Irane tęsiasi protestai prieš staigų pragyvenimo pabrangimą, juose iki penktadienio žuvo mažiausiai šeši žmonės, praneša BBC.
Vietos žiniasklaidos duomenimis, du žmonės žuvo per protestuotojų susidūrimus su policija Lordegano mieste pietvakarių Irane. Dar trys žmonės žuvo Aznos mieste ir vienas – Kuhdašte mieste šalies vakaruose. Be to, Irano valstybinės agentūros pranešė apie saugumo pajėgų pareigūno nužudymą, tačiau ši informacija dar nėra patvirtinta.
Šalyje pastebimi interneto sutrikimai. Be to, valdžia uždarė mokyklas, universitetus ir valstybines įstaigas ir paskelbė laisvadienį „dėl šalčio“. Žiniasklaida rašo, kad saugumo pajėgos naudojo ašarines dujas ir šaunamuosius ginklus. Protestai prasidėjo Teherane gruodžio 28 d., kai į gatves išėjo parduotuvių savininkai, supykusių dėl dar vieno staigaus Irano valiutos kurso kritimo. Vėliau prie jų prisijungė universitetų studentai, ir akcijos išplito į kelis miestus. Kai kurie protestuotojai ragino nuversti valstybės santvarką ir atkurti monarchiją. Žiniasklaidoje pasirodė vaizdai, kuriuose žmonės degina valstybės simbolius ir paminklus. Dabartiniai protestai Irane tapo didžiausiais nuo 2022 m., kai šalį apėmė demonstracijų banga dėl 22-metės Mahsy Amini nužudymo dėl „netinkamo hidžabo nešiojimo“, pažymi leidinys.
2025 m. Irano rialas prarado maždaug pusę savo vertės dolerio atžvilgiu, o oficiali infliacija gruodį pasiekė 42,5 proc., rašo „Reuters“. Maisto kainos šalyje staigiai šoktelėjo 60–70 proc.
Penktadienį Donaldas Trumpas pareiškė, kad yra pasirengęs smogti Iranui, tuo suteikdamas vilčių protestuotojams.
„Jei Iranas atidengs ugnį ir pradės žiauriai žudyti taikius protestuotojus – o tai, deja, jiems yra įprasta – Jungtinės Amerikos Valstijos ateis jiems į pagalbą. Esame pasirengę kovai ir pasirengę veikti“, – pareiškė JAV prezidentas.
Smūgiai Iranui
2025 m. birželio 12–13 d. Izraelis surengė didelio masto oro ataką prieš Iraną, taikydamasis į branduolinės programos objektus, raketų gamybos vietas ir aukščiausius Irano karinius vadus. Operacijos metu Izraelio pajėgos, panaudodamos kelis šimtus naikintuvų ir kitų orlaivių, nukreipė smūgius į svarbius karinius bei technologinis centrus, tikindamos, kad jų tikslas buvo sulėtinti ar sustabdyti Irano galimybes plėtoti branduolinį ginklą bei pažangias raketas. Taip pat pranešta apie aukštų Irano Revoliucinių gvardijos vadų ir branduolinių mokslininkų žūtis.
Konfliktas truko apie 12 dienų, o Izraelio oro gynybos sistemos aktyviai atakavo Irano raketų atakas, tuo pačiu tęsiant smūgius Irano karinėms ir energetinėms infrastruktūroms.
Politinės pasekmės buvo itin reikšmingos: regiono įtampa stipriai išaugo, o Izraelio ir Irano santykiai perėjo į atvirą karinį konfliktą, kuris neretai buvo vadinamas „12 dienų karu“. Dėl šio karo Irano prezidentas paskelbė, kad šalis yra pilnos apimties karo būklėje su JAV, Europa ir Izraeliu, o diplomatija dėl branduolinės programos buvo sustabdyta.
Ekonominės pasekmės Irano vidaus ekonomikai taip pat buvo itin skaudžios. Smarkiai nukentėjo valiuta – rialas stipriai nuvertėjo prieš JAV dolerį, infliacija išaugo virš 40 proc., o smarkus energijos infrastruktūros pažeidimas ir eksporto sutrikdymai prisidėjo prie naftos ir dujų pajamų sumažėjimo. Tai išprovokavo plataus masto socialinį nepasitenkinimą ir protestus šalies miestuose, didinant vidaus politinį spaudimą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
