7,5 mlrd. eurų paramą Latvijai teiks Europos Sąjunga, Tarptautinis Valiutos fondas ir Šiaurės Europos šalys.
Parama skirta finansų krizei įveikti, tačiau Latvija turės laikytis griežto taupymo plano, kad išlaikytų lato stabilumą.
Sutarčiai dėl paskolos Latvijai TVF taryba turėtų galutinai pritarti iki šių metų pabaigos.
Nuo vartojimo šuolio ir kreditų bumo – prie suveržto diržo
Prie žlugimo ribos atsidūrus antram pagal dydį šalies bankui „Parex“, kurį vyriausybei teko nacionalizuoti saugant nuo bankroto, Latvijos vyriuasybė kreipėsi paramos į tarptautines organizacijas.
Ryga tvirtino, kad gaunamos pagalbos skaičiai bus paskelbti tik tuomet, kai paskola bus oficialiai garantuota.
Europos Sąjunga suteikia Latvijai kiek daugiau negu 3 mlrd. eurų paskolą, Tarptautinis Valiutos fondas – kiek daugiau negu 2-ejiems metams skolina 1 mlrd. 700 mln. eurų, beveik 2 mlrd. eurų skiria Švedija, Danija, Suomija ir Norvegija.
Šiaurės Europos šalys prisideda prie Latvijos ekonomikos gelbėjimo, nes Skandinavijos bankai yra daug investavę į Baltijos šalis, todėl jie smarkiai nukentėtų, jeigu Latvijos, Lietuvos arba Estijos ekonomika smarkiai smuktų. Mažesnes paskolas suteiks ir Pasaulio Bankas bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas.
Kai kurie TVF pareigūnai siūlė Latvijai devalvuoti latą vietoje skausmingo biudžeto subalansavimo, bet Seimas priėmė taupymo planą, o vyriausybė pabrėžė stabilią valiutą laikanti kertiniu ekonomikos akmeniu – esą pastovus euro ir lato santykis padės šaliai tapti euro zonos nare 2012.
Pagal antikrizinį planą mažės gyventojų pajamos, valstybės biudžeto išlaidas Latvijos vyriausybė kitais metais įsipareigoja mažinti milijardu latų.
Bendras paskolų paketas sudarys apie 35 proc. Latvijos bendrojo vidaus produkto. Jo augimas prognozuojamas tik 2011 metais. Ši prognozė – ryškus kontrastas su ankstesniais metais fiksuotu dviženkliu Latvijos ekonomikos augimu.
Jolanta Paškevičiūtė
