iranas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, koks būtų jo atsakas į Irano vadovybės grasinimus ir nuolatinius įžeidinėjimus. Jo teigimu, Jungtinės Valstijos nušluotų Iraną nuo žemės paviršiaus. Apie tai buvo rašoma „NewsNation“. D. Trumpas, paklaustas, koks būtų jo atsakas į Irano vadovybę ir jų režimą, kuris toliau jį įžeidinėja ir grasina, teigė, kad su tuo būtų susidorota. Pasak jo, bet koks išpuolis sulauktų triuškinančio atsako. „Jei kas nors atsitiks, mes susprogdinsime.

Irane nuo protestų pradžios gruodžio pabaigoje žuvo mažiausiai 4 500 žmonių, antradienį pranešė JAV įsikūrusi Žmogaus teisių aktyvistų naujienų agentūra (HRANA), pateikusi naujų duomenų. Organizacija teigė, kad iki šiol patvirtino 4 519 mirties atvejų, o daugiau kaip 9 000 kitų atvejų vis dar tiriami. Tarp žuvusiųjų – 4 251 demonstrantas ir 197 saugumo pajėgų kariai, teigė HRANA.

 Teherane „atsiduoda mirtimi“, antradienį platformoje „X“ parašė Irano žurnalistė Elaheh Mohammadi, kuriai pavyko įveikti kruvinų neramumų purtomos šalies valdžios institucijų įvestą interneto blokadą. Dienraštyje „Ham-Mihan“ dirbanti E. Mohammadi teigė, kad pastarosiomis dienomis prie interneto buvo galima prisijungti naudojant virtualųjį tinklą (VPN). „Per visą savo gyvenimą niekada nesu mačiusi, kad Teherane snigtų ir niekas net nesišypsotų“, – rašė žinoma 38-erių metų žurnalistė.

Europos Sąjunga antradienį pasiūlė uždrausti eksportuoti į Iraną, kur visai neseniai buvo vykdomos žiaurios represijos prieš šalyje vykusių protestų dalyvius, papildomas dronų ir raketų technologijas, paskelbė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Europa visiškai solidarizuojasi su drąsiais Irano gyventojais, moterimis ir vyrais, kurie rizikuoja savo gyvybėmis, reikalaudami laisvės sau ir ateities kartoms“, – platformoje „X“ rašė U. von der Leyen.

Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryba šią savaitę surengs specialų skubų posėdį, kuriame bus svarstoma „blogėjanti žmogaus teisių padėtis Irano Islamo Respublikoje“, antradienį pranešė tarybos atstovas spaudai. Posėdis rengiamas Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Islandijos, Moldovos bei Šiaurės Makedonijos prašymu ir vyks penktadienį, Ženevoje žurnalistams sakė Pascalis Simas.

Irano užsienio reikalų ministras nedalyvaus šią savaitę Šveicarijoje vyksiančiame Davoso viršūnių susitikime, pirmadienį pranešė organizatoriai, pabrėždami po pastarojo meto įvykių Islamo Respublikoje, kai buvo brutaliai susidorota su protestuotojais, šaliai dalyvauti forume nedera. Per kasmetinį pasaulio elito susitikimą antradienį prabangiame Šveicarijos slidinėjimo kurorte Abbasas Araghchi turėjo sakyti kalbą.

Per masinius protestus Irane, aktyvistų duomenimis, žuvo beveik 4 tūkst. žmonių. JAV įsikūręs žmogaus teisių tinklas HRANA iki šiol patvirtino 3 919 žuvusiųjų, nurodoma aktyvistų ataskaitoje. Tiriama dar beveik 9 tūkst. žūčių. Tarp patvirtintų aukų yra 3 685 žuvę demonstrantai ir 178 saugumo pajėgų atstovai. Tikrasis žuvusių protestuotojų skaičius, anot pranešimų, gali būti daug didesnis. Britų laikraščio „The Sunday Times“ informacija, žuvo nuo 16,5 tūkst. iki 18 tūkst. žmonių.

Dėl Irane slūgstančios įtampos sumažėjus nuogąstavimams dėl galimų „juodojo aukso“ tiekimo sutrikimų, keturias savaites iš eilės su pliuso ženklu užbaigusios naftos kainos pirmadienį traukia žemyn. „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina ryte smuko 0,55 proc. iki 63,77 JAV dolerio už barelį, o WTI rūšies naftos kaina – 0,64 proc. iki 58,95 JAV dolerio už barelį, rodo portalo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.

Tremtyje JAV gyvenantis 1979 m. nuversto Irano šacho sūnus Reza Pahlavi pareiškė grįšiantis į tėvynę. Savo planuojamos grįžimo datos jis nenurodė. Taip pat visiškai neaišku, ar 65-erių R.Pahlavi apskritai galės įvažiuoti į šalį ir kokie padariniai gresia jam, kaip opozicijos politikui. Vaizdo žinutėje tinkle „X“ R. Pahlavi sakė, kad žmonės Irane ne tik atmeta režimą, bet ir reikalauja patikimo naujo kelio į ateitį. Esą metas, kad tarptautinė bendruomenė visiškai juos paremtų.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas sekmadienį pareiškė, kad išpuolis prieš Irano aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei prilygtų karo paskelbimui. „Ataka prieš mūsų šalies aukščiausiąjį lyderį būtų tolygi pilno masto karui su Irano tauta“, – prezidentas pareiškė socialinėje platformoje „X“. Tokia žinutė pasirodė po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasakė, kad Iranui atėjo laikas susirasti naują lyderį.

Remiantis medikų surinktais duomenimis, kuriuos paskelbė Didžiosios Britanijos dienraštis „Sunday Times“, per Irane vykusius masinius protestus prieš vyriausybę galėjo žūti nuo 16,5 tūkst. iki 18 tūkst. žmonių, tačiau nepriklausomą šių skaičių patikrinimą atlikti nėra galimybių. Anot dienraščio, šiuos duomenis surinko aštuonių didžiausių visos šalies akių ligoninių ir 16 skubiosios pagalbos skyrių darbuotojai. Dar 330-360 tūkst. žmonių buvo sužeisti, o mažiausiai 700-1 tūkst.

Protestai Irane buvo žiauriai numalšinti, vietos opozicijos teigimu, aukų skaičius siekia tūkstančius žmonių. Sausio 8-osios protestai Teherane vietos gyventojo Rezos šeimai baigėsi tragedija – grįždamas namo jis bandė savo kūnu apsaugoti žmoną Maryam, tačiau netikėta kulka ją mirtinai sužeidė, rašoma BBC. Kaip buvo rašoma BBC, tądien po protesto grįždamas namo Reza apkabino savo žmoną Maryam, norėdamas ją apsaugoti.

Irano valdžios institucijos pareiškė svarstančios galimybę „palaipsniui“ atkurti prieigą prie interneto po to, kai prieš daugiau nei savaitę visoje šalyje buvo visiškai išjungtas ryšys, pranešė vietos žiniasklaida. Sekmadienio rytą naujienų agentūros AFP žurnalistams pavyko prisijungti prie interneto iš savo biuro Teherane, nors didžioji dauguma interneto paslaugų teikėjų ir mobilusis internetas tebėra atjungti. Kol kas neaišku, kodėl atsirado ši ribota ryšio galimybė.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Irako Kurdistano prezidentas Nechirvanas Barzani per šeštadienį surengtą pokalbį telefonu paragino nutraukti kovas Sirijoje, pranešė Prancūzijos prezidentūra. Jie „paragino visas šalis nedelsiant deeskaluoti padėtį ir paskelbti nuolatines paliaubas“, teigiama prezidentūros pranešime, kuris buvo paskelbtas po pastarųjų dienų kovų tarp kurdų vadovaujamų Sirijos demokratinių pajėgų (SDF) ir vyriausybės pajėgų šalies šiaurėje.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei šeštadienį apkaltino JAV prezidentą Donaldą Trumpą esant atsakingu už aukas per protestų bangą šalyje, į kurią, pasak žmogaus teisių grupių, šalies saugumo pajėgos atsakė žiauriu susidorojimu.  „Laikome Amerikos prezidentą kaltu dėl aukų, žalos ir kaltinimų, kuriuos jis pareiškė Irano tautai“, – sakydamas kalbą religinės šventės proga miniai šalininkų teigė jis.

Miuncheno saugumo konferencijos organizatoriai penktadienį pareiškė, kad dėl smurtinio susidorojimo su protestų banga Irane atšaukė kvietimus Irano vyriausybei į šių metų renginį. „Prieš kelias savaites buvo pakviesti keli Irano vyriausybės atstovai“, – naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime sakė konferencijos atstovas. „Atsižvelgiant į dabartinius įvykius, Miuncheno saugumo konferencija atšaukia šiuos kvietimus“, – pridūrė jis.

Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA) penktadienį patarė oro linijoms vengti Irano oro erdvės po JAV grasinimų atakomis, paskatinusių šią Islamo Respubliką būti budrią. „Atsižvelgiant į dabartinę padėtį ir galimus JAV karinius veiksmus, dėl kurių Irano oro gynybos pajėgos buvo padidintos parengties būsenoje, šiuo metu yra padidėjusi klaidingo identifikavimo tikimybė“, – teigė reguliuotojas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį padėkojo Irano vadovybei, pareiškęs, kad Teheranas atšaukė šimtų per žiaurų susidorojimą suimtų protestuotojų egzekucijas.  „Aš labai gerbiu tai, kad Irano vadovybė atšaukė visus suplanuotus pakorimus, kurie turėjo būti įvykdyti vakar (daugiau nei 800). Ačiū!“ – savo „Truth Social“ tinkle parašė D. Trumpas.  Per pastarąsias dvi savaites D. Trumpas ne kartą grasino Iranui kariniais veiksmais, kad padėtų protestuotojams.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui susilaikant nuo įsikišimo į Irane kilusius neramumus, mirusio Irano šacho sūnus Reza Pahlavi penktadienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad šalyje įsiplieskę masiniai protestai padės nuversti Islamo Respubliką, ir paragino tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų. Dvasininkų valdomo Irano valdžios institucijoms žiauriai malšinant masines demonstracijas, egzilyje Vašingtono apylinkėse gyvenantis R. Pahlavi pateikė save kaip opozicijos lyderį.

Irano protestuose žuvusių žmonių šeimos BBC teigė, jog valdžios institucijos reikalauja didelių pinigų sumų, kad kūnai būtų grąžinti laidotuvėms. Keli šaltiniai nurodė, kad kūnai laikomi morguose ir ligoninėse, o saugumo pajėgos jų neišduoda, kol artimieji nesumoka reikalaujamų sumų. Per daugiau nei dvi savaites visoje šalyje vykusius protestus žuvo mažiausiai 2435 žmonės. Viena šeima iš šiaurinio Rashto miesto BBC pasakojo, kad saugumo pajėgos pareikalavo 700 milijonų tomanų (apie 4,2 tūkst.

Irane, anot Baltųjų rūmų, JAV spaudimu atšaukta 800 egzekucijų. Atstovė Karoline Leavitt nenurodė šios informacijos, kurią gavo prezidentas Donaldas Trumpas, šaltinio. Atšauktos egzekucijos buvo numatytos trečiadienį, sakė K. Levitt. D. Trumpas, anot jos, toliau stebi situaciją ir neatmeta jokių variantų. Prezidentas įspėjo vadovybę Teherane dėl egzekucijų pastarųjų masinių protestų dalyviams – bei neatmetė ir karinio įsikišimo.

Pastaraisiais metais Iranas buvo vienas pagrindinių karinės įrangos tiekėjų Rusijai, ypač po to, kai ši pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Kaip praneša „Laisvosios Europos radijo / Laisvės radijo“ ekspertai, šiuo metu ši parama nevaidina lemiamo vaidmens Maskvos kariniuose veiksmuose. Prieš kelias dienas leidinys „Bloomberg“ rašė, kad nuo 2021 m. spalio Irano raketų pardavimų Rusijai apimtis siekė 2,7 mlrd. JAV dolerių (apie 2,3 mlrd.

Pagrasinusios Iranui intervencija, Jungtinės Valstijos stiprina savo karines pajėgas Artimuosiuose Rytuose, ketvirtadienį pranešė JAV žiniasklaida. „The New York Times“, remdamasis dviejų JAV pareigūnų suteikta informacija, pranešė, kad į šį regioną iš Pietų Kinijos jūros plaukia lėktuvnešis „USS Abraham Lincoln“ ir keletas jį lydinčių laivų, kurie kelionės tikslą turėtų pasiekti maždaug po savaitės.

JAV vėl pagrasino Irano vyriausybei kariniu eskalavimu, reaguodamos į žiaurias represijas, kurių šalis ėmėsi, siekdama numalšinti masinius protestus. JAV prezidentas Donaldas Trumpas „mėgsta veiksmus, o ne begalines kalbas, kurias matome Jungtinėse Tautose“, ketvirtadienį Niujorke vykusiame JT Saugumo Tarybos posėdyje sakė JAV ambasadorius Jungtinėse Tautose Mike‘as Waltzas. „Jis aiškiai pareiškė, kad siekiant sustabdyti žudynes svarstomos visos galimybės.

Baltieji rūmai ketvirtadienį pranešė, kad Iranas, spaudžiamas prezidento Donaldo Trumpo dėl smurtinio susidorojimo su protestų banga, atšaukė 800 egzekucijų, tačiau JAV kariniai veiksmai tebėra tikėtini.  „Prezidentas šiandien sužinojo, kad 800 egzekucijų, kurios buvo suplanuotos ir turėjo būti įvykdytos vakar, buvo atšauktos“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.

Kinijos vyriausiasis diplomatas ketvirtadienį Irano kolegai telefonu pasakė, kad Pekinas prieštarauja „jėgos naudojimui ar grasinimui panaudoti jėgą tarptautinių santykių“ srityje, pranešė kinų Užsienio reikalų ministerija.

Irano valdžios visoje šalyje vykdomas interneto atjungimas, kuriuo, pasak aktyvistų, siekiama nuslėpti tikrąjį susidorojimo su protestais mastą, tęsiasi jau visą savaitę, ketvirtadienį pranešė interneto stebėsenos organizacija „Netblocks“. „Lygiai prieš savaitę (...) Iranas paniro į skaitmeninę tamsą, kai valdžia nacionaliniu mastu atjungė internetą“, – socialiniame tinkle parašė „Netblocks“....

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbė sankcijas keliems Irano saugumo pareigūnams ir bankų tinklams, apkaltindamos juos smurtinio susidorojimo su taikiais protestais organizavimu ir milijardų dolerių pajamų, gaunamų iš naftos, plovimu. „Jungtinės Valstijos tvirtai remia Irano žmones, kovojančius laisvę ir teisingumą“, – pareiškime teigė iždo sekretorius Scottas Bessentas.

Donaldas Trumpas skelbia, kad Irano režimas sustabdė protestuotojų egzekucijas, tačiau karinės intervencijos grėsmė išlieka. Vašingtonas ir Londonas ir toliau skubiai mažina karių skaičių karinėje bazėje Katare, baimindamiesi atsakomojo Irano smūgio. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Po kelių dienų tylos Irano socialiniuose tinkluose žmonės vėl pradeda dalytis vaizdo įrašais iš didžiausių protestų Irano režimo istorijoje.

Saudo Arabija, Kataras ir Omanas vadovavo pastangoms atkalbėti JAV prezidentą Donaldą Trumpą nuo išpuolio prieš Iraną, baimindamiesi „rimtų pasekmių regione“, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas aukšto rango Saudo Arabijos pareigūnas. Šios trys Persijos įlankos šalys „vadovavo ilgoms, įnirtingoms, diplomatinėms paskutinės minutės pastangoms įtikinti prezidentą D. Trumpą suteikti Iranui galimybę pademonstruoti gerus ketinimus“, sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Turkija ketvirtadienį pareiškė nepritarianti karinei operacijai prieš Iraną, JAV prezidentui Donaldui Trumpui ne kartą pareiškus, kad ateis į pagalbą Irano žmonėms, valdžiai susidorojant su protestuotojais.  „Esame prieš karinę operaciją prieš Iraną. Manome, kad Irano problemas turi spręsti patys iraniečiai“, – žurnalistams Stambule sakė užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas.

Iranas ginsis nuo bet kokios užsienio grėsmės, ketvirtadienį savo Saudo Arabijos kolegai pareiškė iraniečių užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi, Vašingtonui atsisakant atmesti karinių smūgių galimybę dėl Irano susidorojimo su protestuotojais.

Vokietijos oro eismo kontrolės institucija ketvirtadienį paskelbė, kad rekomenduoja lėktuvams vengti Irano oro erdvės, nes Jungtinės Valstijos pastarosiomis dienomis įspėjo apie galimą karinę intervenciją šioje šalyje.

Turkijos diplomatijos vadovas ketvirtadienį paragino krizę Irane spręsti dialogu. Iraną krečia masiniai protestai, per kuriuos, anot teisių grupių, žuvo tūkstančiai žmonių ir dėl kurių JAV grasina reakcija. „Mes neabejotinai norime, kad problemos būtų sprendžiamos dialogo keliu“, – žurnalistams Stambule teigė užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas. „Tikimės, kad Jungtinės Valstijos ir Iranas išspręs šį klausimą tarpusavyje – per tarpininkus, kitus veikėjus ar tiesioginio dialogo būdu.

Pentagonas perkelią JAV lėktuvnešį, smogiamąją grupę ir mažiausiai vieną povandeninį laivą į Artimuosius Rytus dėl neramumų Irane, pranešė JAV žiniasklaidos priemonė „NewsNation“, remdamasi šaltiniais. Anot šaltinio, lėktuvnešis „USS Abraham Lincoln“, lydimas savo eskortinių laivų ir mažiausiai vieno povandeninio laivo, iš Pietų Kinijos jūros persikelia į JAV Centrinio vadovybės atsakomybės zoną, kuri apima 21 šalį, įskaitant Iraną.

Irane dėl masinių protestų jau septintą dieną blokuojamas internetas. Organizacija „Netblocks“ tinkle „X“ pranešė, kad žmonės interneto ryšio neturi daugiau kaip 156 valandas. Irano saugumo aparatas visiškai išjungė internetą gyventojams. Išimtis galioja tik, pavyzdžiui, saugumo pajėgoms ar tam tikroms valstybinės žiniasklaidos priemonėms. Žmonės, anot pranešimų, apeina blokadą naudodamiesi „Starlink“ palydoviniu internetu – su sąlyga, kad turi nelegaliai įvežtus tam reikalingus terminalus.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Iranas buvo uždaręs savo oro erdvę visiems komerciniams skrydžiams, išskyrus tarptautinius skrydžius iš ir į šalį, pranešė portalas „Flightradar24“. Po beveik penkių valandų uždarymo, dėl kurio oro linijos buvo priverstos kai kuriuos savo skrydžius atšaukti, nukreipti kitais maršrutais arba atidėti, oro erdvė ketvirtadienį ryte buvo vėl atidaryta, rašo „The Guardian“. Remiantis JAV Federalinės aviacijos administracijos tinklalapyje paskelbtu pranešimu, po v...

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad jam buvo pranešta, jog protestuotojų žudynės Irane liovėsi, tačiau, kalbėdamas apie grasinimus imtis karinių veiksmų, pridūrė, kad „stebės ir pažiūrės“, kaip įvykiai klostysis toliau. D. Trumpas pastarosiomis dienomis ne kartą kalbėjo apie tai, kad ateis į pagalbą Irano žmonėms, reaguodamas į šalies valdžios vykdomas represijas slopinant protestus, žmogaus teisių organizacijų teigimu nusinešusias mažiausiai 3 428 žmonių gyvybes.

Trečiadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas, atrodo, sušvelnino savo retoriką dėl galimų JAV karinių veiksmų Irane, skelbia „Sky news“. Trečiadienį jis pareiškė, kad jam buvo pranešta, jog „žudynės Irane baigiasi“. Vis dėlto „NBC News“ skelbia, kad šią savaitę vyko pasirengimas galimai intervencijai. Antradienį D. Trumpas savo nacionalinio saugumo komandai išdėstė, ko jis nori pasiekti JAV kariniais veiksmais Irane. Pentagonas parengė galimybes, kad būtų pasiekti jo kariniai tikslai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė gavęs informacijos, kad Iranas sustabdė žudymus, skelbia „Sky news“. „Ši informacija man ką tik buvo perduota“, – trečiadienį pareiškė JAV prezidentas. „Mums buvo pranešta gana aiškiai – bet mes išsiaiškinsime, ką tai reiškia – kad žudynės Irane baigėsi ir daugiau nebus vykdomos mirties bausmės. Tai man buvo pranešta iš patikimų šaltinių“, – sako jis. Šalys pastarosiomis dienomis paskelbė raginimus savo piliečiams palikti Iraną.

Donaldas Trumpas viešai ragina protestuotojus Irane tęsti kovą ir „užimti valdžios institucijas“. Taip pat D. Trumpas pareiškė, kad pagalba „jau pakeliui“. Ką tiksliai Vašingtonas ketina daryti, jis nepatikslino. Tuo metu pačiame Irane jau patvirtinta beveik pustrečio tūkstančio žuvusiųjų, tačiau jų, tikėtina, yra gerokai daugiau. Režimas taip pat sulaikė apie 17 tūkst. protestuotojų, daliai jų gresia mirties bausmė.

Irane nuo protestų pradžios gruodžio pabaigoje žuvo mažiausiai 3 tūkst. 428 demonstrantai, teigia žmogaus teisių organzizacija „Iran Human Rights“ (IHRNGO). Ši Osle įsikūrusi grupė kartu nurodė, kad tikrasis žuvusiųjų skaičius gali būti kur kas didesnis. Pasak organizacijos, per protestus buvo sulaikyta daugiau kaip 10 tūkst. žmonių. Aktyvistų grupė taip pat pareiškė susirūpinimą dėl Irano valdžios institucijų veiksmų ir įspėjo apie masines sulaikytų demonstrantų egzekucijas.

JAV kariniai veiksmai Irane yra tikėtini ir tai gali įvykti per artimiausias 24 valandas, praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi dviem Europos pareigūnais. Taip pat, Izraelio pareigūnas „Reuters“ papasakojo, kad atrodo, jog JAV prezidentas Donaldas Trumpas priėmė sprendimą dėl intervencijos, tačiau jos mastas ir laikas dar nėra aiškūs. Tuo tarpu „Telegram“ kanalas „Clash Report“ praneša, kad Izraelis perdislokuoja savo „Iron Dome“ (liet.

Teheranas perspėjo kaimynines šalis, kuriose yra JAV karinės bazės, kad puls šiuos objektus, jei JAV smogtų Iranui, „Reuters“ pranešė aukšto rango Irano pareigūnas. „Teheranas pranešė regiono šalims – nuo ​​Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) iki Turkijos – kad JAV bazės šiose šalyse bus užpultos“, jei JAV smogtų Iranui, sakė jis.

Didėjant įtampai tarp JAV ir Irano dėl galimų karinių smūgių, daliai personalo buvo nurodyta iki trečiadienio vakaro palikti Katare įsikūrusią Al Udeido JAV karinę bazę, naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė trys diplomatai. „Tai pozicijos pakeitimas, o ne evakuacijos įsakymas“, – „Reuters“ sakė vienas iš diplomatų. Diplomatas pridūrė nežinantis jokios konkrečios priežasties, dėl kurios tokių veiksmų imtasi.

Irano saugumo pajėgos paskelbė sulaikiusios įtariamus protestų šalies vakarinėje provincijoje lyderius, trečiadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Irano valstybinis radijas pranešė, kad Islamo revoliucinės gvardijos žvalgybos padalinys sulaikė keletą „pagrindinių asmenų, atsakingų už nesaugumą“ Čeharmehalio ir Bachtiarijos provincijoje. Ten vyko vieni iš kruviniausių susirėmimų tarp saugumo pajėgų ir prieš teokratinį šalies režimą pasisakančių demonstrantų.

Kol Rusijos lyderis Vladimiras Putinas sutelkia dėmesį į karą Ukrainoje, jo strateginiai sąjungininkai visame pasaulyje jaučiasi apleisti ir skundžiasi paramos stygiumi pačiu kritiškiausiu metu.

JAV veikiančio Kritinių grėsmių projekto (angl. „Critical Threats Project“ – CTP) paskelbta analizė rodo, kad po kelių dienų neramumų protestai Irane prieš šalies teokratinį režimą, panašu, atslūgo. CTP ataskaitoje teigiama, kad antradienį šešiose Irano provincijose užregistruoti vos septyni protestai. Tai rodo žymų sumažėjimą palyginti su praėjusiu ketvirtadieniu, kai 27 iš 31 Irano provincijos fiksuoti 156 protestai.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija paprašė Europos šalių pateikti žvalgybos informaciją apie taikinius Irane, rašo „The Washington Post“. Europos pareigūnų teigimu, sausio 12 d. D. Trumpo administracijos atstovai paprašė šalių pateikti žvalgybos informaciją apie galimus taikinius Irane. Vienas Europos pareigūnas pažymėjo, kad Vašingtonas greičiausiai nepuls branduolinių objektų, tačiau gali imtis veiksmų prieš organizacijų, atsakingų už smurtą per protestus Irane, lyderius.