geležinkeliai

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ traukinių Vilnius-Šiauliai-Klaipėda kainodaros pakeitimus, kai dalis bilietų brangs, aiškina noru suvaldyti keleivių srautus.

Iš valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ atleistas paskutinis buvusio vadovo Stasio Dailydkos komandos narys - infrastruktūros direkcijos direktorius Andrius Montrimas. „Šalių susitarimu A. Montrimas nuo šiandien nebedirba „Lietuvos geležinkeliuose“, - BNS sakė bendrovės atstovas Mantas Dubauskas. Pasak jo, su generalinio direktoriaus pavaduotoju atsisveikinta, nesutapus požiūriams į bendrovės ateities viziją. Direkcijai laikinai vadovauja „Rail Baltica statybos“ vadovas Karolis Sankovskis.

  Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo tvarkyti Vilniaus apskrityje prieš daugelį metų žemėje užkastus ir gamtai pavojingus medinius pabėgius. Tokių pabėgių tvarkymas visoje Lietuvoje bendrovei kainuos iki 2 mln. eurų.   „Lietuvos geležinkeliai“, būdama socialiai atsakinga įmonė, pagal skundus nustatė ir rado keturiose vietose senų medinių pabėgių, kurie buvo ne utilizuoti, o užkasti žemėje.

Trečiadienį po pietų, penkiolika minučių po antros valandos, prie geležinkelio stoties traukinys parbloškė jauną vaikiną, rašoma portale santarve.lt. Jaunuolis žuvo vietoje. Nelaimė įvyko pėsčiųjų perėjoje per geležinkelį, šalia šiuo metu įrengiamo pėsčiųjų viaduko. „Matėme, kad artėja traukinys, o per perėją tuo metu ėjo jaunas vaikinas. Matėme, kad vaikinas ėjo užsidėjęs ausines ir nekreipė dėmesio į aplinką. Atvažiuojančio sąstato mašinistas net kelis kartus naudojo garsinį signalą.

Valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkelių“ naujojo generalinio direktoriaus pavaduotojas Gerimantas Bakanas, anksčiau daug metų dirbęs Specialiųjų tyrimų tarnyboje, turi nemažai patirties, kaip taupyti valstybės įmonių pinigus ir skaidrinti jų viešuosius pirkimus. Dirbdamas „Klaipėdos naftoje“, jis turėjo progos susitvarkyti ir su grobstytojais - tiek smulkiais, tiek ir labai stambiais.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“, kurie kasmet neskaidriai dalino šimtus tūkstančių eurų paramos, įskaitant ir su politikais susijusioms įstaigoms, planuoja parengti naują jos skirstymo tvarką. Skirtingai nei iki šiol, pagal ją paramos gavėjai bus skelbiami viešai. „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Domas Jurevičius BNS teigė kol kas negalintis atsakyti, kada bus parengta nauja tvarka. Pasak jo, parama paprastai pradedama skirstyti metų viduryje.

Valstybinė įmonė Šeštokų stotyje rusams leido pastatyti iš Kaliningrado valdomą konteinerinį kraną. Kaimynai didžiulį agregatą su stebėjimo kameromis montavo būtent tada, kai į stotį buvo gabenama NATO sunkioji karinė technika. Lietuvos Geležinkeliams nė motais ir Rusijai mūsų valstybės kartu Europa taikomos sankcijos. Kaip ir kas agregatą įrenginėja buvo laikoma paslaptyje. Apie „Lietuvos geležinkelių“ ir Rusijos verslininkų sandorį žinojo tik rankomis sukirtusios pusės.

Teisėsaugos ir žiniasklaidos akiratyje atsidūrusios didžiausios valstybės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ naujuoju vadovu paskirtas naftos ir SGD krovos bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Mantas Bartuška. Naujai paskirtai bendrovės valdybai vadovauja nepriklausomas ekspertas ir buvęs energetikos viceministras Romas Švedas.

Daug kritikos dėl neskaidrių vidaus sandorių sulaukę valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“, kurie ketvirtadienį pranešė stabdantys naujų vidaus sandorių procedūras, penktadienį paviešino dalį informacijos apie 2015-2016 metais pasirašytus tokius sandorius.

Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti valstybės valdoma grupė „Lietuvos geležinkeliai“ bendradarbiauja su Rusijos koncernu, kurio vienas akcininkų tiesiogiai susijęs su Rusijos karine pramone, o kitas figūruoja teisėsaugos tyrimuose, rodo BNS surinkti duomenys.

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė sveikina „Lietuvos geležinkelių“ sprendimą laikinai stabdyti vidaus sandorius ir norą kalbėtis su tarnyba, kaip spręsti problemą. Diana Vilytė žada pasiūlyti geležinkelių vadovybei paviešinti visus dvejų pastarųjų metų vidaus sandorius ir taip pagerinti bendrovės įvaizdį visuomenėje.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ stabdo naujų vidaus sandorių procedūras. Kaip spręsti problemą, bus kalbama su Viešųjų pirkimų tarnyba ir naujuoju susisiekimo ministru Roku Masiuliu. „Manome, kad rasti būdus, kaip išspręsti vidaus sandorių sudarymo klausimą, svarbu ne tik mūsų bendrovei, bet ir kitoms valstybės bei savivaldybių valdomoms įmonėms“, - rašoma pranešime spaudai.

Valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valdyba pirmadienį spręs, ar patenkinti įmonės vadovo Stasio Dailydkos atsistatydinimo pareiškimą bei paskirs laikiną įmonės vadovą. Juo turėtų tapti vienas iš jaunesnių S.Dailydkos pavaduotojų, BNS patvirtino laikinasis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Praėjusią savaitę apie atsistatydinimą paskelbęs ilgametis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Daildydka sako, kad tai yra pats geriausias sprendimas jo gyvenime. „Tai yra pats geriausias sprendimas mano gyvenime“, - žurnalistams valstybės valdomos įmonės patalpose sakė S.Daildydka. Jis teigė atsistatydinantis, nes prognozuoja nesulauksiąs politinės paramos tiek naujo susisiekimo ministro, tiek Vyriausybės ir Seimo.

  Lietuva kuria daugiausiai problemų, įgyvendinant bendrą Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio projektą „Rail Baltica“, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tuo metu naujoji Estijos prezidentė teigia, kad nepaisant Lietuvoje kylančio nerimo, projektas privalo būti įgyvendintas. „Iš tiesų atsakomybė pirmiausia Lietuvos, nes tai bendras strateginis projektas, kurį finansavo Europos Sąjunga, ir čia Lietuva atrodo prasčiausiai, mes daugiausiai darome projekto įgyvendinimui problemų.

Valstybės valdomiems „Lietuvos geležinkeliams“ vieninteliems nepasirašant „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų sutarties, Europos Komisija (EK) stabdo projekto finansavimą. Anot EK, dėl Lietuvos bandymų stabdyti projektą gresia 320 mln. eurų finansavimo Lietuvos projektams stabdymas. Bendra Baltijos valstybių įmonė „RB Rail“ pranešė, kad gavo kreipimąsi iš EK Mobilumo ir transporto generalinio direktorato, kuriame nurodoma, kad stabdomas finansavimas Lietuvai.

„Lietuvos Geležinkeliai“ neseniai paviešino informaciją apie pergalingai pasibaigusias derybas su Rusijos „Kuzbaso kuro kompanija“, kuri mūsų šalį pasirinko tranzito į Kaliningradą taikiniu vietoje Baltarusijos. Ši bendrovė Rusijoje siejama su regione valdžią uzurpavusiu ir Kremliaus valdžios vertikalę taikančiu gubernatoriumi, o Lenkijoje 2014-aisiais buvo siejama su šalį sudrebinusiu pasiklausymo skandalu.

Geležinkelio pervažos yra vienas iš dalykų, kurį, mokymosi vairuoti metu, instruktoriai akcentuoja. Deja, daugelis tą informaciją pamirštame. Instruktoriaus Tado Liachovičiaus teigimu, geležinkelio pervažos kelyje nesukels įtampos, jei įsiminsime svarbiausius dalykus, kurios jis ir primena reportaže.

Prancūzija gali įsakyti streikuojantiems geležinkelininkams grįžti į darbą, penktadienį pareiškė susisiekimo ministras Alainas Vidalies (Alenas Vidalis), likus kelioms valandoms iki Europos futbolo čempionato pirmųjų rungtynių. A.Vidalies sakė radijui „Europe 1“, kad vyriausybė panaudos „visas prieinamas priemones“, siekdama užtikrinti, kad futbolo aistruoliai pasiektų Prancūzijos stadionus, kuriuose vyks „Euro 2016“ rungtynės.

Susisiekimo ministras teigia, kad valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ bus pertvarkyta pagal Europos Sąjungos reikalavimus - tokiu atveju įmonei nereikės mokėti jai gresiančios kelių dešimčių milijonų eurų baudos už išardytą ruožą į Latviją. Rimantas Sinkevičius po susitikimo su šalies prezidente trečiadienį teigė, kad EK bus pateiktas siūlymas pertvarkyti „Lietuvos geležinkelius“ pagal ketvirtąjį ES geležinkelių paketą, kuris numato veiklų atskyrimą.

Visuomenei netrukus taps prieinama elektroninė paslauga, leidžianti keliauti geležinkeliais virtualiai. Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (VGI) sukūrė Geležinkelių transporto rizikos valdymo ir priežiūros informacinės sistemos (GERVIS) dalį, kuri leis susipažinti su viešąja geležinkelių infrastruktūra kompiuterio ar išmaniojo įrenginio ekrane.

Valstybės valdomos akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka yra geriausiai apmokamas valstybinės valdomų įmonių vadovas Lietuvoje. Panašu, kad šios pozicijos jis neužleis ir toliau, mat, nepaisant bendrovės rezultatų, jo darbo užmokestis auga kaip ant mielių.

Valstybės valdoma žlunganti laivybos bendrovė „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) trečiadienį turi kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Susisiekimo ministras teigia, kad tai yra paskutinis terminas Klaipėdos įmonei tai padaryti pačiai, antraip bankrotą inicijuos pagrindinė akcininkė Susisiekimo ministerija. „Sprendimas iš esmės yra priimtas. Įmonės stebėtojų taryba ir valdyba įpareigojo „Lietuvos jūrų laivininkystę“ kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Prieš skelbiant oficialius pusmečio rezultatus, AB „Lietuvos geležinkeliai“ iš operatyvinių skaičių jau mato krovinių vežimo mažėjimo tendencijas, tačiau pelną prognozuoja didesnį nei 2014 m. pirmąjį pusmetį. Tranzitas į Karaliaučiaus sritį iš Rusijos, palyginanti su 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 18 % - 1 mln. tonų, kurie sumažino bendrovės pajamas 6,6 mln. EUR. Didžiausi neigiami pokyčiai stebimi naftos ir jos produktų pervežimuose - jie krito 23 %, arba 0,4 mln.

Lietuvos verslas turės naujų galimybių gabenti krovinius tarp Klaipėdos ir Vilniaus. Specialus konteinerinis traukinys „VIT EKSPRES“ jau artimiausiu metu iš Klaipėdos uosto konteinerių terminalų pradės reguliariai kursuoti į Vilniuje pastatytą Viešojo logistikos centro intermodalinį terminalą. Šią savaitę vykdyti bandomieji „VIT EKSPRES“ vežimai buvo sėkmingi. Planuojama, kad naujasis traukinys tarp Klaipėdos ir Vilniaus kursuos du kartus per savaitę, o ateityje galės vykti ir dažniau.

 Lietuva nesuinteresuota liberalizuoti krovinių vežimo geležinkeliais rinkos, nes tai leistų į ją ateiti Rusijos ar kitų šalių vežėjams ir kiltų grėsmė šalies nacionaliniam saugumui. Be to, dėl jų veiklos galėtų sumažėti krovinių srautas į Klaipėdos uostą, teigia susisiekimo ministras. Rimantas Sinkevičius mano, kad atverti rinką reikėtų, kai stabilizuosis geopolitinė padėtis.

 „Lietuvos geležinkeliai“ šiomis dienomis iš Rusijos gavo telegramą, kurioje pranešama, kad nuo šiol nebus praleidžiami tranzitu per Baltarusiją į Muitų sąjungos ir Azijos šalis vykstantys traukiniai, gabenantys maisto produktus. „Lietuvos geležinkelių“ Krovinių vežimo direkcijos direktorius Stasys Gudvalis sakė, kad pailgės tranzito maršrutas, o kartu pakils krovinių gabenimo kaina.

Žinių radijas Krovinių vežimas į Rusiją geležinkeliais yra viena iš alternatyvų ekspeditoriams, krovininiams automobiliams stringant pasienyje. Ar Rusija neapribos geležinkeliais vežamų krovinių srauto, gal jau yra pirmųjų tokio ribojimo ženklų? Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos prezidentas Tautginas Sankauskas „Žinių radijo“ laidoje „Žaliavų rinkos pulsas" sakė girdėjęs, jog tokie suvaržymai bando „persikelti“ ir į geležinkelius: „Kol kas tai tik gandai, ne oficia...

Lietuvos geležinkelių saugumas yra vienas didžiausių Europoje, skelbia Europos geležinkelių agentūra. Pagal didelių eismo įvykių geležinkeliuose skaičių Lietuva užėmė 8 vietą - šalyje pernai įvyko 24 eismo įvykiai (2 mažiau nei užpernai), rodo Europos geležinkelių agentūros duomenys.

 Ruošiantis įgyvendinti milijardinės vertės transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projektą, daugiausiai ginčų sukėlusi atšaka iš Kauno į Vilnių, kaip parodė tyrimas, būtų ekonomiškai naudinga ir kainuotų apie 850 mln. eurų (2,935 mlrd. litų). Susisiekimo ministras sako, kad galutinę projekto kainą nulems rangos konkursai.

 Ant geležinių bėgių žūsta palyginti nedaug žmonių. Tokios nelaimės Lietuvoje nuo 2014 metų sausio 1 d. iki rugsėjo 4 d. nusinešė vienuolika gyvybių. Tačiau labai didelė dalis automobilių ir traukinių susidūrimų baigiasi itin tragiškai. Pati pavojingiausia vieta – geležinkelių pervažos. Pavyzdžiui, 2012 m. visoje ES jose įvyko 573 įvykiai, per kuriuos žuvo 373 žmonės. Lietuvoje 2012 metais geležinkelio pervažose žuvo 3 žmonės, 2013 metais – 5 žmonės.

Savo geležinkelius atnaujinantys latviai investuoja į naujų kelių tiesimą, modernias traukinių eismo valdymo sistemas bei šiuolaikišką duomenų perdavimo tinklą. Prie Latvijos geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo prisidės ir Lietuvos bendrovės FIMA antrinė įmonė Latvijoje SIA FIMA. Jos komanda dalyvauja atnaujinant Liepojos geležinkelio stoties infrastruktūrą bei modernizuojant pagrindinį Latvijos geležinkelių duomenų perdavimo tinklą, sakoma FIMA pranešime.

Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas šiandien Prahoje Kinijos–Centrinės ir Rytų Europos šalių investicijų forumo dalyviams pristatė Lietuvos siūlymą sujungti Rytų Europos ir Azijos geležinkelius ir siekti, kad Lietuva būtų bendro Eurazijos geležinkelių logistikos tinklo – Naujojo šilko kelio – dalis. „Lietuvai labai svarbi transeuropinio transporto tinklų plėtra.

Pasibaigus ilgoms deryboms panašu, kad europinės vėžės geležinkelio projektas „Rail Baltica 2“ pagaliau pasiekė lūžio tašką. Drąsiai galima šį projektą vadinti amžiaus statyba ir be jokios ironijos. Kodėl? Vien atkarpai nuo Lenkijos sienos iki Talino tiesti investuojama 3,5 milijardo eurų. Uždirba statytojai, atsiranda nauja tansporto arterija. Pagaliau tai pirma rimta geležinkelio Lietuvoje plėtra, kokios Lietuvoje nebuvo ir sovietmečiu.

Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitoje teigiama, kad Europos transporto priemonių išmetami oro teršalai sudaro ketvirtadalį Europos Sąjungos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Didelę dalį šių dujų į aplinką išmeta sunkvežimiai, transportuojantys prekes po visą pasaulį. Augant vartojimui – didėja pervežamų prekių kiekiai, o tuo pačiu ir CO2. Klimato kaita – viena svarbiausių ES sričių, bendri aplinkos apsaugos standartai galioja visoms šalims narėms.

Šešeri metai, beveik 3 milijardai litų ir 22 projektai – tai, panaudodama 2014–2020 m. laikotarpio Europos Sąjungos paramos lėšas, numato įgyvendinti AB „Lietuvos geležinkeliai“. Sklandesniam darbų vykdymui geležinkelių bendrovė ketina efektyviau panaudoti savo antrinių įmonių gamybinius išteklius.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Dalį pernai sumažėjusio tarptautinių krovinių srauto „Lietuvos geležinkeliai“ tikisi kompensuoti veždami daugiau konteinerių ir vietos krovinių. Tačiau beveik vien iš krovinių vežimo gyvenanti valstybės įmonė nesitiki, kad padėtis krovinių rinkoje šiemet keisis į gerąją pusę. Pernai „Lietuvos geležinkeliai“ pervežė 48 mln. tonų krovinių, tačiau bendras jų srautas krito daugiau nei 2,5 proc.

 Teisėsaugos pareigūnams pernai rudenį pradėjus tyrimą dėl, kaip manoma, neskaidrių bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir jos antrinės saugos paslaugų įmonės „Gelsauga“ konkursų, iš pastarosios vadovo posto atleistas Vilius Žilionis. Naujuoju „Gelsaugos“ vadovu paskirtas buvęs jo pavaduotojas Algimantas Songaila. Tai BNS patvirtino „Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Vidmantas Gudas. „Galiu patvirtinti šią informacija.

Vežėjai automobilių keliais jau turi galimybę rinktis – leisti ilgas naktis pasienio patikros punktuose arba pasinaudoti nauja geležinkelių paslauga ir vilkikus su puspriekabėm į Baltarusiją gabenti gerokai greičiau. Naujajam AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Baltarusijos geležinkelių projektui suteiktas simbolinis „Nemuno“ pavadinimas. Projektas „Nemunas“ – kontreilerinis traukinys, ant kurio specialių platformų gali būti gabenami vilkikai su puspriekabėmis.

„Lietuvos geležinkeliai“, nuo šių metų gegužės 26 d. maršrute Vilnius–Minskas–Vilnius pradėjusi eksploatuoti naujus dyzelinius traukinius, per pastaruosius du mėnesius tarp dviejų valstybių sostinių jau pervežė daugiau kaip 23 tūkst. keleivių. Šis tarptautinis maršrutas bendrovei buvo pelningas – per du mėnesius gauta apie 360 tūkst. litų pelno. Maršrutu Vilnius–Minskas–Vilnius du kartus per dieną kursuoja nauji šiuolaikiški dyzeliniai traukiniai PESA 630M, pagaminti Lenkijoje.

  Indrė Urbaitė, LRT radijo naujienų tarnyba, LRT.lt Šių metų grūdų derliui pervežti bus pasitelkta daugiau kaip pusantro tūkstančio vagonų. Pasak bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, dalį grūdvežių tikimasi gauti iš kitų šalių. Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ teigia, kad grūdams gabenti turi daugiau kaip tūkstantį vagonų. Dar apie 500 ketinama gauti iš Baltarusijos ir Ukrainos. Pasak įmonės, su grūdų augintojais ir perdirbėjais dėl pervežimo tvarkos sutarta dar prieš javapjūtę.

  Ketvirtadienį Vyriausybės pasitarime nuspręsta, jog valstybės įmonė ,,Lietuvos geležinkeliai“ į valstybės biudžetą perves apie 30 mln. litų dividendų iš už 2012 metų paskirstytino pelno.   ,,Lietuvos geležinkeliai turėtų susimokėti 21,5 proc. dividendų valstybės iždui. Visos likusios sumos turi būti nukreiptos į ,,Rail Baltica” projekto įgyvendinimą”, - žurnalistams sakė premjeras Algirdas Butkevičius. Iš viso ,,Lietuvos geležinkeliai” (LG) pernai uždirbo 130 mln.

Per penkis šių metų mėnesius Lietuvos geležinkeliais pervežta daugiau nei 1,9 mln. keleivių arba 4,5 proc. daugiau nei tą patį laikotarpį praėjusiais metais. „Vykdoma keleivių lojalumo programa, taikomos nuolaidos bei organizuojamos akcijos džiugina rezultatais – žmonės vis dažniau keliauja traukiniais.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ vasaros sezono metu traukinio Vilnius–Trakai–Vilnius keleivius veš iki pat Akmenos ežero kranto. Nuo birželio 1 d. Trakų geležinkelio stotyje keleivių lauks specialus autobusas, kuris visais vasaros savaitgaliais – šeštadieniais ir sekmadieniais – veš poilsiautojus per miesto centrą į paplūdimį bei atgal. Autobuso bilietas Vilniaus geležinkelio stotyje kainuos 1 litą į vieną pusę. Bilietą bus galima įsigyti ir autobuse – tuomet jis kainuos 1,20 Lt į vieną pusę.

Praėjusią savaitę AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Fegda“ pasirašė Kauno viešojo logistikos centro (VLC) intermodalinio terminalo rangos darbų sutartį. Pasak specialistų, naujasis terminalas paskatins ypač spartų ekonominį Kauno regiono augimą. Kliūtys įveiktos Kauno VLC projektas yra pripažintas svarbiu valstybės ekonomikai, o AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra Vyriausybės įpareigota jį įgyvendinti.

2013 m. kovą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale krovinių perkrauta 10,6 proc., oro uostuose – 27,8 proc. daugiau nei tą patį mėnesį pernai, praneša Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis išankstiniais duomenimis. Geležinkelių transportu 2013 m. kovą krovinių vežta 1 proc. daugiau, o Lietuvos oro bendrovių lėktuvais – 13,8 proc. mažiau nei 2012 m. kovą. 2013 m. kovą palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, į šalies oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 0,9 proc.

Naujas Lietuvos susitarimas su Rumunija leis Lietuvai traukiniais priartinti Aziją prie Europos. Praėjusią savaitę prie Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos geležinkelių projekto „Vikingas“ prisijungė Rumunija.

Išankstiniais duomenimis sausį Lietuvos geležinkeliais keliavo 412 tūkst. keleivių, arba 9,2 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012 m. Maršrutu N.Vilnia–Vilnius–Kaunas–N.Vilnia praėjusį mėnesį vyko apie 109 tūkst. keleivių, arba 15 proc. daugiau nei 2012 m. sausį. Keliavusiųjų maršrutais Vilnius-Ignalina-Turmantas-Vilnius bei Vilnius-Kena-Vilnius taip pat buvo atitinkamai 12 ir 20 proc. daugiau. Džiugina ir toliau augantis keliaujančiųjų tarp Vilniaus ir Minsko (Baltarusija) skaičius.

2003-iųjų vasarį maršrutu Iljičiovskas-Kijevas-Minskas-Vilnius-Klaipėda ir atgal kursuoti pradėjęs konteinerinis traukinys „Vikingas" per dešimtį metų nuvažiavo apie 2,3 mln. kilometrų ir pervežė daugiau nei 300 tūkst. TEU (sąlyginis konteineris), arba daugiau nei 4,8 mln. tonų krovinių. „Vikingas" yra bendras Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos geležinkelių projektas, sujungiantis Baltijos ir Juodąją jūras. Visas maršrutas (1734 km) įveikiamas per 52 val.