iranas

Irane jau beveik savaitę tęsiasi masiniai protestai dėl brangstančio pragyvenimo. Susidūrimuose su saugumo pajėgomis jau žuvo keli žmonės, o palaikymą iraniečiams išsakė ir Donaldas Trumpas.  Irane tęsiasi protestai prieš staigų pragyvenimo pabrangimą, juose iki penktadienio žuvo mažiausiai šeši žmonės, praneša BBC. Vietos žiniasklaidos duomenimis, du žmonės žuvo per protestuotojų susidūrimus su policija Lordegano mieste pietvakarių Irane.

Iranas šeštadienį pasmerkė tai, ką pavadino Amerikos išpuoliu prieš Venesuelą, po to, kai Karakasas apkaltino Jungtines Valstijas prisidėjus prie sostinę sukrėtusių sprogimų. Irano užsienio reikalų ministerija pareiškime nurodė, kad „griežtai smerkia Amerikos karinę ataką prieš Venesuelą ir šiurkštų šalies nacionalinio suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimą“. Vašingtonas kol kas nekomentavo sprogimų Venesueloje.

Irane, žmogaus teisių organizacijos duomenimis, pernai įvykdyta mažiausiai 1,5 tūkst. egzekucijų. Tai yra daugiausiai per pastaruosius 35 metus, pranešė Norvegijoje įsikūrusi organizacija „Iran Human Rights“ (IHR). Jos vadovas Mahmoodas Amiry Moghaddamas kalbėjo apie „beprecedentį“ padidėjimą ir „labai didelį nerimą“ keliančią tendenciją. 2024 m. IHR Irane suskaičiavo mažiausiai 975 egzekucijas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir aukšto rango Teherano pareigūnai apsikeitė grasinimais, Irane stiprėjant protestams dėl prastėjančios ekonominės padėties.  D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė perspėjimą, kad, jei Teheranas smurtaus prieš protestuotojus, Jungtinės Valstijos yra pasiruošusios veikti.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas paragino gyventojus rodyti solidarumą, o ne rengti protestus.  „Esame situacijoje, kai ne tik patiriame užsienio priešų spaudimą, bet, deja, ir protestus pačioje šalyje“, – sakė prezidentas, kurį cituoja naujienų agentūra „Irna“. Tokioje krizėje esą labai svarbu pirmiausiai stiprinti solidarumą, kad būtų įveiktos esamos problemos.

Irano sostinėje Teherane ir kituose miestuose plintant demonstracijoms, Izraelio žvalgybos agentūra Mosadas tiesiogiai paragino iraniečius tęsti protestus, kuriems ji teigia teikianti paramą vietoje. „Išeikite į gatves visi kartu. Atėjo tam laikas. Mes – su jumis“, – platformoje „X“ pasirodė Mosado įrašas persų kalba, apie kurį trečiadienį pranešė Izraelio kariuomenės radijas. „(Jus palaikome – ELTA) ne tik iš tolo, ne tik žodžiais. Mes taip pat esame su jumis vietoje“, – pridūrė Mosadas.

Irano užsienio reikalų ministerija antradienį pranešė, kad Kanados karališkąjį jūrų laivyną įtraukė į teroristinių organizacijų sąrašą. Ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad šis žingsnis buvo reakcija į Otavos sprendimą paskelbti Irano Islamo revoliucinę gvardiją (IRGC) – ideologinį Irano kariuomenės padalinį – teroristine grupuote. Tąkart Kanada nurodė, kad Irano gvardija prieštarauja pagrindiniams tarptautinės teisės principams.

Iranas griežtu perspėjimu reagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimus naujais smūgiais. „Irano Islamo Respublika nuosekliai atsakys į bet kokią agresiją ir privers agresorių gailėtis dėl savo poelgio“, – tinkle „X“ pareiškė prezidentas Masoudas Pezeshkianas. Prieš tai jau aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei patarėjas įspėjo JAV ir Izraelį, kad Iranas griežtai reaguos į bet kokią ataką.

Po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo apie galimą naują ataką prieš Iraną Kremlius paragino siekti deeskalacijos, praneša agentūra „Reuters“. „Manome, kad būtina atsisakyti visų žingsnių, galinčių paaštrinti įtampą regione. Ir manome, kad visų pirma būtinas dialogas su Iranu“, – antradienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

 Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas paragino savo vyriausybę įsiklausyti į protestuotojų, surengusių demonstracijas dėl ekonominių sunkumų, teisėtus reikalavimus, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Pirmadienį Teherano parduotuvių savininkai antrą dieną iš eilės neatvėrė savo parduotuvių durų po to, kai Irano rialas neoficialioje rinkoje smuko iki rekordinių žemumų. Kainų stebėjimo svetainių duomenimis, sekmadienį JAV doleris kainavo apie 1,42 mln.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį susitikęs su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu pareiškė, kad parems Izraelio puolimą prieš Iraną, jei šis atkurs savo branduolinę programą, ir pažadėjo „juos sunaikinti“, rašo „Politico“. Prieš susitikimą su B. Netanyahu D. Trumpas sakė, kad girdėjo, jog Iranas bando plėsti savo balistinių raketų programą. „Dabar girdžiu, kad Iranas bando vėl sustiprėti. Jei taip, mes turėsime juos sunaikinti“, – sakė jis kartu su B. Netanyahu.

Tvyrant nerimui dėl naujų Izraelio atakų, Iranas, pasak žiniasklaidos, išbandė kelias raketas. Anot duomenų, bandymai vyko sostinėje Teherane bei Isfahano ir Mešhedo didmiesčiuose. Revoliucinė gvardija ar kariuomenė kol kas bandymų nepatvirtino. Žinių portalas „Nournews“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame esą užfiksuoti bandymai. Pranešimai apie raktų bandymus vėlgi sukėlė susirūpinimą Izraelyje dėl galimo Irano smūgio.

Iranas pirmadienį primygtinai tvirtino, kad jo raketų programa yra gynybinio pobūdžio ir skirta atgrasyti nuo puolimo, ir kartu pridūrė, jog jo arsenalo egzistavimas nėra diskusijų objektas. Izraelis buvo įvardijęs Irano balistines raketas ir šios šalies branduolinę programą kaip dvi pagrindines grėsmes, kurias jis siekė neutralizuoti per 12-os dienų karą, į kurį abu priešininkai įsitraukė birželio mėnesį.

Bandydami nelegaliai patekti į Iraną, vakarų Afganistano Herato provincijoje mirtinai sušalo trys afganistaniečiai, šeštadienį pranešė vietos kariuomenės pareigūnas. „Trys žmonės, norėję neteisėtai kirsti Irano ir Afganistano sieną, mirė nuo šalčio“, – naujienų agentūrai AFP pranešė Afganistano kariuomenės pareigūnas, pageidavęs likti nežinomu. Jis pridūrė, kad kalnuotoje Kosano vietovėje taip pat buvo rastas nuo šalčio miręs piemuo.

Stokholmas anksčiau šią savaitę iškvietė Teherano ambasadorių, gavęs pranešimų, kad Irane mirties bausme buvo nuteistas Švedijos pilietis, penktadienį pranešė šalies užsienio reikalų ministrė. Antradienį Teherano teismai pareiškė, kad per birželį vykusį 12 dienų karą su Izraeliu sulaikytas ir vėliau dėl šnipinėjimo teistas asmuo turi dvigubą – Irano ir Švedijos – pilietybę.

Pasaulio sveikatos organizacija penktadienį pranešė, kad per pastaruosius pusantrų metų laukdami skubios medicininės evakuacijos iš karo nuniokotos Gazos mirė daugiau nei tūkstantis ligonių. PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas platformoje „X“ rašė, kad per daugiau nei dvejus metus nuo karo pradžios ši JT agentūra ir jos partneriai „iš Gazos evakavo daugiau nei 10,6 ligonių, kurių sveikatos būklė buvo sunki, įskaitant daugiau nei 5,6 tūkst.

Iranietė Nobelio taikos premijos laureatė Narges Mohammadi po brutalaus sulaikymo praėjusią savaitę buvo du kartus paguldyta į ligoninę, o pirmojo pokalbio telefonu po sulaikymo metu atrodė prastos būklės, pirmadienį pranešė jos rėmėjai. N. Mohammadi sulaikymo metu patyrė „sunkius ir pakartotinius smūgius lazda į galvą ir kaklą“, o pokalbio metu „jos fizinė būklė buvo prasta, atrodė, kad ji prastai jaučiasi“, teigiama jos fondo pranešime.

Iranas Omano įlankoje sulaikė naftos tanklaivį, naktį iš penktadienio į šeštadienį pranešė Irano žiniasklaida, pridurdama, kad laive buvo 18 įgulos narių iš Indijos, Šri Lankos ir Bangladešo. „Omano jūros pakrantėje buvo sulaikytas naftos tanklaivis, gabenęs šešis milijonus litrų kontrabandinio dyzelinio kuro“, – pranešė naujienų agentūra „Fars“, remdamasi vieno pietinės Hormozgano provincijos pareigūno suteikta informacija. „Laive buvo išjungtos visos navigacijos sistemos.

Irano valdžia iškėlė baudžiamąją bylą maratono Kišo saloje organizatoriams po to, kai internete pasirodė nuotraukos su bėgikėmis be hidžabų, pranešė šalies teisėsaugos institucijos. Vietos žiniasklaidos duomenimis, penktadienio varžybose dalyvavo daugiau nei 5 tūkst. žmonių. Internete paplitusiose nuotraukose matyti, kad nemažai bėgikių nesilaikė griežtų Islamo Respublikos aprangos reikalavimų moterims, kurie buvo įtvirtinti įstatymu 9-ojo dešimtmečio pradžioje.

Irano revoliucinė gvardija ketvirtadienį pradėjo karinio jūrų laivyno pratybas Persijos įlankoje ir įspėjo JAV karo laivus regione. Šios pratybos surengtos praėjus beveik pusei metų po 12 dienų karo tarp Izraelio ir Irano. Trumpam prie Izraelio prisijungė ir JAV, atakuodamos svarbius Irano branduolinius objektus. Irano valstybinė televizija pranešė, kad šios pratybos rodo Islamo revoliucinės gvardijos korpuso (IRGC) karinio jūrų laivyno atsidavimą ir pasipriešinimo dvasią.

JAV, Jungtinė Karalystė (JK), Prancūzija ir Vokietija paragino Iraną visapusiškai bendradarbiauti su Jungtinių Tautų (JT) branduolinės energetikos priežiūros institucija, matyti iš rezoliucijos projekto, su kuriuo trečiadienį susipažino naujienų agentūra AFP. Įtampa tarp Irano ir JT branduolinės energetikos institucijos pastaraisiais metais smarkiai išaugo.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi sekmadienį pareiškė, kad jo šalis neturi nedeklaruotų urano sodrinimo objektų ir kad visus jos objektus stebi Jungtinių Tautų (JT) branduolinės saugos priežiūros institucija. „Irane nėra nedeklaruotų branduolinio sodrinimo objektų; visi mūsų objektai yra agentūros saugomi ir stebimi“, – Teherane surengtame forume sakė A. Araghchi.

Iranas pirmadienį atmetė Jungtinių Valstijų kaltinimus, kad Teheranas bandė nužudyti Izraelio ambasadorių Meksikoje, ir pavadino šį teiginį absurdišku. „Mes laikome šį teiginį labai juokingu ir absurdišku“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baqaei (Esmaeilis Bakajis) per kassavaitinę spaudos konferenciją.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas penktadienį transliuotoje kalboje įspėjo, kad jei iki metų pabaigos nelis, dėl vandens trūkumo gali tekti evakuoti šalies sostinę Teheraną. „Jei nelis, lapkričio pabaigoje ir gruodžio pradžioje Teherane turėsime pradėti normuoti vandens vartojimą“, – per valstybinę televiziją transliuotoje kalboje sakė M. Pezeshkianas. „Net jei mes jį normuosime ir iki to laiko vis tiek nelis, vanduo baigsis ir turėsime evakuoti Teheraną.

Jungtinės Valstijos penktadienį apkaltino Iraną sąmokslu nužudyti Izraelio ambasadorių Meksikoje. Tai dar vienas bandymas perkelti dviejų šalių konfliktą į kitą regioną.  JAV pareigūnas sakė, kad Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpuso (IRGC) užsienio operacijų padalinys „Quds Force“ pradėjo sąmokslą 2024 metų pabaigoje, kuris šiemet buvo sužlugdytas. „Sąmokslas buvo suvaldytas ir šiuo metu nekelia grėsmės“, – sakė JAV pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Iraniečių prezidentas Masoudas Pezeshkianas antradienį pasiūlė Iranui ir jo regioniniams prekybos partneriams įvesti bendrą valiutą, siekiant paskatinti prekybą, nepaisant paralyžiuojančių Vakarų šalių sankcijų. Daugelį metų Iranui taikomos tarptautinės sankcijos, daugiausiai įvestos Jungtinių Valstijų dėl Teherano branduolinės programos, smarkiai susilpnino Irano ekonomiką. Naujausias sankcijas Jungtinės Tautos (JT) vėl įvedė rugsėjį, po ilgus mėnesius įstrigusių Irano branduolinių derybų.

Šeštadienį oficialioji Irano žiniasklaida pranešė, kad šalyje paskelbtas vieno iš didžiausių privačių bankų bankrotas, o finansų įstaigos turtą perėmė valstybė. Tai retas atvejis nuo tarptautinių sankcijų vargstančioje šalyje. 2012 m. įsteigtas „Ayandeh Bank“ visoje šalyje turėjo 270 filialų, o vien sostinėje Teherane jų veikė 150. Tačiau pastaruoju metu jį paralyžiavo skolos – banko sukaupti nuostoliai siekia maždaug 5,2 mlrd. JAV dolerių, be to, jis turi maždaug 2,9 mlrd.

Reaguodamas į JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginius apie Irano branduolinių objektų sunaikinimą, ajatola Ali Khamenei jam pirmadienį pasiūlė „svajoti toliau“. Irano aukščiausiasis lyderis šiais žodžiais atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginius, esą birželio mėnesį įvykdyti JAV smūgiai sunaikino Islamo respublikos branduolines bazes.

Iranas šeštadienį pareiškė, kad jo nebeįpareigoja suvaržymai branduolinei programai, nes baigė galioti 10-čiai metų pasirašytas svarbus Teherano ir pasaulio galių susitarimas. Nuo šiol „visos (susitarimo) sąlygos, įskaitant suvaržymus Irano branduolinei programai, ir susiję mechanizmai laikomi pasibaigusiais“, sakoma Irano užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Iranas antradienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimas siekti taikos Artimuosiuose Rytuose nesuderinamas su Vašingtono veiksmais.  „JAV prezidento išreikštas taikos ir dialogo troškimas prieštarauja priešiškam ir nusikalstamam Jungtinių Valstijų elgesiui Irano tautos atžvilgiu“, – sakoma Irano užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Iranas kol kas neketina atnaujinti derybų su Europos valstybėmis dėl savo branduolinės programos šalims sugrąžinus Teheranui sankcijas, pirmadienį pareiškė iraniečių Užsienio reikalų ministerija. „Šiame etape neplanuojame jokių derybų“, – sakė atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei.

Irano teismas pirmadienį nusprendė išteisinti šnipinėjimu kaltinamą Prancūzijos ir Vokietijos pilietį Lennartą Monterlosą, kuris buvo sulaikytas birželį per Irano ir Izraelio karą.

Trečiadienį Iždo departamentas pranešė, kad po JT sprendimo vėl įvesti apribojimus Teheranui, Jungtinės Valstijos pritaikė sankcijas įtariamam Irano ginklų įsigijimo tinklui, kuriuo naudodamasi šalis vykdo savo balistinių raketų programą.

Jungtinė Karalystė įvedė sankcijas 71 Irano asmeniui ir organizacijoms, susijusioms su Teherano branduoline programa, tvyrant susirūpinimui, kad šalis kuria branduolinius ginklus. Rugpjūtį Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija nusprendė atnaujinti plataus masto Jungtinių Tautų remiamas sankcijas Iranui, žlugus pastangoms atgaivinti įstrigusias diplomatines derybas dėl Teherano branduolinės programos.

Iranas antradienį paskelbė, kad 120 jo piliečių, deportuojamų iš JAV pagal prezidento Donaldo Trumpo antiimigracinę politiką, šią savaitę bus parskraidinti namo. „120 žmonių turėtų būti deportuoti ir parskraidinti namo per artimiausias porą dienų“, – naujienų agentūrai „Tasnim“ sakė Užsienio reikalų ministerijos konsulinių klausimų pareigūnas Hosseinas Noushabadi.

Žlugus bandymams išgelbėti branduolinį susitarimą su Iranu, Europos Sąjunga (ES) atnaujino sankcijas Teheranui.  Sankcijos apima priemones, draudžiančias Irano krovininiams lėktuvams leistis ES oro uostuose, taip pat draudimą atlikti techninę apžiūrą Irano krovininiams lėktuvams ar laivams, gabenantiems tam tikras medžiagas ar prekes, bei juos remontuoti, po atitinkamo sprendimo paskelbė šalių narių taryba.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį patvirtino, kad atnaujino griežtas sankcijas Iranui dėl jo branduolinės programos. Jungtinės Tautos (JT) šį žingsnį žengė savaitgalį. Prancūzija, Jungtinė Karalystė (JK) ir Vokietija – vadinamosios E3 valstybės – teigė, kad Iranas iš esmės nevykdo savo įsipareigojimų pagal 2015 metų branduolinį susitarimą, dar vadinamą Bendruoju išsamių veiksmų planu (JCPOA), kuriuo siekta užkirsti kelią Teheranui įgyti branduolinį ginklą.

Iranas pirmadienį pranešė įvykdęs mirties bausmę vyrui, apkaltintam šnipinėjimu Izraelio naudai – tai naujausias incidentas per Teherano vykdomą didžiausią egzekucijų bangą pastaraisiais dešimtmečiais. Iranas šį vyrą įvardijo kaip Bahmaną Choobiaslą. Jo byla anksčiau nebuvo minima nei šalies žiniasklaidoje, nei aktyvistų, stebinčių mirties bausmių vykdymą šalyje, pranešimuose.

Po tarptautinių sankcijų Iranui atnaujinimo Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinė Kala Kallas paragino tęsti pastangas taikiai sureguliuoti konfliktą.  Sankcijų grąžinimas ir branduoliniai ribojimai negali būti diplomatijos pabaiga, pareiškė ji Briuselyje. ES, anot K. Kallas, laikosi nuomonės, kad tvarus branduolinio klausimo sprendimas įmanomas tik derybomis. Ir ji pati esą ketina toliau palaikyti dialogą su visomis susijusiomis šalimis.

Vėl įsigaliojus JT sankcijoms Iranui ir jo branduolinei programai, Islamo Respublika paskelbė apie „ryžtingą ir deramą“ atsaką. „Irano Islamo Respublika ryžtingai gins savo teises ir nacionalinius interesus. Į bet kokią priemonę, nukreiptą prieš žmonių interesus ir teises, bus reaguojama ryžtingai ir deramai“, – sekmadienį pareiškė Užsienio reikalų ministerija Teherane, komentuodama naktį vėl įsigaliojusias sankcijas. Iranas paragino tarptautinę bendruomenę priešintis JT sankcijoms.

Praėjus beveik dešimčiai metų po istorinio branduolinio susitarimo su Iranu, žlugus deryboms, vėl įsigaliojo JT sankcijos šaliai. Terminas Teheranui pasiekti susitarimą su derybų partnerėmis Vokietija, Didžiąja Britanija ir Prancūzija baigėsi naktį į sekmadienį 2.01 val. Vidurio Europos laiku. Dabar vėl galiojančios priemonės, be kita ko, apima bendrą ginklų embargą, tolesnio urano sodrinimo draudimą bei daugybę sankcijų prieš atskirus asmenis ir organizacijas.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas šeštadienį pareiškė, kad Vašingtonas pareikalavo, jog Teheranas atiduotų visą savo prisodrintą uraną mainais į trijų mėnesių sankcijų atidėjimą, pabrėždamas, kad toks prašymas yra nepriimtinas. Prieš išvykdamas į Iraną, prezidentas žurnalistams Niujorke sakė, kad JAV „nori, jog mes perduotume jiems visą savo prisodrintą uraną, o mainais suteiktų trijų mėnesių sankcijų atidėjimą“. „Tai jokiu būdu nepriimtina“, – pabrėžė M. Pezeshkianas.

Jungtinėms Tautoms (JT) ketinant atnaujinti sankcijas Iranui, pastarasis atšaukia savo ambasadorius iš Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės (JK). Irano valstybinė naujienų agentūra ISNA išplatino Užsienio reikalų ministerijos pareiškimą, kuriame teigiama, kad Irano ambasadoriai Berlyne, Paryžiuje ir Londone atšaukiami į Teheraną konsultacijoms dėl „neatsakingo“ šių trijų valstybių sprendimo vėl taikyti JT Saugumo Tarybos rezoliucijas.

Jungtinės Tautos (JT) gali vėl taikyti sankcijas prieš Irano ekonomikos ir karinį sektorių praėjus dešimtmečiui nuo tada, kai jos buvo atšauktos pasiekus tarptautinį susitarimą dėl Irano branduolinės programos, praneša BBC. Sankcijos gali atsinaujinti po to, kai rugpjūtį Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija kreipėsi į JT Saugumo Tarybą, kaltindamos Iraną nesilaikant susitarimo.

Trečiadienį per valstybinę televiziją transliuotoje laidoje Irano žvalgybos tarnyba pranešė, kad iš Izraelio gavo slaptos informacijos. Pranešime teigiama, kad „duomenų lobyną“ sudaro informacija apie Izraelio ginklų projektus, netoli Dimonos esantį branduolinį objektą ir programose dalyvaujančių mokslininkų sąrašai.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas, trečiadienį sakydamas kalbą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, pakartojo, kad jo šalis nesiekia pasigaminti branduolinio ginklo. „Dar kartą pareiškiu šiai asamblėjai, kad Iranas niekada nesiekė ir niekada nesieks pasigaminti branduolinės bombos“, – sakė M. Pezeshkianas Niujorke susirinkusiems pasaulio šalių lyderiams. „Mes nesiekiame branduolinių ginklų“, – pakartojo jis.

Iraniečių prezidentas antradienį pakartojo, kad Iranas nesiekia įgyti branduolinių ginklų po Izraelio ir Jungtinių Valstijų smūgių bei Europos galybių grasinimų įvesti jam sankcijas.  „Dar sykį šios asamblėjos akivaizdoje pareiškiu, kad Iranas niekada nesiekė ir niekada nesieks pasigaminti branduolinės bombos“, – sakė Masoudas Pezeshkianas Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei antradienį pareiškė, kad Islamo Respublika nepasiduos spaudimui nutraukti urano sodrinimą.  „Amerikos pusė tvirtai pareiškė, kad Iranas neturi sodrinti (urano)“, – per televiziją transliuotame kreipimesi sakė K. Khamenei.  „Mes nepasidavėme ir nepasiduosime (...) spaudimui šiuo ar bet kuriuo kitu klausimu“, – pabrėžė jis.

Jungtinės Valstijos į JT Generalinės Asamblėjos sesiją atvykusiai Irano delegacijai įvedė griežtus ribojimus. Pasak JAV valstybės departamento atstovo Tommy Pigotto, delegacijos nariai negalės laisvai lankytis didmeninės prekybos vietose ir prabangių prekių parduotuvėse. „Neleisime, kad Irano režimas sudarytų sąlygas Niujorke apsipirkti savo klerikaliniam elitui, kai iraniečiai kenčia skurdą, griūvančią infrastruktūrą ir didelį vandens bei elektros stygių“, – teigė atstovas.