Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų Centro mokslininkės dr. Miglės Tomkuvienės teigimu, pasakyti, kas – genetika, gyvenimo būdas ar socialinė ir ekonominė aplinka – labiau lemia mūsų gyvenimo trukmę, sudėtinga.
„Visi šie išvardyti veiksniai susideda kiekvienam asmeniškai į tam tikrą procentų krepšelį, ir visa tai lemia. Tikrai negalime sakyti, kad nėra ilgaamžiškumo genų. Tokių yra, bet tikrai negalime sakyti, kad visas mūsų amžėjimo ir senėjimo procesas yra nulemtas tik genų ir kad mes patys nieko negalime padaryti.
Nes kartais žmonės taip sako: „Mano genetika prasta, aš čia vis tiek nieko nepadarysiu“ arba „Mano genetika gera, tai aš vis tiek gyvensiu, kaip ir mano močiutė, 100 metų.“ Ne, tikrai aplinkos veiksniai, mūsų gyvenimo pasirinkimai ir netgi tiesiog atsitiktinumai labai daug lemia. Taip pat įvairūs epidemiologiniai tyrimai rodo, kad socioekonominis fonas ir visa aplinka taip pat yra svarbūs“, – pabrėžė ji „Žinių radijo“ laidoje „Mokslo dvikova“.
Tikrai ne kiekvienam reikia viso kūno MRT
Vedini, o kitą kartą net, galima sakyti, apsėsti ilgaamžiškumo idėjų dalis žmonių ima uoliai tikrintis sveikatą, saujomis geria maisto papildus, išbando įvairias terapijas. Vis tik Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkė dr. Justina Kilaitė pabrėžė, kad visur reikia saiko.
„Viena vertus, smagu, kad žmonės domisi savo sveikata ir nori apie ją sužinoti kiek įmanoma daugiau bei užbėgti įvykiams už akių. Bet, kita vertus, mes susiduriame su problema, kad kažkoks nuokrypis nuo tyrimo normos nebūtinai reiškia, jog tai yra blogai ar kad tai turės kažkokios įtakos kasdieniam žmogaus gyvenimui. Nebūtinai tas nuokrypis reikš, kad žmogui atsiras kažkokia liga“, – pastebėjo ji.
„Ne kiekvienam reikia visų papildų, kuriuos siūlo rinka, visų injekcijų, terapijų ar kitų priemonių. Reikia atsirinkti tiek, kiek reikia konkrečiam žmogui, ir nepersistengti, nestresuoti, neišleisti visų pinigų bei santaupų tam ilgaamžiškumo siekiui“, – sakė G. Tomkuvienė.
Pašnekovė pabrėžė, kad yra žinomų prevencinių priemonių, kaip būtų galima atidėlioti tam tikras ligas vyresniame amžiuje, pavyzdžiui, demenciją.
„Tačiau prevencija turime rūpintis pakankamai anksti, vidutiniame amžiuje, kai mums yra 40–50 metų. Tai yra fizinis aktyvumas, kraujospūdžio kontrolė, prevencinių programų taikymas.
Lietuvoje turime gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, storosios žarnos vėžio ir prostatos vėžio prevencines programas. Reikėtų pirmiausia dalyvauti šiose programose, nes yra patvirtinta, kad jos veiksmingos. Jeigu mes anksti nustatome vėžį, galime jį išgydyti.
Įvairių tyrimų, kurie yra populiarūs ir plačiai reklamuojami užsienio žiniasklaidoje, pavyzdžiui, viso kūno MRT ar KT, tikrai nereikėtų atlikinėti kiekvienam žmogui. Šie tyrimai gali nieko neparodyti arba rasti atsitiktinių radinių, kurie žmogaus gyvenimui jokios įtakos neturės ir nenulems, ar jis gyvens trumpiau, ar ilgiau“, – konstatavo mokslininkė.
4 kertiniai akmenys, darantys įtaką senėjimui
M. Tomkuvienė pabrėžė, kad į viską reikia žiūrėti per individualią prizmę, mat, kaip rodo tyrimai, net identiški dvyniai sensta skirtingai:
„Tai reiškia, kad kiekvienas turime savo senėjimo kreivę ir tai, kas mums reikalinga norint išlaikyti sveiką kūną. Yra dalykų, kurių kiekvienam asmeniškai nereikia. Todėl turėtume tai atsirinkti individualiai, kartu su gydytojais ir šios srities specialistais.
Tačiau yra ir dalykų, kurie tinka visiems. Pirmiausia, žinoma, tie keturi kertiniai akmenys: sveika mityba, sportas, kuris mums tinka ir nėra perspaustas, pakankamas miegas ir gera psichologinė sveikata.
Pasak jos, nereikia persistengti su tobulumo siekiu, kad tai taptų dar vienu streso šaltiniu. „Pavyzdžiui, kad negalvotume: „Oi, neišgėriau papildų“, „Oi, kažką truputį saldaus suvalgiau.“ Jei tai kasdien kelia stresą, tai vėlgi tampa pertekliniu dalyku.
Susitvarkius šiuos keturis pagrindinius dalykus, visa kita, ką siūlo ilgaamžiškumo industrija, kuri dabar pasauliniu mastu labai išsiplėtusi, nebūtinai yra reikalinga kiekvienam.
Ne kiekvienam reikia visų papildų, kuriuos siūlo rinka, visų injekcijų, terapijų ar kitų priemonių. Reikia atsirinkti tiek, kiek reikia konkrečiam žmogui, ir nepersistengti, nestresuoti, neišleisti visų pinigų bei santaupų tam ilgaamžiškumo siekiui“, – sakė mokslininkė.
Vaistų nuo senatvės dar nėra
Tuo metu J. Kilaitė pastebėjo, kad daugeliui reklamuojamų priemonių mokslinių įrodymų paprasčiausiai trūksta.
„Tos injekcijos, peptidų terapijos ir visa kita, kas yra reklamuojama ir pakankamai nemažai kainuoja, būkime atviri, iš tikrųjų nėra veiksmingos. Jos ne tik gali nieko nepadaryti, bet kai kuriais atvejais gali būti net ir kenksmingos. Todėl reikėtų to vengti.
Jeigu kalbame apie papildus, pirmiausia reikėtų įvertinti, ar mums netrūksta kažkokių mikroelementų ar vitaminų. Jeigu yra jų trūkumas, jaučiami simptomai ar požymiai, tuomet reikėtų skirti šiuos papildus.
Taip į kairę ir į dešinę jų vartoti tikrai nerekomenduojama, nes gali atsirasti ir perteklius. Juo labiau, jeigu atsižvelgiame į finansinį komponentą, tiesiog leidžiame pinigus į balą“, – sakė ji.
Vis dėlto mokslas nestovi vietoje. Pasaulyje vyksta aktyvūs tyrimai, nagrinėjamos RNR technologijos, senstančių ląstelių šalinimo metodai ir kitos kryptys.
„Tikrai yra daugybė biotechnologinių įmonių, kurios būtent savo tikslu įvardina ilgaamžiškumo terapijas. Yra netgi tarptautiniai konkursai paskelbti, kur šimtai įmonių įvairiausių dalyvauja“, – pasakojo M. Tomkuvienė.
„Tos injekcijos, peptidų terapijos ir visa kita, kas yra reklamuojama ir pakankamai nemažai kainuoja, būkime atviri, iš tikrųjų nėra veiksmingos. Jos ne tik gali nieko nepadaryti, bet kai kuriais atvejais gali būti net ir kenksmingos. Todėl reikėtų to vengti“, – sakė J. Kilaitė.
Anot mokslininkės, svarstoma apie technologijas, kurios galėtų pagerinti žmogaus fizinius ir pažintinius rodiklius iki gerokai jaunesnio žmogaus lygio. Vis dėlto ji ragino nepamiršti realybės.
„Turim pripažinti, kad dabar dar nėra nei vieno kažkokio patvirtinto vaisto nuo senatvės, kuris taip vadintųsi. Tai tikrai tą tyrimų erdvę stebėti įdomu, bet tikrai dar negaliu pažadėti, kada ir kaip jau čia mes gydysimės“, – sakė pašnekovė.
Kuo gali būti naudingas kalorijų ribojimas?
Kaip viena iš priemonių senėjimui valdyti įvardijamas ir kalorijų ribojimas. „Yra manoma, kad kalorijų apribojimas arba mažinimas dietoje gali kiek pristabdyti ląstelių senėjimo procesą. Dėl to ne tik sveikos mitybos, bet ir sumažinto kaloringumo mitybos ilgalaikis laikymasis kai kuriuose tyrimuose buvo susietas su nauda.
Sakykime, biologinis amžius ne tai kad grįžta atgal ar yra atsukamas, bet jo didėjimas gali būti lėtesnis nei tų žmonių, kurie valgo įprastą, pilnai kaloringą maistą“, – sakė J. Kilaitė.
Tiesa, pasak jos, tyrimai kol kas yra kontroversiški, todėl negalima sakyti, kad tai veikia 100 proc.
„Kitas gana populiarus dalykas buvo termoreguliacijos kontrolė, kai žmogus būna vėsesnėje aplinkoje. Buvo manoma, kad taip organizmas taupo energiją ir dėl to ląstelės galbūt ne taip greitai sensta. Tačiau ir šių metodų įrodymai yra kontroversiški“, – pridūrė pašnekovė.
Tiesa, M. Tomkuvienė įspėjo, kad riba čia vėl gali būti plona: „Norisi, kad žmonės suprastų, jog yra ribos to kalorijų ribojimo, kad viskas nesibaigtų anoreksija, organizmo išsekimu ir panašiai.“
Ji įspėjo ir dėl dabar išpopuliarėjusio protarpinio badavimo – jis irgi tinka toli gražu ne visiems. „Kas tinka, pavyzdžiui, viršsvorį turinčiam 60 metų vyrui, netiks 30-metei aktyviai moteriai. Kai kalbama apie badavimą ištisomis paromis, tai tikrai nedaugeliui tinka“, – sakė mokslininkė.
Prieš bandant keisti gyvenimo būdą ar priimti kažkokius radikalesnius sprendimus, specialistė patarė aptarti situaciją su šeimos gydytoju ar kitais specialistais, kad vėliau nebūtų daugiau žalos negu naudos.
Stresas pagreitina visų lėtinių ligų pasireiškimą
Pasak specialisčių, vienareikšmiškai senėjimą skatina tokie žalingi įpročiai kaip rūkymas ar alkoholio vartojimas. „Čia tas atvejis, kai rekomendacijos yra nepersonalizuotos. Visiems kenkia tiek alkoholio vartojimas, tiek rūkymas.
Iš esmės rekomenduojama, jei įmanoma, šių žalingų įpročių atsisakyti. Kadangi alkoholio vartojimas yra labiau paplitęs nei rūkymas, kai kurios rekomendacijos yra kiek nuolaidesnės. Jos ragina bet riboti suvartojamą kiekį. (...) Aišku, jeigu yra galimybė, rekomenduojama visiškai atsisakyti tiek alkoholio vartojimo, tiek rūkymo“, – pastebėjo J. Kilaitė.
Abi specialistės ypač pabrėžė dėmesį psichologinei sveikatai. Jų teigimu, būtent ilgalaikis stresas yra vienas labiausiai nuvertinamų senėjimo veiksnių.
„Lėtinis stresas sendina, varo į priekį biologinį amžių tiek širdies ir kraujagyslių sistemos, tiek smegenų senėjimo prasme ir pagreitina visų lėtinių ligų pasireiškimą“, – sakė M. Tomkuvienė.
Ji pabrėžė, kad mokslinių darbų, įrodančių ryšį tarp psichologinės ir fizinės sveikatos, jau yra šimtai.
Tuo metu J. Kilaitė priminė, kad egzistuoja ne tik biologinis, bet ir psichologinis amžius. „80 metų aktyvi moteris gali galvoti, kad jai yra 30 metų ir džiaugtis gyvenimu. Tuo metu 40 metų žmogus gali būti nepatenkintas gyvenimu, jausti nuolatinį stresą ir viduje jaustis vyresnis. Tai irgi gali nulemti tam tikrą senėjimo proceso vystymąsi“, – aiškino ji.
Mokslininkės teigimu, nors žmonės dažnai bijo senėjimo, svarbiausia ne ieškoti stebuklingų receptų, o kuo anksčiau pradėti rūpintis savo kūnu ir protu.
„Mes dabar jau žinome, kokių principų reikia laikytis, tai galime anksti pradėti ir savo kūną saugoti kiek įmanoma ilgiau, ir savo protą“, – pabrėžė J. Kilaitė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
