ilgaamžiškumas

Šiandien vis daugiau žmonių vaikosi ilgaamžiškumo (angl. longevity). Rinkoje gausu papildų, injekcijų, terapijų ir pažadų sulėtinti senėjimą ar net atsukti biologinį laikrodį atgal. Tačiau mokslininkai ragina neprarasti sveiko proto ir primena, kad kol kas vaisto nuo senatvės nėra, tačiau prie ilgesnio ir sveikesnio gyvenimo gali prisidėti labai konkretūs dalykai.  Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų Centro mokslininkės dr.

Gyventi kuo ilgiau norėtų kone kiekvienas. Vis dėlto daugiau nei 100 metų sulaukti dauguma, turbūt, norėtų tik su sąlyga, kad tokio amžiaus sveikata dar nebus visai pašlijusi. Ar įmanoma senėjimą atitolinti, o gal bent jau ilgiau senti išliekant sveikam? Plačiau apie tai, kokie metodai, padedantys ilgiau išlikti sveikam, turi tvirčiausią mokslinį pagrindą, papasakojo gydytojas geriatras, Vilniaus universiteto profesorius Vidmantas Alekna.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorė Inga Pračkailė, mero patarėja Goda Juzėnaitė, Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Vaida Smetonienė ir Taujėnų seniūnė Rasa Miluvienė šiandien pasveikino Ukmergės rajono gyventoją Antaniną Dirsienę, kuriai rugpjūčio 8-ąją sukako 100 metų. Įspūdingo gimtadienio proga svečiai jubiliatei linkėjo stiprios sveikatos, kasdieninio džiaugsmo, dėmesio ir šilumos.

Retai taip būna, kad net du vieno krašto gyventojai vienu metu minėtų itin solidžią ir garbingą 100 metų sukaktį. Tačiau Rokiškio krašte nutiko būtent taip: praėjusią savaitę 100 metų gimtadienius šventė Anelė Ona Marcinkevičienė ir Albinas Kazulėnas.

NASA stažuotę atlikęs astrobiologas ir biofizikas Aivaras Vilutis sako, kad šiandien bujojančioje sveikatingumo industrijoje klastingos ne akivaizdžios apgavystės, o subtiliai pateikiamas melas, kai realiais moksliniais terminais ir pavieniais tyrimais remiamasi siekiant sukurti įspūdį, jog vienas papildas, procedūra ar injekcija gali išspręsti kone visas sveikatos problemas.

Yra žmonių, kurių gyvenimo istorijos primena, kad tikrasis ilgaamžiškumas slypi ne tik genuose ar sveikame gyvenimo būde. Jį kuria meilė gyvenimui, rūpestis savimi ir artimųjų šiluma. Tokia yra Miklusėnuose gyvenančios Anelės Silickienės istorija – šviesaus proto, geros širdies ir nepaprastai stiprios moters, kurią gimtadienio proga pasveikino Alytaus rajono savivaldybės merė Rasa Vitkauskienė.

Biržų parapijos Šv. Vincento Pauliečio globos namuose įvyko jauki ir šilumos kupina šventė – artimieji, draugai bei bendruomenės nariai susibūrė pasveikinti garbingų jubiliejų sulaukusių sesių Pranutės ir Verutės. Šios atšventė įspūdingas sukaktis: vienai sukako 102-eji, kitai – 104-eri metai. Ypatingą dieną lydėjo ne tik gražūs sveikinimai, bet ir nuoširdžios emocijos, prisiminimai bei dėkingumas už kartu praleistus metus.

Gyventi 120 ar 150 metų? Tai visai ne fantastinio filmo scenarijus, o netolima realybė – mokslininkai žada, kad maždaug po 7 metų įvyks genų inžinerijos proveržis ir žmonės galės atsijauninti savo audinius ar organus, pavyzdžiui, odą. O ir Lietuvoje jau veikia ilgaamžiškumo klinikos, į kurias kreipiasi vis daugiau lietuvių, negaIlinčių tūkstančių eurų už tai, kad užbėgtų senatvei už akių ir nugyventų ilgesnį gyvenimą.

Vasaros sezonas dažnai tampa išbandymu mūsų įpročiams – taurė vyno vakarienei, keli bokalai alaus draugų kompanijoje, o per ilgąjį savaitgalį leidžiama sau ir daugiau. Bet kas iš tiesų kelia didesnę riziką sveikatai: kasdienis, nors ir nedidelis alkoholio vartojimas ar retas, bet gausesnis? Medicinos mokslų daktaras Vaidas Dirsė paaiškino, kokią žalą daro kiekvienas iš šių alkoholio vartojimo modelių – ir kaip organizmui kenkiama labiausiai.

Ilgaamžiškumas dažnai priklauso ne nuo sudėtingų dietų ar intensyvaus sporto, o nuo kasdienių, nuoseklių įpročių. Mažesnės porcijos, subalansuota mityba ir reguliari fizinė veikla – tai pagrindiniai veiksniai, padedantys išlaikyti sveikatą ir energiją ilgą laiką. Šiuos principus, remdamasis savo dešimtmečių tyrimais vėžio ir senėjimo srityse, pagrįstai išskiria žymus italų onkologas Silvio Garattini, prestižinio Milano „Mario Negri“ instituto įkūrėjas.

Vilnietei Nijolei Ratkevičienei – 72-eji, tačiau ji judresnė ir sportiškesnė nei dažnas jaunuolis. Moteris kasdien juda, važinėja dviračiu, veda savo pačios sukurtas treniruotes, o trenerės kelią atrado tik perkopusi penkiasdešimtmetį. Nors didelę dalį savo veiklos ji sieja ir su meditacijomis bei įvairiomis dvasinėmis praktikomis, pati Nijolė įsitikinusi, kad didžiausia jaunystės paslaptis slypi labai paprastuose dalykuose – judesyje, lankstume ir nuolatiniame rūpinimesi savo kūnu bei siela.

FIFA pasaulio futbolo čempionatui skirtoje TV3 televizijos laidoje „GOAL’as“ Asta Žukaitė-Nalivaikienė, Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius pasakoja apie FIFA turnyre dalyvaujančias šalis ne tik per sporto prizmę, bet ir per jų kultūrą, charakterį, istorijas bei žmones. Šiandien 20 val. per TV6 žiūrėkite Portugalijos ir Uzbekistano rungtynes, o 23 val. per TV3 – Anglijos ir Ganos susitikimą.

Rokiškietė Janina Sakalauskienė atšventė itin solidžią asmeninę sukaktį – 105-erių metų jubiliejų. Moters protas – šviesus, lyg giedra vasaros diena, o ir sąmojo ilgaamžė nepraradusi: išgirdusi komplimentą, jog gražiai atrodo, atsako: „Auksas ir pelenuose žiba“. Su dukra Dalia Rokiškyje gyvenanti senjorė iš pirmo žvilgsnio net neatrodo 105-erių: nors visą gyvenimą dirbo sunkius darbus, kentė tremtį į Sibirą, ilgaamžiškumo ir šiandien ją lydinčios sveikatos moteriai galima tik pavydėti.

Sveikos gyvensenos ir ilgaamžiškumo (angl. longevity) vaikymasis šiandien – ypač ant bangos. Pasidomėjus longevity pasekėjų kasdienybe ir propaguojamais protokolais, kalorijų ir nueitų žingsnių skaičiavimas atrodo kaip visiška seniena. Mokslininkai savo ruožtu perspėja, kad riba tarp rūpesčio savo sveikata ir liguistos manijos gali būti labai plona. SMK aukštosios mokyklos mokslinės veiklos vadovė doc. dr.

Šie metai Vilniaus rajone gausūs gražių jubiliejų – net penki rajono gyventojai jau minėjo 100-mečius. Savo šimtmetį švenčia ir Emilija Michalkevič, gimusi 1926 m. gegužės 22 d. Pakonių kaime, Sudervės seniūnijoje.

Ilgai ir sveikai gyventi – kiekvieno žmogaus tikslas. Sparčiai populiarėjanti ilgaamžiškumo tema sulaukia vis daugiau dėmesio. Tačiau ar visi žino, ką šis apibrėžimas reiškia ir kaip siekti kuo ilgesnės gyvenimo trukmės? Laidoje „Sveikatos DNR“ apie tai kalbėjo genetikas, medicinos mokslų daktaras Vaidas Dirsė. Laidos svečias patikslino ilgaamžiškumo terminą ir atskleidė, kokie yra svarbiausi jo elementai.

Nors daugelis vis dar mano, kad ilgaamžiškumą labiausiai nulemia genai, ekspertai jau kurį laiką neigia šį mitą. Be to, daugelis galvoja, jog būtina kasdien nueiti 10 tūkst. žingsnių, o gerai savijautai reikia bent jau 8 valandų miego, tačiau specialistai sako, jog realybė – sudėtingesnė. Šiandien Vilniuje vykusiuose „Eurovaistinės“ žiniasklaidos pusryčiuose ekspertai pristatė Nacionalinio savijautos indekso duomenis bei paneigė kelis populiariausius mitus apie ilgaamžiškumą.

Ilgai ir sveikai gyventi turėtų būti kiekvieno žmogaus tikslas, tačiau, kad jį pasiektume, svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką kasdien darome ir vengti to, kas senėjimo procesus skatina. Apie tai, ar egzistuoja ilgaamžiškumo receptas ir kokie nemokami arba pigūs veiksniai lemia mūsų savijautą, laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ papasakojo genetikas, medicinos mokslų daktaras Vaidas Dirsė. Kas yra ilgaamžiškumas? Laidoje Vaidas Dirsė paaiškina, ką reiškia ilgaamžiškumo sąvoka.

89-erių mitybos specialistė Marion Nestle jau daugelį dešimtmečių garsėja kaip viena ryškiausių sveikos mitybos eksperčių JAV. Ji ne tik intensyviai domisi šia sritimi, bet ir atskleidžia ilgaamžiškumo paslaptis. Ji ne tik tyrinėja maisto poveikį sveikatai, bet ir garsiai kalba apie nutukimo problemas, maisto pramonės įtaką bei itin perdirbtų produktų žalą.

Gegužės 11 dieną savo garbingą 100 metų jubiliejų šventė Rudaminos seniūnijos gyventojas Fiodoras Bazylevas. Jubiliejinė diena prasidėjo pamaldomis Šv. Mikalojaus cerkvėje, o vėliau šventė persikėlė į cerkvės bendruomenės namus, rašoma Vilniaus rajono savivaldybės pranešime.

Senėjimas dažnai siejamas su ligomis ar jėgų trūkumu, tačiau specialistai pabrėžia – amžius pats savaime dar nieko nereiškia. Vis daugiau kalbama apie vadinamąjį „gerą senėjimą“, kai žmogus išlieka aktyvus, smalsus, socialus ir savarankiškas net ir vyresniame amžiuje. Pasak gydytojų, sveika senatvė prasideda ne nuo stebuklingų papildų ar dietų, o nuo kasdienių įpročių ir požiūrio į save. Svarbi ne tik fizinė būklė, bet ir emociniai ryšiai bei psichologinė gerovė.

Po penkiasdešimties daugelis žmonių ima taikstytis su nuovargiu, prastesniu miegu ar silpnesniu kūnu – esą tai natūrali amžiaus dalis. Tačiau gydytoja, endobiogenikos specialistė ir pati save taip įvardinanti ilgaamžiškumo entuziastė Gitana Lapinskaitė sako: būtent toks požiūris ir yra didžiausia klaida. Anot jos, ilgaamžiškumą labiausiai trumpina ne ligos, o kasdieniai, dažnai nepastebimi įpročiai.

90-metis Jimas Arringtonas iki šiol dalyvauja kultūrizmo varžybose ir reguliariai sportuoja – jo istorija įkvepia ne tik bendraamžius, bet ir gerokai jaunesnius sportininkus. Vyras atvirai dalijasi savo ilgaamžiškumo paslaptimis – nuo treniruočių principų iki kardinaliai pakeistos mitybos, menshealth.com. Gimė silpnas, bet nusprendė tapti „superherojumi“ Jimo gyvenimo pradžia nebuvo lengva – jis gimė neišnešiotas ir visą vaikystę kovojo su sveikatos problemomis.

Ilgas ir sveikas gyvenimas dažnai siejamas su sudėtingais gyvenimo būdo pokyčiais, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad didelių revoliucijų gali net neprireikti. Pasak specialistų, kartais pakanka kelių mažų, bet nuoseklių žingsnių, kad būtų pastebimas reikšmingas poveikis sveikatai. Vienas gastroenterologas atkreipė dėmesį į paprastą taisyklę, kuri gali padėti ne tik pagerinti savijautą, bet ir pailginti gyvenimo trukmę – tereikia kasdien padaryti tris dalykus.

Alovės seniūnijos gyventoja Teklė Galachvoščienė mini garbingą 100 metų jubiliejų. Šia ypatinga proga jubiliatę aplankė ir pasveikino Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė. Kartu su ja jubiliatę aplankė Alovės seniūnas Jonas Baliukonis ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Burlinskienė. Jubiliejų pasitiko su artimaisiais  Šimtametė gyvena Jurkionių kaime, artimųjų apsuptyje. Nors garbingą sukaktį ji pasitiko ligos patale, moteris nuolat globojama ir mylima šeimos narių.

Daugelis žmonių supranta, kad fizinis aktyvumas gerina sveikatą, tačiau mažiau kas žino, jog vienas rodiklis – VO₂ max – gali būti susijęs su tuo, kiek ilgai gyvensite. Vis labiau populiarėjant personalizuotiems, duomenimis paremtiems ilgaamžiškumo tyrimams, VO₂ max tampa svarbiu ne tik fizinio pasirengimo, bet ir širdies bei kraujagyslių sistemos, medžiagų apykaitos ir senėjimo rodikliu.

„Per vėlu kažką keisti“ – dažna frazė, kurią žmonės ištaria kalbėdami apie sveikatą. Tačiau ilgaamžiškumo ekspertas, genetikas dr. Vaidas Dirsė sako, kad tai – mitas. Nors chronologinio amžiaus atsukti neįmanoma, biologinio senėjimo tempas nėra visiems vienodas – jį galima sulėtinti, o kai kuriuos rodiklius net „atsukti“ į jaunesnio žmogaus lygį.

Palangoje gyvenanti Eugenija gali pasigirti įminusi ilgaamžiškumo paslaptį. Moteris atšventė neeilinę progą – jau 101-ąjį gimtadienį.  Jaukiais susitikimo kadrais, sveikinimais ir šiltais žodžiais 101-erių moterį apipylė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Balandžio 15 dieną Radviliškio rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis, Radviliškio miesto seniūnas Justinas Pranys ir seniūno pavaduotoja Vigilija Dževečkienė aplankė ypatingą jubiliatę – 100-ąjį gimtadienį švenčiančią Eugeniją Bernotienę. Savivaldybės atstovai jubiliatei linkėjo stiprios sveikatos, šviesių dienų ir dar ne kartą susitikti minint jos gimtadienius, pranešė Radviliškio rajono savivaldybė. Garbaus amžiaus sulaukusi moteris svečius pasitiko pati – prie savo namų durų.

Ko labai ypatingo linkime žmogui? Sulaukti 100 metų! Tačiau po šiuo linkėjimu slepiasi svarbiausias kodas: kad tas šimtmetis būtų neaptemdytas ligų ir būtinai – tarp būrio mylinčių artimųjų. Tokią gyvenimo dovaną gavo Eugenija Bernotienė, balandžio 15 d. pasitiksianti 100-ąjį gimtadienį. Likimas nuvedė į Radviliškį Savaitgalį nuo sveikinimų ir dainų kilosis Radviliškio kavinės „Puriena“ stogas, o jubiliatė šventėje bus pati puošniausia.

Ilgaamžiškumą lemia ne tik genetika, bet ir mūsų gyvenimo būdas bei dėmesys savo organizmui. Šiuolaikinė medicina vis didesnę reikšmę teikia kraujo biožymenims – rodikliams, kurie padeda stebėti organizmo senėjimo procesus ir įvertinti ligų riziką dar iki pasirodant pirmiesiems simptomams.

Lietuvos ilgaamžių gretas papildė dar viena narė – Jadvyga Ona Eidukevičienė atšventė garbingą 100 metų jubiliejų. Įspūdingo amžiaus sulaukusi moteris iki pat šiandien mėgsta skaityti ir megzti – taip bėga jos dienos, o visada supa ir artimųjų dėmesys bei šiluma. Registrų centro šių metų kovo 31-osios duomenimis, Lietuvoje gyvena 389 asmenys, vyresni nei 100 metų. Moterų net 11 kartų daugiau nei vyrų: 385 moterys ir 33 vyrai.

Kas veiksmingiau ilgaamžiškumui – trumpai, bet dažnai pasivaikščioti, ar rečiau, bet ilgiau? Kad paprastas vaikščiojimas – populiariausia judėjimo forma Lietuvoje, rodo „Eurovaistinės“ inicijuotas Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimas, tačiau ar visi vaikščioja taip, kad tai iš tiesų duotų naudos? Genetikas, ilgaamžiškumo ekspertas dr. Vaidas Dirsė sako, kad pats faktas, jog judame, dar nereiškia, kad judame pakankamai efektyviai.

Amžėjimas nėra vien raukšlės ar energijos sumažėjimas. Tai sudėtingas biologinis procesas, kurio metu ląstelės nuolat patiria pažeidimus, o jų atstatymo mechanizmai ilgainiui tampa mažiau efektyvūs. Kiekviena ląstelė nepertraukiamai vykdo gyvybiškai svarbias funkcijas: sintetina baltymus, gamina energiją, neutralizuoja laisvuosius radikalus ir taiso DNR pažeidimus. Šie procesai vyksta nuolat ir viso organizmo mastu sudaro milijardus reakcijų kasdien.

Širvintų rajone, Kriaunų kaime gyvenanti Ona Narbuntienė paminėjo gražų jubiliejų – moteris sulaukė 90 metų. Guvi, linksma ir gera nuotaika spinduoliuojanti moteris atskleidė savo ilgaamžiškumo paslaptį – išskyrė du dalykus. Džiugia žinia apie Kriaunų gyventojos 90-metį socialiniame tinkle dalijosi Širvintų rajono savivaldybė, kurios atstovai papasakojo O. Narbuntienės gyvenimo istoriją.

Kėdainių krašte gyvenanti Marijona Dopkevičienė paminėjo įspūdingą sukaktį – 100 metų jubiliejų. Net ir sulaukusi garbingo amžiaus, ji nepraranda optimistiškumo ir sako visą gyvenimą nemėgusi vieno dalyko – tokio, kurio nemėgsta kiekvienas. Džiugiomis akimirkomis atvykus pasveikinti jubiliatę ir trumpa žinute socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Kėdainių rajono savivaldybė.

Judėti – svarbu. Bet ar pakanka tiesiog gyventi aktyviau, ar vis dėlto tam tikros sporto šakos gali pridėti daugiau „sveikų metų“? Genetikas ir ilgaamžiškumo ekspertas dr. Vaidas Dirsė sako, kad bet koks judėjimas yra naudingas, tačiau moksliniai tyrimai rodo – tam tikros sporto rūšys ilgaamžiškumo požiūriu yra efektyvesnės.

Vilnius pradeda ruoštis Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui – miesto taryba pritarė jubiliejaus įamžinimo programai. Garbinga sukaktis bus minima 2026 m.  „Prezidentas Valdas Adamkus yra Vilniaus garbės pilietis, išskirtinė asmenybė, o jo darbai, vertybės padėjo auginti Lietuvą ir Vilnių. Jo lyderystė, principingumas ir dėmesys žmonėms iki šiol įkvepia, todėl norime, kad šis 100-metis būtų prasmingai ir pagarbiai paminėtas“, – teigia Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Sauna, protarpinis badavimas, šalčio terapija – ilgaamžiškumo praktikos šiandien skamba vis dažniau. Tačiau Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimo rezultatai rodo, kad dauguma lietuvių jų dar nėra išbandę. Genetikas, ilgaamžiškumo praktikų Lietuvoje pradininkas dr. Vaidas Dirsė sako, kad priežastis paprasta – žmonės dažnai pasimeta tarp patarimų ir nežino, nuo ko pradėti.  Gyventi ilgiau ir sveikiau – nori visi. Bet ką iš tiesų daryti – žino mažai kas.

Ar tai, ką dedame į lėkštę šiandien, gali lemti, kaip jausimės po 10 ar 20 metų? Daugelis sutiktų, tačiau Lietuvoje dar aiškiai matyti atotrūkis tarp mitybos svarbos suvokimo ir realių įpročių, rodo „Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimas ir jo rezultatai. Genetikas ir ilgaamžiškumo praktikų Lietuvoje pradininkas dr.

„Šiandien aš truputį pašlijusi, – šypteli į svetainę sūnaus Arvydo švelniai ir palengva atlydima 100-metė kėdainietė Albina Baldiškienė. – Laukdama Jūsų labai jaudinausi, – nuoširdžiai atskleidžia solidžią gyvenimo sukaktį vasarį atšventusi pašnekovė ir, sergima dukters Ramutės, sėdasi į krėslą. Prieš pradedant interviu Ramutė dar skuba mamai suglostyti plaukus ir pataisyti suknelėje įsegtą segę.

Pirmąją pavasario dieną, kovo 1-ąją, Nemenčinės miesto gyventoja Jelena Malinovkaja šventė savo 100 metų sukaktį. Šia išskirtine proga Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus vardu jubiliatę sveikino vicemeras Algis Vaitkevičius. „Šimtas gyvenimo metų – tai nuostabus kelias, kupinas meilės, rūpesčio, ištvermės ir kasdienio sunkaus darbo.

Šilalės rajone gyvenanti Vanda Adolfina Ežerskienė paminėjo garbingą sukaktį – 90 metų jubiliejų. Gražia proga 90-metė išdavė ir savo ilgaamžiškumo paslaptį – ji laikosi vienos auksinės gyvenimo taisyklės. Garbingą sukaktį paminėjusią Vandą Adolfiną savaitės pradžioje aplankė Šilalės rajono meras ir kiti, pasakojimu apie 90-metę ir susitikimo akimirkomis socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Šilalės meras Tadas Bartkus.

Vasario 25 dieną Vilniaus rajone, Rukainių seniūnijoje gyvenanti Irena Dowgiałło minėjo savo šimtmetį, pranešė Vilniaus rajono savivaldybė. Ypatingos sukakties proga jubiliatei buvo įteiktas Vilniaus rajono savivaldybės mero Roberto Duchnevičiaus sveikinimo raštas bei simbolinės dovanos. Ponią Ireną pasveikino vicemeras Algis Vaitkevičius, asmenų su negalia reikalų koordinatorė Janina Girucka bei Rukainių seniūnijos seniūnė Anžela Stankevič.

Penktadienį, vasario 20 dieną, Garliavoje gyvenanti ilgametė matematikos mokytoja Ona Kostė Kurtinaitienė atšventė įspūdingą sukaktį – 100 metų jubiliejų. Ji sako, kad sulaukti tokio įspūdingo amžiaus padėjo vienas dalykas – fizinis darbas. Įspūdingo minėjimo kadrais socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalinusi Kauno rajono bendruomenė prisiminė ir O. K. Kurtinaitienės gyvenimo istoriją.

Lėtinės ligos, ankstyvėjanti onkologija, jaunėjantis diabetas ir augantis vaikų nutukimas – visa tai, pasak mokslininkų, glaudžiai susiję su oksidaciniu stresu ir lėtiniu uždegimu, kurį organizme sukelia laisvieji radikalai. Apie tai tinklalaidėje „Gyvensenos paraštėse“ diskutuoja mokslininkės Edita Kondrotienė bei biomedicinos mokslų daktarė, dietistė, docentė, mokslininkė Sandrija Čapkauskienė.

Sekmadienį, vasario 15-ąją, Garliavoje gyvenanti Sofija Jegadinskienė atšventė įspūdingą sukaktį – 100 metų jubiliejų. Šimtametė sako turinti ir vieną aiškų norą – sulaukti net 120 metų. Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi Kauno rajono bendruomenė, 100 metų sulaukusios Sofijos gyvenimas nelepino, tačiau dabar didžiausias jos džiaugsmas – šeima.

Pasiūlymų, kas padėtų jaustis geriau šiame skubančiame pasaulyje, girdime daug – juos dosniai dalina tiek specialistai, tiek mėgėjai. Vis tik gyvensenos medicinos specialistas Tomas Vaičiūnas turi aiškų patarimą – stebuklingos piliulės vaikantis sveikatingumo nėra. Paklaustas, kokį žmonių puoselėjamą sveikos gyvensenos mitą norėtų išrauti iš galvų su šaknimis, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytojas ir Gyvensenos medicinos studijų programos vadovas įvardijo bent du dalykus.

Ilgaamžiškumo industrija vis dažniau išnaudoja žmonių norą gyventi ilgiau ir skaitmeninio raštingumo spragas. Pasak regeneracinės medicinos mokslų daktarės, farmacininkės Eglės Pavydės, didžioji dalis aktyviai reklamuojamų ilgaamžiškumo papildų ar produktų neduoda jokios realios naudos organizmui. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad pirkėjai dažnai klaidinami – esą jų poveikį patvirtina moksliniai tyrimai, nors iš tiesų taip nėra.