Europos Sąjunga

Minime ir pagerbiame žuvusius, sužalotus ir išlikusius Apvaizdos apsaugotus to nakties mūšio nugalėtojus. Minime juos apgintoje, išlikusioje ir vėl nemažą vingiuotą kelią nuėjusioje Lietuvos valstybėje – bet ir nevisai paprastomis aplinkybėmis. Kaip žinote, jei skaitote laikraščius, Andrius Kubilius sukėlė pasaulinę krizę. Padarė tai reikiamai nepasitaręs, negavęs kažkurios profsąjungos leidimo. Nors tai būtų užtrukę keletą mėnesių, reikėjo eiti kalbų ir pataikavimų, o ne sprendimų keliu.

Beveik savaitę rusiškų dujų negavę Rytų ir Vidurio Europos gyventojai antradienį pagaliau atgaivino viltį vėl įsižiebti žydrąsias liepsneles. Europoje tarsi atšilo. Tokį atšilimą lėmė ne staiga pagerėję Rusijos ir Ukrainos santykiai, o Europos Sąjungos įsikišimas sprendžiant vos ne kasmet pasikartojančią ir Vakarams ypač skaudžią problemą.

Gruodį Lietuvoje viešėjęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka, duodamas interviu „Lietuvos žinioms“, atsakė ir į klausimą, ar Ukrainai nevertėtų labiau remti senuosius Krymo gyventojus totorius, siekiant, kad Kryme nepasikartotų Pietų Osetijos scenarijus, nes Rusija jau dalija ten gyvenantiems savo tautiečiams Rusijos pasus.

Šitaip tvirtino Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Rūta Vainienė, iš dienraščio „Respublika“ žurnalisto sužinojusi, jog Vyriausybė delsia patvirtinti priemonių planą spaudai paremti vien dėl to, kad esą Europos Sąjunga (ES) tuomet vers skirti paramą ir kitoms verslo sritims. Nuo žaibiškų valdžios sprendimų kelti mokesčius kitos verslo šakos nukentėjo viengubai ar dvigubai, o žiniasklaidai, tarp jų ir spaudai, buvo suduotas keliagubas smūgis.

Irane gruodžio mėnesį akmenimis buvo užmėtyti 2 svetimoteriavimu kaltinti vyrai, tuo tarpu trečias nuteistasis sugebėjo pabėgti vykdant bausmę, Irano teismo pareiškimą cituoja Laisvosios Europos radijas. Europos Sąjunga ir Jungtinės Tautos kritikuoja Iraną už tai, kad šis vis dar naudoja mirties bausmę užmėtant akmenimis. Tiesa, net pati Irano valdžia yra oficialiai rekomendavusi atsisakyti tokių bausmių. Paskutinis iki tol žinomas užmėtymas akmenimis buvo įvykdytas 2007 metais.

Lietuvos nenoras uždaryti Ignalinos atominę elektrinę ir importuoti daugiau dujų iš Rusijos veda šalies santykius su Europos Sąjunga į aklavietę. Apie energetinį saugumą ir būsimą Visagino atominę elektrinę – premjero Andriaus Kubiliaus interviu „Euronews“. - Ministre pirmininke, ką Lietuva darys su Ignalina? Ar Jūsų šalis laikysis įsipareigojimo, priimto per derybas stojant į Europos Sąjungą, ir uždarys atominę elektrinę? - Mes esame gana tikri, kad ateityje kartu su ES, kartu su Komisija m...

Nutrūkus rusiškų dujų tiekimui į Europą, Slovakija vėl įjungia vieną Jaslovsko atominės elektrinės reaktorių, kad išvengtų galimo elektros energijos trūkumo dėl dujų krizės. Apie panašius veiksmus prabilo ir Bulgarija. „Respublika“ nutarė pasidomėti, ar Lietuvą galėtų ištikti panašus likimas. „Ši krizė labai aiškiai parodė, su kokio masto energetinio saugumo problemomis šiandien gali susidurti bet kuri Europos Sąjungos valstybė.

Ką Jūs manote apie Izraelio veiksmus Gazos ruože? Jean Ziegler: Gazos ruožo plotas – 363 kv. km, o jame gyvena 1,5 milijono gyventojų, tad Gaza yra viena iš tankiausiai apgyvendintų vietų pasaulyje. Dėl to masiniai bombardavimai reiškia neišvengiamas skerdynes. JTO teigimu Izraelis pažeidė tarptautinės ir humanitarinės teisės normas.

Europos Komisija (EK) ragina Rusiją bendradarbiauti tiriant su 1991 metų sausio 13-osios įvykiais susijusias bylas. „Reiškiame užuojautą dėl tragiškų žūčių per 1991 metų įvykius ir pripažįstame, kad dėl tų įvykių dar vykdomi baudžiamieji tyrimai. Europos Komisija ragina Rusiją veiksmingai bendradarbiauti, kad teismai galėtų patenkinamai išspręsti iki šiol nebaigtas bylas“, - BNS pirmadienį sakė EK atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriaus vadovas Jurgis Vilčinskas.

Dėl dujų konflikto su Ukraina „Gazprom“ netenka 120 mln. JAV dolerių per dieną, sekmadienį pranešė Rusijos verslo laikraštis „Vedomosti“. Naujųjų metų išvakarėse Rusijai ir Ukrainai nepavyko susitarti nei dėl Kijevo skolų, nei dėl dujų tiekimo 2009-aisiais. Dėl to Rusija iš pradžių sumažino, o po to ir visai nutraukė dujų tiekimą per Ukrainą Europos Sąjungos vartotojams. „Gazprom“ apkaltino Ukrainą vogus Europai skirtas dujas.

Lietuva siūlo du atstovus į ES ekspertų misiją dujų tranzitui iš Rusijos per Ukrainą stebėti, teigia Užsienio reikalų ministerija (URM). URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento laikinasis direktorius Rolandas Kačinskas BNS penktadienį sakė, kad Lietuvos dujininkų asociacija kartu su Lietuvos energetikos institutu į stebėtojų misiją nominavo 2 kandidatus iš Lietuvos. „Patvirtinus jų kandidatūras, bus pateikta papildoma informacija.

Kasmetinis Rusijos ir Ukrainos ginčas dėl dujų tiekimo tampa grėsmingas Konfliktai dėl dujų tarp Rusijos ir Ukrainos prasiverždavo kiekvienų pastarųjų trejų metų pabaigoje. Taigi, kai Rusija pirmąją Naujųjų metų dieną Ukrainai nutraukė dujų tiekimą, naujienos nepateko į pirmuosius laikraščių puslapius. Europos Sąjunga, kuri ketvirtadalį savo dujų importuoja iš Rusijos, stebėjo, kaip abi pusės keičiasi kaltinimais, bet stengėsi į konfliktą nesikišti, laikydama tai paprasčiausiu techniniu ginču.

Vakar paaiškėjo, kad energetikos jungčių planą aplink Baltijos jūrą esančių valstybių vadovai turėtų patvirtinti šių metų liepą. Tuo tarpu „Respublikos“ kalbinti energetikos ekspertai projektą vadina utopija.

Latvijos karo muziejuje atidaroma Lietuvos tūkstantmečio programos paroda „Lietuva: kultūra ir istorija“. Paroda, pasak jos rengėjų, aprėpia mūsų valstybės raidos tūkstantmetę istoriją, išryškina pagrindinius politinius įvykius ir iliustruoja juos to meto ryškiausiais kultūros akcentais. Parodoje latvių kalba lankytojas atras tūkstančio metų trukmės pasakojimą apie Lietuvą, susipažins su svarbiausiais Lietuvos istorijos įvykiais, kultūriniais procesais.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ pasiekė susitarimą su Europos Sąjunga dėl nepriklausomų stebėtojų siuntimo į Ukrainą. Stebėtojai esą prižiūrės, kaip Ukraina vykdo įsipareigojimus užtikrinti dujų tranzitą į Europą, teigia „Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris. Ukrainos kompanija „Naftogaz“ jau kiek anksčiau yra pranešusi apie pritarimą priimti nepriklausomus stebėtojus. „Gazprom“ teigia dujų tiekimą atnaujinsiantis iš karto po to, kai stebėtojai pradės savo darbą.

Sausio 9 d., penktadienį, 15 val. Rygoje, Latvijos karo muziejuje (Latvijas Kara muzejs), atidaroma Lietuvos tūkstantmečio programos paroda „Lietuva: kultūra ir istorija“ (veiks iki sausio 25 d.). Kilnojamąją parodą parengė Lietuvos dailės muziejus, bendradarbiaudamas su Užsienio reikalų ministerija. Ji aprėpia mūsų valstybės raidos tūkstantmetę istoriją, išryškina pagrindinius politinius įvykius ir iliustruoja juos to meto ryškiausiais kultūros akcentais.

Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad Lietuva netoleruoja Rusijos veiksmų, nutraukiant gamtinių dujų tiekimą Ukrainai ir visai Europai. Jo teigimu, Lietuva nėra tikra, kad toks pat scenarijus nepasikartos ir jos atžvilgiu, todėl tikisi dar geresnio jos problemų supratimo Briuselyje. „Yra labai aiškios problemos - šių metų pabaigoje mes įsipareigoję uždaryti Ignalinos atominę elektrinę.

Vienas Latvijos gyventojas, kurio tautybė nenurodoma, interneto tinklalapyje Petitiononline.com pateikė pasiūlymą, raginantį Rusijos milijardierių Romaną Abramovičių pirkti jo valstybę. Šios „peticijos“ autorius nurodo, kad Latvija turi daug pranašumų. Jos gyventojai darbštūs ir nuolankūs, teritorija - ekologiškai švari, o prie jūros netrūks vietos, kur milijardierius galės švartuoti savo jachtas.

Europos Sąjunga trečiadienį paskelbė ultimatumą Rusijai per 24 valandas atnaujinti dujų tiekimą Europos vartotojams per Ukrainos teritoriją. ES reikalauja, kad dujų tiekimas būtų atnaujintas jau ketvirtadienį. Skelbiama, kad, Rusijai nutraukus dujų tranzitą per Ukrainą, su dujų trūkumu susidūrė 17 ES valstybių. Būtent ketvirtadienį vyks derybos tarp Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ ir Ukrainos dujų kompanijos „Naftogaz“ atstovų.

Europos Sąjunga turėtų dalyvauti sprendžiant Ukrainos ir Rusijos konfliktą dėl dujų tiekimo, nes tai padėtų užtikrinti visos ES energetinį saugumą, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. „Tai, kaip ES yra aptariamas šis klausimas rodo, kad Bendrija yra į jį įsigilinusi“, - BNS antradienį sakė sakė URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorius Rolandas Kačinskas.

Buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tony Blairas pareiškė, kad taiką Gazos ruože galima pasiekti per kelias dienas. Jo nuomone, tereikia uždaryti visus kelius, kuriais šiuo metu „Hamas“ grupuotė kontrabanda apsirūpina ginklais ir pinigais, skelbia „The Independent“. Savo ruožtu Izraelis ir toliau atmeta visus tarptautinės bendruomenės raginimus skelbti taiką ir tęsia puolimus, per kuriuos jau žuvo daugiau kaip 500 palestiniečių.

Aplinkosaugos ministras Gediminas Kazlauskas lrt.lt teigė, kad būsto neefektyvumas yra didžiausia Lietuvos gamtosauginė problema ir žada konstruktyvią Vyriausybės paramą. G. Kazlauskas sutiko, kad nemažai aplinkosauginių problemų reiktų spręsti pradedant nuo savęs, tačiau būtina pakeisti ir teisinę sistemą. Nors ministras perspėjo, kad galime „greitai sudeginti mūsų žemę“, jis kartu tikino, kad leidimas Lietuvai teršti daugiau nesugriaus pasaulio.

Jau kelerius metus tarptautiniu mastu kalbama apie tai, kad būtina ištraukti iš Baltijos jūros dugno nuskendusius žvejų tinklus, kurie sukuria vadinamąsias mirties zonas, bet iki šiol nieko nepadaryta. Niekas nesiima finansuoti tokio projekto. Tiesa, yra vilties, kad šiemet ledai pajudės. Kiek žvejų tinklų yra nuskandinta Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros dalyje - neaišku.

Vilniui įrodinėjant savo tūkstančio metų europietiškumą, Praha perėmė Europos Sąjungos vadžias, o Bratislava gavo Briuselio apsaugą savo finansams. Sausio 1 d. dar viena iš naujųjų ES narių, Slovakija, jau ketvirtoji, tapo euro zonos nare, o Lietuva, pirmoji iš tų dešimties  valstybių, kurios 2004 m. įstojo į Europos Sąjungą, pasigaminusi nacionalinių euro monetų pavyzdžius ir sudariusi sutartis nukaldinti 200 mln.

Rusijos valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom“ penktadienį pareiškė ieškosiąs kelių kaip išvengti priklausomybės nuo Ukrainos dujotiekių transportuojant dujas į Vakarų Europą, skelbia BBC. „Gazprom“ vadovo pavaduotojas Aleksandras Medvedevas teigė, jog Rusija ieškos alternatyvių kelių dujų tiekimui ir išreiškė viltį, jo Europos Sąjunga parems tokį žingsnį. „Gazprom“ ketvirtadienį nutraukė dujų tiekimą Ukrainai ir apkaltino šią šalį savinantis Europai skirtas dujas.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka žaidžia dvigubą žaidimą – siekia būti ir Rusijos, ir Vakarų Europos partneriu bei sąjungininku. Buvęs sovietinio kolektyvinio ūkio vadovas gerai žino, kad sočiausiai gyvena tas veršelis, kuris žinda dvi karves. Tačiau, atmetus ironiją, reikia pripažinti, kad A. Lukašenka yra geras politikas – ne tik Baltarusijos, bet ir didesnio regiono mastu.

Lietuvos ketinimams bent keleriems metams pratęsti Vakaruose nesaugia laikomos Ignalinos jėgainės darbą galėjo sutrukdyti ir Prancūzijos interesai palaikyti atsigaunantį Europos branduolinį sektorių, kuriame veikia vienintelė reaktorių gamintoja - Prancūzijos „Areva“. Tokios galimybės neatmeta Vyriausybės derybininkas Aleksandras Abišala, siekęs pratęsti Ignalinos atominės elektrinės (AE) darbą.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas tikisi, kad Baltarusija pasinaudos jai suteikta galimybe suartėti su Europos Sąjunga, puoselės atvirą pilietinę visuomenę ir diegs demokratinius valstybės valdymo principus.

Euroskepticizmu pasižymintis analitinis institutas „Open Europe“ pareiškė, kad Europos Sąjunga kasmet „propagandai“ išleidžia 2,4 mlrd. eurų. Kaip propagandą institutas įvardijo įvairias universitetų stipendijas, užsakomuosius straipsnius, pamfletus, balionus ir kitą ES atributiką. Be to, pabrėžiama, kad brangiai kainavęs ES internetinis kanalas „EU Tube“ kol kas pritraukė tik 7 391 prenumeratorių.

Kanados lietuvis, vadybos ir ekonomikos mokslų daktaras Valdas Samonis analizuoja pasaulinės finansinės–ekonominės krizės priežastis ir bando pažvelgti kas artimiausioje ateityje laukia pasaulio ir Lietuvos. Kas ir kaip atsitiko? Prieš ateinant į valdžią prezidentui George‘ui Bushui, JAV ekonomika vystėsi tampriai, buvo gana stabili, šalies biudžetas – teigiamas. Šiandien JAV – gilioje finasinėje-ekonominėje krizėje, kokios nebuvo nuo pat 1933 m. Didžiosios depresijos.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas po Kalėdų pirmųjų vizitų vyks į Ukrainą, Gruziją ir Baltarusiją. Penktadienį per oficialų vizitą Ukrainoje V.Ušackas su Ukrainos prezidentu Viktoru Juščenka, premjere Julija Tymošenko ir užsienio reikalų ministru Vladimiru Ogryzka aptars NATO metinės nacionalinės programos įgyvendinimą, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas po Kalėdų pirmųjų vizitų vyks į Ukrainą, Gruziją ir Baltarusiją. Penktadienį per oficialų vizitą Ukrainoje V.Ušackas su Ukrainos prezidentu Viktoru Juščenka, premjere Julija Tymošenko ir užsienio reikalų ministru Vladimiru Ogryzko aptars metinės nacionalinės programos įgyvendinimą, pranešė Užsienio reikalų ministerija. Šią programą, kuri padės Ukrainai siekti narystės NATO, Kijevui pasiūlyta gruodžio pradžioje per NATO ministrų susitikimą.

Pirmieji dvišaliai susitikimai, numatyti užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko artimiausių savaičių vizitų darbotvarkėje, planuojami Kijeve, Tbilisyje ir Minske.

7,5 mlrd. eurų paramą Latvijai teiks Europos Sąjunga, Tarptautinis Valiutos fondas ir Šiaurės Europos šalys. Parama skirta finansų krizei įveikti, tačiau Latvija turės laikytis griežto taupymo plano, kad išlaikytų lato stabilumą. Sutarčiai dėl paskolos Latvijai TVF taryba turėtų galutinai pritarti iki šių metų pabaigos.

Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas penktadienį susitikęs su Rusijos ambasadoriumi Lietuvoje Vladimiru Čchikvadze pažymėjo, jog Vilnius santykiuose su Maskva sieks konstruktyviai principingo bendradarbiavimo bei žada ypatingą dėmesį skirti Kaliningrado sričiai. V. Ušackas diplomatui sakė, jog Lietuva plėtos abipusiškai naudingus ekonominius ir kultūrinius mainus, sieks dialogo, remdamasi demokratinėmis vertybėmis ir teisingumu, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus priėmė Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje (ES) vadovą Rytį Martikonį, ambasadorių Vokietijoje Evaldą Ignatavičių ir ambasadorių Čekijoje Osvaldą Čiukšį. Lietuvos vadovas su ambasadoriais aptarė Čekijos pirmininkavimo Europos Sąjungai prioritetus.

Pasak Lietuvos atstovo Europos Parlamente Vytauto Landsbergio, Europos Sąjungą būtina toliau kurti kaip energetinę sąjungą, statant vidines energetines jungtis tarp valstybių narių.

Gilioje ekonominėje krizėje skendinti Latvija antradienį sulaukė paskolų iš Švedijos ir Danijos centrinių bankų. Skelbiama, kad paskolų vertė siekia 500 mln. eurų. Be to, Latvija vis dar laukia atsakymo ir iš Tarptautinio valiutos fondo, į kurį kaimynai kreipėsi lapkričio mėnesį. TVF teigia, kad jų pagalbos paketas Latvijai bus paruoštas dar iki Kalėdų. Galiausiai tikimasi, kad savo pagalbos paketą šaliai suteiks ir Europos Sąjunga.

Apie dabartinių sunkumų priežastis ir apie galimus būdus su jais kovoti bei kai kuriuos kitus situacijos Lietuvoje aspektus „Respublika“ kalbasi su prezidentu Algirdu Brazausku Paprašytas įvertinti dabartinę Vyriausybę A.Brazauskas sakė atsakymą duosiąs tik tada, kai ji pradės dirbti: „Vyriausybė dar nedirba, kada ji padirbės tris mėnesius ar, kaip visi mėgstame sakyti, 100 dienų, tada paskambinkite man ir aš pasakysiu, kaip vertinu dabartinę Vyriausybę“. Kalbai pasisukus apie naujosios Vyri...

Artėjant gruodžio 31-ajai, 25-osioms Ignalinos atominės elektrinės pastatymo metinėms ir drauge paskutiniesiems jos gyvavimo metams, po pralaimėto referendumo kiek aptilę jėgainės išsaugojimo šalininkai vėl kyla į kovą.

Antrą dieną vykstančioje Europos Vadovų Tarybos sesijoje šiandien buvo priimti sprendimai dėl energetikos ir klimato kaitos paketo bei Europos ekonomikos atgaivinimo plano. Europos Vadovų tarybos sesijoje dalyvavę Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir ministras pirmininkas Andrius Kubilius palankiai įvertino šį susitarimą. Premjeras Andrius Kubilius BNS patvirtino, kad Vadovų Taryba pritarė visiems Lietuvos prašymams ir pasiūlymams.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, dalyvaudamas Europos verslo Rusijoje asociacijos susitikime, pareiškė, kad artimiausiu metu pasauliui nepavyks visiškai atsisakyti branduolinių ginklų. Tiesa, jis pridūrė, kad Rusija ir JAV turi veikti kartu ir toliau mažindamos savo branduolinius arsenalus. Be to, S. Lavrovo teigimu, būtina susitarti dėl dokumento, kuris pakeistų Rusijos ir JAV sutartį dėl strateginės ginkluotės sumažinimo.

Rusija yra susirūpinusi Gruzijos veiksmais, keliančiais įtampą Kaukaze, tačiau jokiu būdu nesirengia vykdyti invazijos į šią šalį, trečiadienį pareiškė Rusijos armijos generalinio štabo viršininkas generolas Nikolajus Makarovas. „Mes neturime ir niekada neturėjome jokių invazijos į Gruziją planų. Žiniasklaidos pranešimai, kad Rusija jau kitą pavasarį planuoja surengti karinę akciją prieš Gruziją, neturi jokio pagrindo“, - teigė generolas.

Europos Sąjunga trečiadienį atmetė Gruzijos pasiūlymą paversti dabartinę šalyje veikiančią neginkluotų stebėtojų misiją karine taikos palaikymo misija, skelbia PAP. „ES jau vykdo savo misiją ir tai yra stebėtojų misija“, – teigė ES užsienio politikos vadovas Javieras Solana.

Europos Sąjunga per trejus metus suplanavo uždrausti tradicines kaitrines lemputes. Tokiu būdu norima taupyti energiją ir mažinti dujų emisijas. Daugumą ES parduodamų elektros lempučių yra tokios, kokias 1879 metas išrado Thomas Edisonas. Iki 2012 metų jas privaloma tvarka pakeis energiją taupančios lemputės. Tokį sprendimą patvirtino ES-gos energetikos ministrai, posėdžiavę Briuselyje.

Tai, kas iki šiol  buvo išsakoma už uždarų valdžios kabinetų durų, praėjusią savaitę tapo viešu dalyku. Didžiųjų Lietuvos politinių partijų užsienio politikos strategai turi skirtingus požiūrius į Europos Sąjungos santykius su Rusija bei kitus svarbius užsienio politikos klausimus. Visų pirma, taktiką ir strategiją Europos Sąjungos viduje bei išorės jėgų poveikį posovietinėse valstybėse, kurias Europos Sąjunga vadina naujomis kaimynėmis, o po Komisijos sprendimo ir Rytų partnerėmis.

Po NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo paaiškėjo, jog pamažėle bus atnaujinamos neformalios derybos su Rusija. NATO ir Rusijos santykiai atšalo, kai Rusija dideliu kariniu kumščiu smogė Gruzijai. Tie agresyvūs veiksmai įsirėžė ir į pasaulinius tarptautinius santykius – Rusija imama suvokti kaip nenuspėjamas partneris, kuris savo problemas linkęs spręsti vis atviriau rodomu agresyvumu bei šantažu.

Rusijos santykiai su Europos Sąjunga yra tokie komplikuoti, kad juos sunku būtų paaiškinti taikant kokią nors geopolitinę schemą. Visų pirma (ne tik dabartinei Rusijai) Europos Sąjunga yra mįslingas darinys – tai ne valstybė, bet ir ne valstybių federacija. Ir su šiuo visiškai nauju dariniu priverstas susidurti dažnai XIX amžiaus politinėmis kategorijomis mąstantis Rusijos politinis elitas. Abipusių santykių išvengti neįmanoma.

Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (toliau LŽLEK) pateikė žmogaus teisių nepaisančias ir šališkas išvadas prokuratūrai, atliekančiai ikiteisminį tyrimą. Taip teigia knygą „Sodoma ir Gomora“ vertinę 12 nepriklausomų ekspertų, tarp jų – mokslininkai, Lietuvos universitetų atstovai, gydytojai, psichologai, teisininkai ir žurnalistai.