euras

Europos Komisijai (EK) leidus Lietuvai nuo 2015-ųjų įsivesti eurą, ekonomistai teigia, jog šalyje ir toliau išliks ilgalaikės finansinės problemos. „Ilguoju laikotarpiu valstybės finansus bus vis sunkiau subalansuoti, į ką dėmesį atkreipė EK, nes darbingo amžiaus gyventojų skaičius mažės, o valstybės įsipareigojimai vykdyti viešąsias paslaugas yra gan didelio masto“, - BNS sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Rytoj, birželio 5-ąją, 10 val. euro įvedimu besidomintys šalies viešųjų bibliotekų lankytojai interneto transliacijos metu galės tiesiogiai užduoti klausimus Lietuvos banko valdybos pirmininkui Vitui Vasiliauskui ir išgirsti jo atsakymus apie Europos Sąjungos bendrąją valiutą.

Estijos centrinio banko vadovas Ardo Hanssonas (Ardas Hansonas) teigia, kad euro įvedimas Lietuvoje padidins Baltijos šalių integraciją. Latvijos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Zoja Razmusa tikina, kad tai padės regiono plėtrai. Estijos ir Latvijos atstovai teigė, kad nors oficialiai dėl Lietuvos atitikimo Mastrichto kriterijams bus pranešta trečiadienį, jie neabejoja, kad Lietuva įsives eurą.

Ūkio ministras Evaldas Gustas patvirtino prisijungimo prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo ir jo logotipo naudojimo tvarką. Patvirtintoje tvarkoje nustatyti prisijungimo prie memorandumo, įtraukimo į memorandumą pasirašiusiųjų sąrašą, logotipo išdavimo ir naudojimo reikalavimai. „Šia tvarka turės vadovautis visi, kurie planuoja prisijungti prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt   Europos Komisijos ir Europos centrinio banko sprendimai dėl euro įvedimo, kurie bus priimami trečiadienį, turėtų būti palankūs Lietuvai, LRT radijui sako Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas. Jis teigia nesitikintis staigmenų, nes Lietuva, jo žodžiais, atliko namų darbus. „Be jokios abejonės, rytoj mes laukiame žinių iš Briuselio ir Frankfurto.

Lietuva su saugia atsarga atitinka visus stojančioms į euro zoną šalims taikomus Mastrichto kriterijus ir šią savaitę Europos Komisija ir Europos centrinis bankas pateiks išvadą apie Lietuvos konvergenciją ir atitikimą Mastrichto kriterijams. Visgi apklausos rodo, kad daugelis Lietuvos gyventojų nepritaria euro įvedimui, nes mano, jog tai turės neigiamų pasekmių – kainos išaugs ir sumažės jų perkamoji galia.

Arnas Mazėtis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Penktadienį apdovanoti daugiausiai apie Europos Sąjungą žinantys Europos egzamino nugalėtojai. Pasak laimėtojų, egzaminas nebuvęs lengvas, tačiau pasitikrinti žinias apie Bendriją ir piliečių teises joje, visada vertinga. Dėl geriausio Europos Sąjungos žinovo titulo finale varžėsi 75 geriausiai per pirmus du egzamino etapus pasirodę dalyviai, taip pat tie, kurie egzamino užduotis atliko internetu.

Šiandien dažniausiai girdime tik tai, kad euro įvedimas Lietuvai yra labai geras žingsnis arba priešingai – netinkamas sprendimas. Visuomenėje daugybė klausimų kyla dėl to, jog vis dar mažai kalbama apie euro įvedimo privalumus be emocijų, objektyviai ir argumentuotai. Didžiausią nerimą dėl euro tautiečiams šiuo metu kelia žvalgymasis į kaimynus brolius latvius.

Žinių radijas Tik 12 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad euro įvedimas šalyje neturės jokių neigiamų pasekmių, nepaisiant to, Lietuvos Vyriausybė nestabdo euro įvedimo ir sako, kad viskas bus gerai. Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas mano, kad nėra kito kelio, jei nenorime skursti. Jo nuomone, nereikia bijoti kainų kilimų, nes to išvengti neįmanoma.

Sprendimas, ar Lietuvoje įvedamas euras, bus priimtas už dviejų mėnesių, tačiau tik kiek daugiau nei dešimtadalis šalies gyventojų mano, kad valiutos keitimas neturės jokių neigiamų pasekmių. Tokią visuomenės nuomonės tendenciją atskleidė Lietuvos vartotojų instituto užsakymu atliktas reprezentatyvus tyrimas. „Dauguma gyventojų vis dar bijo įvairių neigiamų euro įvedimo pasekmių, pradedant išaugusiomis kainomis ir baigiant iš dalies prarasta tautine tapatybe.

Europos centrinio banko vadovui Mario Draghi pavyko beveik neįmanoma: pasakęs, kad „padarys viską, ko tik reikės“, jis išsaugojo eurą, taip ir neišsprendęs nė vienos nuo pat vieningos valiutos įkūrimo ją lydėjusios problemos. Tačiau bent kelios finansų krizės pamokos buvo išmoktos ir, Europos Sąjungos institucijoms leidus, Lietuva kitąmet prisijungs prie kitokios euro zonos, nei tą būtų padariusi 2007 metais.

Linas Jocius Europos Parlamentas – tai biurokratų lizdas, šilta vietelė, kur išrinktieji penkerius metus mėgausis Briuselio teikiamais malonumais ir dar gaus solidžią algą eurais. Be to, galės jaustis visiškai saugūs, nes europarlamentarų darbo efektyvumo niekas netikrina, dar daugiau – beveik iškart po rinkimų užmiršta tokius esant. Tai kam turėtume gaišti laiką ir balsuoti Europos Parlamento rinkimuose? Nežinome, vadinasi, nesvarbu? Maždaug tokią nuomonę neseniai išsakė pagyvenusi kaimynė.

2014 m. gegužės 20 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau — VMI) informuoja, kad šiandien VMI interneto puslapyje www.vmi.lt startavo naujas skyrius „Euras ir mokesčiai“ (Apie VMI -> Veikla -> Euras ir mokesčiai), o atsakyti į visus klausimus apie mokesčių pakeitimus įsivedus eurą pasirengę ir Mokesčių informacijos centro 1882 konsultantai.

Šiandien finansų ministras Rimantas Šadžius Frankfurte (Vokietija) susitiko su Europos centrinio banko (ECB) prezidentu Mario Draghi. Pagrindinė šio susitikimo tema – euro įvedimas Lietuvoje. Lietuva, negalutiniais duomenimis, atitinka narystei euro zonoje keliamus vadinamuosius Mastrichto kriterijus, tačiau ECB vadovas paragino neatsipalaiduoti ir toliau tęsti tokią fiskalinę politiką, kuri garantuotų pagrindinių ekonominių rodiklių, būtinų eurui įsivesti, tvarumą.

 Lietuvos banko valdyba pritarė pateiktam akcinės bendrovės Lietuvos pašto skyrių, kuriuose 60 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos neatlygintinai bus keičiami litai į eurus, sąrašui. Jame nurodyta 330 pašto skyrių, esančių įvairiose šalies vietose. Beveik pusę šių skyrių aptarnaus mobiliosios komandos. 2015 m. sausio 1 d. įvedus eurą, AB Lietuvos pašto padaliniai, įrašyti į šį sąrašą, neatlygintinai 60 kalendorinių dienų, t. y. iki 2015 m. kovo 1 d., keis litus į eurus.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nuo trečiadienio pradeda veikti nemokama telefono linija 8 800 34528, kuria paskambinus bus galima gauti atsakymus įvairiais praktiniais euro įvedimo klausimais. Pirmąją naujos linijos darbo dieną gyventojai turės galimybę užduoti klausimus Lietuvos finansų ministrui Rimantui Šadžiui. Taip pat konsultuos Finansų ministerijos, Lietuvos banko ir kitų už euro įvedimą atsakingų valstybės institucijų specialistai.

 Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos banko ir Finansų ministerijos kartu su žiniasklaidos partneriais inicijuotos socialinės akcijos „Jausk kainų pulsą“ metu gyventojai balsuodami išrinko jiems svarbiausias prekes ir paslaugas, kurių kainas jie norėtų stebėti įvedant eurą. Didžiausiuose naujienų portaluose gyventojai balsuoti galėjo nuo 2014 m. balandžio 7 d. iki 20 d. Iš viso buvo užpildytos 3 233 anketos.

Siekiant išlaikyti palankias sąlygas verslo pradžiai ar plėtrai, Ūkio ministerijos siūlymu nuspręsta pratęsti priemonės „Dalinis palūkanų kompensavimas“ paraiškų priėmimo terminą iki 2015 m. rugpjūčio 31 dienos. Be to, nuspręsta padidinti galimos gauti kompensacijos dydį: net 95 proc. (regionuose) ir 70 proc.

,,Ką tik paskelbtos pavasario prognozės labai palankios Lietuvai – prognozuojamas vienas iš didžiausių augimų visoje ES. Kiti rodikliai - tiek infliacijos, tiek biudžeto deficito rodiklis, yra geri. Šios pavasario prognozės tarnaus pagrindu rengiant konvergenicijos ataskaita, kuri bus paskelbta birželio 4 dieną“, - pirmadienį po Vilniuje vykusio susitikimo su premjeru Algirdu Butkevičiumi žurnalistams sakė Europos komisaras Algirdas Šemeta.

Europos sostinėse Lietuvos pasirengimą euro narystei pristatantis finansų ministras Rimantas Šadžius susitiko su Ispanijos ekonomikos ir konkurencingumo ministru Luis de Guindos ir Kongreso Ekonomikos ir konkurencingumo komisijos pirmininku Santiago Lanzuela. Susitikimų Madride metu Lietuvos finansų ministras pabrėžė, kad mūsų šalis atitinka Mastrichto kriterijus ir finansų tvarumo reikalavimus.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Nekilnojamo turto (NT) pardavimai Lietuvoje sparčiai auga, bet būsto paskolų rinka pernelyg nedidėja. Ekonomistų teigimu, tikėtina, kad prieš euro įvedimą iš vokelių pradedami traukti ir neapskaityti pinigai. Vis dėlto, pašnekovų manymu, neskaidrios lėšos sudaro mažesniąją dalį pinigų, už kuriuos perkamas NT. Juolab kad toks pirkinys – rizikingas būdas jas legalizuoti.

Laura Juozaitytė / Ekonomika.lt Ketvirtadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute lankėsi buvęs Lenkijos finansų ministras profesorius Lešekas Balcerovičius. 1990 m. ekonominės transformacijos planu Lenkijai išgarsėjęs ekonomistas, buvęs Lenkijos Nacionalinio banko vadovas Vilniuje dalinosi savo įžvalgomis apie euro zoną ir jos ateitį.

Prieš euro įvedimą Briuselis turės „geranoriškų“ priekaištų Lietuvai, prognozuoja finansų ministras. Pasak Rimanto Šadžiaus, vienas jų galimas dėl didelio nedarbo. „Esu tikras, kad gausime pastabų. Kai kurių pastabų ir dabar matome (...). Sakykime, nedarbo lygis aukštas Lietuvoje ir turime dėti visas pastangas jį perspektyvoje mažinti“, – interviu radijui „Laisvoji banga“ pirmadienį sakė finansų ministras.

Penktadienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvavo Lietuvos banko organizuojamoje ekonomikos konferencijoje, skirtoje konvergencijos pokyčiams po Europos Sąjungos (ES) finansų krizės aptarti. Renginyje premjeras apžvelgė ES ir Lietuvos ekonominės politikos tendencijas, pristatė šalies siekį įsivesti eurą.

Viešojoje erdvėje euro tematika tampa vis dažnesnė. Vieni bendrąją Europos valiutą liaupsina, kiti jos bijo. Tačiau taip ir lieka neaišku, kaip euras galėtų padėti spręsti jau įsikerojusias šalies problemas – šiuo atveju struktūrinio nedarbo problemą. Kuo toliau, tuo aktualiau tampa kalbėti apie eurą.

Lietuvos bankas ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos susitarė bendradarbiauti siekiant užtikrinti saugų eurų ir litų banknotų ir monetų pervežimą. „Rengiantis grynųjų pinigų pakeitimui ir jo metu svarbu užtikrinti turto ir asmenų saugumą ir apsisaugoti nuo galimo sukčiavimo.

Daugėjant ženklų, kad Lietuvai eurą įsivesti pavyks, dalis šalies prekybininkų dairosi nežinodami ko tikėtis. Kaip pastebi bendrovės RASO, šalyje platinančios kasos aparatus, atstovai, daugiausia problemų gali kilti pereinamuoju laikotarpiu, kai prekybininkai vienu metu turės priimti ir litus, ir eurus. Padėtį sunkina ir tai, kad valdžios atstovai vis dar nėra pateikę oficialių reikalavimų kasos aparatams.

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos valdžios sektoriaus biudžeto deficitas ir skola pernai, Eurostato duomenimis, atitiko Mastrichto kriterijus. Deficitas šiek tiek viršijo 2 procentus Bendrojo vidaus produkto, skola nesiekė 40 procentų BVP. Eurą įsivesti siekiančioms šalims keliami kriterijai numato, kad valdžios sektoriaus deficitas neturėtų būti didesnis kaip 3 proc., o skola – kaip 60 proc. BVP.

Žinių radijas Ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, euro įvedimas yra natūralus automatinis procesas, kuris nieko nekeičia valstybės finansuose: kokie buvo įsipareigojimai, tokie jie ir turi išlikti. „Litas jau daug metų yra fiksuotas euro atžvilgiu. Turime visus įsipareigojimus, susijusius su euru. Neturime laisvos monetarinės politikos. Šiuo žingsniu (euro įvedimu, - red.) yra gaunama nauda. Pasekmė – pigesnė skolinimosi kaina valstybei, privačiam sektoriui.

Gražvyda Grigaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvoje naudotų automobilių rinka jau atsigavusi, ir sudarytų sandorių gausa viršija prieškrizinį lygį. Pernai šalyje užfiksuota per 380 tūkst. sandorių – beveik 2 proc. daugiau nei 2008-aisiais. Artėjant euro įvedimui, specialistai prognozuoja, kad automobilių pardavimai dar labiau išaugs, nes neaišku, kokia jų kaina eurais bus kitais metais. Pasak portalo autoplius.

Lietuvai tapus euro zonos nare, Lietuvos bankas privalės išsaugoti sukauptą finansinį turtą. Tai svarbi sąlyga siekiant užtikrinti šalies ekonominį ir finansinį stabilumą bei įgyvendinti centrinio banko nepriklausomumo principą.

„Tarptautinės organizacijos Lietuvoje įžvelgė tvarios ekonomikos prielaidas“, – reaguodamas į premjero Algirdo Butkevičiaus žodžius savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ rašo banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Premjeras antradienį Seime pristatydamas 16-osios vyriausybės 2013 metų veiklos ataskaitą, sakė, kad „Tarptautinis valiutos fondas (TVF) savo išvadoje taip pat įvertino gerus Lietuvos ekonomikos rodiklius.

Lietuvai ketinant jau kitais metais prisijungti prie euro zonos, lietuviams didžiausią nerimą kelia maisto kainos. Politikai tikina, kad sieks verslo atsakingumo ir maisto kainos dėl valiutos pasikeitimo nedidės. Tą, anot jų, patvirtina ir kitų, neseniai prie euro zonos prisijungusių šalių pavyzdys. Pažvelkime, kaip kito maisto kainos Latvijoje, kuri eurą įsivedė 2014 m. sausio 1 d. ir tapo 18-ąja euro zonos nare. Kone labiausiai Latvijoje per paskutinius metus pabrango pienas (3,5 proc.

Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Arturas Mackevičius Seimo įpareigojimą Vyriausybei, kad minimali mėnesinė alga iki euro įvedimo būtų pakelta, vadina nelogišku. „Jei iki euro įvedimo tai būtų tik suplanuota, tai šiokios tokios logikos galima įžvelgti, bet kad MMA būtų padidinta, logikos čia nėra. Keisti finansinius išlaidų dydžius prieš euro įvedimą – niekas neturėtų to leisti. Valstybės skola yra didžiulė – 54 mlrd. 844 mln. Lt ir suma kasdien vis didėja.

Giedrė Sankauskaitė / Ekonomika.lt Iki planuojamo euro įvedimo likus mažiau nei 7 mėnesiams, daugiau nei pusė šalies įmonių jau pradėjo pasirengimą perėjimui prie naujosios valiutos. Tuo tarpu šalies gyventojai mažiau domisi euru ir jam ruošiasi pasyviau. Lietuvos įmonių pasirengimo eurui indeksas yra 46 iš 100 galimų balų, gyventojų indeksas siekia 30 balų.

Lietuvos bankas ir didieji mobiliojo ryšio operatoriai sutarė dėl bendradarbiavimo informuojant Lietuvos visuomenę apie euro įvedimą šalyje. „BITĖ Lietuva“, „Omnitel“ ir „Tele2“ bendrovės, suprasdamos gyventojų pasirengimo valiutos keitimui svarbą, savo klientams išsiųs dvi trumpąsias žinutes (SMS) apie svarbiausius euro įvedimo įvykius.

„Sveikinu Seimo valdančiuosius ir opoziciją, priėmus itin svarbų Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą. Galima sakyti, tai paskutinis žingsnis, kuris lems litų keitimo į eurus tvarką. Euro įvedimas nuo 2015-ųjų – nuoseklios Lietuvos eurointegracinės politikos tąsa. Gilesnė integracija stiprina šalies saugumą, didina politinį Lietuvos svorį Europos bei tarptautinėje erdvėje“, – sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Ekonominio atsigavimo laukiama, tačiau 2014-ieji ne visoms šalims bus geresni Šiais metais iš didžiųjų pasaulio ekonomikų tikimasi spartesnio augimo, tačiau šia savybe pasižymės ne visos. Euro zona pagaliau brenda iš du metus trukusios recesijos, ir šiais metais jos BVP gali augti 1,2 proc. Panašiu tempu augs ir Rusijos ekonomika, tačiau turint omenyje, kad tai kylanti rinka, augimas yra mažiau nei pakankamas. Kinijos ūkio augimas gali siekti 7,5 proc. – lėčiausias per daugiau nei dešimtmetį.

LRT.lt Ketvirtadienį Seimas priėmė Euro įvedimo Lietuvoje įstatymą. Juo nustatoma pasirengimo įvesti eurą, litų keitimo į eurus, litų išėmimo iš apyvartos tvarka. Už teisės aktą balsavo 87 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 13 parlamentarų. „Galima sakyti, tai paskutinis žingsnis, kuris lems litų keitimo į eurus tvarką“, – sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Pasak premjero, šiuo įstatymu nustatoma pasirengimo įvesti eurą, litų keitimo į eurus, litų išėmimo iš apyvartos tvarka.

„Aišku, mūsų kalbos turi būti pakankamai subalansuotos ir profesionalios. Euro įvedimas nėra panacėja nuo visų problemų ir bėdų. Tačiau euro įvedimas nėra ir kokia nors nelaimė“, - Seimo posėdžio metu sakė Opozicijos lyderis Andrius Kubilius. „Kartais politikai neatsakingai kalba, kad Lietuvos žmonės badaus. Iš tikrųjų, euro įvedimas yra mūsų brandos tam tikras parodymas. Jungiamės į platesnę pinigų sąjungą. Iš to nemažai laimėsime.

Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Daugiau kaip pusė šalies įmonių jau rengiasi euro įvedimui, gyventojai kol kas apsiriboja informacija, kad jis bus įvestas, ir žino, koks jo kursas. Tai rodo pirmą kartą Lietuvoje atliktas gyventojų ir verslo pasirengimo eurui tyrimas. Anot tyrimą užsakiusio banko, gyventojams trūksta informacijos, kaip paprasčiau pereiti prie naujos valiutos, įmonėms laikas jau ne tik planuoti, bet ir pradėti konkrečius pasirengimo eurui darbus.

Spėliones, naudą ar patuštėjusią piniginę pajausime įsivedus eurą atidėkime į šalį, nes visą tai galime įvertinti pagal šalis, kurios šiuos pokyčius jau pergyveno. Pirmosios keturiolika Europos valstybių dar 1999 m. įstojo į bendros valiutos klubą, kitos septynios tai padarė iki 2014 m. Nors europiečių mentalitetas, įpročiai, išsilavinimas, ekonominė situacija yra skirtingi priklausomai nuo valstybės, kurioje gyvena, kapitalizmo dėsniai veikia nepriklausomai sode kabo mandarinai ar obuoliai.

Vyriausybė toliau vykdys atsakingą fiskalinę politiką – šiandien ministrų kabinetas pritarė Lietuvos konvergencijos 2014 m. programai, kurioje Lietuva įsipareigoja 2014−2017 m. išlaikyti tvarią Mastrichto kriterijų atitiktį bei būti pasirengusi įsivesti eurą nuo 2015 m. pradžios. Šiuo dokumentu Europos Komisijai Europos Sąjungos šalys narės teikia naujausią informaciją apie valstybės vykdomą bei suplanuotą biudžeto ir mokesčių politiką.

Iki planuojamo euro įvedimo likus mažiau nei 7 mėnesiams, daugiau nei pusė šalies įmonių jau pradėjo pasirengimą perėjimui prie naujosios valiutos. Tuo tarpu šalies gyventojai mažiau domisi euru ir jam ruošiasi pasyviau. Tokias tendencijas atskleidžia „Swedbank“ ir TNS LT apskaičiuotas Lietuvos pasirengimo eurui indeksas (PEI), apibendrinantis šalies gyventojų bei įmonių požiūrį į euro įvedimą Lietuvoje.

Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Ekonomistai žeria argumentus, kad įsivesti eurą Lietuvai bus naudinga, tačiau visuomenėje vyrauja chaosas. Kai kurie savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinti smulkieji verslininkai euro įvedimą sieja su apokalipse. Labiausiai baiminamasi, kad įvedus eurą išaugs prekių ir paslaugų kainos. Latvijos patirtis parodė, kad didžiausia rizika šioje šalyje kilo smulkiajam verslui – regionuose neadekvačiai sukilo prekių ir kai kurių paslaugų kainos.

2014-uosius Vilniaus nekilnojamojo turto rinka pradėjo ryžtingai. Aktyvių pirkėjų gausa augina ne tik sandorių skaičių, bet ir po ilgos pertraukos leidžia fiksuoti ženklesnį NT kainų šuolį, tiesa, kol kas tik butų segmente. O dažniausiai narpliojamų NT temų sąrašo lyderio pozicijų jau ištisus metus neužleidžia magiškas žodis – Euras. Augantis aktyvumas Vilniaus NT rinkos butų segmentui prireikė 4 metų, kad sandorių skaičius grįžtų į prieškrizinį 2002-2006 metų lygį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) dėl euro referendumo nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teismas sprendimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nutarimo neregistruoti referendumo iniciatyvinės grupės dėl lito išsaugojimo ir neišduoti jai piliečių parašų rinkimo lapų kreiptis į KT paskelbė sekmadienį. VRK pirmadienį atsisakė registruoti iniciatyvinę grupę rinkti parašams referendumui dėl lito išsaugojimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sekmadienį skelbia sprendimą dėl euro referendumo. Sprendimas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nutarimo neregistruoti referendumo iniciatyvinės grupės dėl lito išsaugojimo ir neišduoti jai piliečių parašų rinkimo lapų bus viešai skelbiamas 14 valandą. VRK pirmadienį atsisakė registruoti iniciatyvinę grupę rinkti parašams referendumui dėl lito išsaugojimo. Šeštadienį teismas išklausė abiejų pusių argumentus dėl tokio sprendimo.

  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sprendimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nutarimo neregistruoti referendumo iniciatyvinės grupės dėl lito išsaugojimo ir neišduoti jai piliečių parašų rinkimo lapų skelbs sekmadienį.   LVAT sprendimas viešai bus skelbiamas sekmadienį, 14 valandą.