iranas

Irano saugumo pajėgoms slopinant protestų judėjimą, kuris sukrėtė Islamo Respubliką, buvo nužudyti mažiausiai 648 protestuotojai, pirmadienį pranešė Norvegijoje įsikūrusi teisių gynimo organizacija „Iran Human Rights“ (IHR) ir įspėjo, kad tikrasis aukų skaičius gali būti kur kas didesnis.

Europos Parlamentas (EP) uždraudė visiems Irano diplomatams ir atstovams patekti į savo patalpas dėl smurtinio protestų slopinimo Irane, pirmadienį pranešė jo pirmininkė Roberta Metsola. „Tai negali būti įprastas reikalas.

Rusijos kariniai transporto lėktuvai pradėjo dažnai skraidyti į Teheraną po masinių protestų, kurie plinta po Iraną ir kelia grėsmę dabartinio režimo valdžiai, pradžios. Rusija gali teikti režimui karinę ir techninę pagalbą ir tuo pat metu ruoštis aukščiausiojo lyderio bei jo artimiausių padėjėjų evakuacijai, įskaitant aukso išvežimą. Panašiai ji padėjo diktatoriui Basharui al-Assadui pabėgti iš Sirijos prieš kiek daugiau nei metus.

Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai pirmadienį pareiškė, kad nepaisant to, jog Iranas ir JAV nepalaiko diplomatinių santykių, Irano ir JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiojo pasiuntinio Artimuosiuose Rytuose bendravimo kanalas yra atviras.

Iraniečių užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai pirmadienį pareiškė, kad, nepaisant diplomatinių santykių nebuvimo, tarp Irano ir JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiojo pasiuntinio Artimiesiems Rytams yra atviras komunikacijos kanalas.

Irane interneto atjungimas tęsiasi jau ilgiau nei pusketvirtos paros, pranešė interneto stebėsenos organizacija. Aktyvistai baiminasi, jog dėl interneto ryšio išjungimo maskuojamos šimtus gyvybių nusinešusios represijos.

Pirmadienį, po JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų karine intervencija, jei Teheranas žudys protestuotojus, Kinija pareiškė prieštaraujanti užsienio šalių kišimuisi į kitų šalių reikalus. „Mes visada prieštaraujame kišimuisi į kitų šalių vidaus reikalus“, – spaudos konferencijoje paklausta apie D. Trumpo komentarus sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.

JAV gyvenantis nuverstojo Irano šacho sūnus sekmadienį paragino Irano vyriausybės darbuotojus ir saugumo pajėgas stoti į islamo respublikoje augančio protestų judėjimo dalyvių pusę.

Irano valdžia tikina, kad visoje šalyje kilę protestai yra suvaldyti, tačiau kartu siunčia griežtą žinią tarptautinei bendruomenei – Teheranas teigia esantis pasirengęs karui, nors neatmeta ir dialogo galimybės. Užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi dėl šalyje kilusio smurto kaltina JAV prezidentą Donaldą Trumpą bei Izraelį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto keletą galimų karinių veiksmų Irano atžvilgiu po to, kai antivyriausybinių protestų malšinimas baigėsi dešimčių žmonių mirtimi, praneša CNN. Pasak televizijos kanalo šaltinių, D. Trumpas svarsto galimybę įgyvendinti savo neseniai išsakytas grėsmes smogti Irano režimui, jei šis panaudos jėgą prieš civilius gyventojus.

Per savaitgalio protestus Irane gerokai išaugo žuvusiųjų skaičius ir jis gali siekti šimtus. Tačiau režimas apie aukas nepraneša ir toliau – jau nuo ketvirtadienio šalyje blokuoja tiek internetą, tiek tarptautinius skambučius. Tuo metu „Reuters“ skelbia, kad Izraelis padidino karinę parengtį po to, kai su Vašingtonu aptarė galimą Amerikos smūgį Iranui. Irano miestų gatvėse aidi šūviai ir sprogimai. Tačiau jau keturiolika dienų protestuojantys iraniečiai pasiduoti neketina.

Irano parlamento pirmininkas sekmadienį įspėjo, kad JAV kariuomenė ir Izraelis būtų „teisėti taikiniai“, jei JAV smogtų dėl šalyje vykstančių protestų, kaip yra grasinęs amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas. Mohammadas Bagheras Qalibafas pagrasino po to, kai masinių protestų, metančių iššūkį Irano teokratijai, dalyviai sekmadienio rytą užtvindė šalies sostinės ir antrojo pagal dydį miesto gatves, o protestai peržengė dviejų savaičių slenkstį.

Teisių gynimo grupė „Iran Human Rights“ sekmadienį pranešė, kad per dvi savaites trunkančius protestus prieš vyriausybę Irane nužudyti mažiausiai 192 žmonės. Anksčiau skelbtuose duomenyse buvo nurodomas ženkliai mažesnis skaičius – 51 auka. „Nuo protestų pradžios „Iran Human Rights“ patvirtino mažiausiai 192 protestuotojų žūtį“, – teigė Norvegijoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija.

Iranas smogtų JAV kariuomenės ir laivybos taikiniams naujos Jungtinių Valstijų atakos, surengtos per dabartinę protestų bangą, atveju, sekmadienį pareiškė iraniečių parlamento pirmininkas. „Jungtinių Valstijų karinės atakos atveju tiek okupuota teritorija, tiek JAV kariuomenės ir laivybos centrai taps mūsų teisėtais taikiniais“, – parlamentui sakė Mohammadas Bagheris Ghalibafas, jo pasisakymą transliavo valstybinė televizija.

Nepaisydami interneto atjungimo, iraniečiai naktį išėjo į gatves surengti naujų protestų prieš klerikalinę valdžią, o teisių gynimo grupės sekmadienį perspėjo, kad institucijos, siekdamos numalšinti demonstracijas, vykdo „skerdynes“. Protestai, kuriuos iš pradžių sukėlė pasipiktinimas dėl didėjančių pragyvenimo išlaidų, dabar virto judėjimu prieš teokratinį režimą, valdantį Iraną nuo 1979-ųjų revoliucijos, ir tęsiasi jau dvi savaites.

Iraną ir toliau drebina masiniai protestai, suburiantys vis daugiau žmonių ir apimantys vis daugiau miestų. Tuo metu į kampą spaudžiamą režimo valdžia jau ne tik žada pastatyti protestuojančius iraniečius į vietą, bet ir grasina mirties bausmėmis sulaikytiesiems. O kad pasaulis neturėtų galimybės pamatyti, kaip brutaliai Irano diktatorius protestus malšina, režimas nuo ketvirtadienio šalyje išjungė internetą.

Liudininkai naujienų agentūrai AFP pranešė, kad šeštadienį per demonstraciją vienas protestuotojas ant Irano Islamo Respublikos ambasados Londone oficialią vėliavą trumpam pakeitė į buvusią Irano vėliavą, naudotą iki 1979 metų.

Praėjus beveik metams akivaizdu, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo antroji kadencija formuojama pagal jo užsienio politikos ambicijas, rašo BBC. Jis įgyvendino grasinimus Venesuelai: dramatiško naktinio reido metu sulaikytas šalies prezidentas Nicolas Maduro ir jo žmona. Jie buvo paimti iš jų itin saugomos rezidencijos Karakase.

Irane jau beveik dvi savaites tęsiasi milžiniški protestai, kuriuos sukėlė prastėjanti ekonominė padėtis šalyje, bet dabar žmonės reikalauja teokratinio valdymo pabaigos, praneša „Deutsche Welle“. Didelės demonstracijos kilo visoje šalyje, nuo Teherano iki Tebrizo. Protestuotojai skanduoja „mirtis diktatoriui“, o gatvėse pasirodė iki 1979 m. Irano revoliucijos naudoti simboliai.

Irane antrą savaitę tęsiantis milžiniškiems protestams, Eltos kalbintas iš Irano kilęs Vienos tarptautinių ekonomikos studijų instituto ekonomistas, Vienos universiteto dėstytojas Mahdi Ghodsi teigia, kad teokratinis šalies režimas susiduria su daugialype tiek išorinių, tiek vidinių veiksnių nulemta krize, kurios masto nesugeba suvokti. Todėl, pasak jo, režimo pabaiga nenumaldomai artėja.  „Kai vienu metu vyksta kelios krizės, susidaro sąlygos implozijai arba sprogimui.

Irano gyventojai penktadienį vėl patraukė į gatves, šalyje kilus naujiems – didžiausiems per pastaruosius trejus metus – protestams. Irano teokratinė valdžia ėmėsi represijų ir blokuoja internetą, o per neramumus žuvo dešimtys žmonių. Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Irano vadovai, regis, atsidūrė didelėje bėdoje. Jis pakartojo perspėjimą surengti karinius smūgius, jeigu bus žudomi taikūs protestuotojai.

Per protestus Irane, aktyvistų duomenimis, žuvo 51 demonstrantas. Dar šimtai žmonių per susirėmimus su saugumo pajėgomis buvo sužeisti, pranešė Osle įsikūrusi organizacija „Iran Human Rights“ (IHRNGO).  Be to, organizacija tikrina pranešimus apie dešimtis žuvusių protestuotojų Teherano, Mešhedo ir Hamadano didmiesčiuose, kurie dar neįtraukti į minėtą statistiką.

Iraną toliau krečiant protestams, Irano lyderis Ali Khamenei pareiškė, kad protestuotojai „griauna savo gatves“ tam, jog neva įtiktų Donaldui Trumpui, rašo „Sky news“. A. Khamenei pareiškė, kad „vandalai ir riaušininkai“ „griauna savo gatves, kad pradžiugintų kitos šalies prezidentą“. Jis įspėjo, kad Teheranas netoleruos žmonių, veikiančių kaip „užsieniečių samdiniai“. Vašingtonas kol kas nesureagavo į šiuos Irano lyderio žodžius.

JAV prezidentas pagrasino, kad smogs Iranui, jeigu dėl valdžios veiksmų bus žuvusių protestuotojų. rano sostinėje Teherane į gatves išėjo tūkstančiai protestuotojų. Protesto akcijos vyksta daugiau nei 100 Irano miestų. Kai kuriose regionuose, įskaitant sostinę ir šalies vakarus, ribojamas interneto veikimas. „Jie labai prastai tvarkosi... Pasakysiu jums, kad jie tvarkosi prastai. Jei jie pradės žudyti žmones... mes jiems smogsime labai stipriai.

Norvegijoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Iran Human Rights“ ketvirtadienį pranešė, kad Irano saugumo pajėgos, malšindamos gruodžio pabaigoje prasidėjusias demonstracijas, nužudė mažiausiai 45 protestuotojus, tarp jų aštuonis nepilnamečius. NVO teigimui, trečiadienis buvo kruviniausia dabar jau 12 dienų trunkančio sąjūdžio diena, kurią, patvirtintais duomenimis, žuvo 13 protestuotojų.

Pietvakarių Irane vykusių susirėmimų metu trečiadienį žuvo du žmonės ir dar 30 buvo sužeisti, pranešė naujienų agentūra „Fars“ 11-ąją protestų bangos šalyje dieną. „Fars“ pranešė, kad parduotuvių savininkai protestavo Lordegane, kai „riaušininkai pradėjo mėtyti akmenis į policiją“. „Tarp jų buvo asmenų su kariniais ir medžiokliniais ginklais, kurie netikėtai pradėjo šaudyti į policiją“, – pridūrė „Fars“, nenurodydama, ar žuvusieji buvo policijos pareigūnai, ar protestuotojai.

Irano Nacionalinė pasipriešinimo taryba (NCRI) pranešė, kad protestuotojai visiškai perėmė Abdanano miesto kontrolę ir iš dalies užėmė Malekšachio miestą Ilamo provincijoje. Pasak žiniasklaidos, Abdanane dalis policijos pareigūnų perėjo į protestuotojų pusę, rašo „Novaja Gazeta Europa“.  „Šiandien dviejuose Vakarų Irano miestuose, kurie faktiškai buvo užimti, įvyko svarbūs įvykiai, o žmonės švenčia gatvėse.

Sutemus Vakarų Irane vėl prasidėjo smarkūs protestai. Daugiausiai kurdų gyvenamoje Ilamo provincijoje antradienį kilo riaušės, socialiniuose tinkluose pranešė aktyvistai. Per žuvusių demonstrantų laidotuves žmonės Malekšahi mieste skandavo protesto šūkius prieš autoritarinę Islamo Respublikos vadovybę. „Mirtis diktatoriui“, – buvo girdėti vaizdo įraše. Ir vyriausybei artima naujienų agentūra „Fars“ tinkle „Telegram“ pranešė apie neramumus mieste.

Libano prezidentas Josephas Aounas antradienį pasmerkė naujausius Izraelio smūgius jo šalyje ir sakė, kad jie žlugdo pastangas užkirsti kelią eskalacijai. Nuo pirmadienio vakaro Izraelis sudavė virtinę smūgių Libano pietuose ir rytuose, nurodydamas, kad smogė grupuočių „Hezbollah“ ir „Hamas“ taikiniams. Iš pradžių atakuoti keturi kaimai, kurių gyventojus Izraelis buvo įspėjęs evakuotis, bet vėliau, anksti antradienį, buvo smūgių be išankstinio įspėjimo.

Irano ajatola Ali Khamenei planuoja pabėgti į Maskvą, jei neramumai Irane sustiprės, skelbiama „The Times“, remiantis neviešinta „žvalgybos ataskaita“. Skelbiama, kad respublikos aukščiausiasis lyderis suplanavo pabėgimo maršrutą iš Teherano, jei jo pajėgos nesugebės numalšinti šalyje įsiplieskusių protestų.

Irane jau beveik savaitę tęsiasi masiniai protestai dėl brangstančio pragyvenimo. Susidūrimuose su saugumo pajėgomis jau žuvo keli žmonės, o palaikymą iraniečiams išsakė ir Donaldas Trumpas.  Irane tęsiasi protestai prieš staigų pragyvenimo pabrangimą, juose iki penktadienio žuvo mažiausiai šeši žmonės, praneša BBC. Vietos žiniasklaidos duomenimis, du žmonės žuvo per protestuotojų susidūrimus su policija Lordegano mieste pietvakarių Irane.

Iranas šeštadienį pasmerkė tai, ką pavadino Amerikos išpuoliu prieš Venesuelą, po to, kai Karakasas apkaltino Jungtines Valstijas prisidėjus prie sostinę sukrėtusių sprogimų. Irano užsienio reikalų ministerija pareiškime nurodė, kad „griežtai smerkia Amerikos karinę ataką prieš Venesuelą ir šiurkštų šalies nacionalinio suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimą“. Vašingtonas kol kas nekomentavo sprogimų Venesueloje.

Irane, žmogaus teisių organizacijos duomenimis, pernai įvykdyta mažiausiai 1,5 tūkst. egzekucijų. Tai yra daugiausiai per pastaruosius 35 metus, pranešė Norvegijoje įsikūrusi organizacija „Iran Human Rights“ (IHR). Jos vadovas Mahmoodas Amiry Moghaddamas kalbėjo apie „beprecedentį“ padidėjimą ir „labai didelį nerimą“ keliančią tendenciją. 2024 m. IHR Irane suskaičiavo mažiausiai 975 egzekucijas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir aukšto rango Teherano pareigūnai apsikeitė grasinimais, Irane stiprėjant protestams dėl prastėjančios ekonominės padėties.  D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė perspėjimą, kad, jei Teheranas smurtaus prieš protestuotojus, Jungtinės Valstijos yra pasiruošusios veikti.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas paragino gyventojus rodyti solidarumą, o ne rengti protestus.  „Esame situacijoje, kai ne tik patiriame užsienio priešų spaudimą, bet, deja, ir protestus pačioje šalyje“, – sakė prezidentas, kurį cituoja naujienų agentūra „Irna“. Tokioje krizėje esą labai svarbu pirmiausiai stiprinti solidarumą, kad būtų įveiktos esamos problemos.

Irano sostinėje Teherane ir kituose miestuose plintant demonstracijoms, Izraelio žvalgybos agentūra Mosadas tiesiogiai paragino iraniečius tęsti protestus, kuriems ji teigia teikianti paramą vietoje. „Išeikite į gatves visi kartu. Atėjo tam laikas. Mes – su jumis“, – platformoje „X“ pasirodė Mosado įrašas persų kalba, apie kurį trečiadienį pranešė Izraelio kariuomenės radijas. „(Jus palaikome – ELTA) ne tik iš tolo, ne tik žodžiais. Mes taip pat esame su jumis vietoje“, – pridūrė Mosadas.

Irano užsienio reikalų ministerija antradienį pranešė, kad Kanados karališkąjį jūrų laivyną įtraukė į teroristinių organizacijų sąrašą. Ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad šis žingsnis buvo reakcija į Otavos sprendimą paskelbti Irano Islamo revoliucinę gvardiją (IRGC) – ideologinį Irano kariuomenės padalinį – teroristine grupuote. Tąkart Kanada nurodė, kad Irano gvardija prieštarauja pagrindiniams tarptautinės teisės principams.

Iranas griežtu perspėjimu reagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimus naujais smūgiais. „Irano Islamo Respublika nuosekliai atsakys į bet kokią agresiją ir privers agresorių gailėtis dėl savo poelgio“, – tinkle „X“ pareiškė prezidentas Masoudas Pezeshkianas. Prieš tai jau aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei patarėjas įspėjo JAV ir Izraelį, kad Iranas griežtai reaguos į bet kokią ataką.

Po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo apie galimą naują ataką prieš Iraną Kremlius paragino siekti deeskalacijos, praneša agentūra „Reuters“. „Manome, kad būtina atsisakyti visų žingsnių, galinčių paaštrinti įtampą regione. Ir manome, kad visų pirma būtinas dialogas su Iranu“, – antradienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

 Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas paragino savo vyriausybę įsiklausyti į protestuotojų, surengusių demonstracijas dėl ekonominių sunkumų, teisėtus reikalavimus, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Pirmadienį Teherano parduotuvių savininkai antrą dieną iš eilės neatvėrė savo parduotuvių durų po to, kai Irano rialas neoficialioje rinkoje smuko iki rekordinių žemumų. Kainų stebėjimo svetainių duomenimis, sekmadienį JAV doleris kainavo apie 1,42 mln.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį susitikęs su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu pareiškė, kad parems Izraelio puolimą prieš Iraną, jei šis atkurs savo branduolinę programą, ir pažadėjo „juos sunaikinti“, rašo „Politico“. Prieš susitikimą su B. Netanyahu D. Trumpas sakė, kad girdėjo, jog Iranas bando plėsti savo balistinių raketų programą. „Dabar girdžiu, kad Iranas bando vėl sustiprėti. Jei taip, mes turėsime juos sunaikinti“, – sakė jis kartu su B. Netanyahu.

Tvyrant nerimui dėl naujų Izraelio atakų, Iranas, pasak žiniasklaidos, išbandė kelias raketas. Anot duomenų, bandymai vyko sostinėje Teherane bei Isfahano ir Mešhedo didmiesčiuose. Revoliucinė gvardija ar kariuomenė kol kas bandymų nepatvirtino. Žinių portalas „Nournews“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame esą užfiksuoti bandymai. Pranešimai apie raktų bandymus vėlgi sukėlė susirūpinimą Izraelyje dėl galimo Irano smūgio.

Iranas pirmadienį primygtinai tvirtino, kad jo raketų programa yra gynybinio pobūdžio ir skirta atgrasyti nuo puolimo, ir kartu pridūrė, jog jo arsenalo egzistavimas nėra diskusijų objektas. Izraelis buvo įvardijęs Irano balistines raketas ir šios šalies branduolinę programą kaip dvi pagrindines grėsmes, kurias jis siekė neutralizuoti per 12-os dienų karą, į kurį abu priešininkai įsitraukė birželio mėnesį.

Bandydami nelegaliai patekti į Iraną, vakarų Afganistano Herato provincijoje mirtinai sušalo trys afganistaniečiai, šeštadienį pranešė vietos kariuomenės pareigūnas. „Trys žmonės, norėję neteisėtai kirsti Irano ir Afganistano sieną, mirė nuo šalčio“, – naujienų agentūrai AFP pranešė Afganistano kariuomenės pareigūnas, pageidavęs likti nežinomu. Jis pridūrė, kad kalnuotoje Kosano vietovėje taip pat buvo rastas nuo šalčio miręs piemuo.

Stokholmas anksčiau šią savaitę iškvietė Teherano ambasadorių, gavęs pranešimų, kad Irane mirties bausme buvo nuteistas Švedijos pilietis, penktadienį pranešė šalies užsienio reikalų ministrė. Antradienį Teherano teismai pareiškė, kad per birželį vykusį 12 dienų karą su Izraeliu sulaikytas ir vėliau dėl šnipinėjimo teistas asmuo turi dvigubą – Irano ir Švedijos – pilietybę.

Pasaulio sveikatos organizacija penktadienį pranešė, kad per pastaruosius pusantrų metų laukdami skubios medicininės evakuacijos iš karo nuniokotos Gazos mirė daugiau nei tūkstantis ligonių. PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas platformoje „X“ rašė, kad per daugiau nei dvejus metus nuo karo pradžios ši JT agentūra ir jos partneriai „iš Gazos evakavo daugiau nei 10,6 ligonių, kurių sveikatos būklė buvo sunki, įskaitant daugiau nei 5,6 tūkst.

Iranietė Nobelio taikos premijos laureatė Narges Mohammadi po brutalaus sulaikymo praėjusią savaitę buvo du kartus paguldyta į ligoninę, o pirmojo pokalbio telefonu po sulaikymo metu atrodė prastos būklės, pirmadienį pranešė jos rėmėjai. N. Mohammadi sulaikymo metu patyrė „sunkius ir pakartotinius smūgius lazda į galvą ir kaklą“, o pokalbio metu „jos fizinė būklė buvo prasta, atrodė, kad ji prastai jaučiasi“, teigiama jos fondo pranešime.

Iranas Omano įlankoje sulaikė naftos tanklaivį, naktį iš penktadienio į šeštadienį pranešė Irano žiniasklaida, pridurdama, kad laive buvo 18 įgulos narių iš Indijos, Šri Lankos ir Bangladešo. „Omano jūros pakrantėje buvo sulaikytas naftos tanklaivis, gabenęs šešis milijonus litrų kontrabandinio dyzelinio kuro“, – pranešė naujienų agentūra „Fars“, remdamasi vieno pietinės Hormozgano provincijos pareigūno suteikta informacija. „Laive buvo išjungtos visos navigacijos sistemos.

Irano valdžia iškėlė baudžiamąją bylą maratono Kišo saloje organizatoriams po to, kai internete pasirodė nuotraukos su bėgikėmis be hidžabų, pranešė šalies teisėsaugos institucijos. Vietos žiniasklaidos duomenimis, penktadienio varžybose dalyvavo daugiau nei 5 tūkst. žmonių. Internete paplitusiose nuotraukose matyti, kad nemažai bėgikių nesilaikė griežtų Islamo Respublikos aprangos reikalavimų moterims, kurie buvo įtvirtinti įstatymu 9-ojo dešimtmečio pradžioje.