Europos Sąjunga

Prieš metus paskelbtos Kosovo nepriklausomybės pripažinimas poveikio Lietuvai neturėjo, sutaria politologai. Tačiau vertinant šį įvykį platesniame tarptautinių santykių kontekste jų nuomonės išsiskiria. Kosovo parlamentas nepriklausomybės nuo Serbijos deklaraciją priėmė 2008 metų vasario 17 dieną. Gegužės 6 dieną Kosovo valstybę pripažino Lietuvos Seimas.

Baltarusija dažnai vadinama paskutine Europos diktatūra. Ši valstybė iš tiesų valdoma autoritaristinio vadovo, o demokratiniai procesai Baltarusijoje yra greičiau įvaizdis, nei realybė. Europos Sąjunga nuolat siekia, kad ši šalis pasuktų demokratijos keliu. Vis dėlto Baltarusijos politinė sankloda, susiklosčiusi per pastaruosius 15 metų, nėra taip lengvai reformuojama. Tuo labiau, kad šią šalį valdo autoritarizmu pasižymintis prezidentas A. Lukašenka.

„A l’impossible nul n’est tenu“ – „niekas neprivalo įvykdyti to, kas neįvykdoma“, – teisingai skelbia prancūzų patarlė. Sprendžiant iš visko, kaip tik šia pragmatine išmintimi vadovaujasi Europa, gerokai sužvarbusi per Rusijos ir Ukrainos „dujų karą“. Iš tiesų net geriausiais laikais Europos Sąjungos šalys neturėjo objektyvios galimybės greitai ir iš esmės sumažinti savo energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Europos Sąjungos tarpininkų grupės sudarymas yra vienintelis kelias išspręsti teritorinius ginčus tarp Slovėnijos ir Kroatijos, pareiškė Slovėnijos ministras pirmininkas Borutas Pahoras. „Aš manau, kad šiuo momentu tai yra geriausias sprendimas, kurį aš matau. Nematau galimybių kitokiems sprendimams”, - praėjusį penktadienį užsienio žurnalistams teigė jis.

Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius pagrįstu pripažino Lietuvoje gyvenančio užsieniečio skundą dėl to, kad jam nesudaromos sąlygos čia atlikti lyties keitimo operacijos. Kontrolierius kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Algį Čapliką, ragindamas „dar kartą išanalizuoti šią problemą bei teikti savo siūlymus ir galimus sprendimus, kad ateityje būtų užtikrintos žmogaus teisės“. Savo pažymą R.Valentukevičius pateikė ir Seimo Sveikatos reikalų bei Žmogaus teisių komitetams.

Rusijos baimė Europoje yra perdėta. Būtent taip pareiškė buvęs Švedijos diplomatas, o dabar vienas iš įtakingiausių Rusijos ir Rytų Europos ekspertų Andersas Aslundas. Jo teigimu, Rusija dabar yra atsidūrusi kryžkelėje ir turi priimti esminius sprendimus, kurie įtakos jos santykius su Europos Sąjunga. „Vladimirui Putinui sekėsi, tačiau jis Rusijai padarė mažai, o jo režimas yra trapus. Tai reiškia, kad status quo nėra šios dienos galimybė. Rusija yra kryžkelėje. Yra iš esmės du pasirinkimai.

Paradoksas, bet Vilniuje, į kurį beveik neskraido lėktuvai, vyko tarptautinė konferencija „Vidurio Europos vieta ir vaidmuo kontinento istorijoje“, kas nejučia privertė suabejoti, ar Lietuva tikrai priklauso Vidurio Europai. Tačiau konferencijai pradėta ruoštis dar pernai, o Vidurio Europos mokslininkai nėra taip patogumų išpaikinti kaip vakariečiai, todėl atvyko visų pakviestų 10 šalių atstovai.

Programos „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) atžvilgiu vykdoma sąmoninga destruktyvi veikla, ketvirtadienį teigė šios programos projektų vykdytojai, komentuodami Kultūros ministerijos (KM) sprendimą perimti projektą į savo rankas.

Prahoje vykusiame Europos Sąjungos parlamentų Europos reikalų komitetų pirmininkų pasitarime išreikštas nerimas dėl ekonominės krizės įtakos Europos pagrindinėms laisvėms, ypatingai asmenų ir kapitalo laisvam judėjimui. Svarstyta, ar Europos Sąjunga gali rasti bendrą atsaką į kai kuriose valstybėse kylančią protekcionizmo bangą.

Gruzijos santykiai su Europos Sąjunga ir NATO atsidūrė aklavietėje. Kadaise itin dažni Gruzijos politikų vizitai Briuselyje pastaruoju metu tapo tikra retenybe, rašo Laisvosios Europos radijas. Vasario 4 dieną vicepremjero Giorgio Baramidzės vadovaujama delegacija buvo pirmoji, kuri šiemet apsilankė Briuselyje. ES ir NATO nusprendė daugiau nebeerzinti Rusijos ir atnaujino dialogą su Maskva. Šis dialogas buvo nutrūkęs po rugpjūtį vykusio Rusijos ir Gruzijos karo.

Praėjusį penktadienį Europos Sąjunga (ES) ir Rusija pabandė atnaujinti savo pašlijusius santykius, kurie nutrūko po Rusijos invazijos į Gruziją. Tačiau susitikimo metu vis dar buvo jaučiama įtampa, o abi pusės nevengė įgelti viena kitai. Europos Komisijos (EK) vadovas Jose Manuelis Barroso bei kiti devyni EK nariai susitiko su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu ir premjeru Vladimiru Putinu.

Vidaus reikalų ministerijoje yra parengtas užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje reglamentuojančio įstatymo projektas, kuriame siūloma įteisinti tarptautinėms konvencijoms prieštaraujančius dalykus - pavyzdžiui, apmokestinti užsienio jūrininkų išlipimą į krantą. Panašių kuriozų, susijusių su jūriniu sektoriumi, yra ir daugiau, todėl Lietuvos jūrininkų sąjunga ketina kreiptis į Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisiją ir prašyti pagalbos.

Kvalifikacijos tarnyba turi dalyti darbininkų kvalifikaciją liudijančius sertifikatus ir stebėti kokių specialistų reikia rinkai. Tam ankstesnė Vyriausybė numatė skirti 4 milijonus litų per metus, tačiau dabar svarstoma, ar tokia tarnyba apskritai reikalinga, praneša LNK „Žinios“. Tarnybos vadovas aiškina, kad tarnyba reikalinga, nes to reikalauja Europos Sąjunga. Saulėlydžio misija planuoja aiškintis, ar tarnyba nedubliuoja kitų institucijų veiklos.

Europos Sąjunga išreiškė rimtą susirūpinimą dėl Rusijos planų Pietų Osetijos ir Abchazijos separatistinėse respublikose kurti savo karines bazes. ES šiuo metu pirmininkaujanti Čekija pareiškė, kad toks Maskvos žingsnis būtų rimtas Gruzijos suverenumo ir teritorinio integralumo principo pažeidimas. O to ES esą leisti negali.

Visuomenė psichologiškai rengiama žiniai, kad Rusija neprivalo atlyginti sovietų okupacijos žalos Lietuvai. Nepasitarusi su istorikais, nepasiteiravusi visuomenės nuomonės, naujojo Lietuvos diplomatijos šefo Vygaudo Ušacko vadovaujama Užsienio reikalų ministerija (URM) vasario 5 d. rengiasi pompastiškai paminėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos (LDK) ir Maskvos kunigaikštystės diplomatinių santykių atkūrimo 515-ąsias metines.

„Balsas.lt“ savo tinklalapyje iš naujo pateikė penkerių metų senumo „Respublikos“ pirmo puslapio karikatūrą, dėl kurios „Respublikos“ vedlys Vitas Tomkus jau yra turėjęs nemalonumų su teisėsauga.

Serbija pareiškė esanti pasirengusi derėtis su Kosovo albanų lyderiais, kurie praėjusių metų vasario 17 dieną paskelbė vienašališką nepriklausomybės deklaraciją. Apie pasirengimą derėtis su Kosovo albanais prabilo provakarietiškų pažiūrų Serbijos prezidentas Borisas Tadičius. Jungtinės Tautos ir Europos Sąjunga teigia, kad derybos tarp Prištinos ir Belgrado gali įvykti kiek vėliau šį mėnesį.

Prieš porą metų britų visuomeninis transliuotojas BBC, remdamasis įvairių nevyriausybinių organizacijų duomenimis, paskaičiavo, kad per pastaruosius 15 metų kariniai konfliktai Afrikoje žemyno ekonomikai kainavo per 300 milijardų JAV dolerių. Beveik tiek pat, kiek pasaulis suteikė finansinės paramos. Bendras žuvusiųjų skaičius – per 10 milijonų žmonių.

Europos Sąjunga pirmadienį pažadėjo Afrikos Sąjungai skirti 300 mln. eurų paramą. Ši parama bus naudojama finansuoti taikdarių misijoms visame žemyne. Jau anksčiau Briuselis šiam tikslui yra paaukojęs 440 mln. eurų. Beje, pirmadienį Afrikos Sąjunga savo pirmininku metams išsirinko Libijos diktatorių Muammarą Gaddafį.

Europos Parlamento narė M. Starkevičiūtė supeikė valdančiųjų antikrizines priemones ir jas palygino su viešųjų ryšių akcija. Pasak politikės, ir biudžeto deficito, ir rinkos rizikingumo rodikliai Lietuvoje – normalūs, vertinant pagal dabartinę Europos finansinę situaciją. Tuo metu K. Glaveckas teigia, kad ekonominiai rodikliai gal ir būtų neblogi, jei ne sudėtingos sąlygos pasiskolinti. „Mažos šalys yra didelės krizės atsitiktinės aukos“, – teigia Margarita Starkevičiūtė.

Šeštadienį Kauno miesto savivaldybės didžiojoje salėje keletą valandų trukusi piliečių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų sueiga nusprendė įkurti visuomenės judėjimą ir „imtis konkrečių veiksmų prieš cinišką nepagarbų, jau daug metų trunkantį valdžios požiūrį į savo šalies piliečius“. Pirmiausia valdžios prašoma panaikinti“"nusikalstamas LEO LT bendrovės sutartis“ ir jos funkcijas perduoti naujai kuriamai Energetikos ministerijai.

Europos Sąjunga (ES) praėjusiais metais išleido 2.4 mlrd. eurų “šališkom informacinėm kampanijom”, siekiant “pareklamuoti save ir savo kuriamos “glaudžios sąjungos” tikslą”, tvirtinama, Britanijoje įsikūrusios analitinės organizacijos Atvira Europa (Open Europe), ataskaitoje.

Islandiją užklupusi finansinė krizė šią savaitę iš postų išvertė vyriausybę. Tačiau panašu, kad šis scenarijus gali pasikartoti ir kitose valstybėse. Žurnalas „Foreign Policy“ nusprendė pažvelgti, kurių pasaulio šalių artimiausiu metu gali laukti Islandijos likimas. Didžioji Britanija Ekonominė žala. Finansinė krizė Didžiojoje Britanijoje yra tokia aštri, kad sostinė Londonas tarptautinėje žiniasklaidoje jau spėjo užsidirbti ne itin malonią pravardę – Reikjavikas prie Temzės.

Kovoje su klimato kaita Europos Sąjunga (ES) numato svarbų vaidmenį prekybos anglies junginių išmetalų kvotomis sistemai. Prieš tarptautines derybas dėl kovos su klimato kaita parengtame pozicijos dokumente Europos Komisija pranašauja, kad ateityje visuotiniam atšilimui pažaboti reikalingos sąnaudos smarkiai didės ir 2020 m. pasaulyje per metus tam bus skiriama apie 175 mlrd. eurų. Daugiau nei pusės šių lėšų reikės besivystančiose šalyse, kaip antai Kinijoje ir Indijoje.

Darbo partijos narys, buvęs ūkio ministras Kęstutis Daukšys teigia, kad Lietuva pati turėtų imtis iniciatyvos ir viena statyti naują valstybinę atominę elektrinę (AE). Kaip jis šiandien sakė spaudos konferencijoje, tai esą būtų vienintelis teisingas būdas, kai bus uždaryta Ignalinos AE. Taip, anot Seimo Atominės energetiko komisijos nario, būtų išvengiama neaiškumų gaunant paramą iš Europos Sąjungos – lėšos nepatektų į privatininkų rankas, būtų išvengta didelių finansinių ginčų tarp valstybių.

Didelių finansinių sunkumų patiria ir kitos Europos oro linijų bendrovės, tačiau nė viena jų nepaliko savo keleivių likimo valiai kaip „Fly LAL“. Kad „Austrian Airlines“ bendrovė, kurios lėktuvai skraido ir į Vilnių, išgyvena sunkius laikus, buvo aišku jau pernai. Todėl pirmiausia jai nutarė padėti Austrijos vyriausybė, nes šiai nekilo įtarimų, kad bendrovė sąmoningai varoma į bankrotą.

Sausio 29–30 d. Vilniuje susitiks Europos Sąjungos šalių mokslininkai, kuriantys naujus DNR tyrimų įrankius. Į Lietuvą atvyksta biotechnologijos specialistai iš Ispanijos nacionalinio vėžio tyrimų centro, Genomo nustatymo centro (Ispanija) ir Prancūzijos bendrovės. Mūsų šaliai atstovaus biotechnologijų bendrovė „Fermentas“, teigiama bendrovės pranešime.

Rusija kaltino Ukrainą neteisėtai pasisavinant didelį kiekį dujų, tačiau Europos Sąjunga mažiau dujų galėjo gauti ir dėl kitų priežasčių. Pasibaigus Maskvos ir Kijevo konfliktui, per Ukrainos teritoriją dujos iš Sibiro šiandien vėl teka į Vakarus. „Europa lengviau atsiduso, tačiau dujų transportavimo kelias tebėra rizikingas“, - pabrėžia analitikai. Šiemet dėl Maskvos ir Kijevo konflikto Europa nukentėjo itin stipriai.

Europos Sąjunga sugriežtino sankcijas Zimbabvės prezidentui Robertui Mugabei, rašo BBC. Daugiau nei 60 asmenų ir firmų, susijusių su R. Mugabe, buvo įtraukti į sąrašą, į kurį įrašytiesiems užkertamas kelias vykti į ES ar plėtoti ten verslą. Šie asmenys ir firmos įtariami ryšiais su žmogaus teisių pažeidimais šalyje. Toks ES sprendimas priimtas tuo metu, kai pietų Afrikos lyderiai susitinka tikėdamiesi išsikapstyti iš politinės aklavietės Zimbabvėje.

Europos Sąjunga (ES) teigia esanti nusivylusi Rusija ir Ukraina dėl šių šalių sukeltos dujų krizės Europoje, tačiau kokių nors sankcijų imtis neketina. ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos posėdyje Briuselyje visi ministrai pareiškė savo nusivylimą tiek Rusija, tiek Ukraina, pavertusiomis ES savo tarpusavio vaidų dėl dujų įkaite, tačiau kokių nors bendrų veiksmų ar sankcijų neatsakingiems partneriams Sąjungai pirmininkaujanti Čekija nesiūlė.

Norėdama užtikrinant energetinį saugumą, Europos Sąjunga (ES) privalo apsirūpinti alternatyviais energetiniais ištekliais ir mažinti priklausomybę nuo energijos tiekimo monopolio, teigia užsienio reikalų (UR) ministras Vygaudas Ušackas.

Opozicijos lyderis socialdemokratas Gediminas Kirkilas teigia, kad Lietuva turi motyvą, leidžiantį susitarti su Europos Sąjunga (ES) dėl Ignalinos atominės elektrinės veiklos pratęsimo po 2009-ųjų. „Mes galime įvykdyti savo įsipareigojimus dėl jėgainės uždarymo, jeigu Europos Sąjunga vykdys savo įsipareigojimus“, - pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė G. Kirkilas.

Trečiadienį darbą baigė viena paslaptingiausių komisijų, sudarytų ankstesnės Vyriausybės. Jos pavadinimas, matyt, nedaug ką sakytų, jeigu neištartume komisijos pirmininko pavardės, nes ši komisija labai retai net žiniasklaidos pranešimuose buvo vadinama savo tikruoju vardu: Energetikos tiekimo saugumo komisija. Nepaisant to, kad elektros energija, dujos ir branduolinis kuras Lietuvą pasiekia daugiausia iš Rytų, komisijos pirmininkas, jeigu ir važiavo į komandiruotes, tai daugiausia į Vakarus.

Pats sėkmingiausias pasaulio karinis aljansas ieško naujo vadovo. Sausio 26 dieną NATO valstybių narių ambasadoriai pradės diskusijas dėl to, kas turėtų pakeisti dabartinį aljanso generalinį sekretorių Jaapą de Hoopą Schefferį, kuris iš posto pasitrauks jau šią vasarą. Sprendimas galėtų būti priimtas jau per balandį vyksiantį NATO šešiasdešimtmečio suvažiavimą, tačiau tokia data gali pasirodyti per ankstyva naujajai Amerikos administracijai.

Praeitą mėnesį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Europos Sąjungos politinę sistemą studijuojantys studentai, vadovaujami dėstytojo J. Pranevičiaus, lankėsi viename svarbiausių Europos Sąjungos (toliau – ES)  institucijų mieste – Briuselyje. Tai buvo dviejų dienų vizitas po svarbiausias Europos Sąjungos institucijas siekiant supažindinti studentus su ES institucijų veikla, jų struktūra bei reikšme ES politinėje sistemoje.

Naujasis JAV prezidentas Barackas Obama, žengiantis pirmuosius savarankiškus žingsnius tarptautinėje scenoje, bus priverstas veikti. Ir veikti iš esmės kitaip, negu jo pirmtakas - kad bent iš dalies atkurtų sušlubavusį šalies įvaizdį. JAV yra ir artimiausiu metu išliks galingiausia pasaulio valstybė, o jos santykiai su bet kuriuo kitu tarptautinės arenos veikėju bent jau kurį laiką išliks stipresniojo „pokalbiu“ su silpnesniuoju.

Lietuva pritaria Europos Komisijos (EK) pasiūlymui peržiūrėti naftos atsargų direktyvą, įpareigojančią valstybes nares išlaikyti privalomąsias naftos atsargas, bei palaiko EK nuomonę dėl veiksmų koordinavimo naftos tiekimo krizės metu. Šiai Lietuvos pozicijai ministrų kabinetas pritarė šiandien vykusiame Vyriausybės pasitarime.

Nors Ukrainai ir Rusijai pagaliau pavyko susitarti dėl dujų tiekimo principų, ES nuomonė apie šias valstybes energetinės krizės metu pakito. Europos Sąjunga prabilo apie bendradarbiavimo ir santykių su Rusija ir Ukraina peržiūrėjimą, jei joms nepavyks susitarti dėl energetikos tiekimo šąlančiai Europai.

Lietuvos atstovas Europos Parlamente Vytautas Landsbergis kritikuoja ES Komisijos komunikatą dėl Rytų partnerystės, nes šis dokumentas apeina partnerių saugumo klausimą. Sausio 20 d. Europos Parlamento Užsienio reikalų komitete, dalyvaujant ES Komisijos už užsienio reikalus atsakingo generalinio direktorato RELEX vadovui Eneko Landaburu,  buvo svarstomas naujasis ES Komisijos komunikatas dėl Rytų partnerystės, kurį Taryba nurodė parengti po Gruzijos karo.

Kinija nusprendė sekti Europos Sąjungos ir Rusijos pavyzdžiu – Pekinas pranešė kursiantis nuosavą, nuo JAV GPS nepriklausomą palydovinės navigacijos sistemą, praneša „Techradar.com“. Kinijos naujienų agentūros „Xinxua“ teigimu, Kinijos vyriausybė planuoja atnaujinti ir išplėsti dabartinę „Baidou“ regioninę palydovinės navigacijos sistemą, susidedančią iš 5 palydovų grupės. Iškėlus į orbitą 30 navigacijos palydovų, „kiniškas GPS“ aprėps viso pasaulio teritoriją.

Ignalinos atominės elektrinės (AE) antrojo bloko uždarymui reikalingo įstatymo projektas neparengtas. Elektrinės vadovo Viktoro Ševaldino teigimu, apskritai nėra jokių formalių sprendimų - nei tęsti veiklą, nei ją nutraukti. Pasak Ūkio ministerijos atstovų, įstatymas dėl antrojo Ignalinos AE bloko išjungimo bus teikiamas tada, kai su Europos Sąjunga galutinai bus susitarta dėl antrojo bloko pasekmių likvidavimo, taip pat Baltijos jungčių plano, o tai esą įvyks pirmąjį šių metų pusmetį.

Rusijos ir Ukrainos premjerai pirmadienį dalyvaus pasirašant naują dujų tiekimo ir tranzito susitarimą tarp Maskvos ir Kijevo. Kaip skelbia „Euronews“, susitarimas bus pasirašytas Maskvoje. Vladimiras Putinas ir Julija Tymošenko po derybų maratono susitarimą dėl dujų tiekimo Ukrainai ir rusiškų dujų tranzito Europai per Ukrainos teritoriją pasiekė sekmadienį. Pagal susitarimą numatoma, kad Ukraina nuo kitų metų už rusiškas dujas ims mokėti brangiau.

Kasmetinis Rusijos ir Ukrainos ginčas dėl dujų tiekimo tampa grėsmingas Konfliktai dėl dujų tarp Rusijos ir Ukrainos prasiverždavo kiekvienų pastarųjų trejų metų pabaigoje. Taigi, kai Rusija pirmąją Naujųjų metų dieną Ukrainai nutraukė dujų tiekimą, naujienos nepateko į pirmuosius laikraščių puslapius. Europos Sąjunga, kuri ketvirtadalį savo dujų importuoja iš Rusijos, stebėjo, kaip abi pusės keičiasi kaltinimais, bet stengėsi į konfliktą nesikišti, laikydama tai paprasčiausiu techniniu ginču.

Santykiai su Rusija turi būti plėtojami konstruktyviai, tačiau nepamirštant principų. Europos energetinį saugumą užtikrinti turėtų atvira energetinė rinka, į kurios kūrimą reikėtų įtraukti Vidurio Azijos ir Kaukazo šalis. Taip dvi dienas Trakuose vykusio neformalaus euroatlantinio dialogo strategų susitikimo rezultatus penktadienį apibendrino užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.

Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos energetinių šaltinių ir malonės – visiems gerai žinomas faktas. Tačiau per beveik du dešimtmečius, deja, nepadaryta nieko, kad ta priklausomybė mažėtų. Net ir po nesenos istorijos su naftotekio į Mažeikius remontu nėra jokių išvadų ir veiksmų. Dabartinio Maskvos ir Kijevo ginčo dėl dujų tiekimo metu kai kurioms ES valstybėms kilo rimtų energetikos problemų. Ypač toms, kurios visiškai priklausomos nuo rusiškų dujų: Slovakijai, Bulgarijai.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį didino spaudimą Rusijai ir Ukrainai, kad jos išspręstų savo ginčą, dėl kurio viduržiemį nutrūko dujų tiekimas į Europą, o Vokietija sakė, kad Rusija privalo gerbti energetikos kontraktus.

Prezidentas Valdas Adamkus nedalyvaus penktadienį Kijeve rengiamame susitikime, kuriame bus aptartas Ukrainos ir Rusijos konfliktas dėl dujų tiekimo. Tai BNS patvirtino prezidento patarėjai. Tuo metu naujienų agentūra „Interfax“ paskelbė, kad į Kijevą penktadienį atvyks Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos prezidentai, Moldovos premjeras. Rusijos dujų kompanija „Gazprom“ nuo sausio 1 dienos visiškai nutraukė dujų tiekimą Ukrainai, o vėliau - ir visą dujų tranzitą per Ukrainą Europos vartotojams.

Europos Sąjunga (ES) per ateinančius 40 metų turi sumažinti naftos produktų vartojimą iki 50 proc., apie tai rašoma Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ataskaitoje. "Naftos poreikį įtakos du kritiniai faktoriai, tai klimato pokyčiai bei kylantis sunkumai užtikrinant saugų priėjimą prie naftos resursų,“ – teigė vienas iš ataskaitos rengėjų Derekas Osbornas.

Europos Komisija (EK) teigia apgailestaujanti, kad buvo sumažintas nacionalinės programos „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) biudžetas. Ankstesnė Vyriausybė buvo įsipareigojusi VEKS programai skirti 40 mln. litų, tačiau naujasis ministrų kabinetas ir Seimas apkarpė finansavimą iki 25 mln. litų. Kaip BNS pranešė EK atstovybėje Lietuvoje, Komisija tvirtina, jog ES narės turėtų laikytis ankstesnių pažadų projektų rengėjams nepaisant to, kuri politinė jėga yra valdžioje.