euras

Žinių radijas „Norfos“ mažmenos prekybos tinklo valdybos pirmininkas Dainius Dundulis, šiuo metu viešintis Latvijoje, pasakoja, kad padėtis kaimyninėje šalyje po euro įvedimo jau normalizavosi. „Pirmas dienas jie prisiminė su išgąsčiu. Sausio pirmomis dienomis parduotuvės buvo padarytos kaip valiutos keityklos. Pas juos didžiausia kupiūra buvo 500 latų, o daugelis ėjo pirkti labai mažų daiktų: degtukus, pieną ir t.t. Ir duodavo tokią kupiūrą.

Nelikus jokių abejonių, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos lietuvių piniginėse litus pakeis eurai, naujienų portalas ekonomika.lt domėjosi, kokiomis nuotaikomis gyvena latvių jaunimas, kuris eurais atsiskaito jau daugiau nei pusę metų. Latvijoje sutikti jaunuoliai vieningai teigė pastebėję kainų ūgtelėjimą, nors ir nedidelį.

Lietuvai nuo kitų metų sausio 1 dienos įsivedus eurą, valstybė teigiamas naujos valiutos pasekmes turėtų pajusti po 3-5 metų. Naujoji valiuta atneš tiek teigiamų, tiek sąlyginai neigiamų dalykų, sako SEB banko analitikas.

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. „Mažiausia valstybės rinkliava dabar siekia 5 litus, todėl ta rinkliava nepadidės, bet rinkliavų nustatymas ir mažų rinkliavų apvalinimas ne iki euro, o iki euro centų bus ta idėja, kurią svarstysime euro įvedimo darbo grupėje“, - interviu Žinių radijui sakė finansų ministras.

ES politinės institucijos jau priėmė visus įmanomus formalius sprendimus, atveriančius duris eurui Lietuvoje. Kad ir ką bekalbėtų skeptikai, tikiu, kad tai yra pozityvus variklis šalies ekonomikai. Turime didžiuotis, nes Lietuva nuėjo ilgą kelią ir atliko visus namų darbus, euro įsivedimui taikomus kriterijus atitikome su kaupu. Taip pat turime didžiuotis, kad pirmą kartą 2006 m. pritrūkus 0,1 proc., šalis nesufalsifikavo duomenų tam, kad taptų euro zonos nare.

Lietuvos prezidentė sako, kad euro įvedimas reiškia postūmį šalies verslui ir investicijoms, skolinimosi kaštų mažėjimą. Dalia Grybauskaitė teigia eurą visada vertinusi kaip geopolitinį saugiklį nuo politinio ir fiskalinio populizmo, kuris itin aktualus keičiantis valdžiai šalies viduje. Be to, Lietuva turės visos ES paramą, jei ją užkluptų finansų krizė. Prezidentė trečiadienį atsakė į BNS klausimus.

Šešėlinės vyriausybės finansų ministras Mykolas Majauskas sveikina istorinį Lietuvos laimėjimą įsivesti eurą. Tačiau jis pažymi, kad euro obuolys įkrito šiai koalicijai į ranką, nors jį užaugino, nuo šalnos apsaugojo ir sunokino buvusi Vyriausybė. „Būtent buvusi Vyriausybė užtikrino, kad Lietuva jau kuris laikas atitinka visus Mastrichto kriterijus, o tai yra sveikos ekonomikos požymis, nors gavo ją valdyti neatitinkančią beveik nė vieno iš kriterijų, įskaitant ir abejones dėl valiutos kurso.

Lietuva gali įsivesti eurą nuo 2015 metų sausio 1-osios. Galutinį sprendimą dėl Lietuvos priėmimo į euro zoną trečiadienį paskelbė Briuselyje posėdžiavusi Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų taryba. Lietuva taps 19-ąja euro zonos nare ir paskutine iš trijų Baltijos šalių, įsivesiančia bendrą ES valiutą. „Šiandien priėmėme sprendimą dėl Lietuvos tapimo 19-a euro zonos nare.

Šiandien Lietuvos kelyje pilnateisės narystės euro zonos link nebelieka nei praktinių, nei teorinių barjerų. Tačiau maždaug pusė Lietuvos gyventojų nėra įsitikinę euro nauda, ir nacionalinės valiutos pasikeitimo laukia su nerimu.

Trečiadienį Europos Sąjungai galutinai pritarus euro įvedimui Lietuvoje, konkurencinėje kovoje turėtų laimėti verslininkai, mažinantys, o ne keliantys kainas prieš valiutos pakeitimą, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. „Daugelis mato, kad kai kurie verslininkai pradėjo išdykauti apvalindami kainas. Konkurencinėje kovoje laimės tie verslininkai, kurie mažina, o ne didina kainas“, - interviu LRT televizijai sakė finansų ministras.

ES Vadovų taryba nusprendė pakeisti visų Lietuvos vadovų, vadybininkų ir pardavėjų klaviatūros naudojimo įpročius. Norint parašyti kainą ar kitą pinigus reiškiantį skaičių, nebeužtenka paspausti klavišus [L] ir [t]. Tai ką gi spausti, kad išvystumėte €? Windows operacinėje sistemoje arba Chromebook kompiuteryje su lietuvių kalbos klaviatūra norint įterpti euro simbolį tereikia spausti [Alt Gr] + [e]. T.y. spauskite [Alt Gr] klavišą ir paprastą [e] raidės klavišą vienu metu.

Edvardas Kubilius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvos žmonių požiūris į eurą labai priklausys nuo to, kaip sklandžiai valdžia užtikrins naujos valiutos įvedimą. Taip teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius prof. Ramūnas Vilpišauskas. Anot jo, valdžios institucijos neturėtų perlenkti lazdos, spausdamos verslą nedidinti kainų.

Rytoj, liepos 23 d., Europos Sąjungos Tarybai priėmus galutinį sprendimą dėl euro įvedimo, Vilniuje, Gedimino prospekte, virš Lietuvos banko durų įsižiebs specialus laikrodis, skaičiuosiantis laiką, likusį iki istorinės datos – 2015 m. sausio 1 d., kai Lietuvos valiuta taps euras. Elektroninis laikrodis rodys, kiek dienų, valandų, minučių ir sekundžių liko iki euro įvedimo dienos Lietuvoje.

Ruošdamasi artėjančiam euro įvedimui, didžiausią prekybos tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė „Maxima LT“ investuos ir į naujos valiutos – euro saugos užtikrinimą. Pirminiais skaičiavimais, bendrovės planuojamos investicijos sieks mažiausiai 400 tūkst. litų. Didžioji dalis šių lėšų bus skirta euro klastotes atpažįstantiems aparatams įsigyti, taip pat supažindinti ir parengti darbuotojus darbui su naująja valiuta, fizinei apsaugai parduotuvėse bei papildomoms pinigų inkasavimo paslaugoms.

  Lietuvoje pavykus nuo kitų metų sklandžiai įsivesti eurą, žmonių pasitikėjimas bendra Europos Sąjungos (ES) valiuta sustiprėtų, teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas. „Manau, kad sklandus proceso suvaldymas turėtų teigiamą poveikį visuomenės nuomonei ir visuomenė lengviau priimtų eurą. Tuo labiau, kad įvertinant fiksuotą lito kursą euro atžvilgiu, iš esmės pinigų politika Lietuvoje nepasikeistų.

„Aš palyginau rezoliucijų turinius dėl euro įvedimo Latvijoje, Estijoje ir Slovakijoje. Atsakingai galiu pasakyti, kad Lietuvos tekstas yra geriausias. Kitoms paminėtoms šalims buvo daug įpareigojimų – Europos Parlamentas, Komisija ir Taryba laikėsi stiprios priežiūrinės stebėsenos, o Lietuva, reikia pripažinti, per sunkiausią krizės laikotarpį pasiruošė euro įvedimui.

  Euro įvedimas, nors ir neabejotinai naudingas bei reikalingas, pareikalaus pastangų tiek iš verslininkų, tiek iš vartotojų. Siekiant išvengti nereikalingų įtampų ir problemų, derėtų į visą procesą žiūrėti lanksčiau. Svarstant, kaip geriau pasiruošti 2015 metams, reikėtų prisiminti, kad verslininkai nelygūs verslininkams ir vieniems susidoroti su papildomais iššūkiais bus sudėtingiau nei kitiems.

Įvedant Lietuvoje eurą, policija glaudžiai bendradarbiaus su Lietuvos paštu. Tai numatančią sutartį pasirašė policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis ir Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė. „Įvedant eurą paštai bus ta vieta, kur nustatytą laikotarpį nemokamai bus galima išsikeiti valiutą.

Bankų pasirengimas euro įvedimui yra ilgo ir kompleksiško pasirengimo darbui euro zonoje proceso dalis. Bankai yra labai svarbus pinigų sistemos komponentas, todėl pasirengimo kokybė turės įtakos visiems piliečiams, verslui ir viešajam sektoriui.

Net pusė Lietuvos gyventojų baiminasi, kad, įvedus eurą, apyvartoje pasirodys padirbtų pinigų, kurių jie negalės atpažinti. Su tokia pačia baime praėjusiais metais susidūrė ir panaši dalis kaimynės Latvijos gyventojų, dabar jau pusmetį gyvenančių su Europos Sąjungos valiuta.

„Tvarkos ir teisingumo“ partijos vadovas Rolandas Paksas trečiadienį Europos Parlamente balsavo prieš euro įvedimą Lietuvoje. Plenariniame posėdyje Strasbūre nedalyvavęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis BNS teigė, kad taip pat būtų pasisakęs prieš. Balsavime taip pat nedalyvavo konservatorius Algirdas Saudargas ir Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas. Likę septyni Lietuvos europarlamentarai pasisakė už Lietuvos priėmimą į euro zoną.

Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertas Šiandien dėl euro įvedimo Lietuvoje balsuoja Europos Parlamentas, o galutinį sprendimą Europos Sąjunga priims kitą savaitę. Tai, kad sprendimas bus teigiamas – beveik niekas nebeabejoja. Bet diskusijų apie eurą bus, o labiausiai – apie kainas. Žmonės bijo, kad kainos įvedus eurą kils, o valstybinės institucijos bando šią baimę sumažinti įvairiomis priemonėmis.

Šiandien Europos Parlamentas (EP) pritarė Lietuvos prisijungimui prie eurozonos nuo 2015 m. sausio 1 d. Už pusmečio planuojamą lito keitimą į eurą EP narys, liberalas Antanas Guoga kviečia išnaudoti atlyginimams pakelti, perskaičiuojant juos į aukštesniąją pusę. A. Guoga teigia, jog taip pakelti visiems darbuotojams atlyginimus jis sieks visose įmonėse, į kurias yra investavęs.

(papildyta 13.49) Europos Parlamentas trečiadienį plenarinėje sesijoje Strasbūre pritarė euro įvedimui Lietuvoje nuo 2015 metų. Už Lietuvos priėmimą į euro zoną balsavo 545 europarlamentarai, 116 buvo prieš, o 34 susilaikė. Europos Parlamento balsas dėl euro įvedimo yra patariamasis. Galutinį sprendimą dėl Lietuvos stojimo į euro zoną vėliau šį mėnesį priims Europos Sąjungos (ES) valstybių ministrai. Euro įvedimui jau anksčiau pritarė Europos Komisija, kuri yra vykdomoji ES institucija.

Nors oficialus kainų stebėjimas prieš įvedant eurą dar neprasidėjo, vis dažniau akis užkliūva už etiketėse nurodytų dvejopų kainų – litais ir eurais. Ar dabar litais skelbiamos kainos skiriasi nuo tų, kurios buvo, tarkim, prieš mėnesį, gali pasakyti tik akylus stebėtojas, tačiau kalbų, kad tas ar anas šiek tiek pabrango, girdėti vis dažniau.

Nors oficialus kainų stebėjimas prieš įvedant eurą dar neprasidėjo, vis dažniau akis užkliūna už etiketėse nurodytų dvejopų kainų – litais ir eurais. Ar dabar litais skelbiamos kainos skiriasi nuo tų, kurios buvo, tarkim prieš mėnesį, gali pasakyti tik akylus stebėtojas, tačiau kalbų, kad tas ar anas šiek tiek pabrango, girdisi vis dažniau.

Lina Abromavičienė Laukiantys euro įvedimo lietuviai suskubo imti paskolas ir pirkti nekilnojamąjį turtą. Daugelis baiminasi, jog pasikeitus valiutai neįstengs nusipirkti buto ar namo. Vieno Lietuvos banko Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė sakė, kad vis dėlto baimintis nevertėtų, nes euro įvedimas neiškraipys nekilnojamojo turto rinkos ir vėliau bus tokios pačios įsigijimo sąlygos.

Vyriausybė, siekdama nedidinti kainų artėjant euro įvedimui, nusprendė nekeisti valstybės rinkliavų dydžių. Pagal rinkliavų įstatymą kasmet, atsižvelgiant į išlaidų pokyčius, rinkliavos tikslinamos, o nauji jų dydžiai įsigalioja nuo liepos 1 dienos. Dalis valstybės institucijų prašė didinti rinkliavas, nes dėl Konstitucinio Teismo sprendimo padidėjo valstybės tarnautojų atlyginimai, tačiau Finansų ministerija siūlo į tai neatsižvelgti.

Lietuvos gyventojai pakankamai ramiai laukia įvedamo euro ir nesiima veiksmų, kurie rodytų besikeičiančius vartojimo įpročius. Beveik 80 proc. mūsų šalies gyventojų neplanuoja papildomų priemonių šeimos finansiniam saugumui užtikrinti prieš įvedant eurą. Tokia tendencija paaiškėjo draudimo bendrovės “PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktoje Lietuvos gyventojų apklausoje. Beveik 80 proc. žmonių Lietuvoje niekaip nekeičia savo finansinio elgesio dėl artėjančio euro. Tačiau apie 9 proc.

Bendrovės „Maxima LT“ investicijos į prekybos tinklo IT sistemų pritaikymą darbui su naująja valiuta preliminariais skaičiavimais gali siekti daugiau nei 240 tūkst. litų. Ruošdamasi euro įvedimui Lietuvoje „Maxima LT“ didžiąją dalį IT sistemų pritaikymo naujai valiutai darbų jau yra atlikusi. „Perėjimas prie naujosios valiutos iš mūsų pareikalaus finansinių ir fizinių resursų.

Europos Vadovų Taryba pareiškė aukščiausią politinį pritarimą, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje būtų įvestas euras. Briuselyje patvirtintose EVT išvadose Lietuva giriama už sėkmingai įveiktą finansinę krizę, pabrėžiama, kad mūsų šalis atitinka Mastrichto kriterijus ir yra visiškai pasirengusi įsivesti eurą.

Liuksemburgas, birželio 19 d. Šiandien vykusiame euro zonos šalių finansų ministrų (Euro grupės) susitikime, kuriame dalyvavo ir Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius, buvo aptartas Lietuvos siekis įsivesti eurą nuo kitų metų pradžios. Euro grupės pirmininkas pasveikino Lietuvos finansų ministrą su Lietuvos atitikimu euro įvedimo kriterijams.

Liuksemburge ketvirtadienį susirinkę euro zonos šalių finansų ministrai ketina patvirtinti Lietuvos pasirengimą kitąmet įstoti į euro zoną. Prieš prasidedant susitikimui Europos Sąjungos (ES) ekonomikos reikalų komisaras Ollis Rehnas (Olis Renas) teigė, kad konvergencijos ataskaitos Lietuvai patvirtinimas bus pirmasis ministrų susitikimo klausimas. „Pirmas klausimas bus konvergencijos ataskaitos Lietuvai patvirtinimas.

Euro įvedimo laikotarpiu vartotojų teisių organizacijos ragins visuomenę būti aktyvią, stebint prekių kainas. Tokia praktika padėtų geriau kontroliuoti nesąžiningą kainų didinimą, sako Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovas.

Besirengiant euro įvedimui gyvybės draudimo bendrovės tikina, kad apsidraudę žmonės nepatirs jokių rūpesčių nei finansiniais, nei dokumentacijos tvarkymo klausimais. Įmokos ir draudimo sumos bus perskaičiuotos automatiškai, pagal neatšaukiamai fiksuotą euro ir lito perskaičiavimo kursą, kurį nustatys Europos Sąjungos Ekonomikos ir finansų ministrų taryba. Gyvybės draudimo sutarčių dėl euro įvedimo keisti nereikės.

Šių metų pavasarį Lietuvos banko pateiktas pasiūlymas dėl mokėjimų rinkos naujovių sulaukė mokėjimo paslaugų teikėjų palaikymo. Taigi jau nuo kitų metų bus sudarytos sąlygos mokėjimus atlikti sparčiau ir pigiau. „Į Lietuvos banko kvietimą atsiliepė nemažai rinkos dalyvių, todėl jau nuo kitų metų pradės veikti mažmeninė elektroninių mokėjimų eurais sistema.

Lietuvai planuojant įsivesti eurą, prekių ir paslaugų kainos turės būti rašomos dviem valiutomis. Šiuo laikotarpiu dauguma pirkėjų į tai, kas parašyta kainos etiketėje, atkreips daugiau dėmesio nei anksčiau, nes jiems teks priprasti prie naujųjų skaičiavimų. Nors teigiama, kad didelių kainų šuolių neturėtų būti, kainodaros ekspertai sako, kad euro įvedimas - puiki proga prekybininkams peržiūrėti ir keisti taikomą kainodarą.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius lankėsi Lietuvos monetų kalykloje, kur šiandien pradėtos kaldinti euro monetos. Iškilmingos ceremonijos metu Vyriausybės vadovas paleido lietuvišku Vyčiu paženklintų euro monetų kaldinimo liniją. „Šiandien stovime toje vietoje, kur 1992 metų rudenį buvo pradėtos kaldinti litų centų monetos.

Namų ūkių finansinė padėtis 2014 metų pirmą ketvirtį buvo geresnė, palyginti su 2013 metų pradžia: ūgtelėjo vidutinis darbo užmokestis į rankas, mažėjo šildymo išlaidos. Statistika rodo, kad namų ūkiai dėl mažesnių išlaidų netikėtai sutaupytų lėšų piniginėse neužlaiko.

Žinių radijas Lietuvai įsivedant eurą jau dabar daugelis rinkodaros padalinių vadovų ir specialistų suka galvas, kaip padidinti kainas. Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė, grožio salono savininkė Jolanta Mačiulienė teigia, kad įsivedant eurą paslaugų kainas pakels „apvalindama“ į didesnę pusę. Verslininkė tikina taip elgsis atsižvelgdama į augančias sąnaudas: „Mes negalime dirbti nenaudingai sau ir savo verslui. Mes vis tiek turime pasiskaičiuoti savo sąnaudas.

Specialistai teigia, kad euro baimė tik laikinai sujudino nekilnojamojo turto rinką ir pakėlė būstų kainas. Metų pradžioje suaktyvėjusi prekyba lėtėja. Labiausiai butų pardavimas smuko Panevėžyje. Nekilnojamo turto pardavėjų lūkesčiai, kad euro įvedimo baimės apimti gyventojai puls pirkti būstus ir sklypus, regis, neišsipildys. Valstybinė įmonė Registrų centras ir nekilnojamojo turto agentūros stebi, kad metų pradžioje suaktyvėjusi prekyba nekilnojamuoju turtu lėtėja.

Europos Komisijai teigiamai įvertinus Lietuvos pažangą, iki pilnos narystės euro zonoje liko tik keli formalumai – jau po pusmečio Lietuvoje atsiskaitinėsime ta pačia valiuta kaip ir dar 18 ES valstybių.

Eurui Lietuvoje žalia šviesa – toks Europos Komisijos ir Europos centrinio banko (ECB) sprendimas. Galime pasidžiaugti, nes tai parodo, kad finansinė ir ekonominė situacija Lietuvoje yra santykinai gera, bent Europos Sąjungos šalių kontekste. Tačiau apskritai prieš apsispręsdami, džiaugtis ar liūdėti dėl euro įvedimo Lietuvoje, turime susimąstyti – ar apie eurą žinome pakankamai? Pavyzdžiui, kad euras Lietuvai ir kitoms ES šalims gali būti naudingas tik tol, kol jis yra patikimas.

Birželio 4 d. Europos Komisija (EK) ir Europos Centrinis Bankas (ECB) paskelbė, kad Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus ir yra pasirengusi prisijungti prie euro zonos nuo 2015 m. sausio 1 dienos. EK ir ECB paskelbtuose pranešimuose apie konvergenciją pažymima, kad Lietuva, vykdydama ekonomines reformas ir atsakingą fiskalinę politiką, padarė didelę pažangą, siekdama narystės euro zonoje.

Europos Komisija trečiadienį leido Lietuvai 2015 metais įsivesti eurą. Dešimtmetį ES nare esanti šalis taps 19-ąją euro zonos nare ir paskutine iš trijų Baltijos šalių.   Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ perspėja, jog, prieš euro įvedimą, nepagrįstai kainas didinantys verslininkai bus vertinami griežtai ir principingai.

Vilnius, birželio 5 d. Eurobarometro visuomenės apklausos duomenys rodo – augant Lietuvos žmonių informuotumui neigiamas požiūris į euro įvedimą mažėja, o palaikymas auga. Dabar euro įvedimą Lietuvoje palaiko beveik pusė šalies gyventojų. Labiausiai gyventojams rūpi sąžiningas kainų perskaičiavimas ir praktiniai euro įvedimo aspektai. Palaikančių euro įvedimą Lietuvoje skaičius per metus (2013 m. balandis – 2014 m. balandis) išaugo nuo 41 proc. iki 46 proc.

Geros naujienos iš Europos Komisijos dėl leidimo įsivesti eurą per daug nenustebino – esam verti įsijungti į euro zoną ir šį kartą kojos nepakišo keli skaičiai po kablelio, kaip prieš septynerius metus. Apie bendros valiutos naudą šalies ūkiui daugiau diskutuoja ekonomistai, o plačiajai visuomenei pirmiausia rūpi galimai augsiančios kainos. NT rinką kaitina rekordiniai sandorių skaičiai, tačiau vien dėl valiutų pasikeitimo kainos augti tikrai neturėtų.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „Manau, kad žmonių baimės dėl euro greitai išsisklaidys ir po kelerių metų 80 proc. gyventojų sakys, kad euras yra gerai“, – teigia finansų ministras Rimantas Šadžius. Kokios galimybės atsiveria įvedus eurą ir kokias grėsmes teks suvaldyti? Apie tai žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su finansų ministru Rimantu Šadžiumi, Pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu ir SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda.

Euro zonos durys atsidarė – Europos Komisija pranešė, kad Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus ir leido 2015 metais įsivesti eurą. Apie istorinį sprendimą ir tolimesnį Lietuvos likimą trečiadienį „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjo finansų ministras Rimantas Šadžius bei ekonomistė Rūta Vainienė.