Sekmadienio rytą naujienų agentūros AFP žurnalistams pavyko prisijungti prie interneto iš savo biuro Teherane, nors didžioji dauguma interneto paslaugų teikėjų ir mobilusis internetas tebėra atjungti.
Kol kas neaišku, kodėl atsirado ši ribota ryšio galimybė.
Skambučiai į užsienį galimi nuo antradienio, o šeštadienio rytą buvo atkurtas SMS žinučių siuntimas.
Vėlai šeštadienį naujienų agentūra „Tasnim“ pranešė, jog „atitinkamos institucijos paskelbė, kad prieiga prie interneto taip pat bus palaipsniui atkurta“, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.
Cituodama neįvardytą informuotą šaltinį, agentūra nurodė, kad Irano vietiniame intranete „netrukus bus aktyvuotos“ vietinės susirašinėjimo programėlės.
Beprecedentis ryšio blokavimas buvo įvestas plintant raginimams rengti antivyriausybines demonstracijas, kurias iš pradžių sukėlė šalies ekonominiai sunkumai.
Daug dienų buvo blokuojamos tekstinės žinutės ir tarptautiniai skambučiai, o kartais – net ir vietiniai skambučiai.
Nuo to laiko Iranas pasikliauja savo intranetu, kuris palaiko vietinės žiniasklaidos svetaines, pavėžėjimo programėles, pristatymo paslaugas ir bankininkystės platformas.
Valstybinė televizija nuo šeštadienio reklamuoja vietines susirašinėjimo programėles, įskaitant „Rubika“, kuri šios savaitės pradžioje buvo beveik nepasiekiama.
Dar prieš ryšio išjungimą populiarios programėlės, tokios kaip „Instagram“, „Facebook“, „X“, „Telegram“ ir „YouTube“, Irane daug metų buvo blokuojamos, todėl norint apeiti apribojimus reikėjo VPN ryšio.
Gruodžio 28 dieną prasidėję protestai daugelio laikomi didžiausiu iššūkiu Irano vadovybei nuo kelis mėnesius trukusių demonstracijų, kurias 2022 metais išprovokavo jaunos kurdės Mahsos Amini mirtis areštinėje.
Tačiau panašu, kad pastarosiomis dienomis naujausia demonstracijų banga slūgo.
Irano pareigūnai nepateikė tikslaus per protestus žuvusių žmonių skaičiaus, tačiau Norvegijoje įsikūrusi teisių grupė „Iran Human Rights“ (IHR) pranešė, kad patvirtinta 3 428 žmonių žūtis dėl saugumo pajėgų veiksmų, ir perspėjo, kad tikrasis aukų skaičius gali būti kelis kartus didesnis.
Remiantis kitais vertinimais, aukų skaičius viršija 5 000, o galbūt net siekia 20 000, teigė IHR.
Už šalies ribų įsikūręs opozicinis kanalas „Iran International“, remdamasis aukšto rango vyriausybės ir saugumo šaltiniais, teigė, kad per protestus žuvo mažiausiai 12 000 žmonių.
Irano teismų sistema šį skaičių visiškai atmetė.
Irano pareigūnai teigė, kad demonstracijos buvo taikios, kol esą virto riaušėmis, kurių metu buvo niokojamas viešasis turtas.
Valdžia dėl to apkaltino užsienio įtaką, konkrečiai – Irano priešus JAV ir Izraelį.
Šeštadienį aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) pareiškė, esą kelis tūkstančius žmonių nužudė šių dviejų šalių agentai, išprovokavę neramumus.
Irano aukščiausiasis lyderis taip pat pareiškė, kad valdžia privalo palaužti kurstytojus.
Teisių gynimo grupės apskaičiavo, kad per naujausią protestų bangą buvo sulaikyta iki 20 000 žmonių. Penktadienį naujienų agentūros „Tasnim“ cituoti saugumo pareigūnai teigė, kad sulaikyta apie 3 000 asmenų.
Irano valdžios institucijos šeštadienį pranešė, kad buvo išaiškintas bahajų religinio judėjimo 32 narių „tinklas, aktyviai dalyvavęs riaušėse ir vandalizmo aktuose“, ir kad „12 pagrindinių agentų buvo suimti, o 13 – iškviesti apklausai“, nurodo „Tasnim“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
