kainos

Statybos sąnaudų elementų kainos vasarį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, padidėjo 15,5 proc., o per mėnesį – vasarį, palyginti su sausiu – 3,6 proc., pranešė Statistikos departamentas. Metinį ir mėnesio pokytį lėmė statybinių medžiagų ir gaminių kainų (atitinkamai 19,2 proc. ir 4,6 proc.), vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio (per metus – 11,2 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (atitinkamai 7 proc. ir 1,7 proc.) padidėjimas ir pridėtinių išlaidų (per metus – 4,2 proc.

Karas Ukrainoje gali netiesiogiai paveikti Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinką – tikėtina, kad mažės antrojo būsto pirkėjų, trūks naujų butų, augs jų kainos, teigia Lietuvos banko (LB) vadovas.  Pasak Gedimino Šimkaus, Rusijos pradėto karo Ukrainoje sukeltas neapibrėžtumas itin sukrėtė finansų rinkas, o Lietuvoje tai galima pajusti ir per pokyčius NT rinkoje.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse kovą toliau brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Velykų krepšelio kaina matomai bus didžiausia per paskutinius 5 metus. Pirkėjas jau matomai pradėjo taupyti maisto sąskaita, nes Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad mažmeninė maisto prekių, alkoholinių gėrimų ir tabako prekyba traukėsi -4,9 procentais, lyginant su praeitais metais.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, visame pasaulyje žaibišku greičiu ėmė augti kainos, o kai kam jau trūksta ir maisto produktų. Šį vakarą TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ klaus – kaip karas Ukrainoje smogia ekonomikai ir ar įstengsime įpirkti būtiniausius produktus bei susimokėti už šildymą? Apie tai šį vakarą laidoje diskutuoja ekonomistai Raimondas Kuodis ir Nerijus Mačiulis.

Per metus Lietuvoje labiausiai brango kruopos, duona, pieno produktai, o žuvis – pigo. Labiausiai išaugusias kainas pajuto būtiniausių ekonominės klasės maisto produktų pirkėjai, o pokyčius lėmė padidėjusios energijos kainos bei brangę grūdai, teigia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse labiausiai per metus pabrango grikių kruopos – jų kaina augo daugiau kaip 47 proc.

Jau netrukus tūkstančiai vairuotojų, kurie reguliariai atlieka automobilių techninę apžiūrą (TA), turės labiau patuštinti pnigines. Dėl infliacijos perskaičiuotos TA kainos, palyginti su dabartinėmis, turėtų didėti 11–13 proc. Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) pagal Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros maksimalių kainų nustatymo metodiką apskaičiavo, kiek nuo šių metų vasaros transporto priemonių savininkams kainuos techninės apžiūros paslauga.

Visos mūsų planetos laukia didžiulis pasaulinis badas. Be Rusijos ir Ukrainos grūdų kainos Europoje kils dar nematytu greičiu, o Afrikoje ir Azijoje išmirs tūkstančiai. Ir tai tik pradžia, mat jau dabar Europoje dėl prekių žmonės mušasi prekybos centruose. Tokiais žodžiais Kremliaus televizijų propagandinės laidos pradeda reportažus apie Vakarų sankcijas Rusijai.

Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje visame pasaulyje brangsta žaliavos, nafta, degalai ir daug kitų produktų bei medžiagų. Ne išmintis ir nekilnojamasis turtas (NT), kuris, pasak Arvydo Avulio, gali tik brangti.

Karo Ukrainoje pasekmės: Lietuvos daugiabučių statytojus slegia aukštos metalo kainos, darbuotojų trūkumas, o dalis pirkėjų prasidėjus karui išsigando ir atidėlioja planus pirkti naują bustą. Visa tai jau keičia nekilnojamojo turto kainas. Ekonomistai aiškina: butų kainos Lietuvoje priklausys nuo Ukrainos sėkmės. Ką prognozuoja specialistai ir kokiu atveju butų kainos sostinėje galėtų mažėti? Sostinės Skroblų gatvėje Vilkpėdės mikrorajone kyla daugiabučiai.

Rusija dėl iki šiol liejamo žmonių kraujo Ukrainoje sulaukė griežto ekonominio atsako iš Vakarų valstybių, taip pat tarptautinių kompanijų. Surinkti duomenys rodo, kad šiuo metu daugelis būtiniausių produktų Rusijoje kaip reikiant pabrango. Ukrainos žiniasklaidos priemonė „Segodnya“ rašo, kad plataus vartojimo prekių kainos Rusijoje padidėjo 109 proc. Tuo metu specialistai pastebi, kad kainų kilimas Rusijoje yra beprecedentis, mat tokio prekių brangimo nėra nė vienoje pasaulio šalyje.

Sprendimus, kaip sumažinti augančias maisto ir energijos kainas, Vyriausybė turėjo priimti jau seniai, o dabar stovi vietoje, teigia opozicinių socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė. „Turime daryti tam tikrus sprendimus, kaip pagelbėti mūsų žmonėms, nes kainos jau ir dabar yra didžiulės ir kosminės. Tiesą sakant, nereikia žvelgti ir į visus ateinančius metus, kaip bus – mes matom, kad vasario infliacija yra virš 14 proc.“, – penktadienį Žinių radijui sakė partijos vadovė.

Brangstančios žaliavos bei energetiniai ištekliai, trūkinėjančios tiekimo grandinės ir jaučiamas geopolitinis neapibrėžtumas augina kasdienai būtinų produktų bei paslaugų kainas. Dažnam gyventojui kyla klausimas, kokių finansų valdymo sprendimų imtis, kad kylančios kainos kandžiotųsi mažiau. Štai 8 patarimai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį siekiant sutaupyti.

Karo Ukrainoje akivaizdoje lietuviai linkę taupyti pinigus – dalis pristabdė pramogas, atsisakė stambių pirkinių, planuotų kelionių. Pasak asmeninių finansų ekspertų, šoko būsena atsispindi gyventojų vartojimo įpročiuose. O Lietuvos bankas pateikia tris skirtingus ekonomikos raidos scenarijus ir viename jų – didesnio šoko prognozės: besitraukianti Lietuvos ekonomika ir dviženklė vidutinė metinė infliacija.

Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje visame pasaulyje brangsta žaliavos, nafta, degalai, maisto produktai ir taip toliau. Ne išimtis ir Lietuva. Tačiau kokia situacija su nekilnojamojo turto (NT) rinka? Kaip karas Ukrainoje paveiks NT rinką? Ar būsto kainos šoks į viršų?  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su „Hanner“ vadovu Arvydu Avuliu ir NT analitiku Arnoldu Antanavičiumi. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Rekordinės maisto kainos toliau kils aukštyn, perspėja ekonomistai. O sėjai ir sodinimui besirengiantys ūkininkai antrina, kad brangstant sąnaudoms kitos išeities nėra – tik kelti produktų kainas. Jas esą pristabdytų nebent gausus derlius, jei bus palankūs orai. Lietuviai prisipažįsta – kas tik turi galimybę, augins daržoves ir vaisius savo soduose, o kas žemės neturi, jau ruošiasi taupyti.

Prasidėjus karui Ukrainoje naftos kaina pasaulinėje rinkoje, kartu ir degalų kainos, šovė į neregėtas aukštumas. Kainos degalinėse brango po kelis kartus per dieną. Šią savaitę naftos kaina pasaulinėje rinkoje sugrįžo į pradinę padėtį, tačiau degalinės mažinti kainų neskuba. Sako, toks verslas akcizų ar PVM lengvatų neskuba daryti ir valdžia. Ekonomistai ragina neskubėti su lengvatomis ir laikytis įsipareigojimų.

Politikai nesutaria kokias ir kada reikėtų taikyti priemones infliacijos mažinimui. Opozicija piktinasi, kad Vyriausybė atmeta siūlymus mokėti gyventojams vienkartines išmokas ar mažinti PVM degalams, maistui. Tuo metu ekonomistai siūlo aptarti visas priemones, kurios padėtų sumažinti kainas, tačiau jas taikyti siūlo tik tada, kai to labiausiai reikės. Sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis piktinosi, kad Vyriausybė nesiima beveik jokių priemonių stabdyti infliaciją.

Karas Ukrainoje verčia lietuvius susilaikyti nuo kelionių – mažėja naujų užsakymų, o į karo paveiktas valstybes taip pat niekas kojos nenori kelti. Negana to, ir užsienio turistai su baime žvelgia į Lietuvą dėl bendrų sienų su Rusija ir Baltarusija. Kelionių organizatoriai atskleidė, kokie pokyčiai laukia Lietuvos turistų. Prognozuojama, kad kelionių kainos ateityje tik augs. Taip pat dėl uždarytos oro erdvės ties Ukraina ilgės kai kurių skrydžių trukmė.

Seimas patvirtino kaip kompensuos gyventojams pabrangusį centrinį šildymą. Sąskaitoms nuo sausio iki balandžio naikina PVM. Už šildymą ir karštą vandenį nuo sausio sumokėtą pridėtinės vertės mokestį gyventojams šilumininkai žada grąžinti balandį atitinkamai sumažindami šilumos sąskaitas. Tačiau vilniečius šis valdančiųjų sprendimas mažai guodžia. Štai viena vilnietė už šilumą šį sezoną paklos pusantro tūkstančio, o kompensacija sieks viso labo iki 100 eurų.

Brangusios dujos ir elektra gyventojams grasina nauju kainų šoku liepos mėnesį. Dujos gali brangti iki 3 kartų, o elektra iki 50 proc. Valdantieji žada to neleisti ir vėl svarsto kainas riboti, o kompensacijas žada iki 2,5 tūkst eurų uždirbančioms šeimoms. Opozicijos atstovai ir kai kurie ekonomistai tokius planus peikia ir ragina tiesiog apriboti kainų augimą – neversti vis daugiau žmonių paramos prašytojais.

Prezidentas Gitanas Nausėda piktinasi Vyriausybe – esą ši abejinga kainų augimui ir kokius praradimus tai sukelia žmonių piniginėms. Šalies vadovas kritikuoja, kad atmetusi jo siūlymą mokėti vienkartines išmokas, Vyriausybė nesiima jokių kitų sprendimų. O kodėl valdžia nepažaboja kylančių kainų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nariais Mindaugu Linge ir Algirdu Sysu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) už centralizuotai tiekiamą šildymą gyventojams laikinai bus kompensuojamas valstybės biudžeto lėšomis.    Už tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 112 Seimo narių, prieš nebuvo, o 9 susilaikė.  Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pripažino, kad PVM lengvatos dengimas iš biudžeto nėra „pats elegantiškiausias“ sprendimas siekiant sušvelninti infliacijos padarinius.

Prezidentūra tęsia Vyriausybės kritiką dėl abejingumo infliacijai ir pabrėžia, jog šalies vadovas Gitanas Nausėda mato tiek vidaus, tiek užsienio politikos problemas.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas trečiadienį per susitikimus su Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) vadovais pradeda lobistines pastangas, kad šios Persijos įlankos regiono šalys išgautų daugiau naftos ir nuramintų Rusijos karo Ukrainoje supurtytas rinkas.

Devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų mano, kad institucijų veiksmai kovojant su kainų augimu yra nepakankami, rodo Prezidentūros užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta gyventojų apklausa.  Ją BNS trečiadienį perdavė prezidento Gitano Nausėdos Komunikacijos grupė. 53 proc. respondentų nurodė, kad dabartiniai valstybės institucijų veiksmai kovojant su kainų augimu yra visiškai nepakankami. Dar 37 proc. apklaustųjų teigė, jog veiksmai yra greičiau nepakankami.

Gamtinių dujų ir elektros kainoms toliau augant, elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ gali būti nepajėgi subalansuoti pinigų srautus, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas. Seimo ir Vyriausybės nariai svarsto, kaip sušvelninti elektros ir dujų kainų augimą gyventojams nuo šių metų liepos.  „Jeigu vis tik būtų tokia situacija (elektros – BNS) kainos dar vis tik kiltų į viršų ar nemažėtų yra, matyt, rimta rizika, kad įmonė finansiškai negalės 100 proc.

Tęsdama karą Ukrainoje Rusija grasina pasauliui badu. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius perspėja apie artėjantį bado uraganą, ypač skurdžioms Afrikos valstybėms. Lietuvos vyriausybė ir ūkininkai ramina, esą Lietuva grūdų nepritrūks, mat mūsų šalies ūkininkai jų priaugina daugiau nei pakankamai ir gali daugiau kaip pusę eksportuoti.

Lietuvoje brangstant kurui, šildymui ir daugeliui prekių bei paslaugų, prezidento patarėja Irena Segalovičienė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo nuomone, kad Lietuvos valdantieji su priemonėmis kainoms valdyti juda per lėtai.  Pasak I. Segalovičienės, reikėtų imti pavyzdį iš kitų Europos šalių, kurios nieko nelaukdamos priima sprendimus, padėsiančius gyventojams vis didėjant kainoms.  „Vieni sako – dar anksti, nesvarstykime. Kiti – reikia dar skaičiuoti.

Seimas svarstys, ar elektroninėms ir audio knygoms bei vadovėliams nuo 2023 metų taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Dabar joms taikomas 21 proc. PVM.    Tokiai Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisai antradienį Seimas po pateikimo pritarė: už balsavo 110 Seimo narių, o trys susilaikė. Toliau pataisą Seimas svarstys balandžio 26-ąją, jeigu iki to laiko gaus Vyriausybės išvadą.

Šildymo, maisto ir degalų kainoms kopiant aukštyn, Seimas svarsto projektus, kaip palengvinti gyventojams infliacijos naštą. Seimas žengė pirmąjį žingsnį, kad laikinai, keturiems mėnesiams panaikintų pridėtinės vertės mokestį šildymui. Tačiau sako, kad to negana ir toliau ragina padėti sunkiausiai besiverčiantiems – padalinti po 100 eurų pensijų gavėjams ir remtiniems vaikams.

Būsto kainos Lietuvoje ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu 2020 metais, padidėjo 19,8 proc. Naujos statybos būstai pabrango 17 proc., iš jų butai daugiabučiuose namuose – 17,2 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 16,4 proc. Ankstesnės statybos būstai pabrango 21,6 proc. Iš jų butai daugiabučiuose namuose – 22 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 20,7 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Rusijos karas Ukrainoje – brangesnė duona mūsų lentynose. Duonos gamintojai neslepia – produkcija tikrai brangs ir jau greitai, nes vien kviečių kaina tarptautinėje rinkoje jau išsipūtė daugiau nei trečdaliu, o kur dar dujų, elektros kainų šuoliai. Ir viskas – nepaisant to, kad Lietuva užsiaugina gerokai daugiau grūdų nei suvartoja. Vietinius javus augintojai eksportuoja ir iš to, panašu, šįkart neblogai uždirbs.

Pigiausias prekių krepšelis jau pabrango 14 proc., makaronai, saulėgrąžų aliejus ir duona vidutiniškai pabrango 50 proc., teigė Petras Čepkauskas. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas įvardino ir daugiau prekių, kurių kaina pakilo penktadaliu, o ekonomistas Marius Dubnikovas teigė, kad kainų augimas nesustos.

Lietuvos gyventojai jau griebiasi už galvų – kaip ant mielių didėja ne tik kuro kainos, bet po truputį brangsta ir maisto produktai. Pavyzdžiui, kai kurie duonos gamintojai kainas jau pakėlė 20 procentų, o kiti jas žada kelti greitu metu. Tad ko tikėtis toliau? Kas laukia Lietuvos gyventojų? Ar Lietuvai gresia ekonominė krizė? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistu Mariumi Dubnikovu ir „Pricer.lt“ maisto krypties vadovu Petru Čepkausku.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse vasarį toliau brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Vasarį, palyginti su sausiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis brango 3,9 proc. (2,25 euro), o palyginti su pernai vasariu – 10,6 proc. (5,76 euro) brangesnis.

Ekonomistai sako, kad ekonominius karo padarinius jau matome ir Lietuvoje – auga prekių, ypač maisto, kainos. Tad siūlo ieškoti būdų, kaip jas sumažinti, vienas iš jų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata. Tuo metu prekybininkai tikina, kad šiandien yra svarbesnių problemų nei PVM. O finansų ministerija teigia, kad infliacija jau buvo numatyta, todėl gyventojams buvo padidintos jų pajamos.

„Dirbu Vilniaus centre, todėl penktadienį po darbo užsukau į Kaziuko mugę. Prisipažinsiu, šito reginio negaliu pakęsti, bet kai vaikas paprašė parnešti riestainių, išsisukti nepavyko. Deja, vos užėjusi, nusivyliau“, – tv3.lt atsiųstame laiške rašo Jurgita iš Vilniaus. Eilę metų, dirbdama netoli Gedimino prospekto, matydavau, kaip atrodo Kaziuko mugė.

Paslaugos Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus brango sparčiausiai Europoje. Ekonomistai pastebi, kad dabar, nuvykę atostogų į Graikiją, kavos galime išgerti už tokią pat kainą kaip prieš penkmetį. Kai mūsų šalyje kaina pakilo kone 40 procentų. Užsienyje gyvenantys tautiečiai tikina nebejaučiantys kainų skirtumo – ar užsuktų į kavinę Italijoje, ar gimtinėje.

Infliacija Lietuvoje toliau muša šio tūkstantmečio rekordus. Kainos jau 14 proc. didesnės nei prieš metus. Lietuvos banko vadovas ir ekonomistai perspėja, kad kainos tokiu tempu augs ir toliau. Dėl Rusijos karo prieš Ukrainą toliau gali brangti kone viskas – degalai, dujos, maistas. Sunkūs laikai artėja ir būsto statytojams – jau trūksta žaliavų, įmonės skundžiasi kad vien metalo kaina per savaitę šoko 15 procentų. Tad ekonomistai sako, kad dėl karo statybos gali pradėti strigti.

Vilniaus valdantieji užsimojo perimti baigiamą statyti Vilniaus kogeneracinę jėgainę sostinės žinion. Jos savininkė, valstybinė „Ignitis“ grupė, tokią galimybę atmeta. Finansų ministrė taip pat tokio prašymo nesvarsto. O pigesnės šilumos laukiantiems gyventojams ekspertai gerų žinių neturi. Aukštos šilumos kainos išsilaikys ne tik pavasarį, bet gali tęstis ir kitą šildymo sezoną.

Litras degalų šiandien kai kur perkopė 1,6 euro, nors dar prieš savaitę, prieš pat Rusijai užpuolus Ukrainą, kainos buvo net keliolika centų žemesnės. Vairuotojai ironizuoja, kad benzinas ir dyzelinas pradės brangti jau ne dienomis, o valandomis. Skaičiai švieslentėse užkliuvo ir energetikos ministrui. Dainius Kreivys mano, kad degalinės piktnaudžiauja padėtimi ir lupikauja, esą kainas didinti jos pradėjo nė neišpardavusios dar iki karo mažesne kaina nusipirktų degalų rezervų.

Nors kaip keisis ekonominė situacija Lietuvoje prognozuoti dar sunku, tai mažiausias galvos skausmas, teigė ekonomistas Nerijus Mačiulis. TV3 žinių „Dienos komentare“ N. Mačiulis sakė, kad, jo nuomone, lietuviai pasiryžę daug kam, kad tik nejaustų pašonėje esančios agresijos.  Kas laukia Lietuvos ekonomikos artimiausiu metu? Reikia pripažinti, kad niekas šiuo metu negali prognozuoti, kaip vystysis scenarijai artimiausiomis keliomis dienomis, savaitėmis.

Ekonomistai jau skaičiuoja, kaip autų kainos dėl brangusių žaliavų, o tai visada augina ir maisto kainas. Karo veiksmai stabdytų verslininkų investicinius planus ir galimai lėtintų ir visos Lietuvos ekonomikos augimą, taip pat – ir algų šuolius. Vienas svarbesnių klausimų – ar gali būti, kad užsivertų ir Lietuvos siena su Baltarusija. Tai reikštų visiškai stojusį krovinių tranzitą į Rytus ir šimtamilijoninius nuostolius. Savo kasdienybę įamžina vilkikų vairuotojai.

Pasaulį supurčiusi žinia apie karą Ukrainoje kelia nerimą ne tik dėl saugumo, bet ir kainų šuolio. Naftos kainos penktadienį toliau kyla Rusijos agresijos prieš Ukrainą fone ir jau pasiekė beveik 100 dolerių už barelį. Tad kaip karas Ukrainoje paveiks Lietuvos energetiką? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su energetikos ekspertu Vidmantu Jankausku ir ekonomistu Mariumi Dubnikovu. Naujausią informaciją apie įvykius Ukrainoje rasite čia.

Rusijai įplieskus karą Ukrainoje – smūgis pasaulio ekonomikai. Naftos kainai perkopus 100 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių už barelį ribą, ekonomistai ragina ruoštis kainų šuoliui – sako, kad brangs viskas. Esą ant degalinių švieslenčių matysis ūgtelėję skaičiai už degalus, o kalbinti ekspertai sako, kad neišvengiamai kiek daugiau teks pakloti už paslaugas ir maisto prekes.

Lenkijai įvedus vadinamąjį antiinfliacinį skydą, t. y. sumažinus akcizą ir PVM kurui, degalų kainos šioje kaimyninėje šalyje smarkiai atpigo. Degalinės Lietuvoje praneša apie staiga sumenkusias kuro pylimo apyvartas. Lenkijos degalinės dalina vežėjams ir lojalumo korteles, kad kuro pylimasis Lenkijoje taptų ilgalaikiu įpročiu.

Sigita norėdama gyventi arčiau šeimos ir tėvų iš Didžiosios Britanijos sostinės grįžo į Joniškio rajoną, Jurdaičių kaimą, tačiau moterį nustebino lietuviškos kainos už šildymą, todėl ji kreipėsi į TV3 laidą „Prieš srovę“. Moteris pasakojo, kad už 60 kvadratų butą jai teko susimokėti 300 eurų.  „Londone mes gyvenome name ir mėnesiui mums šildymas kainuodavo 120 svarų. Tai buvo gan didelis namas, šildomas dujomis ir turėjo 23 laipsnių temperatūrą“, – teigė Sigita.

Naftos kainos aktyviai kyla prasidėjus prekybos sesijai antradienį, atnaujindamos septynerių metų aukštumas neblėstančiame Rusijos karinės invazijos į Ukrainą pavojus fone, rašo „MarketWatch“. Balandžio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ antradienį ryte padidėjo 1,41 JAV dolerio, arba 1,48 proc., iki 96,80 JAV dolerio už barelį. Pirmadienį šių sandorių vertė išaugo 2 proc. iki 95,39 JAV dolerio už barelį.

Lenkija kaltina ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ES ATLPS) dėl sparčiai augančių energijos kainų Lenkijoje, tačiau Komisija su kaltinimu nesutinka. Lenkijos valstybės kontroliuojamos komunalinės įmonės teigia žinančios, kas kaltas dėl didelių energijos kainų – Briuselis.