grybai

Grybų šventės metu Varėna tapo tikru pasakų miestu. Joje klaidžiojo vaidilutės ir svečius maitino grikinėmis babkomis, sūriais, morkų pyragu ir net stebuklingomis laumių ašaromis. Kaip tikino vietiniai, tos ašaros karčios, bet stebuklingos – liūdnam žmogeliui nuotaiką pakelia, o sergančiam ir sveikatą grąžina. Laidos „Be tabu“ komanda apsilankė ir sužinojo svarbią taisyklę – jokiu būdu grybų negalima dėti į 1 vietą. Iš Marcinkonių apylinkių suvažiavusios „musmirės“ (moterys – tv3.lt red.

Lietaus pianistas visą naktį barbeno į daugiabučio palangę – zuikio akim miegojau. Penktą valandą ryto šokau iš lovos – laukė šeštadieniniai Alytaus turgeliai ir mugė prie Rotušės. Beje, dar ne rinkimai, bet žmonės Jazminų turguje jau pastebėjo keletą politikuojančių vyrų, kurie, regis,  kinkys arklius į valdžią. Lazdijai sugalvojo bulvinių bandų kepimo dieną Kaniūkų turgus šeštą ryto jau išsirikiavęs.

Rudeniška ir labai skani – tokios sriubos receptą TV3 laidoje „Kotrynos burtai“ parodė kulinarė Kotryna Starkienė. Šiai sriubai galima naudoti bet kokius grybus, šį kartą K. Starkienė naudoja voveraites. Taip pat parodė, kaip pagardinti prie sriubos valgomą duoną.

Lietuvoje – dar viena mirtis nuo grybų. Kaip skelbia Respublikinė Šiaulių ligoninė (RŠL), į ją pakliuvę pacientai apsinuodijo itin toksišku grybu – žvynabūdėle, deja, vieno iš jų išgelbėti nebepavyko. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad ką tik skelbta apie Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) mirusį grybais apsinuodijusį pacientą. „Mūsų ligoninėje jau turėjome mirties atvejį dėl apsinuodijimo grybais.

Skaudi žinia – Vilniaus ligoninė praneša apie mirtiną apsinuodijimą grybais. Įtariama, kad nelaimėlis mirtinai apsinuodijo žaliąją musmirę palaikęs žaliuoke. Kaip naujienų portalui tv3.lt patvirtino Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) atstovė, šį sezoną tai – pirma mirtis dėl apsinuodijimo grybais. „Mūsų ligoninėje jau turėjome mirties atvejį dėl apsinuodijimo grybais.

Portalas „Land“ aprašė septynias taisykles, dėl kurių Švedijos grybautojai iš miško grįžta pilnais krepšiais. Svarbiausia – užuot ieškojus grybų, pirmiausia reikėtų ieškoti konkrečių medžių. Sėkmingas grybavimas nepriklauso vien nuo atsitiktinumo. Patyrę grybautojai puikiai žino, kur ieškoti konkrečių grybų rūšių. Net 64 proc. apklaustųjų pripažįsta turintys savo patikrintas grybavimo vietas, į kurias sugrįžta kasmet.

Grybai – neatsiejama Lietuvos miškų dalis, tačiau jų reikšmė gerokai didesnė nei tik maistas ant mūsų stalo. Pažindami grybų įvairovę, jų vaidmenį gamtoje ir miško ekosistemų tarpusavio ryšius, galime geriau suprasti, kaip žmogaus elgesys veikia aplinką.

Jau ne kartą įsitikinome, kad lietuviai – kūrybingi žmonės, vis tik tam tikri išradimai vis dar stebina. Nors dauguma mano, kad grybus galima tik valgyti ar naudoti medicinoje, tačiau dizaineriai Gabija Zinčiukaitė ir Jurgis Judžentis įrodė, jog ne tik. Jie iš grybienos gamina... šviestuvus! Gabija su Jurgiu kartu studijavo Pramonės gaminių dizaino programą, kur jaunajam dizaineriui užgimė mintis baigiamajame projekte patyrinėti grybieną.

Varėnos rajone šeštadienį rengiama tradicinė Grybų šventė ir grybavimo čempionatas. Šiemetinis renginys pavadintas „Miško pasaka“. Jame žadama ne tik rinkti, gaminti ir skanauti grybų, bet ir mokytis dzūkiškų dainų, susipažinti su vietos tradicijomis. 23-iasis Lietuvos grybavimo čempionatas vyks prie Ūlos upės įsikūrusiame Žiūrų kaime. „Kasmet grybavimo čempionatas suburia dešimtis komandų iš Lietuvos ir užsienio. Tačiau jo esmė – ne vien surinkti kuo daugiau grybų.

Marinuoti grybai nebūtinai turi plaukioti stipriame, rūgščiame marinate. Voveraites, baravykus ar rudmėses galima paruošti kitaip: pirmiausia trumpam panardinti į karštą actą, o vėliau sudėti į aliejų su česnakais, žolelėmis ir prieskoniais. Rezultatas visiškai kitoks nei tradicinių marinuotų grybų: vietoje ryškios acto natos atsiskleidžia miško ir žolelių aromatas. Rudeninį derlių galima išsaugoti įvairiais būdais. Grybus džioviname, šaldome, rauginame arba konservuojame stiklainiuose.

Baravykus, raudonviršius ar voveraites atpažįsta kone kiekvienas, tačiau Lietuvos miškuose auga ir gerokai paslaptingesni grybai. Vienas jų – paprastoji poniabudė, kurios vieni ieško dėl neįprastos išvaizdos, kiti – įtikėję gydomosiomis galiomis. Naujienų portalui tv3.lt Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas, mikologas dr.

„Kai atidžiai žvelgi į mažučius dalykėlius, atsiveria naujas pasaulis“, – sako grybų pasaulio ekspertė, edukatorė, grybavimo žygių organizatorė, tinklaraštininkė Aurelija Plūkė. Užaugusi laikais, kai vaikai daugiau laiko praleisdavo kieme ar miške nei prie kompiuterio, ji sako, kad grybai ir grybavimas nuo vaikystės buvo kasdienybė, o grybus pažinti padėjo tėvai.

Voveraitės laikomos tikromis lietuvių numylėtinėmis, nes jų miškuose būna daug, skonis – gardus, o lyginant su kitais grybais, jos retai kada kirmija. Vis tik voveraitės turi savo kitų grybų „antrininkų“, kuriuos miške lengva supainioti, o prisirinkus – skaudžiai nusivilti.

Kol lietuviai su entuziazmu traukia į miškus ir grįžta pilnomis grybų pintinėmis, gydytojai perspėja – užtenka akimirksniui prarasti budrumą ir pasekmės gali būti tragiškos. Tiesa, medikai pastebi, kad dažniau į ligoninę gyventojai patenka ne dėl apsinuodijimo nuodingais grybais, bet netinkamai suvartojus valgomus grybus.

Paskutinį vasaros savaitgalį vieni leido prie vandens telkinių, kiti rinkosi susitikimus sodybose su draugais, o štai grybautoja Kristina pasiėmė dvi pintines ir keliavo į mišką – ten ji prisirinko gausius krepšius baravykų ir raudonviršių. Kristina nurodė, kur jai pavyko prisirinkti tiek grybų. Iš miško namo grįžo pilnomis pintinėmis Socialiniame tinkle „Facebook“ grupėje „Grybautojai...“ mūsų pašnekovė Kristina dalijosi savo laimikių nuotrauka.

Voveraitės yra vieni mėgstamiausių vasaros grybų. Daugelis jas vertina dėl tvirtos tekstūros, švelniai žemiško skonio ir universalumo virtuvėje. Iš jų gaminami padažai, sriubos, troškiniai, jos puikiai dera su grietinėle, sviestu ar šviežia duona. Vis dėlto yra viena priežastis, dėl kurios dalis žmonių vengia pirkti ar rinkti voveraites – jų valymas. Šie grybai dažnai būna pilni smulkių žemių ir smėlio dalelių, kurios slepiasi tarp klosčių ir sunkiai pasišalina vien šepetėliu.

Miške išvydus gražuolį baravyką, daugelis lietuvių iškart siekia peilio, o kiti griežtai tikina, kad grybą būtina atsargiai išrauti, kad nepažeistumėte grybienos. Amžinas ginčas verda dešimtmečius, tačiau specialistė atskleidė tikrąją tiesą ir paaiškino, kokios kitos pražūtingos klaidos iš tiesų naikina mišką bei gadina jūsų laimikį.

Marijampolietė Aneta Lukauskienė sako negalinti pasakyti, kiek šimtų baravykų šį sezoną jau pririnko. „Po vieną niekada neskaičiuoju, kartais pasveriu. Yra buvęs sezonas, kad 100 kilogramų pavyko rasti“, – pasakoja moteris. Vadinamieji vasariniai baravykai jau baigėsi, dabar, anot Anetos, pradėjo dygti rudeniniai. Moteris dažniausiai grybauja aplink Marijampolę esančiuose miškuose. Žino augimvietes, tad iš miško retai kada grįžta tuščiu krepšiu.

Vasaros pabaiga ir rudens pradžia grybautojams yra vienas laukiamiausių metų laikotarpių. Kai orai palankūs, krepšiai prisipildo miško gėrybių karalių baravykų, bet retas žino, kad, pasirodo, juose yra išskirtinis junginys – ergotioneinas, kuris kartais vadinamas „ilgaamžiškumo vitaminu“. Tikriniuose baravykuose jo itin gausu, tačiau termiškai apdorojant grybus šį junginį nesunku prarasti. Ekspertė patarė, kaip to išvengti, rašo fakt.pl.

Lietuvos miškuose įsibėgėja grybų sezonas, o kiek gausus bus derlius, daugiausia lems artimiausių savaičių orai. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Trakų regioninio padalinio gamtotvarkos specialistė Gintarė Karelina pasakoja, ko šį sezoną dar galima tikėtis, kaip saugiai rinkti grybus ir kodėl miške svarbūs net tie, kurių į krepšį nededame.

Grybų sezonui įsibėgėjus, miškuose vis dažniau pasirodo įspūdingo dydžio baravykai. Radus tokį grybą, ne vienas grybautojas suskuba jį dėti į krepšelį – juk didžiulis baravykas atrodo kaip tikras miško trofėjus. Tačiau ekspertai ragina neskubėti ir pirmiausia gerai įvertinti rastą egzempliorių. Pasirodo, itin didelis grybas ne visada reiškia geresnį laimikį. Kartais kaip tik verta tokį baravyką palikti miške ir į krepšelį rinktis mažesnius, tačiau sveikus bei tvirtus grybus, rašoma fakt.pl.

Lietus ir šilti orai skatina grybų dygimą, tad nieko nuostabaus, jog lietuviai miškuose atranda įspūdingiausių radinių. Vis tik kol vieni renka tik gerai pažįstamus grybus, kiti ryžtasi paeksperimentuoti ir paragauti dar nebandytų skonių – štai tuomet galima susidurti su rimtomis grėsmėmis. Nors platesnis grybų pažinimas yra sveikintinas, deja, taip pat galima susidurti su sveikatai, o kartais net gyvybei pavojingais reiškiniais.

Nors vasaros pabaiga ir artėjantis ruduo daugeliui lietuvių asocijuojasi su pilnais krepšiais miško gėrybių, šiemet grybautojai į namus neretai grįžta tuščiomis arba tik su keliomis voveraitėmis.

Gamtoje mūsų protėviai prisirinkdavo visokio gėrio – tiek sveikatai naudingų vaistažolių, tiek vitaminais kūną papildančių uogų, tiek grybų, kurie ne tik žavėdavo savo skoniu, bet ir padėdavo kovoje su rimtais susirgimais. Šįkart dalijamės su jumis naudingiausių Lietuvos grybų sąrašu. Savo žiniomis apie Lietuvos grybus dalijosi gamtininkas Deividas Makavičius. Jis išskyrė tris grybus, kurie pasižymi naudingomis savybėmis ir kasmet yra renkami ir vertinami dėl savo galių.

66 kilogramai voveraičių – tokį įspūdingą laimikį iš Varėnos rajono miško parsivežė 58-erių Ramunė Verbickienė. Moteris sako grybaujanti nuo mažų dienų – ji net juokauja, kad gimė miške, augo miške ir iki šiol gyvena šalia jo. Patyrusi grybautoja teigia turinti savo vietas, kurių kitiems neatskleidžia, tačiau net ir ten ji ne visada pati nusprendžia, kur eiti – kartais, jos žodžiais, grybas pats parodo kryptį.

Įprastai pagrindinis grybavimo sezonas Lietuvoje siejamas su rugpjūčio viduriu ir rugsėju, vis dėlto pirmųjų valgomų grybų miškuose šiemet buvo galima rasti dar gegužę. Gausaus derliaus grybautojams kol kas tenka palaukti – miškuose trūksta drėgmės, baravykų nėra daug, o specialistai viliasi, kad tikrasis jų bumas prasidės kiek vėliau. Tam, kiek grybų užderės artimiausiomis savaitėmis, didelę įtaką turės orai. Vien trumpalaikio lietaus neužtenka.

Voveraičių valymas gali tapti tikru kantrybės išbandymu – tarp grybų lakštelių dažnai lieka smėlio, žemių ir kitų miško nešvarumų. Vis dėlto „Facebook“ puslapio „Gamink kartu“ savininkė Gražina pasidalijo vienu internete išpopuliarėjusiu išbandytu būdu, kuris leidžia šiuos grybus nuvalyti gerokai greičiau. Įrašo autorė sutiko juo pasidalyti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.

Grybavimo sezonui įsibėgėjant, į krepšį gali patekti ne tik skanūs, bet ir itin pavojingi miško grybai. Kai kurie jų iš pirmo žvilgsnio gali būti beveik neatskiriami nuo gerai pažįstamų valgomų rūšių. Vienas tokių – smailiakepurė musmirė. Šis grybas išsiskiria balta spalva, tačiau jauni jo vaisiakūniai gali būti klaidinamai panašūs į baltuosius pievagrybius.

Kiekvienais metais grybautojai „šukuoja“ miškus ir siekia namo parsinešti pilną krepšį baravykų. Vis tik tai pavyksta ne visiems, tad dalijamės su jumis grybautojos Aurelijos patirtimi, kuri parodė vieną triuką, galintį šią užduotį palengvinti. Aurelija nurodė, kad keliaudama Amerikoje, Kolorado valstijoje, šio triuko išmoko iš drauge su ja grybavusios japonės.

Čaga, lietuviškai vadinama įžulniuoju skyleniu – neįprastos išvaizdos grybas, nuo seno naudojamas liaudies medicinoje. Šiam dažniausiai ant beržų augančiam grybui priskiriamos įvairios teigiamos savybės – teigiama, kad jo nuoviras gali padėti stiprinti organizmą, palengvinti kai kuriuos simptomus ir net pasižymi priešvėžinėmis savybėmis. Vis dėlto čaga nėra įprastas valgomasis grybas, o jos vartojimas taip pat turi savų ypatumų.

Grybavimo sezonas Lietuvoje įsibėgėja. Socialiniuose tinkluose daugėja grybautojų laimikių nuotraukų, o miško gėrybių vis dažniau galima išvysti ir turgeliuose bei prekiautojų pasiūlymuose. Vis dėlto grybų derlius skirtingose šalies vietose nevienodas, o vienų rūšių šiuo metu randama gerokai daugiau nei kitų.  Kiek šiuo metu kainuoja grybai? Kiek šiuo metu kainuoja grybai, naujienų portalas tv3.lt pasižvalgė Vilniaus turgeliuose, prekyvietėse ir tarp pavienių prekiautojų.

Miško sezonas Lietuvoje jau įsibėgėja, tačiau paties grybų dygimo piko dar teks palaukti. Šiuo metu miškuose gausiausia voveraičių, kurias norintys prisidurti prie atlyginimo tempia į grybų supirktuves, vis tik baravykų mažoka. „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ kalbintas Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas Gintaras Jonas Aleknavičius sako, kad šiemet gamtinės sąlygos grybams palankios, todėl yra pagrindo tikėtis gero sezono, kuris dar tik įsibėgėja.

Prekiaujate savo pačių surinktomis miško gėrybėmis? Jeigu pajamos už uogas, grybus, riešutus ar vaistažoles viršija 3 tūkst. eurų, teks sumokėti mokesčius. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Martynas Endrijaitis teigia, kad prekiaujant savo pačių surinktomis miško gėrybėmis – uogomis, grybais, riešutais, vaistažolėmis, jei bendra per metus gauta suma neviršija 3 tūkst. eurų, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mokėti ir tokių pajamų deklaruoti nereikia. Viršijus 3 tūkst.

Šiuo metu lietuviai džiaugiasi, kad miškuose apstu gėrybių, o tuščiomis išeiti pavyksta retam. Dalijamės su jumis kadrais iš miško, kuriame Merkinės globos namų senjorai prisirinkto grybų ir uogų. Grybavimo sezonas įsibėgėja, o pilni krepšiai džiugina įvairaus amžiaus žmones. Ne išimtis ir globos namų gyventojai, kurie išvykę į mišką ne tik prisirinko gėrybių, bet ir patyrė daug džiugių akimirkų.

Vakarykščių likučių pašildymas atrodo visiškai nekaltas dalykas: įdedi į mikrobangų krosnelę, palauki kelias minutes ir gali valgyti. Tačiau ne visus maisto produktus rekomenduojama dėti į mikrobangų krosnelę. Kai kurių produktų cheminė sudėtis pašildžius keičiasi, ir vietoje to, kad padėtų numalšinti alkį, jie gali nepastebimai kenkti organizmui, rašo timesofindia.indiatimes.com.

Miško gėrybių sezonui įsibėgėjant, pakelėse vis dažniau pasirodo grybais ir uogomis prekiaujantys gyventojai. Tačiau Varėnos policija perspėja, kad tokia prekyba be leidimo ne tik yra draudžiama, bet ir kelia pavojų eismo saugumui, o pažeidėjams gali grėsti administracinė atsakomybė. Šiemet Varėnos rajone jau surašyti septyni administracinių nusižengimų protokolai dėl prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimų, o kontrolės priemonės sezono metu bus tęsiamos ir toliau.

Voveraitės turi ištikimų gerbėjų būrį, tačiau ne visiems patinka jų švelnus skonis. Kai kuriems šie grybai atrodo pernelyg neutralūs ir neišraiškingi. Laimei, nereikia jų gausiai gardinti įvairiais prieskoniais, kad atsiskleistų ryškesnis skonis. Pakanka šiek tiek muskato riešuto, kuris subtiliai išryškina natūralias pipiriškas ir miško natas. Štai kaip paruošti keptas voveraites su muskato riešutu, rašoma fakt.

Vienas geriausių dalykų renkant voveraites – grįžti namo su gausiu ir gražiu laimikiu. Tačiau ką daryti toliau? Kaip voveraites tinkamai paruošti laikymui ar gaminimui? Prieš ruošiant maistą šiuos grybus būtina nuvalyti. Laimei, voveraičių paruošimas nėra sunkus, nors, priklausomai nuo surinktų grybų kiekio, gali užtrukti. Vis dėlto yra tam tikri būdai, kaip voveraites geriausia paruošti, ir keli svarbūs dalykai, kuriuos verta žinoti prieš pradedant.

Prasidėjus grybų sezonui, Lietuvos miškuose pasirodo ne tik ilgai laukti baravykai, bet ir jų antrininkai, kurie neretai suklaidina net patyrusius grybautojus. Specialistai primena, kad vien iš pirmo žvilgsnio atskirti kai kurias rūšis gali būti sudėtinga, todėl į pintines kartais patenka visai ne tie grybai, kurių tikėtasi. Nors daugelis baiminasi nuodingų grybų, dažniausiai baravykai Lietuvoje supainiojami ne su nuodingomis, o su nevalgomomis rūšimis.

AlytusPlius.lt korespondentas Jurgis Kochanskas trečiadienį išsiruošė grybauti į Dzūkijos miškus. Čia rado baravyką „milžiną“! Grįžęs namo pasvėrė: pasirodo, gražuolis sveria 900 gramus. Atskleidė, kur rado baravyką „Cikras baravykas. Kotas tvirtas, spėju, kad bus sveikas, nesukirmijęs. Jį radau prie senų eglių, paraistėje. Grybavau Miroslavo seniūnijos miškuose“, – pasakojo J. Kochanskas, pasidalinęs rastų miško gėrybių nuotraukomis.

Pievagrybiai yra vieni populiariausių grybų virtuvėje. Jų galima įsigyti ištisus metus, jie lengvai paruošiami ir tinka prie daugybės patiekalų. Tačiau net ir patyrę virėjai dažnai nesusidoroja su jų paruošimu – vietoje apetitą žadinančių, auksinės spalvos grybų keptuvėje atsiranda pilka, vandeninga masė. Kaip to išvengti? Atsakymas stebėtinai paprastas. Pakanka kepant pievagrybius įdėti vieno produkto. Pievagrybiai kepdami linkę greitai patamsėti.

Grybaudama miške lietuvė Vaida pastebėjo iš tolo matomus, baltus ir didžiulį kamuolį primenančius grybus. Neįprastą radinį moteris nufotografavo, o nuotraukomis sutiko pasidalyti su naujienų portalu tv3.lt. Paaiškėjo, kad tai – didžiausiais Lietuvoje laikomi grybai, kurie tinkamu metu gali atsidurti ir ant pietų stalo.

Liepos mėnesio pabaigoje Lietuvos miškuose galima rasti baravykų, voveraičių, ūmėdžių, raudonviršių ir kitų valgomų grybų. Nors iš šių miško gėrybių pagaminti patiekalai neretai laikomi delikatesu, o ir naudingų medžiagų grybuose apstu, vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė ragina nepersistengti – netinkamai apdorojus, persivalgius ar derinant su netinkamais patiekalais, grybai gali nemenkai sutrikdyti virškinimą.

Gausėjant grybų ir uogų miškuose, vis daugiau gyventojų leidžiasi ieškoti miško gėrybių. Tęsiantis reidams „Poilsiauk atsakingai“, Aplinkos apsaugos departamentas primena svarbiausias grybavimo ir uogavimo taisykles. Miško gėrybių rinkimo reikalavimai Grybauti ir uogauti galima visuose Lietuvos miškuose, išskyrus rezervatus, saugomas teritorijas, apibrėžtas Saugomų teritorijų įstatymo, saugomų teritorijų nuostatų ar kitų teisės aktų.

Socialiniai tinklai jau mirga nuo rastų grybų nuotraukų – kai kurie jau giriasi ir baravykų laimikiais. Tačiau ar tikrai jau prasidėjo baravykų sezonas? O gal jų ieškoti dar ankstoka? „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ Grybautojų draugijos prezidentas Vytenis Daugudis atsakė į šį ir kitus grybavimo mėgėjams aktualius klausimus – kur verta grybauti, jei norite grįžti ne tuščiomis, kokie grybai dabar auga ir paaiškino, kodėl Dzūkija jau nebe grybų sostinė.

Nors lietingi orai daugumą lietuvių erzino, vis tik grybautojai turbūt plojo rankomis. Vos pasirodžius kelioms saulėtoms dienoms pradėjo plisti nuotraukos su voveraitėmis, baravykais ir kitomis grožybėmis. Reikšminga prisiminti, kad norint parduoti šiuos radinius tai svarbu daryti tam skirtose vietose. Už prekybą gamtos gėrybėmis tam neskirtose vietose gali grėsti baudos, todėl primenama tai daryti atsakingai ir laikantis galiojančių tvarkų.

Socialiniuose tinkluose netyla diskusijos apie baravykų gausą Lietuvos miškuose: vieni dalijasi nuotraukomis su pilnomis pintinėmis, kiti tikina, kad tikrasis sezonas dar neprasidėjo. Kuriuo metu Lietuvoje grybų yra daugiausia? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Grybautojų draugijos prezidentas Vytenis Daugudis.

Dzūkijos gyventoja savo socialinio tinklo paskyroje pasidalino nuotraukomis, kurios privertė išsižioti grybautojus. Jose užfiksuota daugybė surinktų baravykų, šalia matosi ir šiek tiek voveraičių. „Šį laimikį namo parnešė mano vyras, aš tik nuotraukomis pasidalinau“, – šypsojosi moteris. Surinko 186 baravykus Baravykų skaičius išties įspūdingas. Šeima jų suskaičiavo net 186.  „Vyras grybauti mėgsta ir grybų parneša, tačiau toks kiekis baravykų – pirmą kartą. Išties nustebino.

Džiovinti grybai savo skonį ir aromatą gali išlaikyti daugelį mėnesių, tačiau tik tuomet, jei yra laikomi tinkamomis sąlygomis. Vien džiovinimo nepakanka, kad jie nesugestų. Labai svarbu pasirinkti tinkamą laikymo būdą, nes netinkamos sąlygos skatina pelėsio atsiradimą ir gali lemti tai, kad visas atsargas teks išmesti. Net kruopščiai paruošti baravykai, rudmėsės ar kazlėkai gali prarasti savo savybes, jei padarysime vieną paprastą klaidą.