gydytojai

Ukrainos Bachmuto miesto, esančio fronto linijoje, viename sveikatos centre gydytoja Jelena Molčanova palydi pacientus į siaurą kabinetą, šildomą malkomis kūrenamos krosnelės, kur išduoda vaistus ir užpildo mirties liudijimus. Kartais jos lankytojai – paskutiniai kasdien apšaudomo miesto, kur nutrauktas pagrindinių paslaugų teikimas, gyventojai – tiesiog ieško prieglobsčio nuo stingdančio šalčio.

Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Klinikinės medicinos ir farmacijos draugija organizuoja nemokamų mokymų ciklą „Racionalus vaistų skyrimas ir vartojimas“. Mokymų metu gydytojams, vaistininkams ir vaistininkų padėjėjams (farmakotechnikams) bus pristatomi racionalaus vaistų skyrimo ir vartojimo principai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kitais mokslo metais į valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros studijas bus priimti 365 asmenys, į odontologijos rezidentūros studijas – 12. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešimo, tokį skaičių būsimųjų medikų kaip būtiną prašė paruošti Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komitetas.

Šiemet bus didinamas šeimos gydytojo komandos vaidmuo teikiant paslaugas, perskirstomas jiems tenkantis darbo krūvis. Pacientų taip pat laukia pokyčiai – prisirašant prie šeimos gydytojo, įtakos turės dvi aplinkybės: šeimos gydytojo pacientų skaičius ir gyvenamoji vieta. Kaip antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, tai numatyta ministro pasirašytame įsakymo projekte, kuriuo patvirtinta nauja Šeimos medicinos plėtros iki 2025 metų veiksmų plano redakcija.

Išpuolis Kaune – pacientę gelbėjusius Kauno rajono greitosios medikus užpuolė ligonės sūnus. Jis išplūdo darbuotojus ir grasino nužudyti, o vienam netgi kibo į atlapus, sumušė petį. Medikai parašė pareiškimą policijai, ši pradėjo ikiteisminį tyrimą. Aiškėja, kad kumščius į darbą prieš savo profesijos brolius paleido Kaune žinomas gydytojas ir dėstytojas, pagarsėjęs savo ūmiu būdu ir veikla prieš skiepus.

Kauno klinikose jau veikia pirmasis Telemedicinos centras Lietuvoje. Artimiausiu dar du bus įsteigti Vilniuje. Tad nuo šiol kilus abejonėms, ar reikia ligonį vežti dešimtis kilometrų iš regiono į didmiestį, medikai pirmiausia tarsis tarpusavy. O modernių technologijų pagalba galės net apžiūrėti pacientą. Esą taip bus taupomas laikas, pinigai, o pacientai gaus kokybiškas paslaugas visoje Lietuvoje. Arūnui labai skauda inkstus, dėl to jis skubiai atvežtas į regiono ligoninę.

Jurbarko ligoninėje – vienintelis sergantis vaikas, o gydytojo jam apžiūrėti nėra. Su tokia realybe susidūrė keturmečio berniuko mama. Matydama, kad naktį sūnus jaučiasi itin prastai – karščiuoja, blaškosi, dėl gerklės skausmo nenuryja vaistų, moteris paprašė pakviesti gydytoją, tačiau šis taip ir nepasirodė.

Eilės sveikatos sistemoje – sena kaip žemė problema, po pandemijos tik dar labai išryškėjusi. Ministerija akcentuoja, kad vienos priežasties čia nėra, tad ir bėdai spręsti burtų lazdelės nepakaks. Vis tik konstatuojama, kad pasitempti turėtų net tik gydymo įstaigos, bet ir patys pacientai. Portalas tv3.lt primena rašęs, kad bandant pažaboti eiles sveikatos sektoriuje ir patys gydytojai vieną po kito vardija pasiūlymus, kaip būtų galima efektyvinti jų darbą.

Medikai pripažįsta, kad terorizuojantys ir vienu ar kitu būdu smurtaujantys pacientai – jų darbo kasdienybė. Nukenčia ne tik skubią pagalbą teikiantys medikai, bet ir pacientą nuolatos prižiūrintys šeimos gydytojai. Politikai tokius pacientus užsimojo pažaboti baudomis, vis tik patys gydytojai neslepia, kad daliai gyventojų tai bus nė motais.

Lietuvos ligoninės, poliklinikos skęsta pacientų eilėse. Medikai sunkiai susitvarko su darbo krūviu, aiškina, kad trūksta specialistų, o jau dirbantiems tenka gaišti laiką: galynėtis su dokumentų kalnais, pažymomis, siuntimais bei nuolatos stringančia e-sveikatos sistema. Tiesa, gydytojai vardija ne tik problemas, bet ir jų sprendimų būdus. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys aiškina, kad pašalinti įsisenėjusias bėdas ne taip paprasta ir prašo pagalbos.

Sveikatos apsaugos ministerijos skaičiavimais, toks didelis rajonas kaip Kėdainių turi suktis su trimis greitosios medicinos pagalbos brigadomis (GMP). Iki šiol mūsų krašte dirbo penkios GMP brigados, o nuo lapkričio pirmos vienos iš jų jau buvo atsisakyta. Tačiau didžiausi pasikeitimai laukia jau kitąmet – greitosios brigadų PSPC sudėtyje apskritai nebeliks. Pagal audito išvadas Kėdainių PSPC turėjo per daug ir GMP automobilių, ir brigadų.

Gydytojai beveik kasdien darbe ar darbo aplinkoje patiria smurtą. Problemos mastas tylus, tačiau didelis. Kodėl gydytojai nesikreipia pagalbos, o institucijos tyli ir nepadeda? Psichologas, politikas Gediminas Navaitis pasiūlė tam išeitį. Į paviršių kyla vis daugiau istorijų apie gydytojus patyrusius smurtą darbo aplinkoje, vienos istorijos paviešinamos, kitos – nutylimos. Tačiau paaiškėjo, kad smurtą patiria visgi ir kitos medicinos grandys.

Pirmadienį viešojoje erdvėje pasipylė medikų skundai apie nuo pat ryto vėl neveikiančią e.sveikatą. Dėl to gydytojai negali išrašyti receptų ir visavertiškai konsultuoti pacientų. Tik baigiantis dienai pranešta, kad pagaliau sistema veikia visu pajėgumu. Medikai nuo ryto perpykę ir negaili karčių žodžių ir replikų Registrų centrui, kuris atsakingas už e.sveikatos sistemos koordinavimą.

Vienas žymiausių Rusijos politikų nacionalistų pareiškė, kad rusų kariuomenėje, be kitų problemų, trūksta gydytojų. Šią žinią jis išsakė šeštadienį vykusiame susitikime su į kovą Ukrainoje mobilizuotų karių motinomis. Populistinės Liberalų demokratų partijos (LDPR) lyderio ir žemųjų parlamento rūmų Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko Leonido Sluckio komentarai buvo neįprastai viešas problemų kariuomenėje pripažinimas, Rusijos pajėgoms patyrus nemažai nesėkmių mūšio lauke.

Respublikinės Šiaulių ligoninės bendrosios praktikos slaugytojos pradeda dirbti trimis pamainomis vietoje dviejų. Ligoninės vadovai sako, kad tokiu eksperimentu siekiama, kad slaugytojos nepervargtų, skelbia Lietuvos ryto televizija. Pirmosios naująją tvarką išbandė gastroenterologijos, endokrinologijos ir neurologijos skyrių darbuotojos.  Tokia tvarka įvesta pasitarus su užsienio ligoninėmis.

Koronavirusinė infekcija, sudėliojusi kasdienę žmonių gyvenimo eigą nauja vaga ir taip pat atnešusi didelių netekčių ir skausmo, prislopo. Nors SARS-CoV-2 pakliuvo į endeminių virusų sąrašą, medikai ragina neužmiršti, kad tikimybė susirgti šia COVID-19 liga išlieka, todėl verta atkreipti dėmesį ne tik į galimus infekcijos simptomus, kaip reikia gydytis namuose, bet ir įsidėmėti, kada būtina nedelsti ir kreiptis į gydytojus.  Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė, gydytoja prof.

Kone kasdien sulaukiantys grasinimų ir įžeidinėjimų greitosios pagalbos medikai reikalauja už įžeidimus pacientus bausti piniginėmis baudomis. O jei pagalbos reikalauja neblaivus pacientas – taip pat už pagalbą jam susimokėti. Dar praėjusią savaitę sostinę sukrėtė keli įvykiai: greitosios pagalbos vairuotoją sumušė greitąją išsikvietęs asmuo, o kitas darbuotojas žuvo nuo elektros iškrovos gelbėdamas jaunuolį, kuris užsilipęs ant traukinio vagono darėsi asmenukę.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijavo įstatymų pokyčius, kuriais gerinamos gydytojų rezidentų ir gydytojų odontologų rezidentų darbo sąlygos. Pakeitimai reikšmingai prisidės prie gydytojų rezidentų darbo užmokesčio augimo ir didesnio pasirinkimo praktikai. Taip pat sudaromos sąlygos jaunųjų specialistų pritraukimui į regionus. Ministerijos inicijuotiems pokyčiams pritarė Seimas, jie įsigalios 2023 m. sausio 1 d., rašoma SAM pranešime žiniasklaidai.

Klaipėdoje – antra per kelias dienas istorija, kai net į kelias ligonines pagalbos ieškoti atvykusį vyrą gydytojai išrašo namo, o grįžęs jis netrukus mirė. Sekmadienį mamos akivaizdoje mirė kitą savaitę 53 gimtadienį švęsti turėjęs vyras. Greitosios pagalbos medikai išduoda, kad tokie atvejai, kai jų į ligoninę atvežti pacientai tą pačią dieną išleidžiami namo, nėra tokie jau reti.

Pirmą kartą siaučiant karui Ukrainoje šios šalies medikai atvyko į Kauną semtis žinių. Kad į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokymus ištrūktų gydytojai vyrai, teko įsikišti net aukščiausio lygio vadovams, mat jiems draudžiama palikti kariaujančią šalį. O svarbiausias mokymų tikslas – kaip padėti traumas patyrusiems pacientams ir efektyviai dirbti komandoje. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto auditorijose verda intensyvus darbas.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus gydytojų komanda didėja. Nuo lapkričio čia dirbti pradėjo kardiologas Ali Aldujeli. Šia žinia įstaiga pasidalino socialiniame tinkle. „Jo šaknys Libane, tačiau pats Ali gimė ir augo Airijoje, kur ir baigė medicinos studijas, pagal Erasmus atvyko į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, baigė internatūrą, čia pasirinko ir rezidentūros studijas“, – skelbia ligoninė.

Milžiniškos eilės pas gydytojus toliau kaip reikiant erzina gyventojus. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikina, kad ruošiasi iš esmės pažiūrėti į šią problema – pirmieji pokyčiai laukia jau lapkričio mėnesį.  Seimo narė Orinta Leiputė Vyriausybės valandos metu atkreipė dėmesį į jau ilgą laiką besitęsiančią problemą – didžiules eiles patekti pas gydytojus specialistus ir klausė, ko ministras ketina imtis.

Į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU) atvykę 20 Ukrainos gydytojų mokomi teikti pagalbą įvykus traumoms karinėmis sąlygomis. Kaip BNS sakė LSMU Ekstremaliosios medicinos katedros vedėjas Dinas Vaitkaitis, į Kauną atvyko medikai iš keturių Ukrainos universitetų – Odesos, Lvivo, Bukovinos ir Užgorodo.  Jie mokomi Amerikos chirurgų kolegijos kurso apie pažangią pagalbą traumos atveju.

Nors reaktyvinės kuprinės daugeliui asocijuojasi su veiksmo filmais, jomis jau skraido Jungtinės Karalystės paramedikai. Tiesa, kol kas tik treniruojasi. Nors Jungtinės Karalystės Kambrijos regione pila lietus, paramedikas Džeimis kyla į orą – jis tikrina, kokiu pajėgumu gali skristi ant jo pečių esanti reaktyvinė kuprinė. Šį regioną dažnai užklumpa lietūs ir stiprūs vėjai, tad patikrinti, ar su kuprine įmanoma užskristi į kalną – tiesiog būtina.

Sveikata – didžiausias žmogaus turtas. Visgi uždelsta ir laiku nenustatyta liga gali sujaukti gyvenimiškus planus. Vien pernai Lietuvoje mirė daugiau nei 47 tūkstančiai žmonių, o keturios pagrindinės mirties priežastys yra kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys ir COVID-19 liga. Gydytojai pastebi, kad laiku pasitikrinus ir pradėjus gydymą dažnu atveju ligą galima suvaldyti.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje drauge su 16 jaunų gydytojų, papildžiusių medikų gretas šį rudenį, ir libanietis kraujagyslių chirurgas Mohamadas Chamsinas. Jaunas gydytojas neslepia, kad kartais jaučia barjerą dėl kalbos, nes lietuviškai dar kalba su akcentu. Tačiau pacientų pasitikėjimas, dėkingumas bei kolegų palaikymas skatina toliau tobulėti toli nuo gimtojo miesto Tripolio esančiuose Šiauliuose ir čia įleisti šaknis ilgam.

Net ne dienomis ar savaitėmis, o mėnesiais pacientai skaičiuoja, kiek turės laukti vizito pas gydytoją-specialistą. Pacientų organizacijos sako: žmonės moka sveikatos draudimą, o gauti paslaugos laiku negali. Sveikatos apsaugos ministras įsitikinęs: viską išspręs išankstinio registravimo sistema, kai prie jos bus paskatintos prisijungti visos gydymo įstaigos. Respublikinės Šiaulių ligoninės koridoriuje kardiologo konsultacijos ir kardiogramos laukia iš Kuršėnų atvykęs Aloyzas.

Sutrikus riešo ar plaštakos judesiams, kiekvieno paciento gyvenimo kokybė ženkliai suprastėja: tampa sunku suimti smulkius daiktus, ima skaudėti pirštus, jie „stringa“ ar „spragsi“. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Ortopedijos-traumatologijos centro gydytojo ortopedo traumatologo Vytauto Tamaliūno teigimu, rankų sveikata yra labai svarbi kasdienėms užduotims atlikti, tačiau dauguma lietuvių delsia kreiptis į gydytojus.

Minint Pasaulinę aortos dieną, savaitgalį medikai skirtinguose šalies miestuose gyventojus kvietė pasitikrinti dėl itin klastingos ir dažnai mirtimi galinčios pasibaigti ligos – pilvo aortos aneurizmos. Pasak gydytojų, dalis žmonių nė nežino apie rizikingą savo sveikatos būklę. O jau plyšus aneurizmai dalis miršta nė nespėję pasiekti gydymo įstaigos. Pensininkė Virginija viena pirmųjų atskubėjo išsitirti dėl klastingos ligos – pilvo aortos aneurizmos.

Skandalas Širvintų ligoninėje – į naujienų portalą tv3.lt kreipusis moteris tikina, kad rugpjūčio 22-ąją, kartu su kojos trauma patyrusiu vyru atvykusi į Širvintų ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių, rado neblaivius medikus. Tai patvirtina ir policijos informacija. Pasak jų, tą dieną keliems ligoninėje budėjusiems medikams buvo nustatytas neblaivumas.

Baigiantis vasarai, sukako keturi mėnesiai, kai Rokiškio rajono ligoninei vadovauti sugrįžo buvęs ilgametis šios gydymo įstaigos direktorius Raimundas Martinėlis. Pirmas dalykas, kurį jis padarė, tai susitiko su skyrių kolektyvais, išanalizavo problemas ir jau turi konkrečių pasiūlymų Rokiškio rajono tarybai, kaip spręsti kai kuriuos ligoninei opius klausimus. Per 100 dienų Nuo 2001-ųjų iki 2016 metų buvote Rokiškio ligoninės direktorius.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa rodo, kad pusė – 50 proc., apklaustų šalies gyventojų nėra informuoti apie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlomą asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą ir jos tikslus.

Teisėsauga pričiupo kyšius iš pacientų artimųjų ėmusį Rokiškio ligoninės palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus vedėją. Aiškėja, kad iš pacientų artimųjų skyriaus vedėjas ėmė kyšius, kurie siekė ne mažiau kaip 100 eurų. O rokiškėnai atviri, esą vieša paslaptis, kad teisėsaugai įkliuvęs ilgametis Rokiškio krašto gydytojas kyšius imdavo už ligonių gydymą. Prokuratūra praneša, kad įtarimai pateikti ir kyšius davusiems asmenims. Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Siuntimas pas gydytoją specialistą yra svarbus ir, rodos, daugumai žmonių aiškus dalykas. Visgi ligonių kasų specialistai pastebi, kad neretai gyventojai nežino, jog kai kuriais atvejais norint gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas gydytojų specialistų paslaugas siuntimo nė nereikia, praneša „Rinkos aikštė“, remdamiesi Ligonių kasų informacija.

Kaunietei nepavyksta gauti gydytojų pagalbos, nes prisiskambinti į Kauno klinikas nepavyksta jau beveik metus laiko. Kauno klinikų Pacientų aptarnavimo centro vadovė aiškina, jog klientų srautai išaugę, o šiuo metu dirbama su naujai įdiegta sistema, todėl registracija gali užtrukti ilgiau, tačiau nuo šio mėnesio įvedama naujovė, kuri turėtų padėti lengviau užsiregistruoti pas norimą gydytoją.

Nors iki naujų mokslo metų liko dar mėnuo, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai ragina tėvus nedelsti ir jau dabar atlikti privalomą profilaktinę vaikų sveikatos patikrą. Neapsilankius pas šeimos gydytojus dar vasarą, rudenį prie medikų kabinetų gali nutįsti ilgos eilės, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Kartą per metus profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją ir gydytoją odontologą privaloma visiems vaikams iki 18 metų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kviečia visus Lietuvos gyventojus nesitaikstyti su korupcija ir prisidėti prie jos šalinimo. Viena iš dažniausių korupcijos apraiškų – kyšio davimas ir ėmimas. Tai – neteisėta ir pacientą bei gydytoją žeminanti „padėka“. Kur kas geresnė ir prasmingesnė padėka – viešas atsiliepimas.

Maltoje daugiau kaip 100 gydytojų pirmadienį pareiškė teisinį protestą dėl šalyje galiojančio abortų draudimo, vienai ligoninei atsisakius nutraukti nėštumą amerikietei, nors moteriai išsivystė pavojų gyvybei keliančių komplikacijų. Vadinamasis teisinis protestas, dažnai vedantis prie bylų teismuose, buvo pareikštas, kai turistė Andrea Prudente turėjo būti išskraidinta iš salos, kad jai galėtų būti suteikta skubi medicinos pagalba.

Vyriausybė siūlo didinti gydytojų rezidentų atlyginimus ir priedus, skatinti regioninių gydymo įstaigų konkurenciją pritraukiant jaunus specialistus. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos parengtoms pataisoms, kurios, kaip teigiama, turėtų užtikrinti nuoseklų jaunų specialistų atlyginimų didėjimą ir plėsti rezidentų įsidarbinimo pasirinkimus.

Ketvirtadienį Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, šeimos gydytojai organizuoja akciją „Balti herojai surištomis rankomis“. Šeimos gydytojai piktinasi vykdoma sveikatos sistemos reforma ir baiminasi, kad jų darbas iš esmės taps administracinis.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ketvirtadienį pranešė rengianti pakeitimus, susijusius su šeimos gydytojo komandos darbo modelio apmokėjimu. Kaip pranešama, išsprendus galimus ikišiolinio finansavimo trūkumus, šeimos gydytojo komandos darbo modelis remtųsi principu – kuo didesnė ir labiau pacientų interesus atitinkanti šeimos gydytojo komanda, tuo didesnį finansavimą ji gauna.

Kiekvienais metais NHS gydytojai vien iš tiesiosios žarnos pašalina 300 objektų. Čia pažvelgsime į kai kuriuos daiktus įstrigusius kūno dalyse. Žinią apie tai, kad vyras „elektriniu grąžtu“ pašalino plastikinį rutulį, įstrigusį jo išangėje, buvo nepatogu skaityti. Nelaimingam vaikinui buvo atlikta operacija, kurios metu iš išangės buvo pašalintas kilimams valyti skirtas kamuolys.

Gyventojai neretu atveju priversti laukti net mėnesiais, kol galės patekti pas gydytoją specialistą. Tačiau jei atvertų piniginę, pas tą patį gydytoją galėtų patekti kad ir kitą dieną. Tokia tvarka – jokia naujiena, visgi poliklinikų vadovai primena, kad gauti konsultaciją daug greičiau būtų galima ir kitu būdu papildomai netuštinant kišenės. Jau seniai ką benustebina tokia realybė, kad norint patekti pas konkretų specialistą pasiruošti laukti gali tekti net kelis mėnesius.

Pasibaigus ekstremaliai situacijai vėl pasikeitusi patekimo pas gydytojus tvarka piktina gyventojus. Jie skundžiasi, kad dėl eilinio siuntimo pas specialistą priversti kaip ikipandeminiais laikais stumdytis eilėse prie gydytojo kabineto. Medikai sutinka, kad pacientams jau laikas grįžti gyvoms konsultacijoms, tačiau pažymi, kad ministerija išties nepagrįstai apribojo dalį funkcijų.

Įkalintam buvusiam Sakartvelo prezidentui Michailui Saakašviliui, kurio sveikata nusilpo dėl ilgo bado streiko, gresia mirtis, nes jam nesuteikiama tinkama priežiūra, penktadienį pareiškė gydytojai. Pernai 54 metų M. Saakašvilis 50 dienų atsisakydavo maisto, protestuodamas prieš įkalinimą už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Šią bylą eksprezidentas pasmerkė kaip paskatintą politinių motyvų. M. Saakašvilio gydytojų ir advokatų teigimu, jis kalėjime patyrė fizinį ir psichologinį smurtą.

Šiais metais kauniečių nuoširdžiausia miesto gydytoja išrinkta LSMU Kauno ligoninės otolaringologė Inga Eidietienė mano, kad žmonės greitai pajaučia, kuris žmogus linkęs į nuoširdų bendravimą. „Gal dėl to parduotuvėje dažnai esu užkalbinama močiučių, kurioms reikia patarimo renkantis, pavyzdžiui, pyragą, – šypsosi medikė. – Matyt, žmonės jaučia, kad man patinka bendravimas.

Sekmadienio vakarą į Lietuvą iš misijos Ukrainoje grįžo medikų komanda – 12 gydytojų ir slaugytojų. Po 20-ties valandų kelionės autobusu Kaune sutikti medikai sakė, kad prie karo vaizdo ir garso priprasti sunku, taip pat džiaugėsi, kad karo niokojama šalis jau ir atsistato – grįždami pro Kijevą matė taisomas gatves, tiltus. „Mūsų pagalba tikrai buvo reikalinga, ir ne tik karo sužeistiems kareiviams, bet nukentėjo ir daugybė civilių.

Sekmadienį į Lietuvą grįžta dalis medikų misijos Ukrainoje – 12 gydytojų ir slaugytojų – dalyvių. Medikų komandos pasitikimas planuojamas ketvirtadienio popietę Kaune, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). SAM patarėjas Marius Čiurlionis anksčiau BNS sakė, kad pusė Lietuvos medikų misijos dar savaitei lieka Ukrainoje. Į Ukraina 24 medikų misija išvyko prieš dvi savaites.

Būsimieji gydytojai – apimti nerimo. Seimo darbotvarkėje išvydę siūlomas įstatymo pataisas dėl privalomo atidirbimo baigus valstybės finansuojamas rezidentūros studijas jie kraupsta nuo sovietmetį menančių metodų. Politikai gi ragina žiūrėti tiesai į akis – situacija dėl medikų stygiaus regionuose katastrofiška, todėl ir sprendimai drastiški.