Valstybės departamentas, atsakingas už ginkluotės pardavimų užsieniui priežiūrą, nesutiko patvirtinti, kad Ukrainai bus pasiųsta prieštankinių raketų arba kitokių letalinių ginklų. Tačiau vėlyvą penktadienį jo atstovė Heather Nauert (Heter Noert) patvirtino, kad tieks Ukrainai „sustiprintus ginamuosius pajėgumus“.
Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo taryba šio sprendimo nepakomentavo. Rusijos ambasada Vašingtone vėlų penktadienį taip pat dar nebuvo pateikusi savo komentarų.
„Jungtinės Valstijos nusprendė tiekti Ukrainai sustiprintus gynybinius pajėgumus; tai – dalis pastangų padėti Ukrainai sukurti savo ilgalaikius gynybinius pajėgumus, ginti savo suverenumą ir teritorinį vientisumą bei pasipriešinti tolesnei agresijai“, – pranešė JAV valstybės departamentas.
„JAV pagalba yra visiškai gynybinio pobūdžio, ir, kaip visada sakėme, Ukraina yra suvereni šalis, turinti teisę gintis. Jungtinės Valstijos tebesilaiko Minsko susitarimų, kaip (konflikto) Rytų Ukrainoje sprendimo“, – priduriama pranešime.
Šis žingsnis žymi reikšmingą pokytį JAV pozicijoje dėl pagalbos Ukrainos kariuomenei, kovojančiai su separatistais, anot Vašingtono, remiamais, ginkluojamais ir apmokomais Rusijos. Tikėtina, kad šis sprendimas padidins JAV priešpriešą su Kremliumi.
Tarp naujai planuojamų pasiųsti ginklų – amerikiečių gamybos prieštankinės raketos „Javelin“, kurių Ukraina jau seniai siekė įsigyti, kad galėtų apsiginti nuo Maskvos remiamų separatistų, turinčių daug tankų ir kitokios šarvuotosios technikos, anot Kijevo, gaunamos iš Rusijos.
Šaltiniai Valstybės departamente sakė televizijai „ABC News“, kad Ukrainai ketinama perduoti 210 prieštankinių raketų ir 35 jų leidimo įrenginius. Šių ginklų vertė – apie 47 mln. JAV dolerių (39,7 mln. eurų).
„Prieštankinių raketų, įskaitant, galbūt, ir amerikietiškų sistemų „Javelin“, pristatymas gali išprovokuoti aršią reakciją iš Rusijos, kuri gali grasinti sugriauti (JAV) prezidento (Donaldo) Trumpo (Donaldo Trampo) raginimus palaikyti geresnius santykius su Maskva“, – sakoma Vašingtono pranešime.
Iki šiol JAV aprūpindavo Ukrainą pagalbine įranga, apmokydavo jos pajėgas, o privačioms bendrovėms suteiktas leidimas parduoti pėstininkų ginklų – pavyzdžiui, šautuvų.
D. Trumpas jau kurį laiką svarstė, ar pritarti šiems planams. Valstybės departamentas ir Pentagonas pritarė letalinės ginkluotės siuntimui į Kijevą anksčiau šiemet. Respublikono pirmtakas Barackas Obama (Barakas Obama) taip pat svarstė tokius planus, tačiau galutinio sprendimo nepriėmė.
„Labai pavojingas sprendimas“
Rusijos senatorius Aleksejus Puškovas šeštadienį pareiškė, kad Vašingtono sprendimas perduoti Kijevui prieštankinės ginkluotės gali Jungtines Valstijas įtraukti į konfliktą Rytų Ukrainoje.
„Šis sprendimas labai pavojingas: tokių ginkluotės sistemų tiekimas yra paskatinimas Kijevo jėgoms, pasisakančioms už Donbaso (Rytų Ukrainos) problemos karinį sprendinį“, – jis sakė žurnalistams.
Įstatymų leidėjas pabrėžė, kad JAV gali neapsiriboti šių ginklų pardavimu ir labiau įsitraukti į konfliktą Ukrainoje.
„Nes paskui po šių sistemų gali būti pasiųsti amerikiečių kariniai patarėjai, techniniai specialistai, turintys mokyti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas naudoti šias sistemas. Taigi, vyks laipsniškas įsitraukimas į galimą karinį konfliktą Ukrainos rytuose“, – aiškino A. Puškovas.
„Gynybinė ginkluotė“
Nors prieštankiniai raketiniai kompleksai „Javelin“ gali būti skirti žudyti, idėjos šalininkai tvirtina, kad ši ginkluotė yra „gynybinė“, nes ukrainiečiai ją naudos ginti savo teritoriją ir pasipriešinti Rusijai, o ne užpulti užsienio šalį ar užgrobti naujas teritorijas.
Pagal JAV įstatymus, Valstybės departamentas privalo pranešti Kongresui apie planuojamą ginkluotės pardavimą, o kongresmenai turi galimybę sustabdyti siūlomus ginkluotės pardavimus užsieniui, bet mažai tikėtina, kad šiuo atveju taip pasielgs. Įstatymų leidėjai jau seniai ragino aprūpinti Ukrainą letaline ginkluote.
Vašingtonas šį sprendimą priėmė tarptautinei bendruomenei tebebandant išspręsti 2014-aisiais prasidėjusį Kijevo ir Maskvos konfliktą tarp Rusijos remiamų separatistų ir vyriausybės pajėgų Ukrainos rytuose. Prancūzija, Rusija ir Vokietija 2015 metais sudarė taikos susitarimą, dėl kurio regione šiek tiek sumažėjo smurto, bet kovos galutinai nenutrūko. Be to, susitarime numatytas politinis susitarimas taip pat nebuvo visiškai įgyvendintas.
Neseniai JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas (Reksas Tilersonas) perspėjo, kad šiemet Rytų Ukrainoje smurto atvejų skaičius išaugo 60 procentų. Anksčiau šį mėnesį jis sakė, kad Rusijos dalyvavimas tame konflikte yra aukščiausias įtampos taškas tarp buvusių Šaltojo karo priešininkių.
„Tai yra vienintelė ir pati sudėtingiausia kliūtis vėl normalizuoti santykius su Rusija, o mes labai norėtume tai padaryti“, – pareiškė R. Tillersonas.
Be kita ko, prasidėjo diskusijos, kad į Rytų Ukrainą turi būti siunčiama Jungtinių Tautų taikos palaikymo misija, padėsianti užtikrinti ne tik vietos gyventojų, bet ir vyriausybės kontroliuojamose teritorijose esančių Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) misijos stebėtojų saugumą.
JAV ir kitos šalys atsargiai, bet teigiamai įvertino Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlymą į tą regioną atsiųsti taikos palaikymo misiją. Vis dėlto nesutariama, kaip ir kur taikdariai turėtų veikti, ir ar jie bus dislokuoti tik ties „konflikto linija“ tarp separatistų ir vyriausybės pajėgų.
Anksčiau tiek B. Obamos, tiek D. Trumpo administracijos reiškė nerimą, kad daugiau ginklų nepadės išspręsti konflikto, ypač todėl, kad Rusija yra puikiai apsirūpinusi ginkluote ir gali atsakyti į Ukrainos veiksmus dar labiau eskaluodama konfliktą. Letalinių ginklų siuntimas Ukrainai taip pat kelia grėsmę, kad nuo amerikietiškų ginklų gali žūti rusų karių, o tokia situacija gali priartinti JAV ir Rusijos – branduolinį ginklą turinčių šalių – tiesioginę konfrontaciją.
B. Obamos vadovavimo laikotarpiu Vašingtonas paskelbė Rusijai sankcijas už tai, kad ji aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį. D. Trumpo administracija tvirtina, kad neatšauks tų sankcijų, kol Maskva negrąžins atplėštos teritorijos.
