ilgaamžiškumas

Sveikatos patarimai dažnai skamba griežtai: atsisakykite saldumynų, ribokite malonumus, sportuokite iki prakaito. Tačiau garsus JAV gydytojas Ezekielis Emanuelis siūlo visai kitokį požiūrį – gyventi ne tik ilgiau, bet ir maloniau. Jo teigimu, ilgaamžiškumo paslaptis slypi ne vien kalorijų skaičiavime ar dietose, o paprastuose, kasdieniuose pasirinkimuose, kurie teikia džiaugsmą. Vienas netikėčiausių jo patarimų – valgyti ledus.

Kėdainių gyventoja Albina Baldiškienė paminėjo ypatingą sukaktį – 100 metų jubiliejų. O jos ilgaamžiškumo paslaptis paprasta: ji sako tris dienas per savaitę atsisakanti vieno produkto. Garbingos sukakties proga kėdainietė, čia atvykusi iš Marijampolės, sulaukė daugybės sveikinimų – jubiliatės nuotraukomis ir pasakojimu apie jos gyvenimą socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi Kėdainių rajono savivaldybė.

Kai dauguma bendraamžių seniai ilsisi nuo pasaulio šurmulio, 92-ejų JAV gyvenantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius dr. Algis Mickūnas kas rytą keliasi penktą valandą, ruošiasi paskaitoms ir spinduliuoja energija, kurios galėtų pavydėti ne vienas jaunuolis. Daugiau nei 60 metų dėstantis filosofas iki šiol išlieka šviesos, optimizmo ir nuolatinio smalsumo pavyzdžiu. Pokalbio metu profesorius pasakojo, kad dėstyti pradėjo dar praėjusiame šimtmetyje – 1965 metais.

Jau tūkstančius metų pasaulyje mėginama įminti ilgaamžiškumo paslaptis, nes turbūt visi nori sulaukti garbaus amžiaus ir galėti pasigirti nepriekaištinga sveikata. Vis tik viena iš ilgo gyvenimo paslapčių – mityba, tad pažvelkime, ką verta įsidėti į savo lėkštę, o ko geriau atsisakyti. Šia tema naujienų portalui tv3.lt sutiko prabilti mitybos specialistas Mantas Liekis.

Pastaruoju metu daug ir garsiai kalbama apie ilgaamžiškumą – sveikas senėjimas reiškia ne tik ilgesnį, bet ir kokybiškesnį ir savarankiškesnį gyvenimą. Čia svarbų vaidmenį atlieka mūsų kasdieniai įpročiai. Jurbarko rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi patarimais sveikam senėjimui – jie pravers visiems.

Šiais laikais itin populiaru ieškoti sveiko ilgaamžiškumo tabletės. Jos ieškodami kai kas pakloja ir nemažus pinigus, pasitelkdami įvairias inovatyvias terapijas, maisto papildus ir kt. Tačiau genetikas dr. Vaidas Dirsė konstatuoja, kad moderniausios priemonės čia nepadės, jei žmogus visų pirma nepasirūpins baziniais dalykais.

Iki 2025 metų lapkričio 11 dienos, kai užgeso jos gyvybė, Angelina Torres Vallbona buvo seniausias gyvas žmogus Ispanijoje ir 74-oji pagal amžių pasaulyje. 112 metų sulaukusi moteris visus stebino savo energija, šviesiu protu, o pati pensininkė, paklausta apie ilgaamžiškumo paslaptį, sakydavo, kad vienas gėrimas buvo jos ilgo gyvenimo eliksyras. Ji išgyveno Ispanijos pilietinį karą ir Antrąjį pasaulinį karą, turėjo vieną dukrą, du anūkus ir tris proanūkius.

Šiandien vis daugiau kalbama apie ilgaamžiškumą, bet ar tai – tik šių dienų mada, ar vis dėlto nauja realybė, kurioje jau gyvename? Sveikatos specialistai pabrėžia, kad ilgaamžiškumas tikrai nėra pažadas gyventi iki 150-ies metų, tačiau jis gali padėti užtikrinti sveikesnį senėjimą ir atitolinti įvairias ligas. Plačiau apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ diskutuota su holistinio požiūrio šeimos gydytoja, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doktorante Agne Misiūte.

Natūralūs ingredientai yra viena iš dedamųjų, siekiant ilgaamžiškumo ir sveiko senėjimo, vis tik vienas prieskonis išsiskiria savo išskirtine nauda sveikatai. Cinamonas atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant gliukozės apykaitą, kuri yra raktas į ilgaamžiškumą. Apžvelkime įvairius mokslinius aspektus, kaip cinamonas gali būti naudojamas sveikatinimui ir ilgaamžiškumo skatinimui. Geriausia dalis – kad jį lengva įtraukti į savo kasdienį racioną, rašo longevies.com.

Kauno rajono bendruomenė socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė žinią apie ypatingą ir itin retą progą – Zapyškyje gyvenančios Genovaitės Račkauskienės 100-ąjį gimtadienį. Moteris sulaukė garbingo šimtmečio ir visą savo gyvenimą paskyrė mokytojos darbui. Bendruomenė pasakoja ne tik apie 100 metų sukaktį, bet ir apie visą jubiliatės gyvenimo istoriją – jos šaknis Joniškio rajone ir vėlesnį gyvenimą Kauno rajone.

Gruodžiui atnešus naujamečių pažadų sezoną, kartu atgimsta ir įsišakniję mitai apie sveikatą. Vietoj to, kad būtų pasižadama spręsti aukšto kraujospūdžio, prasto miego, nuovargio ar antsvorio problemas, neretai teisinamasi: „tokie jau mano genai“. Tačiau genetikas, ilgaamžiškumo praktikų Lietuvoje pradininkas dr. Vaidas Dirsė sako, kad genų įtaka sveikatai gerokai mažesnė, nei daugelis mano.

Nors ilgaamžiškumas neretai siejamas su žmogaus genetika, šiuolaikinis mokslas siūlo kitokį požiūrį. Endobiogenikos specialistė, gydytoja Gitana Lapinskaitė sako, kad genetika lemia vos ketvirtadalį gyvenimo trukmės, o likę 75 proc. – mūsų kasdieniai pasirinkimai, aplinka ir įpročiai. Ji paaiškina, kaip šiandien apibrėžiamas ilgaamžiškumas, kas jį labiausiai veikia ir kokios klaidos trukdo gyventi ilgiau bei sveikiau.

Vilnietė Leonora Albina Liubauskienė, anūkų bei proanūkių žinoma kaip Močiutė Levutė, šių metų pavasarį atšventė tikrai įspūdingą sukaktį, kurios sulaukti pasiseka tikrai ne kiekvienam – savo 100-ąjį jubiliejų. Šiuo metu senjorė yra prižiūrima Trakų globos namuose, tačiau nepaisant to, kad, jos pačios žodžiais, „gyvena kaip ligoninėje“, ji nesiskundžia jokiomis senatvei būdingomis ligomis ir leidžia dienas ramiai.

Pastaraisiais metais ilgaamžiškumo industrija tapo milžiniška – kai kurie siūlo kaukes nuo mėlynosios šviesos, brangius serumus, papildus ir net kriokameras, žadančias sustabdyti laiką. Vis dėlto, mokslininkai vis garsiau kartoja tą patį: nėra jokios magiškos kapsulės ar procedūros, galinčios išsaugoti jaunystę.

Šiandien kraujo tyrimai gali papasakoti daugiau, nei kada nors tikėjomės. Tai – tūkstančiai atsakymų. Jie ne tik padeda diagnozuoti ligas, bet ir leidžia anksti nustatyti sveikatos rizikas, pasirinkti tinkamiausią gyvenimo būdą ir net prognozuoti galimą gyvenimo trukmę. Laboratorinė medicina vystosi kosminiu greičiu. Įdiegtas plačiausias tyrimų spektras, taikomos inovatyvios metodikos, robotizuotos sistemos užtikrina nepriekaištingą tikslumą.

Tsukubos universiteto mokslininkai atrado kraujyje molekulę, kuri, kaip manoma, vaidina lemiamą vaidmenį lėtinant senėjimą ir palaikant gerą sveikatą visą gyvenimą, praneša „Zerkalo“. Ši molekulė – „CtBP2“, specialus baltymas, kuris reaguoja į metabolinius pokyčius organizme ir, kaip parodė eksperimentai, yra susijęs su senėjimo bei ilgaamžiškumo procesais.

Tik kas penktas Lietuvos gyventojas jaučiasi tikrai gerai, o bendra šalies savijauta siekia vos 64,1 balo iš 100 – tokį rezultatą atskleidė pirmą kartą šalyje pristatytas Nacionalinis savijautos indeksas.  Tyrimas, inicijuotas „Eurovaistinės“ kartu su sveikatos ir duomenų ekspertais, leido skaičiais pamatuoti, kaip iš tiesų jaučiasi Lietuva – tiek fiziškai, tiek emociškai, tiek kalbant apie bendrą laimės jausmą.

Ilgaamžiškumas vis dažniau siejamas ne su atsitiktinumu ar genetika, o su kasdieniais žmonių pasirinkimais. Infektologas profesorius Arvydas Ambrozaitis pabrėžia, kad gyvenimo trukmė ir kokybė yra mūsų įpročių rezultatas – sąmoningai pasirenkant, ką valgome, kaip judame, kaip ilsimės ir kokias profilaktikos priemones taikome, galima užsitikrinti sveikesnius bei aktyvesnius gyvenimo metus.

Pamatę Lorraine Cassar, retas gali atspėti, kiek jai metų – išvaizdi močiutė pasidalijo savo jaunatviškumo paslaptimis. Padaryti tai paskatino žmonių komentarai, kad ji atrodo kaip 50-ies, o ne 72 metų. Lorraine atrodo taip jaunatviškai, kad dažnai yra supainiojama su savo 55 metų dukters Sherree seserimi – tai kiekvienos vyresnės moters svajonė, rašo mirror.co.uk. Išdavė jaunatviškumo paslaptis Kad ir kur eitų, Lorraine traukia žvilgsnius savo jaunatviška išvaizda.

Mokslininkai ištyrė daugiau nei tūkstantį žinduolių ir paukščių rūšių ir pagaliau pateikė atsakymą, kodėl moterys gyvena ilgiau už vyrus. Paaiškėjo, kad priežastis slypi ne tik gyvenimo būde ar įpročiuose, bet ir mūsų genetikoje – dvigubos X chromosomos gali būti moterų ilgaamžiškumo paslaptis. Ši teorija dar labiau sustiprinta, kai buvo paskelbta iki šiol išsamiausia vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumų analizė, apimanti daugiau nei tūkst.

Protarpinį ir ilgalaikį, kelias dienas trunkantį, badavimą propaguojantis gydytojas, LSMU lektorius Voldemaras Giedrimas to nauda neabejoja. Jo teigimu, kurį laiką nevartojant jokio maisto atsigauna ne tik kūnas, bet ir protas. Vis tik jis skuba pridurti, kad tai jokiu būdu nėra panacėja nuo lėtinių ligų ir kai kuriems net pavojinga praktika. Pašnekovas pasakoja su žmona ne tik 2 kartus per metus propaguojantis ilgalaikį, bent 5–6 dienas trunkantį, badavimą.

„Apsipirkti tai dar pati nueinu, ir užvakar „Lidle“ buvau“, – sako spalio 17 d. 100 metų jubiliejų pasitikusi alytiškė Ona Juodzevičienė. Ta proga ją pasveikino Alytaus miesto savivaldybės vicemerė Lina Gaidžiūnaitė.  „Nuoširdžiausiai linkime sveikatos. Ir kad gyvenimo dienos džiugintų, kad Jus suptų šiluma“, – sakė vicemerė, perduodama ir mero Nerijaus Cesiulio linkėjimus. „Svarbiausia – sveikata“, – vicemerei pritarė jubiliatė Onutė, pranešė Alytaus miesto savivaldybė.

Ekspertų teigimu, įrodyta, kad kavos vartojimas prieš pietus gali pagerinti jūsų sveikatą. Buettneris, daug metų tyrinėjęs bendruomenes, kurių gyvavimo trukmė itin ilga, savo įžvalgomis dalijosi socialinėje žiniasklaidoje, pabrėždamas kavos gėrimo ryte, o ne vėliau, dienos metu, naudą, rašoma express.co.uk. „Manau, kad vienas didžiausių ilgaamžiškumą garantuojančių gėrimų yra kava“, – aiškino jis neseniai paskelbtame „TikTok“ vaizdo įraše.

Šiemet savo 100 metų jubiliejų švenčianti raguvė Genovaitė Juškienė yra gyvas liudijimas, kaip šeimos meilė ir palaikymas gali pakeisti gyvenimą. Nors gimė ir augo darbščioje ūkininkų šeimoje Pakritižio kaime, Panevėžio rajone, dėdės Jono Mackevičiaus, žymaus dailininko, globa tapo reikšmingu jos gyvenimo etapu. Gyvendama Kaune, dėdės šeimoje, Genovaitė ne tik baigė mokyklą, bet ir patyrė nuoširdžią globą. Tai leido jai pajusti ne tik šeimos šilumą, bet ir meno pasaulio dvasią.

Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie vadinamuosius ilgaamžiškumo (angl. longevity) papildus – kofermentą Q10, resveratrolį, omega-3 riebalų rūgštis ar NAD+. Jie pristatomi kaip priemonės, galinčios palaikyti organizmo sveikatą ir netgi sulėtinti senėjimą.

Vidiškiuose gyvenanti Monika Adomėnienė rugsėjo 5 d. atšventė 100-o metų sukaktį. Savo gyvenime moteris patyrė didžiulių išbandymų ir kančių. Dar ir šiandien aiškiai prisimena NKVD kankinimus, o pirštus gelia ne tik nuo senatvės, bet ir nuo tardymų metu patirtų daužymų lazda. M. Adomėnienė senatvę leidžia rūpestingai globojama vienturtės dukros, tačiau skausmo būta tiek daug, kad prisiminimuose daugiausia iškyla ne šviesūs laikai, o patys sunkiausi praeities metai.

Ilgaamžiškumas vis dar išlieka mįsle, nors kai kurių žmonių gyvenimo trukmė kartais siekia šimtą metų ar daugiau. Tyrimai rodo, kad aukštesnis pragyvenimo lygis dažnai siejamas su ilgesne trukme ir mažesniu senyvo amžiaus žmonių mirtingumu, tačiau tikslus receptas tapti šimtamečiu lieka neaiškus. Mokslininkai, analizavę publikacijas žurnale „Aging & Social Policy“, išskyrė keletą veiksnių, galinčių prisidėti prie ilgaamžiškumo.

Apie veganus ir vegetarus girdime jau ilgą laiką ir dažnai, tačiau ar teko girdėti apie visiškai priešingą šiai mitybą? Tik mėsa, jokio cukraus ir net daržovių – taip atrodo mėsėdžio kasdienis stalas. Apie tai, kaip atrodo tokia mityba bei kokią įtaką ji daro sveikatai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo gydytojas dietologas Edvardas Grišinas. Mėsėdžio mityba labai aiški – ji pagrįsta tuo, kad žmogus valgo tik gyvulinės kilmės maistą.

Nors ilgaamžiškumo tema ir pastangos „atsukti“ savo biologinį laikrodį šiandien – ant bangos, gyvensenos medicinos gydytojas Tomas Vaičiūnas dėl aklo įvairių metodų vaikymosi yra kiek skeptiškas. Jis visų pirma ragino ne ieškoti stebuklingo gralio, o pasirūpinti kasdienos įpročiais – sąmoningai rinktis ne tik maisto, bet ir buitinės chemijos, higienos priemones.

Naujas tyrimas iš Kinijos atskleidė, kad žmogaus organizmas pradeda sistemingai senti jau nuo 30 metų. Ypač anksti pažeidžiama kraujotakos sistema, o senėjimo procesai smarkiai paspartėja tarp 45 ir 55 metų.

Kodėl vieni pyksta ir šaukia, kiti bėga nuo streso kupinos situacijos, o treti – sustingsta? Ir ar kada nors susimąstėte, kaip mūsų kūnas reaguoja patirdamas stresą ir kaip tai susiję su mūsų šeima, traumų vertomis patirtimis ir net ilgaamžiškumu? Nevaldomas streso lygis gali pastūmėti žmogų ir link įvairių priklausomybių ligų.

Dvynės seserys iš Didžiosios Britanijos sulaukė įspūdingo 106-ojo gimtadienio ir atskleidė, kas lėmė jų ilgaamžiškumą. Thelma Barratt ir Elma Harris laikomos seniausiomis Didžiosios Britanijos ir pasaulio dvynėmis. „Negaliu tuo patikėti. Vis kartoju: „Negali būti, tikriausiai jūs juokaujate“, – sakė Thelma.  Elma pridūrė: „Mes nesielgiame kaip mūsų amžiaus žmonės. Mes tikimės amžinai išlikti jaunos.

Kiekvienas senstame, tik vieni lėčiau, kiti greičiau. Endobiogenikos specialistė, šeimos gydytoja Evelina Nevardauskaitė – Rudzikienė atkreipia dėmesį, kad yra būdų ne tik pasijausti geriau, bet kartu ir sulėtinti senėjimo procesus, paskatinti ilgaamžiškumo ir gijimo procesus.

Liepos 27-oji – ypatinga diena Ukmergės mieste gyvenančiam Kaziui Gleizniui. Tą dieną vyrui sukako 100 metų. Šia proga šiandien sukaktuvininką aplankė ir su įspūdingu jubiliejumi pasveikino Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, Lietuvos Respublikos Seimo narė Indrė Kižienė, mero patarėja Goda Juzėnaitė, Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Asta Leonavičienė.

Vis daugiau tyrimų patvirtina: ilgaamžiškumas nėra paveldėtas „bilietas“, o mūsų kasdienių įpročių atspindys. Pradėti keistis, pasak ilgaamžiškumo ekspertės, verta ne nuo kraujo tyrimų ar dietų – o nuo paprasto, bet labai svarbaus leidimo sau pailsėti be kaltės jausmo.

Nors ilgesnio gyvenimo ir būdų išsaugoti jaunystę paieškos lydėjo visais laikais, dvidešimt pirmame amžiuje tai įgavo begalę naujų formų. Apie gyvensenos įtaką ilgaamžiškumui daug kalbantis mokslininkas dr. Tomas Vaičiūnas vis tik atkreipė dėmesį, kad ilgo gyvenimo vaikymasis neturėtų aptemdyti proto. Gyvensenos medicinos specialisto pastebėjimu, žmonėms visais laikais magėjo atrasti metodus, kurie galimai prisideda prie biologinio amžiaus atitolinimo nuo to, kurį matome pase.

Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė su kompanija vakar skubėjo į Bartkuškio senelio namus ypatinga proga – pasveikinti 100 metų sulaukusią Oną Genevičiūtę su išskirtine sukaktimi. O šimtametė pasidalijo ir savo ilgaamžiškumo paslaptimi – jos verta laikytis visiems. Širvintų rajono savivaldybės „Facebook“ puslapyje buvo dalijamasi šiltais kadrais iš šimtametės Onos sveikinimo.

Lietuvoje laboratorinė medicina ką tik žengė revoliucinį žingsnį, atveriantį galimybę ilgiau išsaugoti sveiką odą bei efektyviau gydyti. Inovatyvus genetinių tyrimų komplektas padeda ne tik išsamiai įvertinti svarbiausias paciento odos savybes, bet ir skatina kurti personalizuotą kosmetiką. Norintys džiaugtis gražia oda žmonės stengiasi naudoti kokybišką kosmetiką, subalansuotai maitintis, nerūkyti, gerai išsimiegoti, vengti daug saulės ir streso.

Identiškos dvynės Bernice Frank ir Gloria Lipman pasidalijo savo žiniomis, kaip sulaukti 100 metų. Visi tikimės gyventi ilgai, o identiškų dvynių seserų pora galimai žino atsakymą, kaip tai pasiekti, rašoma unilad.com. Seniausia moteris pasaulyje Senėjimas – natūralus reiškinys, tačiau daugelis žmonių siekia gyventi kuo ilgiau ir kokybiškiau.

Birželio 25 dieną Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė kartu su Dusetų seniūnu Dariumi Steponavičiumi aplankė ypatingą jubiliejų švenčiančią Oną Kulikauskienę. Tądien jubiliatė sulaukė 105-erių metų – ji yra vyriausia šiuo metu Zarasų rajono gyventoja. Svečius šiltai pasitiko ne tik pati jubiliatė, bet ir jos dukra Regina Banienė. Nepaisant garbaus amžiaus, Ona išlikusi guvi, šviesaus proto, turinti gerą atmintį, rašoma pranešime spaudai.

Dažnas pasvarsto apie ilgą ir sveiką gyvenimą, tačiau dėl to pasistengti neretai pritingi. Nors ilgaamžiškumą puoselėjančių veiksnių – ilgas sąrašas, profesorius Albertas Skurvydas įvardija, kurie jų būtų patys svarbiausi. Paklaustas, ilgaamžiškumas – labiau genai ar gyvenimo būdas, sporto mokslininkas patikino, kad neišvengiamai veikia abi dedamosios.  „Tiksliai negalime nustatyti, bet yra 50 proc. genų ir 50 proc. – gyvenimo būdo.

Šiandien kaip niekada daug kalbama apie ilgaamžiškumą ir kaip jo būtų galima siekti. Profesorius Albertas Skurvydas patarimų kišenėje neieško ir teigia, kad karalius numeris vienas čia yra fizinis aktyvumas. Deja, daugelis tautiečių juo užsiima nepakankamai. Lietuvos sporto mokslininko teigimu, ilgas užsisėdėjimas ir mažas fizinis aktyvumas ne tik blogina nuotaiką ir savijautą, bet ir atveria vartus daugybei lėtinių ligų.

Dick Van Dyke šiais metais švęs savo 100-ąjį gimtadienį, tačiau Holivudo ikona atvirai pripažino liūdną tiesą apie tai, ką reiškia būti beveik šimtamečiu. Žinomas iš legendinių filmų „Mary Poppins“ ir „Chitty Chitty Bang Bang“, 99 metų aktorius, kuris vis dar aktyviai dirba, pokalbyje su savo žmona bei prodiusere Arlene (53) prisipažino: nors gyvenimas buvo geras, skaudžiausia senatvėje yra netekti artimųjų, ypač bendraamžių.

Šiomis dienomis sparčiai populiarėjant įvairioms ilgaamžiškumo (angl. longevity) puoselėjimo praktikoms kai kurie į tai pataria aklai visa galva nepanirti. Gyvensenos medicinos specialistas dr. Tomas Vaičiūnas pirmiausia siūlo atsigręžti į natūraliai susiformavusių „mėlynųjų zonų“ (angl. blue zones) fenomeną, kur sveikų šimtamečių koncentracija yra didžiausia.

Ilgo gyvenimo paieškos – senos kaip pasaulis, tačiau mokslas šiandien kalba apie vis daugiau konkrečių įrankių, kaip ne tik galima pristabdyti senėjimą, bet net ir atsukti biologinį laikrodį. Genetikas dr. Vaidas Dirsė tvirtina, kad net organų atjauninimas klinikinėje praktikoje – realus scenarijus jau po kokių 8 metų. Ilgaamžiškumo (angl. longevity) entuziastai akcentuoja, kad amžius pase dar nieko neparodo.

Mokslininkai atrado paprastą, bet itin tikslų rodiklį, kuris padeda ne tik įvertinti mūsų dabartinę sveikatos būklę, bet ir prognozuoti organizmo senėjimo tempą bei lėtinių ligų riziką. Kas nenorėtų gyventi ilgai ir sveikai? Šiandien jau aišku, kad tai ne vien sėkmės reikalas, bet vis labiau pasiekiama reali galimybė, kurios pagrindas – naujausi mokslo pasiekimai.

Ilgėjant gyvenimo trukmei ir vis daugiau kalbant apie ilgaamžiškumą, vienas itin svarbių elementų – aštraus proto išsaugojimas. Kas padeda tą padaryti, o kas – trukdo? Plačiau apie tai papasakojusi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Urtė Neniškytė konstatavo, kad visų pirma neišvengiamos įtakos tam, kiek ilgai išsaugosime aštrų protą, turi paveldimumas. „Dažnai tie žmonės, kurie išlaiko šviesų protą labai ilgai, turi tam genetinį pagrindą.

Pasak gydytojų, siekdami ilgo ir sveiko gyvenimo dalis žmonių tiek įsijaučia, kad kartais sau pasidaro meškos paslaugą. Vieni modernius tyrimus atlieka ir visai be reikalo, kiti tuo metu vaikosi įvairių madų – leidžiasi vitaminus, be saiko vartoja papildus, kas nėra visiškai nekaltas dalykas.

Tikriausiai ne kartą teko išgirsti, kad „jei jau tokie genai – nieko nepadarysi“. Tačiau šiandien mokslas pateikia kiek kitokią versiją. Iš tiesų, genai – tik pradinis scenarijus, o kaip jis bus išplėtotas daugiausia priklauso nuo mūsų pačių.