infliacija

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), rugpjūčio mėnesį buvo 14,6 procento. Statistikos departamento duomenimis, pagal SVKI apskaičiuota vidutinė metinė infliacija buvo 0,2 punkto mažesnė, nei apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI). Suderinta metinė – rugpjūtį, palyginti su 2021 metų rugpjūčiu – infliacija siekė 21,1 proc., pagal VKI – 22,4 procento.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje ir Estijoje rugpjūtį toliau augo, o Latvijoje – išliko liepą pasiektame lygyje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Šis infliacijos rodiklis Lietuvoje padidėjo nuo 21,6 proc. liepą iki 22,4 proc., Estijoje – nuo 22,8 proc. iki 24,8 procento. Latvijoje metų infliacija per mėnesį nepakito – 21,5 procento. Mėnesio infliacija rugpjūtį Lietuvoje sudarė 1,0 proc. (liepą – 1,2 proc.), Latvijoje – 0,4 proc. (2,2 proc.

Infliacija pasiekė piką, o rugsėjo mėnesį ji turėtų mažėti, sako ekonomistai. Vis dėlto banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, jog kitą mėnesį metinė infliacija dar gali siekti arba viršyti 20 proc.  „Tikėtina, kad jau yra pikas, nes praėjusiais metais rugsėjo mėnesį infliacija šoktelėjo labai ženkliai. Tai dėl palyginamosios bazės tiesiog ji bus mažesnė, bet dar gali viršyti 20 procentų ir rugsėjo mėnesį“, – BNS teigė Ž. Mauricas.

Europos Centrinio Banko (ECB) politikos formuotojai šio ketvirtadienio susitikime gali apsispręsti dėl istoriškai didelio palūkanų normos padidinimo, siekdami sutramdyti sparčiai augančią infliaciją.  Staigus energijos kainų šuolis po Rusijos invazijos į Ukrainą padidino spaudimą namų ūkiams ir įmonėms.  Rugpjūčio mėnesį metų infliacija euro zonoje pasiekė 9,1 procento. Tai yra rekordinė infliacija euro zonoje, daugiau nei keturis kartus viršijanti 2 proc. lygį, kurio siekia ECB.

Nyderlanduose rugpjūtį užfiksuota rekordiškai aukšta metų infliacija – 12 proc., parodė antradienį paskelbti oficialūs duomenys.  Penktos pagal dydį ES ekonomikos įmonės ir vartotojai skausmingai pajuto Europos pastangas nutraukti priklausomybę nuo rusiškų dujų po Maskvos invazijos į Ukrainą.  „Energija rugpjūtį buvo 151 proc. brangesnė, palyginti su tuo pačiu mėnesiu prieš metus“, – sakoma Nyderlandų centrinio statistikos biuro (CSB) pranešime.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Estijoje rugpjūtį išaugo iki 24,8 proc. nuo 22,8 proc. liepą, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Prekės praėjusį mėnesį buvo 18,3 proc. brangesnės nei pernai rugpjūtį, o paslaugos per metus pabrango 37,6 procento. Anot pranešimo, didžiausios įtakos vartotojų kainų indekso šuoliui per metus turėjo smarkiai ūgtelėjusios išlaidos būstui, kurios suformavo daugiau kaip 40 proc. vartotojų kainų indekso prieaugio.

Ekspremjeras Algirdas Butkevičius kaltina Vyriausybę neveiklumu energetikos kainų krizės akivaizdoje. Jo žodžiais, šiandienos situacija energetikoje reikalauja valstybinio reguliavimo, o Lietuva dar neturi net krizės valdymo plano. Tokio plano užuomazgoms nutekėjus į žiniasklaidą TV3 žinių „Dienos komentare“ Vladimiras Laučius kalbino Seimo narį Algirdą Butkevičių apie tai, kaip jis vertina nutekintą informaciją.

Mūsų šalyje kai kurių prekių ir paslaugų kainos išaugo tiek, kad gerokai viršija ir ES senbuves. Tačiau tokios tendencijos kelia pavojų, kad Lietuva ims garsėti kaip itin brangi šalis ir dėl to praras konkurencinį pranašumą. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje apie tai svarsto „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Atostogų metu nuvykę į Pietų Europos šalis tikriausiai atkreipėte dėmesį, kad kainos restoranuose ir kavinėse dažnu atveju jau yra mažesnės nei Lietuvoje.

Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus teigia, kad infliacija Lietuvoje jau pasiekė arba yra arti piko.  „Situacija yra tokia – ne apie kainų mažėjimą, bet infliacija yra ties savo piku. Labai nedėkingas dalykas yra pasakyti, ar tai jau pikas, ar ne, bet visi duomenys leidžia tikėtis, kad kažkur to piko laikotarpis yra netoliese“, – žurnalistams pirmadienį Konstituciniame Teisme sakė G. Šimkus.

Turkijoje metų infliacijos lygis beveik nepasikeitė, rodo pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys, suteikiantys vilties, kad metus trunkanti krizė, dėl kurios kainos pakilo 80 proc., pagaliau gali pradėti trauktis.  Valstybinė statistikos agentūra TUIK pranešė, kad rugpjūtį vartotojų kainos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, buvo didesnės 80,2 procento. Šis skaičius buvo šiek tiek didesnis nei liepą praneštas 79,6 proc. rodiklis ir tik nedaug didesnis už 78,6 proc.

Kainų augimas Lietuvoje yra kone tris kartus spartesnis nei Vokietijoje. Be to, daug didesnę dalį lietuvių namų ūkio išlaidų sudaro išlaidos būsto išlaikymui ir maistui. Iki šiol Lietuvos valdžia nepaskelbė jokių priemonių, kaip bus padedama gyventojams ir verslui ištverti išaugusias elektros ir dujų kainas. Tuo metu Vokietijoje paskelbta apie dar vieną priemonių paketą. Trečiasis priemonių paketas Sekmadienį Vokietijos vyriausybė paskelbė 65 mlrd.

Vokietijos vyriausybė sekmadienį pristatė daugiamilijardinės eurų vertės planą, skirtą padėti namų ūkiams susidoroti su sparčiai augančia infliacija, pabrėždama, kad juo taip pat siekiama užkirsti galimybes energetikos bendrovėms žertis nepagrįstą pelną. „Kai kurios energetikos bendrovės, kurios veikiausiai nenaudoja gamtinių dujų elektrai gaminti, gali paprasčiausiai pasinaudoti tuo, kad didelė dujų kaina lemia aukštą elektros kainą, ir todėl jos gali uždirbti nepagrįstai daug.

Europa susiduria su energijos krize. Nežinomybė dėl gamtinių dujų tiekimo, atsiradusi Rusijai užpuolus Ukrainą, išprovokavo staigų kainų šuolį. Išaugusi gamtinių dujų kaina kelia baimę, kad žiemą trūks dujų, o namai bus šalti, rašo „Foreign Policy“. Tai jau spėjo paveikti svarbiausių prekių tiekimą. Trąšų gamyba, kuriai reikia daug gamtinių dujų, yra stabdoma dėl aukštų kainų. Gamintojai kaupia stiklą, laukdami trūkumo ateityje.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ tęsia antiinfliacinę kampaniją „Kainų kaina“ ir mažos kainos krepšelį plečia iki 200 prekių. Visam mėnesiui bus užtikrinamas ne tik būtiniausių kasdienio vartojimo maisto produktų, bet ir buities prekės už ypač mažą kainą, rašoma pranešime spaudai.  Iniciatyvos mažinti infliacijos įtaką augančioms maisto kainoms ėmęsis prekybos tinklas „Maxima“ kas mėnesį pristato atnaujintą būtiniausių kasdienio vartojimo prekių krepšelį už ypač mažą kainą.

  Euro zonoje metų infliacijos lygis rugpjūtį pasiekė naujas rekordines aukštumas – 9,1 proc., trečiadienį pranešė Eurostatas. Manoma, kad rodiklis, kuris liepą siekė 8,9 proc., sustiprins spaudimą Europos Centriniam Bankui (ECB) toliau didinti palūkanų normas. Prie infliacijos didėjimo itin prisidėjo išaugusios degalų kainos, kurių šuolį paskatino Rusijos invazija į Ukrainą.

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) rugsėjo 1-ąją planuoja protesto akcijas Kaune, o rugsėjo 12-ąją ir Vilniuje, pranešė „Kauno diena“. LAMPSS tarybos narys Vytautas Juodgalvis teigė, kad pagrindinė protesto priežastis – nevykdomas partijų susitarime dėl švietimo politikos numatytas darbo užmokesčio didinimas. Jo teigimu, praėjusiais metais vidurkis pakeltas daugiau nei 10 proc., bet šį pakėlimą „suvalgė“ infliacija.

Malkos, granulės ar briketai – lizingu. Skamba neįtikėtinai, tačiau tokią paslaugą jau siūlo verslininkai pirkėjams, kurie beprotiškai išaugusių kuro kainų nebeįkanda. Būtent kietasis kuras per metus brango labiausiai, kone šimtu septyniasdešimt procentų. O ir bendra infliacija šį mėnesį Lietuvoje vis dar didesnė nei prognozavo ekonomistai. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, rugpjūtį metinė infliacija vis dar viršija 21-ą procentą.

Vokietijoje metų infliacija rugpjūtį vėl padidėjo, rodo antradienį paskelbti oficialūs duomenys, sparčiai kylančioms energijos kainoms didinant spaudimą namų ūkiams.  Pasak federalinės statistikos agentūros „Destatis“, vartotojų kainos per 12 mėnesių iki rugpjūčio pakilo 7,9 procento. Liepą metų infliacijos augimas buvo smuktelėjęs iki 7,5 procento.

Ispanijoje metų infliacijos augimas rugpjūtį sulėtėjo, sumažėjus degalų kainoms, tačiau išliko didelis dėl kylančių elektros ir maisto kainų, parodė antradienį paskelbti oficialūs duomenys. Dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą infliacija smarkiai išaugo visame pasaulyje, todėl centriniai bankai ėmė didinti bazines palūkanų normas, siekdami pažaboti vartotojų kainų kilimą. Ispanijos Nacionalinio statistikos instituto duomenimis, šalyje metų infliacija pasiekė 10,4 proc., palyginti su 10,8 proc.

Europoje gyventojų ir verslo lūkesčiai prastėja dėl kasdien rekordus viršijančios gamtinių dujų ir elektros kainos. Trumpos recesijos šių metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje nepavyks išvengti nei Lietuvai, nei daugeliui euro zonos šalių. Euro zonos BVP pokyčio kitąmet prognozę pabloginome nuo 2,8 iki vos 0,5 proc., Lietuvos – nuo 1,8 iki taip pat 0,5 procento, atsiųstame komentare spaudai teigia ekonomistas.

Šiuo metu infliaciją didina tik brangios dujos ir elektra, visi kiti veiksniai liudija apie jos mažėjimą, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, jog infliacija rugpjūtį tebejuda iš inercijos, tačiau ji palaipsniui išsikvepia.

Išankstinė metinė infliacija rugpjūtį siekė 21,1 proc., antradienį pranešė Statistikos departamentas. Metinė infliacija rugpjūtį buvo mažesnė nei liepą. Statistikų teigimu, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. Išankstinis mėnesinis – rugpjūtį, palyginti su liepa – vartotojų kainų pokytis siekė 0,6 procento.

Aukštos dujų ir elektros kainos baugina ne tik eilinius gyventojus, bet ir verslus. Norėdami išlaikyti savo įmones, dauguma verslų yra priversti kelti kainas, tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ramina, kad jos neaugs greitai, nes tai įmonėms būtų šūvis sau į koją. Pokalbis su V. Janulevičiumi ir ekonomistu Mariumi Dubnikovu – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Kai yra didžiulės sąskaitos, į minusą niekas nenori dirbti.

Rusijos karo Ukrainoje ir pandemijos pasekmių išprovokuota energijos resursų krizė Europoje lemia, kad ES šalims tenka priimti sunkius ekonominius sprendimus. Kartu su didele infliacija esant ir aukštoms elektros kainoms daugelis valstybių ėmėsi kompensuoti gyventojams patiriamus nuostolius. Apie gyventojų nerimą dėl kylančių kainų naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbasi žurnalistai Eglė Samoškaitė, Jūratė Važgauskaitė ir Andrius Jakimčukas. „Susideda keletas dalykų.

Iššūkių dėl augančių elektros kainų patiria ne tik gyventojai, bet ir verslas. Įmonės skaičiuoja, kad elektros sąskaitos išaugo iki 4 kartų ir sako, kad, jeigu kainos nenukris, kels prekių ir paslaugų kainas vartotojams. Kad taip nenutiktų, jos prašo valdžios pagalbos ir kompensacijų. Verslui pritaria ir ekonomistas. Anot jo, jeigu įmonės nesulauks valdžios pagalbos, gyventojams teks brangiau mokėti už jų prekes ir paslaugas.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad infliacija Lietuvoje  liepą-rugpjūtį jau pasiekė piką. Jis prognozuoja, kad kitąmet vidutinė metinė infliacija sumažės iki 6 proc., o 2024 metais sieks 2,5 procento. „Infliacija piką jau pasiekė liepos-rugpjūčio mėnesį.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad dėl daugybės ekonomikos augimą slopinančių veiksnių šių metų pabaigoje ir kitais metais ne viena pasaulio valstybė atsidurs recesijoje – smuks ekonomika.  Trečiadienį vykusioje „Swedbank“ konferencijoje vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis neslėpė, kad matysime gerokai lėtesnį pasaulio ekonomikos augimą. Jo teigimu, 2022 m. išskirtinis daugelio šalių bruožas – energijos krizė.

Estijos finansų ministerija antradienį pristatė atnaujintas makroekonomines prognozes, kurios numato ekonomikos augimą šiais metais 1 proc., ateinančiais metais – 0,5 procento. Ankstesnėse, balandžio mėnesį skelbtose prognozėse buvo numatytas ekonomikos susitraukimas šiemet 1 procentu.

Prabėgus kelioms savaitėms po Rusijos karinės invazijos Ukrainos teritorijoje, Vakarų Europos ekonomikoje atsirado neužtikrintumo požymiai. Tačiau toliau į rytus ekonomika vis dar virė ne tik dėl dviženklio atlyginimų augimo, bet ir dosnios valstybės paramos kai kuriose iš šių šalių.

Atlyginimų augimas Lietuvoje – ir toliau dviženklis. „Sodra“ skelbia, kad antrąjį šių metų ketvirtį tautiečių pajamos augo 14 procentų. Visgi tai yra kone septyniais procentais mažiau, nei stiebėsi kainos, taigi žmonės įperka mažiau nei prieš metus. Daugiausia šįkart didėjo žemos kvalifikacijos darbuotojų atlygiai. Ekonomistai perspėja, kad atlyginimai ir antrąjį pusmetį iš inercijos dar augs, tačiau tempai lėtės, vadinasi, infliacija prieaugį valgys dar labiau.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje liepą buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 20,9 proc. ir buvo trečia pagal dydį ES, Estijoje ji siekė 23,2 proc. ir buvo didžiausia, o Latvijoje – 21,3 proc. ir buvo antroje vietoje. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 9,8 proc., o vien euro zonoje – 8,9 procento.

Augančios kainos smaugia vis daugiau tautiečių ir toliau didina skurdą. Pabrangus praktiškai viskam, žmonės skaičiuoja, ką gali nusipirkti ar už ką gali susimokėti, o už ką jau nebe. Paramos organizacijos pastebi, kad tenka padėti vis didesniam žmonių ratui. Tačiau didžiausias nerimas dėl ateities: karui Ukrainoje nesibaigiant, kainos dar šoks į viršų. Šilumos ir elektros tiekėjai spėja, kad per kelis mėnesius skolininkų dar padaugės.

Antrąjį šių metų ketvirtį gyventojų darbo pajamos palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2021-aisiais augo 14 proc., rodo „Sodros“ antrojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga. Tačiau infliacija aplenkė pajamų augimą. Jeigu šiemet birželį metinė infliacija siekė 20,5 proc., tai vidutinis darbo pajamų augimas „į rankas“ tą mėnesį sudarė 12 proc.

Didžiojoje Britanijoje metų infliacija liepos mėnesį pakilo iki naujų keturių dešimtmečių aukštumų, skatinama kylančių maisto produktų kainų, parodė trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys, signalizuojantys apie gilėjančią pragyvenimo išlaidų krizę. Nacionalinė statistikos tarnyba (ONS) pranešė, kad vartotojų kainų indeksas (VKI) padidėjo nuo 9,4 proc. birželį (tuo metu taip pat rekordinis lygis) iki 10,1 proc. praėjusį mėnesį.

Drastiškai išbrangus maistui, lietuviai parduotuvėse jo perka vis mažiau. Tačiau prekybininkai dar nesiskundžia, mat nors ir mažiau pirkdami dėl infliacijos lietuviai kasose pinigų palieka daugiau. Visgi prekybininkai jau užsimena, esą kainos pasiekė piką ir mėgina susigrąžinti pirkėjus nuolaidomis. Tačiau prekybos ekspertai tvirtina, kad atsitiktinės nuolaidos dar nėra pirkėjų laukiamas kainų mažinimas.

Aukštų elektros ir šildymo kainų posiutpolkė, regis, nė neketina sustoti. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas siūlo Vyriausybei sekti Prancūzijos pavyzdžiu ir imtis radikalios priemonės – užšaldyti energetikos kainas. Tiesa, anot eksperto, tai gali paveikti valstybės finansus.

Vizitas į kirpyklą – kas 3–4 mėnesius, o manikiūrą pasidaryti galima ir namuose. Tokį pasikeitusį klientų elgesį norint sutaupyti vis dažniau girdi grožio specialistai, su dideliu nerimu laukiantys sąskaitų rudenį. Dalis kirpėjų neslepia, kad kainas vėl didins, kitaip sąskaitų už elektrą ir šildymą tiesiog neišsimokės. O besipučiančios elektros kainos dar labiau pakoregavo Lietuvos metinę infliaciją.

Maisto, dujų ir elektros kainos aukštyn – premjerės Ingridos Šimonytės populiarumas žemyn. Per mėnesį jos reitingas smuko beveik keturiais procentais ir atotrūkis nuo Sauliaus Skvernelio vis mažesnis. Ir tai ne pabaiga, ypač girdint, ką apie valdžią kalba elektros krizės įsiutinti žmonės. O Demokratų partija visiškai prisivijo konservatorius ir partijų reitinguose. Visgi, nors kituose Seimo rinkimuose vis dažniau ekspertai mini dabartinės opozicijos sėkmę, politologai stebisi jos vangumu.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pažadėjo imtis tolesnių priemonių vokiečiams apsaugoti nuo sparčiai augančios infliacijos, kartu pažadėdamas neatsisakyti garsiosios Vokietijos fiskalinės drausmės principų.  „Padarysime viską, ką galime, kad padėtume piliečiams išgyventi šiuos sunkius laikus“, ypač tiems, „kurie turi labai mažai“, spaudos konferencijoje Berlyne kalbėjo O. Scholzas. Vyriausybė anksčiau šiais metais pristatė 30 mlrd.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Rusijoje liepą sumenko iki 15,1 proc. nuo 15,9 proc. birželį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba „Rosstat“. Antrą mėnesį iš eilės šalyje fiksuojama mėnesio defliacija – liepą vartojimo kainos sumažėjo 0,4 procento. Maisto produktai per mėnesį pigo 1,5 proc., ne maisto prekės – 0,4 proc., paslaugos – brango 1,4 proc., o per metus – pabrango atitinkamai 16,8 proc., 16,5 proc. ir  10,8 procento.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Baltarusijoje liepą pakilo iki 18,1 proc. nuo 17,6 proc. birželį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos „Belstat“ duomenys. Vartojimo prekės ir paslaugos vien tik praėjusį mėnesį brango 0,5 proc., o per septynis šių metų mėnesius – 15,7 procento. Maisto produktų kainos nuo metų pradžios išaugo 13,5 proc. (liepą sumažėjo 0,2 proc.), ne maisto prekių – padidėjo  17,2 proc. (1,2 proc.), paslaugų – 9,5 proc. (0,8 proc.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Ukrainoje liepą išaugo iki 22,2 proc. nuo 21,5 proc. birželį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Mėnesio infliacija liepą sumažėjo nuo 3,1 proc. birželį iki 0,7 proc. liepą. Per septynis šių metų mėnesius vartojimas Ukrainoje pabrango 18,2 procento. Vien tik maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai brango 0,8 proc. per mėnesį, 24,1 proc. nuo metų pradžios, 28,9 proc. per metus.

Ar drastiškai, net 30 procentų per metus išaugusios maisto kainos jau pasiekė piką ir daugiau nebekils? Kainų stebėtojai svarsto, kad tokių požymių yra, nes dalis žaliavų jau pinga. Visgi, patys prekybininkai optimizmą gesina – esą kaip maistas gali pigti, kai parduotuvių laukia kosminės sąskaitos už elektrą ir šildymą, o už viską galiausiai turi sumokėti pirkėjai? O Prezidentūra į dienos šviesą vėl kelia idėją mažinti pridėtinės vertės mokestį maistui.

Kinijoje vartotojų kainų infliacija liepos mėnesį pakilo iki aukščiausios lygio per dvejus metus, rodo trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys, kai išaugus kiaulienos kainoms pabrango ir kiti maisto produktai.  Palyginti su kitomis šalimis, vartotojų išlaidų padidėjimas antroje pagal dydį pasaulio ekonomikoje nebuvo drastiškas, kadangi šalis kol kas iš esmės išvengė pasaulinio maisto kainų šuolio, sukelto Rusijos invazijos į Ukrainą.

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), liepos mėnesį buvo 13,2 procento. Statistikos departamento duomenimis, pagal SVKI apskaičiuota vidutinė metinė infliacija buvo 0,2 punkto mažesnė, nei apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI). Metinė – liepą, palyginti su 2021 metų liepa – infliacija siekė 20,9 proc., pagal VKI apskaičiuotoji – 21,6 proc.

Planuojama, kad kitais minimalioji mėnesinė alga galėtų kilti iki 868 eurų ant popieriaus. Vieni verslininkai pritaria tokiam minimumo didinimui ir tikisi didesnių apyvartų, kiti – prognozuoja, kad išaugs bankrotų skaičius, taip pat augs prekių ir paslaugų kainos. Darbuotojų atstovė pažymi, kad žmonėms vis sunkiau išgyventi iš minimalios algos, o rudenį atėjus šildymo sezonui, jos gali ir nebeužtekti.

Metų (12-os mėnesių) infliacija visose trijose Baltijos valstybėse viršijo 20 procentų. Liepą  didžiausia ji užfiksuota Estijoje, mažiausia – Latvijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje buvo 21,6 proc. brangesnės nei pernai liepą. Estijos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 22,8 proc., Latvijos – 21,5 procento.

 Aukštos gamtinių dujų ir elektros kainos yra pagrindinis vis dar aukštos, tačiau išsikvepiančios infliacijos faktorius, sako finansų analitikas Marius Dubnikovas.  Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas tai pat sutinka, kad išskyrus dujų ir elektros brangimą, liepą vartotojų kainos iš esmės neaugo.

Metinė infliacija liepą (liepą, palyginti su 2021 metų liepa) siekė 21,6 proc., o per mėnesį (liepą, palyginti su birželiu) prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,2 proc., pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Tuo metu vidutinė metinė (dvylika paskutinių mėnesių, palyginti su atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidutiniu kainų lygiu) infliacija liepą buvo 13,4 procento.