slaptus pirkimus, prašyti blokuoti interneto svetaines, kuriose šiurkščiai ir sistemingai pažeidžiami vartotojų apsaugos reikalavimai.

Jau kitąmet Lietuvos gyventojams už miltus ir jų gaminius bei pieno ir mėsos produktus teks mokėti daugiau. Viena to priežasčių – itin brangstančios grūdų kainos, teigė tv3.lt studijoje viešėjęs prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis. Su Lenkija lyginti nenori „Miltai, mano nuomone, žiūrint į grūdų kainas, turėtų brangti 8–10 proc. Na, o dėl to brangs ne tik duona ir kiti gaminiai iš miltų, bet ir mėsa – vištiena, kiauliena. Taip pat brangsta ir žaliavinis pienas.

Vyriausybėje pasigirdusi nauja kovos su augančiomis produktų kainomis idėja, vadinamoji kuponų, arba „vaučerių“ sistema, kai kuriais atvejais rizikuoja tapti konkurencijos griovėju šalyje, įspėja ekonomistai. Tiesa, jų nuomonės apie šios naujovės naudą vartotojų kišenėms išsiskiria: vieni tvirtina, kad žengdama tokį žingsnį Lietuva dar labiau nutols nuo liberalaus ekonomikos modelio, kiti giria valdžią už ieškomus būdus suvaldyti kainų kilimą.

Gilias tradicijas turinčią kapų priežiūrą Lietuvoje pastaruoju metu koreguoja pastaruoju metu itin pasikeitę žmonių poreikiai ir galimybės. Kapinių priežiūra besirūpinantys seniūnai ir kapinių priežiūros įmonių atstovai sako, kad dabar kapinėse jau įprasta tai, kas kažkada buvo nepriimtina – naudojami tokie kapų priežiūros sprendimai, kurie sudaro sąlygas kuo rečiau lankyti kapus ir kuo paprasčiau juos prižiūrėti.

Vilniaus nekilnojamojo turto brokeriai pastebi, kad šiais metais pinga būstai miegamuosiuose sostinės rajonuose. Ekspertai teigia, kad ryškūs kainų pokyčiai statistikoje dar neatsispindės kurį laiką, tačiau pačioje rinkoje jie tampa vis labiau matomi. Nekilnojamojo turto specialistų teigimu, būstų kainos sostinėje šiais metais krito ir tai rodo ne tik skaičiai, tačiau ir besikeičiantys žmonių įpročiai.

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su benzinu. Vilnietis Andrius motociklą vairuoja maždaug du mėnesius, tačiau per šį laiką jau spėjo pastebėti, kad apsilankymai degalinėse jam vis labiau paplonina piniginę. „Nuo vasaros tai pabrango turbūt, kiek čia, 15 centų tai tikrai. – sakė motociklo vairuotojas Andrius.

Tėvai gauna sąskaitas Meniu pagal Verygą atsisuka kitu galu

Nuo lapkričio 1 d. degalinėse keičiasi degalų žymėjimas. Greta įprastų benzino ar dyzelino simbolių klijuojami nauji lipdukai su dar nematytais raidžių bei skaičių deriniais. Vairuotojai įspėjami neprarasti budrumo: klaida gali brangiai kainuoti. Specialistai prieš renkantis konkrečią degalų rūšį pataria pasitikrinti automobilio techninėje dokumentacijoje ir įsitikinti, kokie degalai mašinai tinka. Na, o jei visgi įpylėte netinkamų degalų, mechanikai pataria neskubėti užvedinėti automobilio.

Nuo ryt įsigalioja naujas Kompensuojamųjų vaistų kainynas. Į jį įrašytos dvi naujos veikliosios medžiagos, kurios pacientams iki tol  nebuvo kompensuojamos ir vienas sudėtinis vaistas iš trijų veikliųjų medžiagų. Specialistai teigia, kad vaistų prieinamumas pacientams gerėja, mažėja pacientų priemokos kompensuojamiesiems vaistams, rašoma pranešime spaudai.

Kylančios kuro kainos dar gali nustebinti Kuro kainos kyla: kas laukia ateityje?/Ar teks mokėti daugiau/Gali tekti mokėti dar daugiau

Vilniaus gyventojams geriamas vanduo nuo kitų metų turėtų pigti 14 proc., bet abonentinis mokestis didės 7 proc. Kainų komisija pirmadienį suderino naujas bendrovės „Vilniaus vandenys“ paslaugų kainas. „Vilniaus vandenys“ skaičiuoja, kad daugiabutyje gyvenanti ir 5 kubus vandens per mėnesį sunaudojanti šeima vietoj 7,8 euro mokės 6,88 euro, o privačiame name gyvenanti šeima sutaupys 1,81 euro už 10 kubų.

Mėsos, išskyrus paukštieną, gamyba per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje augo. Sausio–rugpjūčio mėnesiais Lietuvoje buvo pagaminta 68,8 tūkst. tonų mėsos – 2,3 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu, nurodo žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Kiaulienos šiemet pagaminta 41,9 tūkst. tonų – 5,8 proc. daugiau nei pernai. Tačiau mažėjo galvijų ir avių mėsos gamyba: galvijienos pagaminta 26,8 tūkst. tonų – 1,2 proc. mažiau, avienos – 79,9 tūkst. tonų – 6,7 proc. mažiau.

Viešojoje erdvėje nuolat girdimi skundai apie mažas senatvės pensijas ne juokais gąsdina ne tik netrukus į pensinį amžių įkopsiančius žmones, bet ir jaunimą. Vieni puola kaupti pinigus draudimo bendrovėse, kiti rezga mintį prieš pensiją emigruoti ir užsidirbti, kiti planuoja pirkti nekilnojamąjį turtą. Vis dėlto elektroninėje „Sodros“ paskyroje vartotojus pasitinkanti skaičiuoklė pateikia gana viltingas senatvės pensijos prognozes - po trisdešimties metų jos didės bent dvigubai.

Kaniūkų turguje šeštadienio rytą tekant saulei užsimaniau Bobų vasaros: regis ir prisirengiau storai, o vos pastovėjus apėmęs drebulys pradėjo skaičiuoti šonkaulius. Kol rinkosi pirkėjai, tryniau rankas ir leidau Kaniūkų turgų apžvelgti Nemunaičio triušiams. Jų atvežė smagus vyrukus, už vieną ilgaausį dar patamsyje susigrūdęs į kišenę 20 eurų.

Registrų centro duomenimis šį rudenį butų kainos mažėjo. Vidutinė per 2018 m. III ketvirtį įsigyto būsto kaina šalyje siekė 756 eurus už kvadratinį metrą, t. y. 4,2 proc. mažiau negu praėjusio ketvirčio vidurkis. Lyginant š. m. III ketvirčio kainų vidurkį su pernai metais, būstas brango apie 5,4 proc., rašoma pranešime spaudai.  Senos statybos butai Senų butų kaina šalyje per III ketvirtį buvo 829 eurai už kvadratinį metrą – 1,6 proc. mažiau negu II ketvirtį, tačiau 6,7 proc.

Atliekų vežėjams pabranginus pakuočių atliekų surinkimą, trys Lietuvoje veikiančios pakuočių tvarkymo organizacijos nusprendė padidinti paslaugos įkainius savo nariams – keliems tūkstančiams įmonių. Gamintojai ir importuotojai teigia dar skaičiuojantys, kaip tai paveiks jų prekių kainas.

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos centrų užmojai – daržovės sparčiai brango dėl įmantrių pakuočių. Per metus daugelio populiariausių lietuviškų daržovių kainos kaip reikiant šoktelėjo į viršų, rodo Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys.

Ar žinote, kad kainos Lietuvoje nuo 2000 m. iki 2017 m. pakilo 52 proc.? Tai yra daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis (36,5 proc.), bet daug mažiau nei kainų skrydis Rumunijoje (257 proc.), skelbia „Eurostat“. Labiausiai per 17 metų brango alkoholis ir tabakas (118 proc.), sveikatos apsauga (107 proc.) ir būstas bei komunaliniai mokesčiai (104 proc.). Maistas ir nealkoholiniai gėrimai brango 73 proc., transportas – 45 proc. Bet yra ir dalykų, kurių kainos krito: drabužiai pigo 30 proc.

Naftos kainos antradienį toliau kopia aukštyn, o „Brent“ kaina pirmą kartą nuo 2014 metų lapkričio perkopė 85 JAV dolerių už barelį kartelę. Gruodžio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios paūgėjo 0,03 JAV dolerio, arba 0,04 proc., iki 85,01 JAV dolerio už barelį. O lapkričio mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) ūgtelėjo 0,25 JAV dolerio, arba 0,33 proc.

Vyriausybė trečiadienį svarsto priemones, kaip padidinti konkurenciją prekyboje maisto produktais ir geriau apsaugoti žmonių perkamąją galią. Be to, numatoma iki 2019-ųjų sausio išanalizuoti maisto kainų tendencijas ir jų priežastis bei kitų metų vasarį pateikti išvadas. BNS pateikia pagrindines siūlomas priemones. Ministerijos vertinimą ir būtinus teisės aktų pakeitimus Vyriausybei turėtų pateikti iki lapkričio 1 dienos.

Pirmadienį BRENT naftos, kurią mes naudojame Lietuvoje, kaina pakilo virš 80 JAV dolerių už barelį. Kainos augimas buvo paskatintas praėjusią savaitę vykusio naftą eksportuojančių šalių kartelio OPEC susirinkimo, kur, nepaisant JAV prezidento D.Trump prašymo, nebuvo suteikta vilčių didinti naftos gavybą. Tokia kaina nafta buvo prekiaujama tik prieš keturis metus, kai prasidėjo staigus naftos kainos kritimas.

Gyventojams piktinantis augančiomis maisto kainomis, o premjerui į Lietuvą kviečiant užsienio prekybos tinklus, prezidentė Dalia Grybauskaitė su Konkurencijos tarybos pirmininku Šarūnu Keserausku pirmadienį aptarė augančių kainų ir konkurencijos stiprinimo klausimus. Savo ruožtu prezidentė ketina Seimui dar rudens sesijoje teikti keturių įstatymų paketą, kuris padėtų pažaboti nesąžiningą prekybininkų reklamą ir konkurenciją.

Premjeras Saulius Skvernelis dar kartą pažadėjo skatinti smulkųjį verslą, didinti konkurenciją prekyboje bei stabilizuoti kainų augimą. Jis teigė nesutinkantis su prekybininkų nuomone, jog Lietuva – mažiausių kainų šalis, ir žadėjo, jog Vyriausybė kitą savaitę svarstys kai kurias priemones. „Išgirdau, kad viskas pas mus yra tvarkoje, esame mažiausių kainų šalis, niekuo neišsiskiriame iš kitų, nėra jokių esminių problemų.

Rugsėjį į popamokines veiklas vaikus registruojantys tėvai stebisi kainomis. Šios kasmet vis didesnės. Esą savivaldybių 15 Eur siekiančių kompensacijų būreliams nė nesijaučia. Tėvai taip pat pabrėžia, kad nors ir kompensuojamų veiklų pasiūla didelė, jomis vaikams tenka nusivilti. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) teigia, neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui skiriamas finansavimas 2018 m. išaugo: 2017 m. buvo skirta 8,2 mln. Eur, 2018 m. – 11 mln. Eur.

Elektra buitiniams vartotojams, pastaruosius kelerius metus pigusi, kitąmet neišvengiamai brangs bent keliais procentais, prognozuoja SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas. Pasak jo, žmonės šią žinią neabejotinai sutiks neigiamai. Dauguma vartotojų, pasirinkę ESO siūlomą standartinį planą, už elektrą šiemet moka 11,3 cento už kilovatvalandę, iš jų trečdalis, arba 3,4 cento, yra didmeninės kainos dalis.

Kelionių traukiniais geografiją plečiantys „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su Ukrainos geležinkeliais vykdo projektą traukiniu sujungti keturių valstybių sostines. Rugsėjo 28 d. iš Kijevo pradės kursuoti pirmieji šio traukinio reisai, kuriais keleiviai rugsėjo 29 d. iš Vilniaus ar Šiaulių geležinkelio stočių galės vykti į Rygą, Minską arba Kijevą.

Praūžus mokslo metų šventei gėlių turgelius nuspalvina įvairiausių kombinacijų ir rūšių gėlės. Daugybė vaikų ir jų tėvų suskuba pirkti gėlių mylimoms mokytojoms ar darželio auklėtojoms. Kokios gėlių kombinacijos populiariausios ir perkamiausios pasakojo Kaune esančio gėlių salono „Studio flores“ savininkė Kristina Rimienė ir Simono Konarskio gėlių turgelio prekybininkai Vilniuje.

Praėjusiais metais 3000 sezono klubo narysčių pardavimo rekordą pasiekęs Vilniaus „Rytas“ yra arti to, kad dar kartą pakartotų šį pasiekimą. Tiesa, šį kartą kainos vidurkis – 85 eurai. „Pernai vilniečiai „Ryto“ narystes rinkosi už vidutiniškai 35 eurus, o šiemet šis rodiklis išaugo iki 85 eurų, – atskleidė klubo rinkodaros vadovė Loreta Stakauskaitė. – Manome, kad taip fanai išreiškia savo palaikymą mylimai komandai ir prisideda prie jos išlaikymo.

Atotrūkis tarp prekių ir paslaugų kainų vidurkio Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse per 17 metų sumažėjo, tačiau jos vis dar išlieka vienos mažiausių ES, skelbia Eurostatas. Jo duomenimis, Lietuvoje kainų lygis pernai sudarė 60 proc. ES vidurkio – 15 punktų daugiau nei 2000-aisiais. BNS kalbinti ekonomistai sutinka, kad bendrą kainų lygį Lietuvoje mažina pigios viešosios paslaugos.

Vasaros sezono pabaigos Palangos verslininkai skelbti neskuba. Tikisi turistų sulakti iki pat spalio vidurio. Atostogas rudenėjančiame kurorte renkasi ramaus poilsio mėgėjai bei tie, kurie nori sutaupyti. Verslininkai tikina, jog apgyvendinimo paslaugų kainos rudeniop krenta kone pusiau. Šią vasarą Palangos verslininkai vadina „turkiška“. Esą tiek oru, tiek ir žmonių srautu į Turkiją Palanga galėjo lygiuotis.

Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas sukėlė tikrą audrą socialiniame tinkle, palyginęs to paties sūrelio kainą Latvijoje bei Lietuvoje ir padaręs išvadą, kad kaimyninėje šalyje už lietuvių produkciją mokama mažiau. Tačiau ekspertai kategoriški – toks palyginimas jokios realios situacijos neatvaizduoja.

Naujausi Lietuvos statistikos departamento duomenys parodė, kad per atlyginimai Lietuvoje ir toliau augo, o vidutinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių, pagaliau perkopė 900 eurų ribą. Ekonomistai sako, kad tai neabejotinai turės įtakos ir kainų lygiui šalyje. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2018 m. antrąjį ketvirtį sudarė 926,7 eurų: viešajame sektoriuje – 932,9 EUR, privačiajame sektoriuje – 923,8 EUR, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Lyginant Lietuvos ir kitų šalių kainas, neretai išlenda mažos rinkos argumentas. Būtent mažas šalies dydis lemia, kad kai kurios prekės čia brangesnės. Bent jau taip sako patys prekybininkai. Kiti tuo tarpu ginčija, kad tai tik „sena prekybininkų dainelė“ ir net mažesnėse šalyse galima rasti pigesnių prekių nei Lietuvoje.

Valdantiesiems ruošiantis pažaboti augančias kainas, vėl svarstoma apie lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo taikymą maisto produktams. Daugumoje Europos Sąjungos šalių tai įprasta praktika, tačiau Lietuvoje šios priemonės  veiksmingumu abejojama. Nors bet kokie ankstesni siūlymai taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams buvo atmesti, dabar „valstiečiai“ patys ieškodami būdų suvaldyti kainų augimą, gręžiasi link senų idėjų.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis svarsto, jog siekiant sumažinti arba stabilizuoti kainas, galėtų būti išbandytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumažinimas tam tikriems būtiniausiems maisto produktams. „Mes lygtai ir esame pamiršę tokį dalyką, kad PVM tarifas galėtų galbūt keliems produktams būti sumažintas kuriam tai laikotarpiui ir pažiūrėti, ar tai turės įtakos kainoms. (...) Tai kol kas būtų nauja iniciatyva“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė Seimo vadovas.

Jau šią savaitę studentai pradeda keltis į gautus kambarius bendrabučiuose. Tuo tarpu kambarį norintys išsinuomoti, jau vėluoja. Eksperto teigimo, nuomos pasiūla šiemet kaip niekad maža, o tai turi įtakos ir kainai. „Inreal“ Tarpininkavimo departamento vadovas Julius Belanoška tv3.lt pasakoja, kad šiuo metu senos statybos daugiabutyje būstą galima išsinuomoti už maždaug 9 eurus per kvadratinį metrą, o naujos statybos –11–12 Eur/kv. metrą.

8 mėnesius iš eilės mažėjusi, liepą mėnesio vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje, palyginti su birželiu, padidėjo 0,7 proc. iki 257,7 eurų už toną. Lietuvos stambiems pieno ūkiams, iš kurių superkama apie 60 proc. viso pieno šalyje, perdirbimo įmonės liepą už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 303,8 eurus už toną. Per mėnesį ši kaina ūgtelėjo 0,9 proc.

Rusijos gyventojų realiosios finansinės pajamos (išskaičius privalomus mokesčius bei įvertinus infliaciją) sausio-liepos mėnesiais buvo 1,7 proc. didesnės nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba „Rosstat“. Praėjusį mėnesį, palyginti su pernai liepa, jos paaugo 2 procentais. Nominaliai pajamos padidėjo 5,1 proc. iki 32,3 tūkst. rublių (425 eurų) žmogui per mėnesį.

Pastaruoju metu pagrindinė tema užvaldžiusi diskusijų lauką – kainos Lietuvoje. Ekonomisto Gitano Nausėdos teigimu, kainos Lietuvoje tikrai didelės, tačiau dėl to kalta šalies konkurencinė aplinka. SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda mano, kad diskusija įsiplieskė verslininkams pardėjus kalbėti apie galimą kainų didinimą, dėl prastesnio žemės ūkio derliaus.