iranas

 Irano teismų sistemos vadovas pažadėjo pagreitintus teismus asmenims, sulaikytiems dėl protestų bangos, kurią valdžia pavadino „riaušėmis“, trečiadienį pranešė valstybinė televizija. Pastaruoju metu intensyvėja tarptautinis pasipiktinimas dėl demonstracijų slopinimo, kai, kaip teigia teisių grupė, per protestus galimai žuvo tūkstančiai žmonių.

Irane nuo protestų pradžios gruodžio pabaigoje, aktyvistų duomenimis, žuvo mažiausiai 2,5 tūkst. žmonių. Tai pranešė Norvegijoje įsikūrusi žmogaus teisių organizacija „Hengaw“, nurodydama, kad jos tikrinimo komanda kasdien dirba, siekdama dokumentuoti su masiniais protestais susijusius mirties atvejus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo, kad imsis neapibrėžtų „labai griežtų priemonių“, jei Irano valdžios institucijos įgyvendins grasinimus pakarti keletą protestuotojų, o Teheranas tokius Amerikos perspėjimus pavadino „pretekstu karinei intervencijai“. Tarptautinės bendruomenės pasipiktinimą sukėlė represijos, per kurias, kaip teigia žmogaus teisių organizacijos, vienu iš didžiausių iššūkių Irano dvasininkų vadovams tapusių protestų metu galėjo žūti tūkstančiai žmonių.

Europos Sąjunga (ES) iškvietė Irano ambasadorių Briuselyje dėl Islamo Respublikos atsako į visoje šalyje vykstančius protestus, antradienį pranešė vienas bloko pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.  Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen anksčiau antradienį pareiškė, kad skubiai pasiūlys įvesti naujas sankcijas Iranui, dramatiškai išaugus aukų skaičiui per susidorojimą su masiniais protestais.

Žmogaus teisių gynimo grupė antradienį pranešė, kad dėl smurtinio susidorojimo su protestų banga Irane žuvo mažiausiai 734 žmonės, nors tikrasis aukų skaičius greičiausiai siekia tūkstančius.  „Mūsų skelbiami skaičiai pagrįsti informacija, gauta iš mažiau nei pusės šalies provincijų ir mažiau nei 10 proc. Irano ligoninių.

Rusija pasmerkė JAV grasinimus surengti naujus karinius smūgius Iranui ir įspėjo apie „pavojingą išorės kišimąsi“ į Irano vidaus politiką, rašo „Sky News“. „Tie, kurie planuoja pasinaudoti išorės įkvėptais neramumais kaip pretekstu pakartoti 2025 m. birželį įvykdytą agresiją prieš Iraną, turi suprasti, kokias pražūtingas pasekmes tokie veiksmai turės Artimųjų Rytų padėčiai ir pasauliniam tarptautiniam saugumui“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad iraniečiai turėtų tęsti plataus masto protestus, perimti institucijas ir registruoti „žudikų ir piktnaudžiautojų“ vardus, šalies valdžiai slopinant masines demonstracijas. „Irano patriotai, TĘSKITE PROTESTUS – PERIMKITE SAVO INSTITUCIJAS!!!“ – rašė D. Trumpas savo „Truth Social“ platformoje.  „Išsaugokite žudikų ir prievartautojų vardus. Jie sumokės didelę kainą, – tęsė jis.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad ES planuoja artimiausiu metu pasiūlyti naujas sankcijas dėl represijų prieš protestuotojus Irane, rašo „Evropeiskaja Pravda“. Europos Komisijos pirmininkė pabrėžė, kad aukų skaičiaus augimas Irane yra siaubingas. Ji pasmerkė neproporcingą jėgos panaudojimą prieš protestuotojus ir nuolatinį jų laisvių ribojimą. „Didėjantis aukų skaičius Irane yra siaubingas.

Irano gyventojai antradienį pirmą kartą po to, kai per protestus buvo nutrauktas ryšys, mobiliuoju telefonu galėjo paskambinti į užsienį. Per masinius protestus, aktyvistų teigimu, žuvo mažiausiai 646 žmonės. Keletas žmonių Teherane galėjo paskambinti į naujienų agentūrą AP ir pasikalbėti su jos žurnalistu. Tačiau AP redakcija Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), tais numeriais perskambinti negalėjo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino Irano demonstrantus „tęsti protestus“....

JAV ambasada Irane išleido skubų nurodymą visiems JAV piliečiams nedelsiant evakuotis iš šalies, motyvuodama tuo, kad protestai stiprėja ir gali tapti smurtiniai, o tai gali baigtis areštais ir sužalojimais, rašo „express.co.uk“. JAV piliečiams patariama išvykti sausumos keliais į Armėniją arba Turkiją, jei tai saugu.

Irane po kelias dienas trukusio ryšių blokavimo atnaujinti tarptautiniai skambučiai telefonu, antradienį pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas. Iraną jau dvi savaites krečia protestų judėjimas, išsiplėtęs nepaisant malšinimo, kuris, kaip teigia teisių gynimo grupės, virto žudynėmis. Paskambinti į užsienį buvo neįmanoma nuo penktadienio.

Per protestus Irane prieš autoritarinę šalies vadovybę, žmogaus teisių aktyvistų duomenimis, jau žuvo beveik 650 žmonių. Osle įsikūrusi žmogaus teisių organizacija „Iran Human Rights“ (IHRNGO) pirmadienį nurodė, kad nuo protestų pradžios Irane žuvo mažiausiai 648 asmenys. Kai kuriais vertinimais, žuvusiųjų gali būti daugiau kaip 6 tūkst., rašė organizacija tinkle „X“. Sulaikytųjų skaičius gali viršyti 10 tūkst.

Irane tęsiantis masiniams protestams, Reza Pahlavi, 1979 m. nuversto šacho sūnus, pasisako už greitą JAV įsikišimą. „Būtina imtis priemonių, – sakė jis interviu amerikiečių stočiai „CBS News“. – Geriausias kelias užtikrinti, jog Irane žūtų mažiau žmonių, yra ankstyvas įsikišimas, kad šis režimas pagaliau žlugtų ir visos tos problemos, su kuriomis susiduriame, baigtųsi“. R. Pahlavi teigė kalbėjęs su JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, tačiau detalių neatskleidė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad visoms šalims, palaikančioms verslo ryšius su Iranu, įveda muitus. Apie tai jis pirmadienio naktį pranešė „Truth Social“. „Nuo šiol bet kuri šalis, kuri palaiko verslo ryšius su Irano Islamo Respublika, mokės 25 proc. muitą už bet kokį verslą, vykdomą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Šis įsakymas yra galutinis ir neginčytinas. Dėkojame už dėmesį šiam klausimui!“ – parašė jis.

JAV Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt pareiškė, kad D. Trumpas jau parodė, jog „nebijo panaudoti karinių priemonių“, kai mano, kad tai būtina, rašo „Sky news“. Tai ji pasakė komentuodama situaciją Irane. „Manau, kad vienas dalykas, kurį prezidentas Trumpas daro labai gerai, yra tai, kad jis visada palieka atviras visas galimybes, o oro smūgiai būtų viena iš daugybės galimybių, kurios yra svarstomos“, – cituojama K. Leavitt.

Donaldas Trumpas sako svarstantis imtis labai griežtų priemonių prieš Iraną, pasirodžius informacijai apie šimtus nužudytų protestuotojų. Įvairiais duomenimis, žuvusiųjų skaičius gali siekti nuo 500 iki 2000 žmonių. Teherano režimas tvirtina, esą žmones žudė patys protestuotojai, ir skleidžia propagandą, kad protestai jau kelias dienas esą yra suvaldyti. Tuo metu D. Trumpas teigia, jog Teheranas parodė norą derėtis – atnaujino diplomatinius komunikacijos kanalus.

Žmogaus teisių organizacijoms skelbiant, kad per Irano valdžios vykdomą susidorojimą su protestų judėjimu žuvo šimtai žmonių, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pasmerkė „valstybės smurtą“ prieš Irano protestuotojus.

Iranas pirmadienį pranešė, kad į savo užsienio reikalų ministeriją išsikvietė Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės (JK) ambasadorius, nes šių valstybių lyderiai pareiškė solidarumą su protestuotojais Irane, kur į demonstracijas reaguojama griežtu susidorojimu. Pareiškime, kurį išplatino valstybinis transliuotojas, sakoma, kad susitikimo metu buvo parodyti neramumų vaizdo įrašai. Užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad „smurtiniai“ veiksmai peržengė taikių demonstracijų ribas.

Jungtinėms Valstijoms pagrasinus įsikišti dėl Irano valdžios vykdomo žiauraus susidorojimo su protestuotojais, Rusija pirmadienį pasmerkė, anot jos, užsienio valstybių bandymus kištis į Islamo Respublikos reikalus.  Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu per pokalbį telefonu su savo Irano kolega „griežtai pasmerkė dar vieną užsienio valstybių bandymą kištis į Irano vidaus reikalus“, pranešė valstybinė žiniasklaida. Tai pirmoji Maskvos reakcija į plačiai paplitusius neramumus.

Irano saugumo pajėgoms slopinant protestų judėjimą, kuris sukrėtė Islamo Respubliką, buvo nužudyti mažiausiai 648 protestuotojai, pirmadienį pranešė Norvegijoje įsikūrusi teisių gynimo organizacija „Iran Human Rights“ (IHR) ir įspėjo, kad tikrasis aukų skaičius gali būti kur kas didesnis.

Europos Parlamentas (EP) uždraudė visiems Irano diplomatams ir atstovams patekti į savo patalpas dėl smurtinio protestų slopinimo Irane, pirmadienį pranešė jo pirmininkė Roberta Metsola. „Tai negali būti įprastas reikalas.

Rusijos kariniai transporto lėktuvai pradėjo dažnai skraidyti į Teheraną po masinių protestų, kurie plinta po Iraną ir kelia grėsmę dabartinio režimo valdžiai, pradžios. Rusija gali teikti režimui karinę ir techninę pagalbą ir tuo pat metu ruoštis aukščiausiojo lyderio bei jo artimiausių padėjėjų evakuacijai, įskaitant aukso išvežimą. Panašiai ji padėjo diktatoriui Basharui al-Assadui pabėgti iš Sirijos prieš kiek daugiau nei metus.

Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai pirmadienį pareiškė, kad nepaisant to, jog Iranas ir JAV nepalaiko diplomatinių santykių, Irano ir JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiojo pasiuntinio Artimuosiuose Rytuose bendravimo kanalas yra atviras.

Iraniečių užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai pirmadienį pareiškė, kad, nepaisant diplomatinių santykių nebuvimo, tarp Irano ir JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiojo pasiuntinio Artimiesiems Rytams yra atviras komunikacijos kanalas.

Irane interneto atjungimas tęsiasi jau ilgiau nei pusketvirtos paros, pranešė interneto stebėsenos organizacija. Aktyvistai baiminasi, jog dėl interneto ryšio išjungimo maskuojamos šimtus gyvybių nusinešusios represijos.

Pirmadienį, po JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų karine intervencija, jei Teheranas žudys protestuotojus, Kinija pareiškė prieštaraujanti užsienio šalių kišimuisi į kitų šalių reikalus. „Mes visada prieštaraujame kišimuisi į kitų šalių vidaus reikalus“, – spaudos konferencijoje paklausta apie D. Trumpo komentarus sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.

JAV gyvenantis nuverstojo Irano šacho sūnus sekmadienį paragino Irano vyriausybės darbuotojus ir saugumo pajėgas stoti į islamo respublikoje augančio protestų judėjimo dalyvių pusę.

Irano valdžia tikina, kad visoje šalyje kilę protestai yra suvaldyti, tačiau kartu siunčia griežtą žinią tarptautinei bendruomenei – Teheranas teigia esantis pasirengęs karui, nors neatmeta ir dialogo galimybės. Užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi dėl šalyje kilusio smurto kaltina JAV prezidentą Donaldą Trumpą bei Izraelį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto keletą galimų karinių veiksmų Irano atžvilgiu po to, kai antivyriausybinių protestų malšinimas baigėsi dešimčių žmonių mirtimi, praneša CNN. Pasak televizijos kanalo šaltinių, D. Trumpas svarsto galimybę įgyvendinti savo neseniai išsakytas grėsmes smogti Irano režimui, jei šis panaudos jėgą prieš civilius gyventojus.

Per savaitgalio protestus Irane gerokai išaugo žuvusiųjų skaičius ir jis gali siekti šimtus. Tačiau režimas apie aukas nepraneša ir toliau – jau nuo ketvirtadienio šalyje blokuoja tiek internetą, tiek tarptautinius skambučius. Tuo metu „Reuters“ skelbia, kad Izraelis padidino karinę parengtį po to, kai su Vašingtonu aptarė galimą Amerikos smūgį Iranui. Irano miestų gatvėse aidi šūviai ir sprogimai. Tačiau jau keturiolika dienų protestuojantys iraniečiai pasiduoti neketina.

Irano parlamento pirmininkas sekmadienį įspėjo, kad JAV kariuomenė ir Izraelis būtų „teisėti taikiniai“, jei JAV smogtų dėl šalyje vykstančių protestų, kaip yra grasinęs amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas. Mohammadas Bagheras Qalibafas pagrasino po to, kai masinių protestų, metančių iššūkį Irano teokratijai, dalyviai sekmadienio rytą užtvindė šalies sostinės ir antrojo pagal dydį miesto gatves, o protestai peržengė dviejų savaičių slenkstį.

Teisių gynimo grupė „Iran Human Rights“ sekmadienį pranešė, kad per dvi savaites trunkančius protestus prieš vyriausybę Irane nužudyti mažiausiai 192 žmonės. Anksčiau skelbtuose duomenyse buvo nurodomas ženkliai mažesnis skaičius – 51 auka. „Nuo protestų pradžios „Iran Human Rights“ patvirtino mažiausiai 192 protestuotojų žūtį“, – teigė Norvegijoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija.

Iranas smogtų JAV kariuomenės ir laivybos taikiniams naujos Jungtinių Valstijų atakos, surengtos per dabartinę protestų bangą, atveju, sekmadienį pareiškė iraniečių parlamento pirmininkas. „Jungtinių Valstijų karinės atakos atveju tiek okupuota teritorija, tiek JAV kariuomenės ir laivybos centrai taps mūsų teisėtais taikiniais“, – parlamentui sakė Mohammadas Bagheris Ghalibafas, jo pasisakymą transliavo valstybinė televizija.

Nepaisydami interneto atjungimo, iraniečiai naktį išėjo į gatves surengti naujų protestų prieš klerikalinę valdžią, o teisių gynimo grupės sekmadienį perspėjo, kad institucijos, siekdamos numalšinti demonstracijas, vykdo „skerdynes“. Protestai, kuriuos iš pradžių sukėlė pasipiktinimas dėl didėjančių pragyvenimo išlaidų, dabar virto judėjimu prieš teokratinį režimą, valdantį Iraną nuo 1979-ųjų revoliucijos, ir tęsiasi jau dvi savaites.

Iraną ir toliau drebina masiniai protestai, suburiantys vis daugiau žmonių ir apimantys vis daugiau miestų. Tuo metu į kampą spaudžiamą režimo valdžia jau ne tik žada pastatyti protestuojančius iraniečius į vietą, bet ir grasina mirties bausmėmis sulaikytiesiems. O kad pasaulis neturėtų galimybės pamatyti, kaip brutaliai Irano diktatorius protestus malšina, režimas nuo ketvirtadienio šalyje išjungė internetą.

Liudininkai naujienų agentūrai AFP pranešė, kad šeštadienį per demonstraciją vienas protestuotojas ant Irano Islamo Respublikos ambasados Londone oficialią vėliavą trumpam pakeitė į buvusią Irano vėliavą, naudotą iki 1979 metų.

Praėjus beveik metams akivaizdu, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo antroji kadencija formuojama pagal jo užsienio politikos ambicijas, rašo BBC. Jis įgyvendino grasinimus Venesuelai: dramatiško naktinio reido metu sulaikytas šalies prezidentas Nicolas Maduro ir jo žmona. Jie buvo paimti iš jų itin saugomos rezidencijos Karakase.

Irane jau beveik dvi savaites tęsiasi milžiniški protestai, kuriuos sukėlė prastėjanti ekonominė padėtis šalyje, bet dabar žmonės reikalauja teokratinio valdymo pabaigos, praneša „Deutsche Welle“. Didelės demonstracijos kilo visoje šalyje, nuo Teherano iki Tebrizo. Protestuotojai skanduoja „mirtis diktatoriui“, o gatvėse pasirodė iki 1979 m. Irano revoliucijos naudoti simboliai.

Irane antrą savaitę tęsiantis milžiniškiems protestams, Eltos kalbintas iš Irano kilęs Vienos tarptautinių ekonomikos studijų instituto ekonomistas, Vienos universiteto dėstytojas Mahdi Ghodsi teigia, kad teokratinis šalies režimas susiduria su daugialype tiek išorinių, tiek vidinių veiksnių nulemta krize, kurios masto nesugeba suvokti. Todėl, pasak jo, režimo pabaiga nenumaldomai artėja.  „Kai vienu metu vyksta kelios krizės, susidaro sąlygos implozijai arba sprogimui.

Irano gyventojai penktadienį vėl patraukė į gatves, šalyje kilus naujiems – didžiausiems per pastaruosius trejus metus – protestams. Irano teokratinė valdžia ėmėsi represijų ir blokuoja internetą, o per neramumus žuvo dešimtys žmonių. Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Irano vadovai, regis, atsidūrė didelėje bėdoje. Jis pakartojo perspėjimą surengti karinius smūgius, jeigu bus žudomi taikūs protestuotojai.

Per protestus Irane, aktyvistų duomenimis, žuvo 51 demonstrantas. Dar šimtai žmonių per susirėmimus su saugumo pajėgomis buvo sužeisti, pranešė Osle įsikūrusi organizacija „Iran Human Rights“ (IHRNGO).  Be to, organizacija tikrina pranešimus apie dešimtis žuvusių protestuotojų Teherano, Mešhedo ir Hamadano didmiesčiuose, kurie dar neįtraukti į minėtą statistiką.

Iraną toliau krečiant protestams, Irano lyderis Ali Khamenei pareiškė, kad protestuotojai „griauna savo gatves“ tam, jog neva įtiktų Donaldui Trumpui, rašo „Sky news“. A. Khamenei pareiškė, kad „vandalai ir riaušininkai“ „griauna savo gatves, kad pradžiugintų kitos šalies prezidentą“. Jis įspėjo, kad Teheranas netoleruos žmonių, veikiančių kaip „užsieniečių samdiniai“. Vašingtonas kol kas nesureagavo į šiuos Irano lyderio žodžius.

JAV prezidentas pagrasino, kad smogs Iranui, jeigu dėl valdžios veiksmų bus žuvusių protestuotojų. rano sostinėje Teherane į gatves išėjo tūkstančiai protestuotojų. Protesto akcijos vyksta daugiau nei 100 Irano miestų. Kai kuriose regionuose, įskaitant sostinę ir šalies vakarus, ribojamas interneto veikimas. „Jie labai prastai tvarkosi... Pasakysiu jums, kad jie tvarkosi prastai. Jei jie pradės žudyti žmones... mes jiems smogsime labai stipriai.

Norvegijoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Iran Human Rights“ ketvirtadienį pranešė, kad Irano saugumo pajėgos, malšindamos gruodžio pabaigoje prasidėjusias demonstracijas, nužudė mažiausiai 45 protestuotojus, tarp jų aštuonis nepilnamečius. NVO teigimui, trečiadienis buvo kruviniausia dabar jau 12 dienų trunkančio sąjūdžio diena, kurią, patvirtintais duomenimis, žuvo 13 protestuotojų.

Pietvakarių Irane vykusių susirėmimų metu trečiadienį žuvo du žmonės ir dar 30 buvo sužeisti, pranešė naujienų agentūra „Fars“ 11-ąją protestų bangos šalyje dieną. „Fars“ pranešė, kad parduotuvių savininkai protestavo Lordegane, kai „riaušininkai pradėjo mėtyti akmenis į policiją“. „Tarp jų buvo asmenų su kariniais ir medžiokliniais ginklais, kurie netikėtai pradėjo šaudyti į policiją“, – pridūrė „Fars“, nenurodydama, ar žuvusieji buvo policijos pareigūnai, ar protestuotojai.

Irano Nacionalinė pasipriešinimo taryba (NCRI) pranešė, kad protestuotojai visiškai perėmė Abdanano miesto kontrolę ir iš dalies užėmė Malekšachio miestą Ilamo provincijoje. Pasak žiniasklaidos, Abdanane dalis policijos pareigūnų perėjo į protestuotojų pusę, rašo „Novaja Gazeta Europa“.  „Šiandien dviejuose Vakarų Irano miestuose, kurie faktiškai buvo užimti, įvyko svarbūs įvykiai, o žmonės švenčia gatvėse.

Sutemus Vakarų Irane vėl prasidėjo smarkūs protestai. Daugiausiai kurdų gyvenamoje Ilamo provincijoje antradienį kilo riaušės, socialiniuose tinkluose pranešė aktyvistai. Per žuvusių demonstrantų laidotuves žmonės Malekšahi mieste skandavo protesto šūkius prieš autoritarinę Islamo Respublikos vadovybę. „Mirtis diktatoriui“, – buvo girdėti vaizdo įraše. Ir vyriausybei artima naujienų agentūra „Fars“ tinkle „Telegram“ pranešė apie neramumus mieste.

Libano prezidentas Josephas Aounas antradienį pasmerkė naujausius Izraelio smūgius jo šalyje ir sakė, kad jie žlugdo pastangas užkirsti kelią eskalacijai. Nuo pirmadienio vakaro Izraelis sudavė virtinę smūgių Libano pietuose ir rytuose, nurodydamas, kad smogė grupuočių „Hezbollah“ ir „Hamas“ taikiniams. Iš pradžių atakuoti keturi kaimai, kurių gyventojus Izraelis buvo įspėjęs evakuotis, bet vėliau, anksti antradienį, buvo smūgių be išankstinio įspėjimo.