euras

Šiemet rugpjūtį gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) rinka sustojo, daugiau nei pusantrų metų trukęs pardavimų augimas baigėsi. Pavasarį buvo fiksuotas pardavimų šuolis, o rugpjūtį visoje Lietuvoje gyvenamųjų namų pardavimai smuko pirmą kartą nuo 2013 m. sausio mėn.

Įvedamo euro Lietuvos gyventojai laukia gana skirtingai – žmonių elgesys neretai priklauso ir nuo amžiaus. Net ketvirtadalis pagyvenusių Lietuvos žmonių ketina imtis papildomų finansinių veiksmų prieš euro įvedimą. Jauni ir vidutinio mažiaus gyventojai euro laukia ramiau – tik kas penktas 18-55 m. gyventojas suplanavo papildomų pirkinių dėl keičiamos valiutos.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvai prisijungus prie euro zonos, euras pakeis litą ir taps vienintele teisėta, privaloma priimti atsiskaitymams, mokėjimo priemone šalyje. Reikės šiek tiek laiko priprasti prie naujos valiutos – prie konvertavimo, o taip pat ir prie išvaizdos. Labai svarbu gerai susipažinti su euro banknotų bei monetų išvaizda, jei yra galimybė, pačiupinėti juos, kad be vargo atskirtumėte tikrus pinigus ir netaptumėte sukčių aukomis.

Seimas ketvirtadienį pradėjo svarstyti įstatymų projektus, susijusius su euro įvedimu. Per mažiau negu du mėnesius jų teks priimti daugiau kaip šimtą. Nors įstatymų pataisos vadinamos techninėmis, tačiau dėl to jų svarba nesumažėja. Pavyzdžiui, Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pataisų projekte, kuriam po pateikimo pritarė Seimas, nustatoma, kokias sumas aukojantys savarankiškos politinės kampanijos dalyviui piliečiai turės deklaruoti turtą.

Įvedamo euro Lietuvos gyventojai laukia gana skirtingai – žmonių elgesys neretai priklauso ir nuo amžiaus. Net ketvirtadalis pagyvenusių Lietuvos žmonių ketina imtis papildomų finansinių veiksmų prieš euro įvedimą. Jauni ir vidutinio mažiaus gyventojai euro laukia ramiau – tik kas penktas 18-55 m. gyventojas suplanavo papildomų pirkinių dėl keičiamos valiutos.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Įsivedę eurą savo identiteto tikrai neprarasime, atvirkščiai – tik sustiprinsime, teigia Lietuvos banko Tarptautinių ryšių departamento vyresnysis specialistas Marius Skuodis. „Kadangi visose šalyse, turinčiose eurą, viena euro monetos pusė yra nacionalinė, ant lietuviškų eurų matysime Vytį. Be to, jomis galėsime atsiskaityti visoje euro zonoje, kur yra daugiau nei 300 mln. gyventojų. Taigi galime sakyti, kad Vytis pasklis po Europą“, – mano jis.

Dar vasaros pradžioje apklausos rodė, kad daugelis Lietuvos gyventojų nepritaria euro įvedimui, nes mano, jog tai turės neigiamų pasekmių – kainos išaugs, o perkamoji galia sumažės. Latvijos pavyzdys rodo, kad tokios baimės nėra pagrįstos, o kainų augimas šiek tiek paspartėjo tik kai kuriuose paslaugų sektoriuose, teigia „Swedbank“ ekonomistai.

Ministrų kabinetas, vadovaudamasis Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje nuostatomis, pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimui įvedant eurą gavėjų naudai suapvalinti socialinių išmokų dydžius.

Šiandien Europos Komisijai (EK) patvirtinus Lietuvos parengtą 2014–2020 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų veiksmų programą, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius sako, kad Lietuvai suplanuotas lėšas nukreipus į prioritetines sritis, investicijų naudą pajus dauguma šalies gyventojų. „Tikiu, kad ES investicijos reikšmingai prisidės prie Lietuvos ekonomikos ir verslo konkurencingumo, energetinio efektyvumo didinimo ir darbo vietų kūrimo.

Rugsėjo 7 d. apie 0 val. Šiauliuose, K. Kalinausko g., 1963 m. gimęs vyras pastebėjo, kad akmeniu išdaužtas jo namo lango stiklas, o iš garaže stovėjusio neužrakinto seifo užrakintos vidinės saugyklos, išlaužus užraktą, pavogta 17 000 litų, 7 390 eurų, piniginė, kurioje buvo 1 200 litų ir įvairūs dokumentai bei iš miegamajame kambaryje stovėjusios spintelės pavogti įvairūs aukso dirbiniai. Nuostolis – 62 000 litų.

Daugiau nei 50 proc. smulkių ir vidutinių įmonių teigia, jog pasirengimas euro įvedimui kainuos iki 5000 litų. Dar beveik trečdalis smulkių verslininkų mano, kad šiam tikslui papildomų investicijų išvis neprireiks. Tai paaiškėjo Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU) inicijavus tyrimą, kurio metu bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausė 502 smulkias ir vidutines Lietuvos įmones. „Mažiausiai lėšų rengiantis euro įvedimui prireiks iki 10 darbuotojų turinčioms įmonėms.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) perspėja, kad Lietuvoje įvedant eurą, gali pagausėti bandančiųjų į sąskaitas įnešti nelegalias lėšas. Tarnyba bankams, kredito unijoms ir Lietuvos paštui pateikė rekomendacijas, kaip sumažinti pinigų plovimo riziką. „Tikėtina, kad euro įvedimo laikotarpiu gali pagausėti valiutų keitimo ir grynųjų pinigų įnešimo į sąskaitas komerciniuose bankuose ar kredito unijose operacijų.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody‘s“ teigiamai įvertino Lietuvos žingsnius siekiant viešųjų finansų tvarumo ir pagerino šalies ilgalaikio skolinimosi reitingo perspektyvą iš stabilios į teigiamą. Pats reitingas Baa1 kol kas liko nepakeistas, teigiama Finansų ministerijos pranešime. Sprendimą „Moody‘s“ grindžia tuo, kad Lietuva nuo kitų metų įsives eurą taip panaikindama valiutos kurso riziką ir sumažindama operacines išlaidas.

Saulius Lapėnas,  www.slapenas.lt Pratęskime faktų paskelbtų visuomeninėje Estijos radijo ir televizijos korporacijoje (www.err.ee) [1] nagrinėjimą, pradėtą publikacijoje „Po euro įvedimo Estijoje – valstybės skola padvigubėjo. (I)“ Šiandien mes turime unikalią galimybę, beveik fantastinę, pasižiūrėti į ateitį, ir sužinoti kaip gyvenasi šalyje, kurioje prieštaraujant sveikai nuovokai, prieš du metus nacionalinė valiuta buvo pakeista į eurą.

Lietuvoje vartojimas išlieka stabilus. Vartojimo smukimas buvo užfiksuotas tik pavasario pabaigoje, tačiau vėliau jis grįžo į ankstesnį lygį. Tokią tendenciją rodo didžiausią mažmeninės prekybos tinklą Lietuvoje valdančios bendrovės „Maxima LT“ fiksuojamas pirkėjų mėnesio išlaidų indeksas. Euro įvedimo laikotarpiu siekdama objektyvaus vartojimo tendencijų vertinimo, „Maxima LT“ pirkėjo mėnesio išlaidų indeksą nuo šiol skelbs reguliariai.

Šiandien Vyriausybės posėdyje pritarta Teisingumo ministerijos parengtoms ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų teisės aktų pataisoms, kuriose numatomi nuostatų pakeitimai, reikalingi dėl euro įvedimo mūsų šalyje nuo 2015 m. sausio 1 d. Pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, iki euro įvedimo dienos turi būti pakeistos teisės aktų nuostatos, kuriose teikiama nuoroda į nacionalinę valiutą (litą), numatyta atsiskaitymo ar mokėjimo litais taisyklė arba tam tikros vertės ar dydžiai...

Šiauliuose pradedamas seminarų apie euro įvedimą ciklas, kurio metu 60-yje Lietuvos savivaldybių per tris mėnesius bus surengta mažiausiai 70 informacinių renginių. Seminaruose gyventojai ir verslininkai galės tiesiogiai sužinoti jiems rūpimą praktinę informaciją apie eurą iš Finansų ir Ūkio ministerijų, Lietuvos banko, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos bei kitų institucijų atstovų.

Mažmeninės prekybos tinklas „Rimi Lietuva“, pirmasis savo parduotuvėse pradėjo įrenginėti specialias kasas, skirtas atsiskaitymui tik bankų mokėjimo kortelėmis. Planuojama, kad iki rugsėjo 8 d. tokios kasos atsiras 21 „RIMI Hypermarket“ formato parduotuvėje. Anot „Rimi Lietuva“ operacijų vadovės Irinos Miklienės, įrengti kasas, kuriose galima atsiskaityti tik bankų mokėjimo kortelėmis, buvo nuspręsta siekiant padėti pirkėjams apsipirkti paprasčiau ir greičiau tiek prieš, tiek po euro įvedimo.

Lietuvos laukia svarbūs finansinės sferos pokyčiai. Jau greičiau nei po pusmečio nacionalinę valiutą litą turėtų pakeisti bendra europinė valiuta – euras. Taip mūsų šalis dar labiau integruosis į finansinę susivienijusios Europos sistemą. Tačiau kaip ir su bet kokiais didesniais pokyčiais, taip ir su šiuo įvykiu yra susiję ir nemažai baimių. Lietuvos reakciją į artėjantį euro įvedimą galima susieti tiek su finansiniais, tiek su psichologiniais aspektais. Pradėkime nuo pastarųjų.

Saugos ir inkasavimo bendrovė „Eurocash1” pasirašė geros praktikos įvedant eurą memorandumą. Tai bendrovės įsipareigojimas visuomenei, kad litų keitimas į eurus vyks sąžiningai ir skaidriai. Nuo šiandien prasideda sutarčių dėl eurų atvežimo ir litų surinkimo sudarymo laikotarpis, tad „Eurocash1” kviečia įmones jau dabar planuoti grynųjų pinigų poreikį euro įvedimo metu.

Įvedus eurą, vaikams bus sunku perprasti valiutų santykį, tad jiems gali kilti keblumų vertinant naujas prekių ir paslaugų kainas, perspėja Lietuvos ekonomikos mokytojai. Todėl dauguma pedagogų nuo naujųjų mokslo metų ketina savo mokymo programas papildyti informacija apie eurą, paaiškėjo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto (AFI) organizuotoje penktojoje Nacionalinėje ekonomikos mokytojų konferencijoje.

Irma Janauskaitė, Lidija Jankauskienė, Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Euro įvedimui besirengiantys verslininkai prašo pirkėjų tolerancijos pirmosiomis sausio dienomis, mat ne viskas gali eiti kaip sviestu patepta. Vienas pagrindinių mažų įmonių rūpesčių – ar jos turės pakankamai litų, kad iš anksto sukauptų grąžai reikėsiančią eurų sumą. Artėjantis euras verčia ir pabambėti, nes jo dar nėra, o rūpesčių naujai valiutai pasirengti – jau yra.

Artėjant euro įvedimo dienai verslo įmonės investuoja ne tik į darbo priemonių bei IT sistemų atnaujinimus, bet ir į darbuotojų parengimą. Asmeninių paskolų teikėjas „Provident Finansai“ skaičiuoja, kad intensyviam darbuotojų ir kredito tarpininkų apmokymui bus skirta daugiau nei 350 val., o juose sudalyvaus beveik 400 žmonių. Mokymus euro įvedimo tema „Provident“ vardu veikianti kompanija Slovakijoje organizavo 2009 m., kuomet šalis prisijungė prie euro zonos.

Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ Jei prekė pasirodys gerokai atpigusi, nuo šiol atverti piniginės nereikia skubėti. Mat gali paaiškėti, kad etiketėje nurodyti juokingai maži skaičiai yra ta pati kaina, tik nurodyta eurais. Kad tokių apsirikusiųjų ir gerokai paploninusiųjų piniginę bus nemažai, prekybininkai neabejoja.

Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos prognozes antradienį paskelbė didieji Lietuvos bankai. Tuo metu apie ekonomiką kalbėjo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, pareiškusi, jog kitais metais, kai jau bus euras, biudžetas turi būti pagrįstas žmonių gerovės principu, išlaikant atsakingą fiskalinę politiką ir suvaldant finansinį populizmą prieš rinkimus.

Provincijos parduotuvės nenori tapti nemokamomis pinigų keityklomis - pasimokę iš latvių patirties verslininkai pirmosiomis sausio mėnesio dienomis ketina visiškai nedirbti.

Neišvengiamai artėjant eurui, Šiaulių menininkai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai sumanė įamžinti lietuvišką valiutą. Per „Šiaulių naktis“, rugpjūčio 29-ąją, nuo 20 val. prie Turizmo informacijos centro laukiami šiauliečiai, nešini centais ar litais ir kupini idėjų, kaip išradingai galima būtų juos panaudoti. Monetos bus klijuojamos ant plokščių, kurios vėliau gali būti panaudotos meniniam kūriniui.

Žinių radijas Nuo penktadienio prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai privalės kainas skelbti dviem valiutomis – litais ir eurais. Nors ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, jog dvigubos kainos vartotojų neklaidins, „Žinių radijui“ pažymėjo, jog parduotuvėse žmonės daugiau laiko sugaiš apsipirkdami. „Nordea“ banko ekonomistas Ž.Mauricas sakė, jog Lietuvos ekonomikai euro įvedimas turėtų turėti teigiamų pasekmių.

 Nuo rugpjūčio 22 d. per 350 specialistų iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir kitų kontroliuojančių institucijų pradės tikrinti, ar prekių ir paslaugų kainos jų skelbimo vietose nurodytos litais ir eurais bei ar kainos į eurus perskaičiuotos teisingai. „Nustačius pažeidimus dėl kainų skelbimo litais ir eurais, pirmą kartą nebus taikomos labai griežtos sankcijos.

Išvykę į užsienį galvose „įjungiame“ kalkuliatorius – verčiame litus į eurus arba atvirkščiai, bandydami suvokti, kiek iš tiesų mokame už prekę ar paslaugą. Visgi toks skaičiavimas nedaug tepadeda, kainos dažnai atrodo patrauklesnės nei turėtų – ir dėl mažesnių nei įprastai skaičių, ir dėl to, kad, pavertus į litus, kainos yra panašios kaip ir Lietuvoje.

 68 proc. smulkių ir vidutinių Lietuvos įmonių ketina prisijungti prie Geros verslo praktikos įvedant eurą memorandumo ir dalyvauti sąžiningų kainų perskaičiavimo iniciatyvoje. Tokius ketinimus verslininkai išreiškė smulkių ir vidutinių įmonių tyrimo metu, kurį liepos–rugpjūčio mėn.

Politikai, verslo asociacijų ir savivaldos atstovai pirmadienį pasirašė Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą, kuris turėtų padėti užtikrinti sąžiningą kainų skaičiavimą keičiantis valiutoms. Kiek šis gražus gestas išties veiksmingas? „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas sako, kad Memorandumas kainų augimo niekaip nepaveiks – jos augs kaip ir iki šiol, dėl tų pačių ekonominių veiksnių, o ne dėl euro.

Šiuo metu ne gyvybės draudimo bendrovės BTA tinklapyje veikia speciali euro skaičiuoklė, įmonėje diegiamos specialios IT technologijos. Taip bendrovė ruošiasi nuo sausio pirmos dienos numatytiems valiutos pokyčiams Lietuvoje. BTA taip pat užtikrina, kad kainos dėl naujos valiutos įvedimo nesikeis, todėl klientams pasirašyti naujų draudimo sutarčių perėjimo laikotarpiu nereikės.

Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ministrų tarybai patvirtinus, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuva tampa devynioliktąja visaverte euro zonos nare, nuo šių metų rugpjūčio 23 d. visų prekių bei teikiamų paslaugų kainos turės būti pradėtos nurodyti litais ir eurais. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai tikrins kaip mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonės įgyvendina šį reikalavimą, ar laikosi įstatymuose nustatytų nurodymų.

2015-ųjų sausio 1-ąją įvedus eurą su didžiausiais iššūkiais prekybininkai ir pirkėjai susidurs per pirmąsias dvi savaites – penkiolika dienų pirkėjams mokant litais ar eurais grąža bus išduodama eurais. Preliminariais Lietuvos banko skaičiavimais, grynųjų pinigų poreikis tuo metu gali išaugti apie keturis kartus, nors atsiskaitymas mokėjimo kortele padėtų išvengti valiutos keitimo prekybos vietose rūpesčių.

Vyriausybė Seimui svarstyti rudens sesiją teiks daugiau nei pustrečio šimto teisės aktų projektų, beveik šimtas jų - susiję su euro įvedimu. Vyriausybė numato, kad visos su euro įvedimu susijusios įstatymų pataisos Seimui būtų pristatytos ne vėliau kaip iki šių metų spalio pabaigos. Pataisomis numatoma dabar teisės aktuose litais nurodytas sumas perskaičiuoti eurais.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. į pinigines vietoj litų dėsime eurus. Atrodytų, koks skirtumas, kokie šlamantieji, svarbu, kad jų turėtume. Ir vis dėlto daugeliui Lietuvos piliečių nelengva atsisveikinti su litu, kuris yra mūsų tautiškumo simbolis. Netgi buvo įkurta iniciatyvinė grupė, kuri siūlė keisti Konstituciją, kad Lietuvoje nacionali¬nė valiuta būtų tik litas, ketinta rengti net referendumą. Tačiau prieš vėją nepapūsi. Vyriausybės nuomonės buvo tvirta kaip uola – į Lietuvą turi ateiti euras.

 Saulius Lapėnas Šiandien mes turime unikalią galimybę, beveik fantastinę, pasižiūrėti į ateitį, ir sužinoti kaip gyvenasi šalyje, kurioje prieštaraujant sveikai nuovokai, prieš du metus nacionalinė valiuta buvo pakeista į eurą. Toli važiuoti nėra reikalo, šiandien pakalbėkim apie Estiją, apie kurios realią situaciją Lietuvoje labai mažai žinoma.

Siekdama aiškiai, tiksliai ir iš anksto informuoti visuomenę apie pokyčius, įvedant eurą Lietuvoje, Finansų ministerija išplatino informacinį pranešimą, kuriame pabrėžiamos esminės Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo taikymo nuostatos. Galutiniu Europos Tarybos sprendimu, kuris priimtas liepos 23 d., euras Lietuvoje įvedamas nuo 2015 m. sausio 1 d., euro ir lito perskaičiavimo kursas - 3,45280 lito už 1 eurą.

Nuo 2015-ųjų Lietuvoje įvedant eurą, ketinama atnaujinti vadovėlius pradinukams, kuriuose minimas litas, rašo „Kauno diena“. Kaip dienraščiui patvirtino daugiausia mokymo priemonių išleidžiančios leidyklos „Šviesa“ direktorė Jurgita Nacevičienė, šiuo metu rengiamuose vadovėliuose bei pratybose jau yra įvardijamas euras. Tad nauji vadovėliai mokyklas turėtų pasiekti 2015-2016 mokslo metų pradžioje.

 Pernai įgyvendinus pensijų kaupimo reformą, šalies gyventojai išlieka aktyvūs rūpindamiesi senatvės finansais ir toliau. Pirmąjį šių metų pusmetį „Danske” II pakopos pensijų fonduose kaupė 12 proc. daugiau žmonių nei prieš metus. Pirmąjį pusmetį „Danske” II pakopos klientas vidutiniškai buvo sukaupęs 9162 litus – tai 80 proc.

Lietuvai sklandžiai įsivedus eurą, po Naujųjų metų Vyriausybės populiarumas gali ūgtelėti, o galimomis klaidomis ar nesklandumais gali pasinaudoti nebent tie politikai, kurie sieks dėmesio savivaldos rinkimuose, „Kauno dienai“ sakė Visuomenės nuomonės tyrimo bendrovės „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys. „Reikia atskirti laikotarpį iki sausio 1 dienos ir po jos.

Praėjusią savaitę, liepos 23 dieną paskutinė Europos instancija, Bendrųjų reikalų taryba, priėmė sprendimą, kad Lietuva gali įsivesti eurą. Iki 2015 metų sausio 1 dienos tada buvo likusi 161 diena. Sutikite, mažokai, jei eurui pradėtume ruoštis tik dabar, kai jau priimtas galutinis sprendimas ir paskelbtas oficialus keitimo kursas. Kad Lietuvoje kitais metais euras tikrai bus, žinota juk gerokai anksčiau.

Žinių radijas Euro viešinimo kampanija Lietuvoje atsieis iki 10 mln. litų, teigia finansų ministro patarėjas Rosvaldas Gorbačiovas. „Informavimo šaltiniai yra keturi: valstybės biudžetas, Europos Komisijos lėšos, Lietuvos banko lėšos ir Europos Centrinio Banko lėšos. Euro viešinimui numatyta skirti vieną eurą vienam gyventojui. Tad yra numatyta riba – iki 10 mln.

 Virš Lietuvos banko elektroninis laikrodis skaičiuoja dienas ir valandas iki euro įvedimo Lietuvoje. Nemažai daliai gyventojų tai – atgalinis laikmatis iki augančių kainų. Vis dėlto šiandien eurais šalyje būtų galima apsipirkti net pigiau nei litais.

Šiandieninė geopolitika – šantažas, ekonomika ir euro. Vakarų žiniasklaidos analitinė apžvalga. Krymo okupacija ir agresyvūs Rusijos veiksmai Ukrainos atžvilgiu šiandien yra žiniasklaidos ir politikų dėmesio centre. Šių įvykių fone beveik nepastebimai plačiai visuomenei Europos Sąjungos teritorijoje „teisėtai“ įsikūrė Rusijos karinė bazė. Pažymint šį unikalų įvykį šiuolaikinėje istorijoje, kovo mėnesį rusų kariškiai surengė parodomąsias aviacijos ir laivyno karines pratybas.

Europos Sąjungos Tarybai priėmus sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje nuo 2015 m. sausio 1 d., Teisingumo ministerija parengė ir pateikė derinti ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstatymų ir Vyriausybės nutarimų projektus, kuriuose numatomi teisės aktų nuostatų pakeitimai, reikalingi dėl euro įvedimo mūsų šalyje.

 Lietuvai nuo kitų metų ketinančiai įsivesti eurą, šalies gyventojų pritarimas bendra Europos Sąjungos (ES) valiutai išaugo iki 50 procentų. Penktadienį paskelbtos Eurobarometro apklausos duomenimis, šių metų pavasarį, palyginti su praėjusių metų rudeniu, pasisakančiųjų už Europos ekonominę ir monetarinę sąjungą su viena bendra valiuta euru, padaugėjo 10 procentinių punktų. Pasisakančiųjų prieš dalis per minėtą laikotarpį sumažėjo 8 punktais iki 41 proc., dar 9 proc.

Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų taryba nusprendė, kad Lietuva nuo kitų metų sausio gali įsivesti eurą. Šis sprendimas – galutinis. Patvirtinta, kad lito ir euro kursas - 3,4528 litai už vieną eurą. Apie euro įvedimą bei laukiančias naudas verslui su žurnalistais bendravo Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas. Visuomenėje dar vis gajus mitas, kad įsivedus eurą didės produktų ir paslaugų kainos.