Pavyzdžiui, vienai NASAMS raketų sistemai, saugančiai oro erdvę virš Baltųjų rūmų, pagaminti prireikia dvejų metų. O dabar, atsižvelgiant į didėjantį potencialių grėsmių Vakarams, įskaitant Rusiją ir Kiniją, skaičių, jų paklausa taip pat smarkiai išaugo, užsakymai sparčiai kaupiasi.
„Dar niekada nemačiau tokios didelės paklausos“, – leidiniui sakė Norvegijos bendrovės „Kongsberg Defense & Aerospace“ gynybos padalinio prezidentas Erikas Lee.
Gamyklos nespėja patenkinti paklausos
WSJ teigimu, pagrindinė problema, dėl kurios nepavyksta greitai patenkinti šios paklausos, yra ta, kad šiuolaikiniai ginklai yra labai sudėtingi ir jiems dažnai reikia tūkstančių dalių.
„Kongsberg“, kaip ir dauguma Vakarų gynybos bendrovių, projektuoja ir montuoja savo ginklų sistemas, tačiau negamina daugumos komponentų. Prie šios gamyklos gaminių prisideda daugiau kaip 1 500 tiekėjų.
Vien tik NASAMS tiekimo grandinę sudaro daugiau kaip tūkstantis įmonių, ji kuriama dviejuose žemynuose kartu su amerikiečių gynybos rangovu RTX, anksčiau vadintu „Raytheon Technologies“, – rašo WSJ.
Be to, nurodoma, kad gynybos pramonė taip pat susiduria su ilgalaikiu darbo jėgos trūkumu.
Pasak karinių analitikų, nepaisant didesnių gynybos biudžetų, Vakarai nuo Korėjos karo laikų nesusidūrė su tokiais ginklų tiekimo strigimais.
„Šiuo metu tik dešimties didžiausių Vakarų gynybos bendrovių užsakymų vertė viršija 730 mlrd. dolerių (666 mlrd. eurų), o tai yra maždaug 57 proc. daugiau nei 2017 m. pabaigoje, kai paklausa pradėjo didėti“, – skaičiuoja WSJ.
Ginklų trūkumo priežastys
Tuo pat metu vadovaujantys JAV ir NATO pareigūnai vis dažniau reiškia susirūpinimą, kad ginklų trūkumas paveiks jų kovinį pajėgumą.
JAV Strateginių ir tarptautinių studijų centras apskaičiavo, kad 2023 m. pradžioje parengtame karo žaidynių modelyje, kaip JAV reaguotų į Kinijos invaziją į Taivaną, teigiama, kad Amerika per pirmąją savaitę pritrūktų svarbiausių tolimojo nuotolio prieštankinių raketų. Ir JAV negalės greitai papildyti savo atsargų: kaip ir NASAMS atveju, kiekvienai tokiai raketai pagaminti reikia maždaug dvejų metų.
Ilgai vėluojama pristatyti ir kitus ginklus, įskaitant naikintuvus F-35, naujus mokomuosius ir degalų papildymo lėktuvus, taip pat naujausius JAV lėktuvnešius, rašo WSJ.
Didelė dalis Vakarų šalių, ypač Europos, pajėgumų gaminti ginklus sumažėjo dėl po Šaltojo karo sumažintų gynybos biudžetų ir laipsniškos deindustrializacijos. Gynybos konsultantas Nicholas Drummond kaip pavyzdį pateikė Vokietijos įmones, kurios Šaltojo karo įkarštyje galėjo pagaminti iki 400 tankų per metus, o dabar pagaminama tik iki 50 tankų per metus.
Pasak WSJ, šiuolaikiniams ginklams pagaminti reikia daugiau laiko ir jie kainuoja brangiau, o visa tai riboja atsargas ir ilgina jų papildymo laiką.
Kinijos ir Rusijos gynybos bendrovės didžiąja dalimi priklauso valstybei, todėl jos yra mažiau jautrios komerciniam spaudimui ir turi dideles vidaus tiekimo grandines. Todėl, pavyzdžiui, analitikų vertinimais, Kinijos atsargos nuo kelių nebranduolinių balistinių raketų 1996 m. išaugo iki daugiau kaip 3 000 balistinių ir sparnuotųjų raketų.
Kokių priemonių imasi JAV ir Europa
Pasak Pentagono atstovų, Vakarams užduotis remti sąjungininkus, dalyvaujančius tam tikruose pasauliniuose konfliktuose, dar labiau riboja tiekimą, todėl didėja kai kurių ginklų sistemų, ypač artilerijos sviedinių ir priešraketinės gynybos, paklausa.
Todėl dauguma Vakarų gynybos bendrovių šiuo metu aktyviai didina savo pajėgumus (ypač gaminant sviedinius ir raketas). JAV vyriausybė ypač investuoja į savo vidaus bazę ir perkelia pažeidžiamų komponentų, pavyzdžiui, mikroschemų, gamybą į savo įmones.
Pentagonas planuoja artimiausiomis savaitėmis pristatyti naują pramoninės bazės strategiją, kuri padės pašalinti tiekimo grandinės kliūtis. Amerikos gynybos milžinės kartu su užsienio partneriais taip pat vis aktyviau gamina užsienyje, įskaitant raketas, siekdamos išplėsti sistemų pajėgumus. O Norvegijos bendrovė „Kongsberg Defense & Aerospace“ kaupia pagrindinių komponentų atsargas, kad galėtų susidoroti su tiekimo grandinės sutrikimų rizika.
