ginkluotė

Suomijos gynybos ir aviacijos technologijų bendrovės „Patria“ gynybinio mobilumo vykdomasis viceprezidentas Jussis Jarvinenas sako, kad „Patria“ šarvuočiai gali būti gaminami ir Lietuvoje, o šiam projektui įmonė galėtų pasitelkti maždaug 20 partnerių įmonių iš Lietuvos, penktadienį rašo „Verslo žinios“. „Esame pasiryžę pagaminti kuo daugiau užsakytų šarvuočių Lietuvoje. Dabar viskas priklauso nuo to, kaip greitai Lietuva nori juos gauti.

Vienintelė šovinių gamintoja Baltijos šalyse Giraitės ginkluotės gamykla planuoja didinti gamybos apimtis bei plėstis – įmonė ruošiasi antros šovinių gamybos linijos statybai, į kurią investuos apie 26 mln. eurų. „Tai yra 2022–2023 metais patvirtinta įmonės plėtra, kuri apima antros linijos instaliavimą ir mūsų mažo kalibro šovinių gamybos ir asortimento praplėtimą bei kiekybinį praplėtimą.

 Vienintelei šovinių gamintojai Baltijos šalyse Giraitės ginkluotės gamyklai įrengus karinių, snaiperinių kulkų ir švininės šerdies formavimo presus, nuo šiol gamykla visas šovinių gamybai reikalingas kulkas gamins pati. „Šiandien atidarėme kulkų presą, kuris leidžia įmonei išlyginti gamybos procesą tam, kad būtų kuo didesnis pralaidumas. Reiškia, mums nereikės pirkti kulkų išorėje, todėl mūsų savikaina mažėja ir galimybės didėja.

Vienintelė šovinių gamintoja Baltijos šalyse Giraitės ginkluotės gamykla penktadienį pristatys du najujus įrenginius – snaiperinių kulkų bei švininės šerdies formavimo presus. Tai leis Giraitės ginkluotės gamyklai visas šovinių gamybai reikalingas kulkas gaminti pačiai, pranešė Finansų ministerija.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad nors įsigyjant ginkluotę ir toliau bus naudojamos supaprastintos viešųjų pirkimų procedūros, jis norėtų, kad būtų suvaldytos rizikos, ar konkursuose dalyvaujančios įmonės tikrai gali pagaminti perkamą gaminį.  „Viešųjų pirkimų procedūrų supaprastinimu ir toliau bus naudojamasi tam, kad kai kuriuos įsigijimus galėtumėme įgyvendinti greičiau.

Vienintelės šovinių gamintojos Baltijos šalyse „Giraitės ginkluotės gamyklos“ strateginiame ketverių metų veiklos plane – didesni gamybos pajėgumai ir produkcijos asortimentas, eksporto rinkų plėtra. Kaip pranešė gamyklą valdanti Finansų ministerija, naujoji bendrovės valdyba pirmadienį patvirtino 2026-2029 m. Giraitės ginkluotės gamyklos Strateginės veiklos planą.

Lietuva su Bendradarbiavimo ginkluotės srityje jungtine organizacija (OCCAR) bendradarbiaus dėl keitimosi įslaptinta informacija ir įslaptintos informacijos abipusės apsaugos. Susitarimas su OCCAR pasirašytas dar vasarą  – birželio 13 dieną Vokietijos mieste Bonoje, o birželio 25 dieną Vilniuje. Vyriausybė praėjusią savaitę kreipėsi į prezidentą su prašymu teikti Seimui ratifikuoti šį susitarimą.

Seimas imasi svarstyti, ar palengvinti sąlygas ginkluotės ir sprogmenų gamintojams veikti tarptautinėje rinkoje bei leisti prekiauti užsienio gamintojų ginklais ar kita gynybos įranga. Seimas antradienį po pateikimo pritarė tai numatančioms Ginklų ir šaudmenų kontrolės bei lydinčiųjų įstatymų pataisoms. kurias palaikė 83 Seimo nariai, vienas balsavo prieš, o 20 susilaikė.

Apsaugai nuo rusiškų bepiločių reikalingi radarai ir ginkluotė vis dar neperkami – iki šiol sugebėta tik paskaičiuoti, ko ir kiek mums reikia. Atsakymas įspūdingas – reikia surasti pusę milijardo eurų – tik neaišku, iš kur. Tiesa, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas turi atsakymą – siūlo atidėti braziliškų transporto lėktuvų pirkimą.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos gavo ilgojo nuotolio ukrainietišką ginkluotę, įsigytą už 10 mln. eurų Lietuvos suteiktą finansinę paramą, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Ministerija minėtą finansavimą skyrė praėjusių metų gruodį. Tai buvo pirmoji paramos dalis, numatyta dvišaliame susitarime dėl paramos Ukrainos gynybos ir saugumo pajėgoms mechanizmo sukūrimo, prisidedant prie Ukrainos gynybos pramonės stiprinimo.

Iš valstybės valdomos mažo kalibro amunicijos gamintojos Giraitės ginkluotės gamyklos generalinio direktoriaus pareigų traukiasi Aleksandras Nikonovas. Bendrovė trečiadienį pranešė, kad A. Nikonovas traukiasi dėl asmeninių priežasčių.  „Sprendimą priėmęs vadovas valdybai pateikė prašymą šios savaitės pradžioje, kurį valdyba tenkino, apsispręsdama nuo spalio 8 dienos vadovą atšaukti iš pareigų“, – pranešė bendrovė. Pasak jos, artimiausiu metu bus skelbiamas naujo vadovo konkursas.

Vyriausybė trečiadienį priims sprendimą šiemet dar padidinti gynybos finansavimą – ginkluotės sistemoms įsigyti papildomai bus skirta 130 mln. eurų. Anot Finansų ministerijos, šios papildomos lėšos gynybos finansavimą šiais metais padidins iki 3,2 proc.

Finansų ministerija siūlo šiemet skirti papildomus 130 mln. eurų ginkluotės sistemoms įsigyti, tai leistų paankstinti kai kuriuos įsigijimus. Kaip teigiama antradienį išplatintame pranešime, su šiomis papildomomis lėšomis gynybos finansavimas šiemet pasieks 3,2 proc.

Kol Estijos vyriausybė „rimtai“ svarsto galimybę siųsti karius į Vakarų Ukrainą, ekspertai teigia, jog kol kas tai tik kalbos. O jeigu kariai bus siunčiami, tai tikrai ne kariauti. Vis dėlto, siūlymas ekspertams kelia abejonių, ar reikia bijoti Rusijos atsako. Taip pat jie įvertina ir galimybę Lietuvai sekti Estijos pėdomis.

Švedijos parlamento komisija penktadienį rekomendavo imtis veiksmų šalies ginkluotosioms pajėgoms stiprinti ir iki 2030 metų papildyti šalies gynybos biudžetą 52,8 mlrd. kronų (4,9 mlrd. JAV dolerių). Tai leistų padidinti išlaidas iki 2,6 proc. BVP, taip viršijant NATO nustatytą dviejų procentų tikslą.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) teikia įstatymo projektą, kuris legitimizuotų Lietuvos verslo pasitelkimą šaliai įsigyjant ginkluotę iš užsienio. Viceministrė Greta Tučkutė interviu BNS teigė, kad tai tiek sustiprins Lietuvos nacionalinį saugumą, tiek suteiks postūmį vietinei gynybos pramonei.

Saugumo situacija Europoje pasikeitė dramatiškai, o plikomis rankomis Putino nenugalėsi – taip apie galimas grėsmes ir pasiruošimą joms kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė. Pati Europa turi gaminti daugiau ginkluotės, tvirtino Lietuvoje lankęsis vidaus rinkos eurokomisaras. Lietuva toliau stengiasi į šalį prisikviesti daugiau ginkluotės gamintojų iš užsienio.

Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą atskleidė Vakarų silpnąsias vietas, kai kalbama apie skubią ir gausią ginklų gamybą. Kaip skelbia „The Wall Street Journal“ (WSJ), Vakarų įmonės nebespėja patenkinti kilusios paklausos, kol Rusija ir Kinija – kur ginklų pramonė yra nacionalizuota – nesusiduria su tokiais dideliais trikdžiais. Pavyzdžiui, vienai NASAMS raketų sistemai, saugančiai oro erdvę virš Baltųjų rūmų, pagaminti prireikia dvejų metų.

Pagrindinis Kyjivo diplomatas Dmytro Kuleba savo „metiniame“ interviu „Kyiv Independent“ pažymėjo, kad Ukraina dar sulauks ES ir JAV pagalbos, tačiau kritikavo europiečių negebėjimą prisitaikyti prie karo realijų. 2023 m. Ukraina gavo įvairių naujų vakarietiškų ginklų, įskaitant tolimojo nuotolio raketas, tankus, priešlėktuvinės gynybos sistemas, ir užsitikrino taip trokštamų naikintuvų F-16 tiekimą.

Vokietija per šiuos metus eksportuos ginkluotės už rekordinę sumą, o daugiau nei trečdalis jos – į nuo Rusijos invazijos besiginančią Ukrainą, trečiadienį skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Naujienų agentūros DPA duomenimis, Vokietijos vyriausybė 2023-aisiais išdavė 40 proc. daugiau nei pernai leidimų ginkluotės eksportui – už 11,7 mlrd. eurų.

Pasaulį pasiekė vaizdai po to, kai Izraelis pradėjo plataus masto sausumos ir iki šiol neregėtą oro antskrydžių operaciją. Miestams Gazos Ruože virstant griuvėsiais, tūkstančiai palestiniečių šturmavo ir išplėšė Jungtinių Tautų sandėlius, kuriuose laikomas maistas ir kita humanitarinė pagalba.

Ar Lietuvai tikrai reikia tankų? Šis klausimas kelia daug ginčų ir aistrų. Atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis sako, kad valdžiai reikėtų apsispręsti, kokios kariuomenės norime, nes įsigyti planuojami tankai nedera prie iki šiol formuojamų lengvųjų pajėgų.

Seimas antradienį balsuos, ar leisti šalies ir užsienio gynybos pramonės įmonėms kurti technologijas bei gaminti įvairią ginkluotę mokesčių lengvatų zonose.  Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) valdytojai sako susidomėjimą jaučiantys, vietos turintys, todėl laukia įstatymo pakeitimų.

Rusijos agresijos akivaizdoje valstybės vadovai sutarė kariuomenėje kurti diviziją. Tai reiškia, kad turės būti daugiau karių, daugiau kareivinių ir treniruočių objektų, taip pat perkama ir daugiau ginkluotės. Ambicijos nemažos, šiam reikalui Lietuva turėtų pirkti ir tankus. O konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis vėl prakalbo apie visuotinio šaukimo idėją.

Į atsargą išėjęs Jungtinių Valstijų generolas trečiadienį paragino Taivaną atsižvelgti į Rusijos karo Ukrainoje pamokas ir sustiprinti bepiločių dronų gynybą, salai susiduriant su didėjančia Kinijos karine grėsme. Demokratiniam Taivanui nuolat gresia Kinijos, salą laikančios savo teritorijos dalimi, kurią vieną dieną norėtų susigrąžinti, jei prireiktų, jėga, invazija.

Lenkijos ginkluotės agentūra penktadienį pranešė pasirašiusi 1,9 mlrd. svarų (2,15 mlrd. eurų) vertės vertės oro gynybos kontraktą su Europos ginklų gamybos grupės MBDA padaliniu Jungtinėje Karalystėje. Vyriausybinės agentūros pranešime nurodoma, kad pagal kontraktą bus pristatyta 44 raketų sistemos „CAMM iLauncher“, keli šimtai raketų CAMM ir papildomos įrangos. Pasak MBDA, tai didžiausia Europoje trumpojo nuotolio oro gynybos įsigijimo programa NATO šalyse.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė kartu su grupe Seimo narių siūlo leisti laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ) gaminti karinę ginkluotę. Parlamentarai siūlo atšaukti nuo 1995 metų šiose zonose galiojantį draudimą verstis ūkine komercine veikla, susijusia su valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimu, taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Kinijos lyderį Xi Jinpingą kitą savaitę įspės, jog bet koks Pekino sprendimas karine prasme paremti Rusiją Maskvos kare prieš Ukrainą būtų katastrofiškas, penktadienį pranešė Prancūzijos prezidentūra. „Jei Kinija priimtų šį katastrofišką sprendimą [paremti Maskvą karine prasme], tai padarytų didelį strateginį poveikį šiam konfliktui“, – pareiškė žurnalistams E. Macrono patarėjas, prašęs nenurodyti jo vardo.

Estijos sąjungininkės Europos Sąjungoje suabejojo šios Baltijos šalies skaičiavimais dėl ginkluotės, kurią ji siunčia Ukrainai, kompensavimo. Talino kompensacijų siekiai gerokai lenkia kitų valstybių, nes Estija europines lėšas naudoja modernesnės ginkluotės įsigijimui pagal kompensacinę schemą, rašo „Politico“. Estija tvirtina, kad jos siekis įsigyti naujų ginklų, pakeičiančių atiduotus ginkluotės komplektus, atitinka visas taisykles ir paprasčiausiai at...

Valstybės valdomos mažo kalibro amunicijos gamintojos Giraitės ginkluotės gamykloje už 2,2 mln. eurų įdiegus naują įrangą, iki 35 proc. padidės jos gamybos apimtys, pranešė Finansų ministerija. Penktadienį gamykloje pradėję veikti kapsuliavimo ir šovinių užtaisymo įrenginiai leis išvengti „butelio kakliuko“ šovinio surinkimo operacijose, teigia gamyklos vadovas Aleksandras Nikonovas. „Šiandieninis pirmojo gamybos plėtros etapo užbaigimas – bendrovės kelerių metų kryptingo darbo rezultatas.

Visoms NATO šalims remiant nuo Rusijos agresijos besiginančią Ukrainą ir siekiant atstatyti pajėgumus, situacija dėl reikiamos ginkluotės įsigijimo yra labai sudėtinga, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Jis ragina politikus imtis dėl to skubių veiksmų. „Dabar mes teikiame visokeriopą paramą Ukrainai, siunčiame jai techniką, amuniciją ir įsigyjama naujos technikos, įrangos ir vėl siunčiame į Ukrainą, ir galima sakyti savo pajėgų vystymo sąskaita taip pat.

Ginkluotės importas į Europą 2022 metais beveik padvigubėjo, o jį augino didžiulės siuntos į Ukrainą, tapusia trečia pagal dydį ginklų eksporto vieta pasaulyje, pirmadienį pranešė Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) tyrėjai. Parengtoje ataskaitoje teigiama, kad, palyginti su 2021 metais, importas padidėjo 93 proc., o jį spartino ir didėjančios Europos valstybių, įskaitant Lenkiją ir Norvegiją, karinės išlaidos. Be to, prognozuojama, kad importo tempai dar labiau greitės.

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos sekretorius Benas Wallace'as sako, kad Vakarų valstybės nebuvo „pakankamai gerai pasiruošusios“ kariniu atžvilgiu, kai Rusija pradėjo puolimą Ukrainoje. Pasak JK atstovo, Vakarų valstybių karinis pasirengimas, turimos atsargos buvo „prastokos“ visame Aljanse, rašo „SkyNews“. Šie B. Wallace'o teiginiai pasirodė iškart po Europos Komisijos primininkės Ursulos von der Leyen pareiškimo, kad Vakarų bloko lyderiai paspartins amunicijos gamybą.

Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė apie naują ginklų ir amunicijos Ukrainai paketą, kurio vertė siekia 2,2 mlrd. JAV dolerių (2 mlrd. eurų). Pasak Pentagono, į paketą įtraukta daugiau šaudmenų didelio mobilumo raketinės artilerijos sistemoms HIMARS, kurios Ukrainos pajėgoms leido smogti taikiniams už Rusijos fronto linijos, daugiau oro gynybos sistemų ir šarvuotų transporto priemonių.

„Telegram“ ir kituose Rusijos socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašas, kuriame daugiau nei dvidešimtys apsnigtame lauke stovinčių vyrų su kaukėmis ir kamufliažine apranga prašo pagalbos. „Mes esame 254-ojo pulko septintosios kuopos trečiojo bataliono pirmojo, trečiojo ir ketvirtojo būrių kariai. Padėkite mums išspręsti šią situaciją, – įraše sako kariai. – Mūsų vadas davė mums įsakymą nesitraukti iš savo pozicijų. Bet jis nedavė mums jokios priedangos ar paramos.

Vengrijos ministras pirmininkas penktadienį  pareiškė, kad Vakarų šalys, tiekiančios ginklus ir pinigus Ukrainai, jau tapo aktyviomis karo dalyvėmis. Duodamas interviu Vengrijos valstybiniam radijui Viktoras Orbanas teigė, kad trečiadienį priimtas Vokietijos sprendimas nusiųsti Ukrainai 14 tankų „Leopard 2 A6“ simbolizuoja didėjantį Vakarų šalių vaidmenį 12-ą mėnesį vykstančiame kare.

Pagalba dabar turi daugiau reikšmės negu pagalba rytoj, kalbėdamas apie Vakarų karinės ginkluotės paramą Ukrainai teigia Lietuvoje viešintis Lvivo meras Andrijus Sadovas. „Pagalba dabar, tučtuojau, turi daugiau reikšmės negu pagalba rytoj, o to kaina yra žmogaus gyvybė. Tą rusišką mešką reikia nugalėti iki galo, sužalota meška kelia daugiau pavojaus negu sveika“, – antradienį žurnalistams Vilniuje sakė jis.

Karas Ukrainoje paskatino su Rusija ar Baltarusija besiribojančias šalis dar kartą įvertinti savo saugumą. Lenkija suskubo pirkti naują ginkluotę ir karinę techniką, kitos šalys taip pat neatsilieka. Lietuva, nors turėdama mažiau pinigų nei Lenkija, žvelgdama į karo Ukrainoje eigą, pirks oro gynybai reikalingą ginkluotę, papildomų šarvuotų visureigių, artilerijos sistemų HIMARS ir prancūziškų haubicų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ukrainiečių lyderiui Volodymyrui Zelenskiui trečiadienį pareiškė, kad jo šalis perduos Ukrainai Prancūzijoje pagamintų lengvųjų tankų, siekdama padėti atremti Rusijos invaziją, pranešė Prancūzijos prezidentūra. „Prezidentas norėjo padidinti ... pagalbą“ Ukrainai „ir sutiko pristatyti lengvųjų tankų AMX-10 RC“, pareiškė Prancūzijos prezidento patarėjas po dviejų lyderių pokalbio telefonu.

Kasdien iš oro apšaudomai Ukrainai šiuo metu labiausiai reikia priešraketinės gynybos ginkluotės, sako Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva. „Dabar mums labiausiai reikia priešraketinės gynybos ginkluotės. Tai svarbu, norint apsaugoti kritinę infrastruktūrą“, – penktadienį per Vilniuje vykstančią konferenciją, skirtą apžvelgti geopolitinę situaciją Rytų flange po Ukrainos pergalės, sakė jis.

Berlynui pradedant leisti didžiules lėšas savo kariuomenei stiprinti, Vokietijos įstatymų leidėjai pritarė keliems viešųjų pirkimų gynybos srityje projektams, įskaitant „Lockheed Martin“ naikintuvų F-35 pirkimą. Kovo viduryje Vokietija paskelbė apie planus senstančius bombonešius „Tornado“ pakeisti 35 naikintuvais „F-35A Lightning II“, galinčiais nešti branduolinius ginklus. Tai buvo vienas iš daugelio projektų, kurių bendra vertė siekia beveik 13 mlrd.

Ukrainoje senka jos turima sovietinė ginkluotė ir amunicija, todėl Vakarai turi aprūpinti Kyjivą moderniais tankais, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Sovietinio tipo ginkluotės atsargos baigiasi ne tik Ukrainoje, bet ir visur kitur. Tokių ginklų, amunicijos gaminama nebėra arba gaminami kiekiai yra labai maži. Akivaizdu, kad Ukraina gali susidurti net su elementariu amunicijos trūkumu“, – Seime žurnalistams sakė politikas.

Estija didins savo gynybinius pajėgumus įsigydama iš JAV pažangių raketinės artilerijos sistemų HIMARS, šeštadienį pranešė gynybos pareigūnai. Su Rusija besiribojanti Estija po Maskvos invazijos į Ukrainą padidino išlaidas gynybai, kaip ir jos Baltijos kaimynės Latvija ir Lietuva. Penktadienį pasirašyto susitarimo vertė – daugiau kaip 200 mln. JAV dolerių (189,8 mln. eurų). Tai didžiausias šios Baltijos šalies ginkluotės pirkimo projektas. Nenurodoma, kiek sistemų Estija įsigis.

Ukraina pasiekė didelių pergalių jau pusę metų trunkančiame kare su Rusija neįprastais būdais naudodamasi savo turima ir gauta Vakarų ginkluote, pažymi „The New York Times“ kalbinti ekspertai.

JAV gynybos departamentas penktadienį paskelbė skirsiantis dar vieną 775 mln. JAV dolerių (772 mln. eurų) vertės gynybos įrangos ir šaudmenų paketą Ukrainai, įskaitant raketas „Himars“, artileriją ir išminavimo sistemas. „Norime užtikrinti, kad Ukraina turėtų nenutrūkstantį šaudmenų tiekimą savo poreikiams tenkinti, ir to siekiame šiuo paketu“, – žurnalistams sakė aukšto rango JAV gynybos pareigūnas.

Lietuva ieško galimybių Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai siųsti papildomos ginkluotės ir teigia, jog tai įvyktų greičiau, jeigu sąjungininkai sutiktų perduodamus ginklus pakeisti naujais. Tokią poziciją išsakė krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius, ketvirtadienį dalyvavęs Kopenhagoje vykusioje paramos Ukrainai konferencijoje.

Rusų kariuomenė okupuotame Luhansko regione verčia žmones dalyvauti neteisėtame referandume mainais už maistą, rašo UNIAN, remdamasi Luhansko srities administracijos vadovas Serhijaus Haidai įrašu socialiniame tinkle. Priduriama, kad tokia situacija susiklostė Lysyčanske, Sjevjerodonecke, Popasnoje, Rubižnuose ir kituose miestuose. „Iš tikrųjų [rusų kariai] sunaikino šiuos miestus, šimtus tūkstančių žmonių privertė tapti benamiais, iš kurių 90 proc. buvo evakuoti.

Lenkija trečiadienį pasirašė sutartis su Pietų Korėja dėl ginkluotės, įskaitant tankus, savaeiges haubicas ir naikintuvus, įsigijimo, su Rusija ir Ukraina besiribojančiai šaliai nusprendus sustiprinti savo gynybą. Sutartys buvo pasirašytos per ceremoniją Varšuvoje su įmonių „Korea Aerospace Industries“ ir „Hyundai“ atstovais, bet jų vertė nebuvo įvardyta. „Darome išvadas iš to, kas vyksta Ukrainoje“, – po ceremonijos žurnalistams sakė gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.

JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį pasirašė pirmąjį per kelis dešimtmečius svarbų JAV ginklų kontrolės įstatymą, pareiškęs, kad nors šis teisės aktas neatitinka to, ko iš tikrųjų reikia, jis „gelbės gyvybes“.  „Nors šiame įstatymo projekte numatyta ne viskas, ko norėjau, į jį įtraukti veiksmai, kurių seniai raginau imtis ir kurie padės išgelbėti gyvybių“, – sakė prezidentas Baltuosiuose rūmuose prieš išvykdamas į svarbius viršūnių susitikimus Europoje.