Pokalbis su G. Ažubaliu – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Karas Ukrainoje rodo, kokia ginkluotė yra itin svarbi tokiomis karo sąlygomis, kokiomis kariauja ukrainiečiai – ilgojo nuotolio priešraketinės gynybos sistemos, dronai, HIMARS sistemos. Bet Lietuva nusprendė pirmiausia įsigyti tankų. Sakykite, jūsų vertinimu, ar tai yra pagrįstas sprendimas?
Manau, kad tai yra pagrįstas sprendimas. Aišku, jis yra vėlyvas. Į tankus reikėtų žiūrėti ne tik kaip į kažkokią supermašiną, brangią ginklų sistemą. Turime prisiminti, kad faktiškai tik nuo 2014-ųjų pradėjome rūpintis sausumos pajėgomis. Kalbu apie sausumos pajėgų pajėgumus – ypač manevrinius – kur ilgai ilgai, kelis dešimtmečius, nieko nedarėme.
Mes galėjome kariauti su teroristais įvairiuose pasaulio taškuose, kaip lengvieji pėstininkai, bet kaip matome, ir kaip ne vieną kartą buvau raginęs – konvenciniame kare reikalingi rimtesni pajėgumai, žmonių apsauga, personalo apsauga, ugnies galia, visų ginklų sistemų mobilumas.
Tai itin svarbūs faktoriai, kuriais visais tankas pasižymi. Be jokios abejonės, pats tankas iš savęs nėra kažkoks stebuklo įrankis, mums reikalingi ir šarvuočiai. Rimti šarvuočiai.
Tie, kuriuos turime, yra rimti ar nelabai?
Jie yra rimti, bet mano asmenine nuomone, tai irgi buvo daryta paskubomis. Jie nėra pirmo būtinumo šarvuočiai. Turiu omenyje ratinius šarvuočius.
Vikšriniai turėtų pranašumą?
Be jokios abejonės. Jeigu formuoji sunkiąją brigadą, jeigu perki sunkias vikšrines haubicas, perki tankus, tai obuolių su apelsinais niekas nemaišo paprastai ir gamtoje tokių dalinių galima rasti labai retai, paprastai jie būna kitos modifikacijos.
Tankas yra labai brangus daiktas. Egzistuoja tokia nuomonė, kad jei perkame tankus, tai artimiausią dešimtmetį pasmerkiame Lietuvą neturėti pinigų įsigyti mano minėtiems dalykams.
Be abejo. Bet vėlgi, turime grįžti į pačią pradžią, pasižiūrėti, kokios grėsmės laukia ir ko mums reikia. Be jokios abejonės, mums reikia dešimties milijardų, kad mes dabar galėtume skubiai kamšyti skyles, kurios yra mūsų gynybos pajėgumuose. Tai jau yra aukštesnio lygmens sprendimai, tai yra Vyriausybės sprendimai, jie turi galvoti.
Aišku, pradžioje turime apsispręsti, kokios kariuomenės norime. Ar mums užteks labai lengvos, prie ko dabar matomai einama, ar visgi reikalinga sunkesnė, kuri galėtų pasitikti priešą nuo pirmo colio, apie kurį mes nuolat deklaruojame?
Sakote, kad einama lengvuoju keliu, šarvų lengvinimo keliu, tai kam tada perkame tankus? Kaip tai dera?
Superinis klausimas. Tai niekaip nedera. Tai neatmeta galimybės, kad gali panaudoti tanką. Tankai gali remti ir jūrų pėstininkus, gali remti desantininkus, lengvus pėstininkus. Galbūt pabandysiu šiek tiek pateisinti tą tankų skubotumą. Spėju, kad bandome įšokti į nueinantį traukinį.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
