ginkluotė

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generolas majoras Dmytro Marčenko prognozuoja sėkmingą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą ir Rusijos laikinai užgrobtų teritorijų išlaisvinimą iki vasaros pabaigos. Tačiau tam yra viena sąlyga – Ukrainai reikia gauti visą reikalingą ginkluotę, rašo UNIAN. Apie tai generolas kalbėjo interviu „Radio Svoboda“. „Galbūt mano informacijos nepakanka, kad tai nuspėčiau. Tačiau faktas, kad tai greitai nesibaigs, yra faktas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas birželio 13–14 dienomis lankosi Paryžiuje, kur su naujai paskirtu Prancūzijos gynybos ministru Sebastienu Lecornu  pasirašys ketinimų protokolą dėl savaeigių 155 mm haubicų „Caesar“ pirkimo. Pasak ministerijos, susitikime ministrai taip pat pasirašys dokumentus dėl KAM prisijungimo prie Prancūzijos gynybos ministerijos įsigijimų agentūros vykdomos naujosios kartos artilerijos sistemos „Caesar Mark II“ vystymo programos.

Anot JAV diplomato Williamo Tayloro nėra svarbu, kokio nuotolio raketas JAV tiekia Ukrainoje, o tai, prieš kokius tikslus jos bus panaudotos. Jo manymu, Ukraina turi teisę apšaudyti Rusijos pozicijas, iš kurių yra apšaudoma pati Ukraina. Rusijos artilerija, kuri apšaudo Ukrainos pozicijas iš Rusijos teritorijos, gana teisėtai būtų laikomos sunaikinimo objektu, įsitikinęs buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje, šiuo metu einantis JAV Taikos instituto viceprezidento pareigas Williamas Tayloras.

Rusija jau panaudojo apie 60 proc. savo turimų didelio tikslumo ginklų atsargų, rašo „UNIAN“. Pasak ukrainiečių žvalgybos, dėl šių ginklų trūkumo Rusijos pajėgos keičia taktiką. Pirmuosius du karo mėnesius Rusijos pajėgos vykdė chaotiškas raketų atakas, „Krym.Realities“ pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Vadimas Skibitskis. Pasak jo, laikui bėgant padėtis pasikeitė. Žvalgyba teigia, kad Rusijos kariams ėmė trūkti didelio tikslumo ginklų.

Vokietijos parlamentas ketvirtadienį nubalsavo už sunkiosios ginkluotės siuntimą Ukrainai, priimdamas simbolinį sprendimą, atspindintį pasikeitusią vyriausybės poziciją šiuo klausimu. Iš pradžių Berlynas atsisakė perduoti Kyjivui bet kokią puolamosios paskirties ginkluotę, o vėliau nepritarė raginimui siųsti sunkiąją ginkluotę, tokią kaip šarvuočiai.

Ukraina gali laimėti karą prieš Rusiją, jei turės tinkamą ginkluotę, pirmadienį pareiškė Pentagono vadovas Lloydas Austinas, grįžęs iš kelionės į Kyjivą kartu su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu. „Pirmas žingsnis pergalės link yra tikėjimas, kad laimėti įmanoma. Taigi jie tiki, kad mes galime laimėti“, – žurnalistams sakė L. Austinas po abiejų sekretorių susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Greitas sunkiosios technikos pristatymas kovojančiai Ukrainai yra būtinas norint laimėti karą prieš Rusiją, kuri vykdo nepateisinamą agresiją. Taip teigiama Baltijos šalių premjerų penktadienį pasirašytoje deklaracijoje, kurioje smerkiami Rusijos kariniai veiksmai, remiama Ukraina bei jos ateitis Europos Sąjungoje. „Mes ir toliau teiksime Ukrainai politinę, finansinę, humanitarinę ir karinę pagalbą. Tą daryti raginame ir savo sąjungininkus bei partnerius.

Ukrainai svarbi tiek karinė, tiek politinė parama suteikiant kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statusą, per pokalbį su Kroatijos premjeru Andrejumi Plenkovičiumi antradienį akcentavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Karinė parama Ukrainai yra tiek pat svarbi kaip ir politinė. Ukrainos žmonės, savo krauju ginantys europines vertybes, turi žinoti, kad durys į Europą jiems yra atviros.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais sako, kad ginkluotė Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai turėtų būti teikiama nuolat. „Reikia ginkluotės. Kaip prezidentas (Volodymyras Zelenskis – BNS) sakė, ji labai greitai išeina, ji susinaudoja ir, vienąsyk pateikus tam tikrą vienetų skaičių, negali būti ramu, – antradienį Žinių radijui sakė Asta Skaisgirytė.

Iš JAV ir Vokietijos keleriems metams į priekį planuojami įsigijimai už daugiau nei po 1 mlrd. eurų, skelbia Krašto apsaugos ministerija (KAM). Kaip pranešė KAM, JAV ir Vokietija yra pagrindinės partnerės įsigyjant ginkluotę, per pastaruosius keletą metų Lietuvos kariuomenė su JAV vykdė pirkimų už 0,5 mlrd. eurų, Vokietija – beveik už 1 mlrd. eurų.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį dar kartą paragino NATO šalis parūpinti Kyjivui visos jo kovai su Rusijos invazija reikalingos ginkluotės. „Mano darbotvarkė labai paprasta. Joje – tik trys punktai: ginklai, ginklai ir ginklai“, – D. Kuleba sakė žurnalistams prieš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje. „Raginu visus sąjungininkus atidėti į šalį savo delsimą, nenorą [ir] parūpinti Ukrainai visko, ko jai reikia“, – tęsė jis.

Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius viešėdamas JAV su šios šalies pareigūnais aptarė paramą Ukrainai ir Lietuvos ginkluotės poreikius. Kaip pranešė ministerija, M. Abukevičius susitiko su JAV Valstybės ir Gynybos departamentų atstovais, atsakingais už JAV karinę paramą bei koordinuojančiais JAV gaminamos ginkluotės įsigijimus.

Lietuvos kariuomenė perka lazerinę šaulių mokymo sistemą. Kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vadas brigados generolas Alvydas Šiuparis ir Prancūzijos kompanijos „RUAG Defence France SAS“ generalinis direktorius Francois Traxelis šią savaitę pasirašė sutartį dėl tokios mokymo sistemos įsigijimo, pranešė kariuomenė. Sutartyje numatyta iki 2024 metų pabaigos aprūpinti Lietuvos kariuomenės vienetus moderniais skyriaus lygmens lazeriniais šaulių treniruokliais.

Norvegija penktadienį paskelbė šiemet skirsianti papildomus 3 mlrd. kronų (308 mln. eurų) savo karinėms pajėgoms šiaurėje prie Rusijos sienos pastiprinti. „Nors Rusijos ataka prieš Norvegiją mažai tikėtina, privalome suprasti, kad rytuose turime vis pavojingesnę ir mažiau prognozuojamą kaimynę“, – spaudos konferencijoje sakė norvegų gynybos ministras Oddas Rogeris Enoksenas, turėdamas galvoje Rusijos įsiveržimą į Ukrainą.

Krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška antradienį su Prancūzijos gynybos ministre Florence Parly (Florans Parli) aptarė galimą prancūziškos ginkluotės įsigijimą ir šios šalies pajėgumų dislokavimą Lietuvoje.   „Prancūzijoje yra itin gerai išvystyta gynybos pramonė, todėl siekiame įstoti į tam tikras ginkluotės vystymo ir gamybos programas bei įsigyti moderniausias sistemas“, – ministerijos pranešime cituojamas V. Semeška.

Rusija šeštadienį perspėjo, kad jos pajėgos gali smogti Vakarų šalių ginkluotės tiekimui Ukrainai, kur tęsiasi vasario pabaigoje pradėta Maskvos pajėgų invazija. „Perspėjome Jungtines Valstijas, kad organizuotas ginkluotės pumpavimas iš virtinės šalių yra ne vien pavojingas žingsnis – tai žingsnis, darantis šias kolonas teisėtais taikiniais“, – valstybinei televizijai sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.

Šią savaitę sulaikyti ginkluotės gamyklą Kauno rajone fotografavę du asmenys, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis trečiadienį informavo BNS, kad asmenys įtariami neteisėtu specialios technikos įrengimu ar panaudojimu rinkti informacijai. Asmenys sulaikyti pirmadienį. Jiems gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Kauno rajone yra įsikūrusi Giraitės ginkluotės gamykla.

Minskas planuoja artimiausiu metu įsigyti iš Rusijos įvairios modernios ginkluotės, įskaitant naikintuvus, sraigtasparnius ir raketų sistemas, antradienį pranešė autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Ši žinia nuskambėjo tvyrant nuogąstavimams dėl potencialios Rusijos invazijos į Ukrainą, Maskvai prie šios šalies sienų sutelkus apie 150 tūkst. karių, iš kurių dešimtys tūkstančių buvo pasiųsti į Kremliaus sąjungininkę Baltarusiją.

Reikia kalbėti apie Ukrainos rėmimą ginkluote, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, grįžęs iš vizito Jungtinėse Valstijose. „Kalbėjome, žinoma, apie tai, ar reikėtų, pavyzdžiui, teikti Ukrainai paramą ginkluote. Vis dėlto aš manau, kad reikėtų. Nereikia kalbėti, kad užteks tik diplomatinių įrankių – visada norisi, bet savo veiksmus mes turime stiprinti“, – LRT penktadienio vakarą transliuotame interviu sakė ministras.

Afganistaną užgrobęs Talibanas apsiginklavo moderniais vakarietiškais ginklais, vertais milijardų dolerių. Jiems atiteko ir amerikietiški visureigiai, ir net sraigtasparniai „Black Hawk“, kurių keturis vienetus Lietuva dabar perka už beveik 200 mln. eurų. Per du dešimtmečius Vašingtonas į Afganistano apginklavimą investavo tiek, kiek Lietuvai užtektų bene 70 metų finansuoti savo gynybą. Pasak Afganistane tarnavusių mūsų karių – visa ši ginkluotė atiteko kovotojams, kuriais negalima pasitikėti.

Jungtinė Karalystė ketina 40 proc. padidinti savo branduolinį arsenalą, sakoma šalies gynybos ir užsienio politikos apžvalgoje. Planai nuo 180 iki 260 padidinti iš povandeninių laivų paleidžiamų balistinių raketų „Trident“ branduolinių galvučių skaičių rodo, kad tris dešimtmečius vykdytas laipsniškas nusiginklavimas stabdomas. „Pagrindinis mūsų branduolinio potencialo tikslas – palaikyti taiką ir atgrasyti agresiją.

Jungtinės Valstijos trečiadienį penkeriems metams pratęsė naująją Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartį su Rusija, pranešė valstybės sekretorius Antony Blinkenas. „Prezidentas [Joe] Bidenas pažadėjo išlaikyti Amerikos žmones apsaugotus nuo branduolinių grėsmių, atkuriant JAV lyderystę ginklų kontrolės ir neplatinimo srityje“, – sakoma A. Blinkeno pranešime.

Lietuvos nacionalinis muziejus sulaukė dovanos –  ginkluotės, karinės aprangos ir archyvinių dokumentų kolekcijos. Dešimtmečius kauptą kolekciją muziejui dovanojo Jungtinėse Valstijose (JAV) gyvenantis lietuvių kilmės išeivis Henry'is Lazarus Gaidis. Ją sudaro keli tūkstančiai muziejinių vertybių, daugiausia ginklai: pistoletai, šautuvai, kardai, durtuvai ir durklai, kiti karinės amunicijos pavyzdžiai.

Nepaisant Jungtinių Tautų raginimų, Kalnų Karabache vis labiau liepsnoja kruvinas karinis konfliktas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano. Mūšiuose, kurie verda visame fronte naudojama sunkioji artilerija, dronai ir net aviacija. Į augantį konfliktą vis ryškiau įsitraukia ir Azerbaidžano sąjungininkė Turkija, kuri pareiškė ginsianti azerbaidžaniečius ir prie derybų stalo, ir mūšio lauke. Armėnija sako, kad derėtis su savo priešais net neketina.

Lietuvos karinių oro pajėgų Oro gynybos batalioną pasiekė iš Norvegijos įsigytos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS, penktadienį pranešė kariuomenė. „Su šių sistemų atėjimu sustiprėjo Lietuvos oro erdvės gynyba, toliau yra stiprinamas atgrasymas.

Pusė tūkstančio karių. Pusšimtis sunkiosios karinės technikos. Tokios galingos JAV kariuomenės pajėgos net devynis mėnesius lankėsi Lietuvoje. Visgi viešnagė baigiasi ir amerikiečiai jau pakuojasi lagaminus. Beveik metus čia gyvenę ir treniravęsi kariai neslepia, kad nors ir pasiilgo savo artimųjų, iš Lietuvos išsiveš šilčiausius prisiminimus. O bataliono vadas net planuoja čia sugrįžti turistinei kelionei. Iš Teksaso prieš devynis mėnesius į Lietuvą atvykęs Johnas pakuojasi lagaminus.

Kaliningradas, kurį lietuviai iki šiol vadina Karaliaučiumi, jau daugybę metų kelia grėsmę Lietuvos saugumui. Ir jausmas, kad gyvename greta parako statinės – tik didėja. Šiame militarizuotame Rusijos anklave yra ne tik branduolinį ginklą galinčių nešti raketų, ten atsiranda ir paprastesnių, bet Lietuvai daug didesnį pavojų keliančių ginklų – tankų ir greitojo reagavimo motorizuotų pulkų. Tai, pasak ekspertų, verčia pasitempti ir suprasti, kad tie ginklai skirti kovoti būtent su mumis.

Vasario 16-ąją švenčiamą Valstybės atkūrimo dieną Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos (LSPŽGB) VšĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos lankytojai paminėjo anksčiau ir sulaukė gausaus svečių būrio. Be senų gerų draugų – Šeškinės senjorų dienos centro „Atgaiva“ narių – svečiavosi ir Lietuvos kariuomenės atstovai. Kariškiai atvyko ne tuščiomis – atsivežė naujausios, moderniausios ginkluotės pavyzdžių.  Kai kuriems renginio dalyviams kariuomenė – ne svetima tema.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį pagrasino uždaryti dvi strategiškai svarbias karines bazes, kuriomis naudojasi Jungtinės Valstijos, Vašingtonui perspėjus, kad rusišką ginkluotę perkančiai Ankarai gali būti paskelbta sankcijų. „Prireikus galime uždaryti Indžirliką ir galime uždaryti Kiuredžiką“, – provyriausybinės televizijos „A Haber“ eteryje kalbėjo R. T. Erdoganas. Abi bazės yra Turkijos pietvakarių pakrantėje, netoli sienos su Sirija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad jo šalis tobulins savo pažangią ginklų sistemą po anksčiau šiais metais nugriaudėjusio sprogimo viename bandymų poligone, pareikalavusio septynių žmonių gyvybių. Kremliuje surengtoje ceremonijoje, per kurią V. Putinas dalijo valstybinius apdovanojimus per nelaimingą atsitikimą žuvusių mokslininkų našlėms, jis taip pat teigė, kad jų sutuoktiniai nežuvo veltui.

Lietuvos teritorijoje – dar nematyti amerikiečių karinės technikos pajėgumai. Į Pabradę geležinkeliu atbildėjo rekordinis skaičius legendinių tankų „Abrams“ bei dešimtys kitos sunkiosios ginkluotės vienetų. Svečius iš už Atlanto pasitiko ne tik mūsų šalies kariai, bet ir trispalvę mosavę Pabradės gyventojai. Dienai brėkštant horizonte pasirodo neįprasta vilkstinė. Link Pabradės geležinkelio stoties atrieda amerikiečių sunkioji karinė technika. Ir šį kart jos kiekis tiesiog rekordinis.

Rusija ruošiasi plataus masto karui su didžiosiomis valstybėmis – pati savaime ši informacija nėra naujiena jau ne vienerius metus, tačiau atsiranda faktų, kurie patvirtina šią teoriją. Vienas iš tokių yra naujos kartos naikintuvų gamyba, „National Interest“ rašo gynybos analitikas Charlie Gao. Pagrindinė mintis, kurią dėsto Charlie Gao: Rusija investuoja lėšas ir ruošiasi konfliktui tarp didžiųjų galios valstybių.

Rusijos ir Baltarusijos ginkluotės kontrolės specialistai atliks žvalgomąjį skrydį virš Lietuvos, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Skrydis rusų karinių oro pajėgų orlaiviu An-30B, aprūpintu specialia skaitmenine įranga, vyks pagal tarptautinę Atviros oro erdvės sutartį.

Didžiausios šiuo metu Lietuvai ir Europai kylančios grėsmės, anot kandidato į prezidentus Naglio Puteikio, yra JAV prezidento Donaldo Trumpo vykdoma politika bei karas Sirijoje, didinantis imigracijos į Europą bangą. Nepaisant to, kandidatas kategoriškai pasisako prieš idėją didinti Lietuvos išlaidas gynybai. Rytų Europos studijų centras penktadienį surengė diskusiją su N. Puteikiu apie nacionalinį saugumą ir užsienio politiką.

 Artėjant atkurtos Lietuvos kariuomenės 100-mečiui Krašto apsaugos ministerija pristato naują vaizdo klipą „Mes – Lietuvos kariuomenė!“. 2 min. trukmės vaizdo klipas dinamiškai apžvelgia šiuolaikinės Lietuvos kariuomenės pajėgas ir jų vykdomas užduotis. Vaizdo klipą, bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomene, sukūrė VšĮ „Pilietinė medija“, režisierius Andrius Lygnugaris.

Trečiadienį Švenčionių rajone, Pabradės poligone, prasideda tris dienas truksianti tarptautinė ginkluotės paroda „Live Firing Show 2018“. Parodą rengia Gynybos paramos fondas ir Lietuvos šaulių sąjunga. Joje pirmą kartą bus sudarytos realios galimybės išbandyti įvairią ginkluotę ir karinius įrengimus atviroje lauko aplinkoje, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Visi varomi ratai, 2,5 metrų aukščio, klimato kontrolė, duobes amortizuojančios, šildomos kėdės ir... milijoninė kaina. Kalbame ne apie prabangų turčių automobilį su visais patogumais, o naujuosius mūsų kariuomenės šarvuočius Boxer, mūsuose pavadintus „Vilkais“. Šią savaitę pirmą kartą jie išvažiavo į mūsų poligonus. Instruktoriai iš Vokietijos moko mūsiškius visų „Vilkų“ vairavimo ypatumų.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pažadas vesti kalbas dėl ginklų kontrolės su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dabartiniu nesantaikos laiku gali tapti mažėjančios įtampos ženklu. O šis Vašingtoną ir Maskvą gali nuvesti net ir prie naujų susitarimų, rašo washingtonpost.com. Per pastarąsias 6 savaites Vašingtonas ir Maskva nuolat spekuliavo branduolinių ginklų planais. Daugeliui tai priminė praėjusius laikus, kuomet dvi supergalios lenktyniavo, kuri greičiau sukurs mirtiniausią ginklą.

Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalione tarnaujantys šauktiniai ruošiami dirbti su artimojo nuotolio oro gynybos sistema GROM, šeštadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Pirmas žingsnis – suburtas naujas GROM būrys iš bataliono profesinės karo tarnybos (PKT) ir 12 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) karių, kurie yra ruošiami darbui su nauja oro gynybos sistema. Kariams kursus veda KOP Mokymo centro instruktoriai.

Maskva šeštadienį pasmerkė Vašingtono sprendimą aprūpinti Kijevą „sustiprintais ginamaisiais pajėgumais“ ir pareiškė, kad šis žingsnis gali pastūmėti į „naują kraujo liejimą“ karo krečiamoje Rytų Ukrainoje. Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojo Sergejaus Riabkovo griežto tono pareiškime Jungtinės Valstijos kaltinamos „peržengusios ribą“ ir kurstančios konfliktą Rytų Ukrainoje. „Tam tikra prasme JAV peržengė ribą, paskelbusios apie ketinimus perduoti Ukrainai letalinės ginkluotės.

JAV penktadienį pranešė, kad tieks Ukrainai „sustiprintus ginamuosius pajėgumus“; tikėtina, kad šis žingsnis gali pakurstyti Rytų Ukrainoje jau trejus metus vykstantį, daugiau kaip 10 tūkst. gyvybių nusinešusį konfliktą tarp Kijevo pajėgų ir prorusiškų separatistų Valstybės departamentas, atsakingas už ginkluotės pardavimų užsieniui priežiūrą, nesutiko patvirtinti, kad Ukrainai bus pasiųsta prieštankinių raketų arba kitokių letalinių ginklų.

Lietuva planuoja perduoti Ukrainai daugiau kaip 7 tūkst. „Kalašnikovo“ automatų, šovinių bei kitos ginkluotės, tarp jų ir prieštankinės. Perduodamos ginkluotės vertė šiuo metu siekia 1,93 mln. eurų, juos įsigydama Lietuva buvo išleidusi per 3 mln. eurų, nurodoma Vyriausybės nutarimo projekte. Didžiąją dalį iš daugiau kaip 7 tūkst. vienetų ginklų sudaro Lietuvos nebenaudojami „Kalašnikovo“ automatai, beveik 2 mln. vienetų šovinių.

Rusija ketvirtadienį išbandė savo strateginę branduolinę „triadą“ ir paleido balistinių bei sparnuotųjų raketų iš sausumos, oro ir jūros, pranešė Gynybos ministerija. Iš Plesetsko poligono šalies šiaurės vakaruose buvo paleista tarpžemyninė balistinė raketa „Topol“, o jos mokomoji galvutė smogė numatytam taikiniui Kuros poligone Kamčiatkos pusiasalyje.

 Kijeve teisėsaugos pareigūnai sulaikė ginkluotą vyrą, atėjusį prie parlamento komplekso, šeštadienį pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerija. VRM „Facebook“ žinutėje sakoma, kad įtariamasis turėjo šautuvą su optiniu taikikliu, pistoletą ir peilį. „Jis pristatytas į policijos skyrių tapatybei nustatyti ir pirminiams tyrimo veiksmams atlikti. Asmuo atsisako pateikti kokių nors paaiškinimų ir suteikti duomenų apie save“, – sakoma pranešime.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį susitiks su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) aptarti padėties Sirijoje ir ginkluotės pirkimo sandorio. Susitikimu siekiama sustiprinti gerėjančius santykius, keliančius nerimą Vakarams.

Aštrėjanti įtampa dėl Šiaurės Korėjos branduolinės ginkluotės, vėl atkreipia dėmesį į žmogaus teises šioje šalyje. Pats terminas „žmogaus teisės“ yra sunkiai suderinamas su Šiaurės Korėjos kasdienybe. Nauji liudijimai atskleidė, kas vyksta Šiaurės Korėjos kalėjimų stovyklose - moterims ten išgyventi labai sunku. Šiose stovyklose užauga ištisos kartos - nuteistieji, kurie kaltais pripažįstami dažnai dėl politinių nusikaltimų, čia susilaukia vaikų ir juos užaugina siaubingomis sąlygomis.

Vladimiras Putinas jau planuoja vizitą į Rusijos ir Baltarusijos masines karines pratybas „Zapad“, o Lukašenka persigalvojo ir nusprendė nežinia kodėl pratybų metu su Putinu nesusitikti. Pratybose netrūksta ir nesusipratimų. Visų pirma dūžta rusų lakūnų pilotuojamas strateginis bombonešis, o tuomet Kremlius skelbia į jau prasidėjusias pratybas siunčiantis tankų armijos karinius vienetus.

Jau rytoj Lietuvos pašonėje prasideda masinės Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“. Pagal jų scenarijų – mes lietuviai su lenkais būsime priešai, remiantys neteisėtą separatistinę respubliką Baltarusijos vakaruose. Tokiam scenarijui Rusijos kariai jau kelias savaites į Baltarusiją tempia savo karinę techniką, kuri, regis, gąsdina ir pačius baltarusius. Štai ką baltarusiai užfiksavo vos už 140 km nuo mūsų sienos.

Pastaruoju metu vykstant JAV-Rusijos krizės eskalacijai, prabilta apie bendrą JAV Pentagono ir Valstybės departamento planą tiekti „mirtinus gynybinius ginklus“ Ukrainai. Tai viliojanti perspektyva tiek JAV, tiek ir Rusijos generolams, kurie gali sulaukti galimybės testuoti savo moderniausius ginklus vienas prieš kitą. Tikėtina, kad dėl to konfliktas Rytų Ukrainoje taps dar kruvinesnis, rašo www.bloomberg.com.