euras

Iki euro įvedimo likus mažiau nei trims mėnesiams, grynieji eurai jau pradėti gabenti į Lietuvos finansų institucijas, kurios pinigus paskirstys šalies įmonėms. Tačiau patys verslininkai vangiai domisi apsirūpinimu naująja valiuta. „Swedbank“ užsakymu atliktos šalies įmonių apklausos duomenimis, trečdalis jų (33 proc.) dar negalvojo, kaip gaus euro banknotų ir monetų, reikalingų dviejų valiutų – litų ir eurų – cirkuliavimo laikotarpiu. Panaši dalis įmonių (29 proc.

Dar rugpjūčio mėnesį Vyriausybėje ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus, finansų ministro Rimanto Šadžiaus, ūkio viceministrės Rasos Noreikienės kartu su Lietuvos verslo asociacijomis, Lietuvos savivaldybių asociacija ir didžiųjų įmonių vadovais pasirašytas Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumas jau davė rezultatų – sąžiningai perskaičiuoti kainas įsipareigojo daugiau nei tūkstantis įmonių.

Giedrė Baltrušytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Įpratusiems rytą biure pradėti puodeliu kavos iš mokamo aparato kelias pirmąsias 2015 metų dienas gali tekti pakentėti be jo. Karštųjų gėrimų automatus administruojančios bendrovės priverstos į jų perprogramavimą investuoti tūkstančius ir perspėja, kad pereinant nuo lito prie euro pakeisti visų grynuosius priimančių aparatų nustatymų gali nesuspėti. „Mes galim tik ruoštis, o keitimas vis tiek bus tik sausio 1 dieną.

Per 20 įmonių, priklausančių Nacionalinei pastatų administratorių asociacijai (NPAA), raštu įsipareigojo nedidinti kainų už suteikiamas paslaugas perskaičiuojant litus į eurus. Visos įmonės prisijungė prie geros valios Memorandumo. NPAA vienijančios įmonės geros valios Memorandumą pasirašė rugsėjo antroje pusėje.

Draudimo grupė „PZU Lietuva“ sako pasirengusi nacionalinės valiutos keitimui – įmonės sistemos kainas jau skaičiuoja ir eurais. Rugpjūčio mėnesį bendrovė prisijungė prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo ir įsipareigojo užtikrinti sąžiningą paslaugų ir prekių kainų perskaičiavimą. „PZU Lietuva“ grupė vidinių įmonės verslo sistemų pakeitimams skyrė apie 0,5 mln. litų.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos bankas, komerciniai bankai, „Lietuvos pašto“ skyriai ir kai kurios kredito unijos pradės nemokamai keisti grynaisiais laikomus litus į eurus. Lietuvos bankų asociacija gyventojams, kurie norės keisti grynuosius pinigus, siūlo be būtino reikalo neskubėti – 343 bankų padaliniuose valiuta bus keičiama iki birželio 30 d., o 89 padaliniuose – visus 2015 metus. Lietuvos bankų asociacija atidžiai stebėjo, kaip vyko euro įvedimas Estijoje ir Latvijoje.

Artėjant euro įvedimui Lietuvoje, vis didesnei daliai gyventojų nerimą kelia įvairūs klausimai. Dažniausiai žmonės baiminasi kainų augimo ir atlyginimų stagnacijos. Sėkmingi Estijos bei Latvijos pavyzdžiai rodo, kad bendrosios europinės valiutos – euro – atėjimas nesukėlė katastrofiško kainų augimo, o Lietuvoje planuojama, kad euro įvedimo poveikis kainoms nebus didesnis nei 0,2–0,3 procento.

 Rugpjūčio pabaigoje oficialiai patvirtinus euro kaip nacionalinės valiutos įvedimą Lietuvoje nuo 2015 metų sausio 1 dienos, gyventojai ėmė vartoti kiek atsargiau. Tokią tendenciją rodo didžiausią mažmeninės prekybos tinklą Lietuvoje valdančios bendrovės „Maxima LT“ fiksuojamas pirkėjų mėnesio išlaidų indeksas. Iki šiol vartojimo lygis šiais metais Lietuvoje buvo gana stabilus: nedidelis smukimas fiksuotas tik pavasario pabaigoje, tačiau jau gegužę jis grįžo į ankstesnį lygį.

Gyventojai, santaupas laikantys namuose, tikriausiai jau susimąstė, kaip reikės jas pakeisti į eurus. Tai turėtų paskatinti ne tik susiskaičiuoti turimas lėšas ir pagalvoti apie savo šeimos finansinę ateitį, bet ir gali tapti palankia proga pasidairyti pelningesnių taupymo būdų nei palūkanų neduodantis grynųjų litų pluoštas namuose. Štai keletas žingsnių, kuriuos „Swedbank“ ekspertai siūlo norintiems paprastai, bet efektyviai valdyti pinigus euro įvedimo laikotarpiu.

Priežiūros institucijos 2014 m. rugsėjo mėnesį atliko 3540 patikrinimų dėl dvejopo kainų litais ir eurais nurodymo. Prekybos bei paslaugų teikimo vietose nustatyti 265 pažeidimai, o tai sudaro 7,49 proc. patikrintų įmonių. 263 pažeidėjams buvo skirti įspėjimai, o dviem bendrovėms skirtos piniginės sankcijos. Viena iš jų – UAB „Skaitmeninis pasaulis“ – už pakartotinį teisės aktų pažeidimą (kainų nenurodymą dviem valiutomis) nubausta 1000 litų bauda.

Daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos gyventojų tikisi, kad euras jiems atneš tiesioginės naudos – šalyje bus sukurta daugiau darbo vietų, augs darbo užmokestis, pigs skolinimasis, kils mažiau rūpesčių dėl valiutos keitimo, rodo „Aviva Lietuva“ užsakymu atliktos apklausos rezultatai. Beveik 15 proc. apklausos dalyvių didžiausia euro įvedimo Lietuvoje nauda įvardijo sumažėsiančius rūpesčius dėl valiutos keitimo bei atpigsiantį skolinimąsi gyventojams ir įmonėms.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Gyventojų nuotaikų dėl ekonominės padėties suprastėjimą lemia Rusijos ir ES ekonominis karas bei nepagrįstos baimės įvedant eurą, LRT.lt teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas. Sociologo dr. Vlado Gaidžio požiūriu, lietuvių optimizmas tirpsta ne dėl artėjančio euro, o kitų faktorių. „Būtų keista, jei dabartinėmis sąlygomis, kai kalbama, jog reikia ruoštis karui, Lietuvos gyventojai sakytų, kad viskas augs ir gerės“, – pastebi sociologas.

Statistikai kol kas negali pasakyti, ar kainos didėja dėl euro įvedimo. Jų teigimu, didžiausios įtakos prekių ir paslaugų kainoms rugsėjį, kaip ir rugpjūtį, turėjo nuolaidos ir sezoniškumas. „Mes matome ryškią sezoniškumo įtaką, o paslaugų kainų kilimo tendencija išlieka, ir tikrai negalime teigti, ar tam daro įtakos sprendimas įvesti eurą, ar dar kažkokie veiksniai.

Pastaruoju metu, kalbant apie artėjantį euro įvedimą, daug dėmesio skiriama sąžiningam kainų perskaičiavimui. Prekybininkai ir paslaugų teikėjai kviečiami prisijungti prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo.

Kitąmet įvedus eurą, politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos turėtų būti skaičiuojamas naudojant 130,5 euro bazinį dydį.  Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė tai siūlančiai įstatymo pataisai. Už ją balsavo 39 parlamentarai, susilaikė keturi. Šiemet minėtas bazinis dydis yra lygus 450 litų (130,329 euro). Jį padidinus iki 130,5 euro, truputį didėtų politikų, tarnautojų, teisėjų algos.

Dar rugpjūčio mėnesį Vyriausybėje ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus, finansų ministro Rimanto Šadžiaus, ūkio viceministrės Rasos Noreikienės kartu su Lietuvos verslo asociacijomis, Lietuvos savivaldybių asociacija ir didžiųjų įmonių vadovais pasirašytas Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumas jau davė rezultatų – sąžiningai perskaičiuoti kainas įsipareigojo daugiau nei tūkstantis įmonių.

Ruošiantis naujos valiutos įvedimui vienas svarbiausių uždavinių – tinkamai informuoti visuomenę apie Europos bendros valiutos įvedimą, jos privalumus ir trūkumus, būsimą pinigų keitimą. Gyventojams informuoti buvo sukurta Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą informacinė kampanija, kuri vykdoma trimis kryptimis.

 Šiandien Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė pranešimą apie TVF misijos vizitą Lietuvoje, kurio metu buvo vertinama šalies ekonomikos raida ir viešieji finansai. "TVF pranešimas atspindi šalies ekonomikos aktualijas, kurias aptarėme misijos vizito metu. Šiuo metu pagrindinį dėmesį esame sutelkę į 2015 metų biudžetą, kuriuo siekiame tinkamai išnaudoti ekonomikos augimą, atsakingai kontroliuodami išlaidas ir laikydamiesi fiskalinės drausmės.

Jau įpratome parduotuvėse matyti kainas skirtingomis valiutomis – litais ir eurais. Taip esame pratinami prie prekių ir paslaugų kainų mums nauja valiuta, tačiau ar prekybininkai visada tinkamai tas kainas surašo? O gal yra buvę, kad supainiojote kainą ir manėte, jog suma nurodyta litais, bet prie kasos buvote paprašyti sumokėti daugiau nei tris kartus didesnę sumą? Vilnietė Aldona Kazlauskienė pasakoja, kad jai susigaudyti su kainų etiketėmis gana sudėtinga.

Euro įvedimas nuo 2015 m. yra Lietuvos ekonomikos sėkmės įrodymas, teigiamai paveiksiantis ekonomiką ir dar labiau įtvirtinsiantis Lietuvos vietą Europoje, teigia Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Naujausioje įvertinimo ataskaitoje taip pat atkreiptas dėmesys, kad dėl veiksmingos priežiūros sustiprėjo šalies finansų sektorius.

 Žinomas verslininkas ir investuotojas, didžiausios pasaulyje atviros mobiliųjų aplikacijų platinimo platformos „GetJar“ ir rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ įkūrėjas Ilja Laurs įsitikinęs: bendras euro įvedimo efektas Lietuvai bus teigiamas, tačiau esminių pokyčių vien dėl valiutos pasikeitimo tikėtis nereiktų. Tolesnis ūkio ir gyventojų gerovės kilimas priklausys nuo mūsų pačių, o euro įvedimas tėra dar viena galimybė pasinaudoti padidėjusiu šalies patikimumu.

Šiandien į parduotuves lietuviai su skaičiuotuvais dar nevaikšto, bet, be jokios abejonės, dėmesys kainoms ir jų svyravimams prieš įvedant eurą smarkiai išaugęs. Apranga nėra būtiniausia prekė, tačiau pirkėjai sunerimę, ar kainos bus pakeistos oficialiu kursu ir be didesnės manipuliacijos.

Lietuva prie euro zonos prisijungs nuo sausio 1 dienos. Daugiausia nerimo ir abejonių keliantys klausimas visuomenei – ar bus sąžiningai perskaičiuojamos kainos? O jei apvalins kainas, tai verslininkai rūpinsis nauda sau ar pirkėjui? Apie euro įvedimo įtaką verslui ir kainų perskaičiavimo niuansus kalbamės su UAB „VAGOS prekyba“ ir UAB Leidykla „VAGA“ vykdomaja direktore Asta Mikelionytė – Čechovskienė.

Vilniuje atidaryta 118 karikatūrų paroda-konkursas „Pinigai keičiasi, humoras lieka“. 27 autoriai linksmai, su humoru ir ironija palydi litą ir sutinka eurą. Atidarymo metu paskelbti konkurso laureatai. Komisija, sudaryta iš konkurso ir parodos organizatorių – Lietuvos banko Pinigų muziejaus ir Nacionalinės karikatūristų asociacijos Humor Sapiens – atstovų, išrinko tris geriausių darbų autorius, jiems atiteko Lietuvos banko įsteigtas 3 452,80 Lt (1 000 eurų) vertės piniginis prizas.

Lietuva prie euro zonos prisijungs sausio 1 dieną. Daugiausia nerimo ir abejonių keliantis klausimas visuomenei – ar kainos bus perskaičiuojamos sąžiningai? O jei verslininkai apvalins kainas, jie rūpinsis nauda sau ar pirkėjui? Apie euro įvedimo įtaką verslui ir kainų perskaičiavimo niuansus kalbamės su „Vyno žurnalo“ leidėju ir vyriausiuoju redaktoriumi, Lietuvos someljė asociacijos prezidentu, Vyno klubo steigėju Arūnu Starkumi.

Kitų metų Lietuvos skolinimąsi įtakos lėšų poreikis ankstesnei skolai grąžinti, biudžeto deficitui finansuoti ir poreikis užtikrinti Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos projektų finansavimą daugiamečių finansinių perspektyvų sandūroje. 2015 metais Vyriausybė skolinsis apie 3,4 mlrd. eurų (apie 11,7 mlrd. litų). Didžiausią lėšų dalį planuojama pasiskolinti užsienio rinkoje išleidžiant iki 2,1 mlrd. eurų (apie 7,3 mlrd. litų) vertės obligacijas.

Lieka vis mažiau laiko iki dienos, kuomet Lietuva prisijungs prie euro zonos. Nuo sausio litus pakeis eurai, tačiau visus neramina klausimas, kaip tai pakeis mūsų, pirkėjų ir verslininkų, prekybininkų ir paslaugų teikėjų įpročius, prekių ir paslaugų kainas. Nors iššūkių verslui dėl euro įvedimo teks priimti ne vieną, jo atstovai įsitikinę, kad viskas tik į gera.

Siekdamas iš anksto gyventojus ir verslininkus supažindinti su informacijos apie užsienio valiutų kursus teikimo pokyčiais, Lietuvos bankas savo interneto svetainėje pradeda skelbti informaciją apie euro ir užsienio valiutų santykius. „Lietuvos bankas siekia sudaryti sąlygas gyventojams ir verslininkams iš anksto susipažinti su pokyčiais, susijusiais su užsienio valiutų kursų pateikimu po euro įvedimo, ir jiems pasirengti.

Giedrė Baltrušytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Svarstantieji, ar imti paskolą būstui įsigyti, susiduria su dilema – suskubti skolintis iki Naujųjų ar verčiau sulaukti euro? Analitikai sako, kad naujoji valiuta poveikio nei paskolų palūkanoms, nei nekilnojamojo turto (NT) kainoms artimiausioje ateityje neturės.

Lieka vis mažiau laiko iki dienos, kuomet Lietuva prisijungs prie euro zonos. Nuo sausio litus pakeis eurai, tačiau visus neramina klausimas, kaip tai pakeis mūsų, pirkėjų ir verslininkų, prekybininkų ir paslaugų teikėjų įpročius, prekių ir paslaugų kainas.  Nors iššūkių verslui dėl euro įvedimo teks priimti ne vieną, jo atstovai įsitikinę, kad viskas tik į gera. Į klausimus apie tai, kokią įtaką euro įvedimas turės vykdomai veiklai ir kainoms atsako Donata Rimkutė, Pigu.

Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Smulkiajam ir vidutiniam verslui kyla daug klausimų, kaip reikės dirbti pirmosiomis kitų metų dienomis. Svarbu žinoti, kad vienas pagrindinių darbų euro įvedimo kalendoriuje artimiausiu metu bus išankstinis monetų ir banknotų pristatymas, kuriuo įmonėms reikėtų pradėti rūpintis jau dabar.

Žinių radijas Finansų analitikas Valdemaras Katkus nurodo, kad ne euras, o Lietuvos kariuomenė duoda šaliai saugumo, kai SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda tikina, kad saugiau būti didesnėje – euro – finansinėje sistemoje. „Įsivaizduokite, kad išpilame šampūno buteliuką kokiame nors Vilniaus fontane: burbuliukai sukyla, fontanas beveik sugadintas. Pabandykite išpilti tą patį šampūno buteliuką Baltijos jūroje. Tokio efekto jūs negausite.

Finansų ministerija pranešė skelbianti konkursą mobiliųjų programėlių kūrėjams „Mobilusis euro gidas“. Išmaniųjų sprendimų kūrėjai kviečiami iki 2014 m. lapkričio 5 d. sukurti programėles, kurios padėtų išmaniųjų įrenginių (mobiliųjų telefonų ar planšetinių kompiuterių) naudotojams geriau susipažinti su praktiniais euro įvedimo aspektais. Laimėjusių programėlių kūrėjų laukia piniginiai prizai ir galimybė populiarinti sukurtas programėles, teigia ministerijos atstovai.

Šiandien Vilniuje Lietuvos banko kartu su partneriais rengiamoje tarptautinėje konferencijoje „Euras Lietuvoje: viena rinka, viena valiuta, bendra ateitis“ už finansų politiką atsakingi Europos ir Lietuvos lyderiai, verslo ir tarptautinių finansinių institucijų vadovai įvertins Lietuvos kelią euro link ir būsimą šalies vaidmenį Eurosistemoje. „Lietuva į euro zoną žengia kaip patikima partnerė, įrodžiusi, kad geba spręsti šalies ekonomikos ir finansų sistemos problemas.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Euro įvedimo Lietuvos Respublikos ir Rinkliavų įstatymu, šiandien patvirtino automobilių stovėjimo mokomose vietose gatvėse, požeminėse aikštelėse kainas eurais. Šie pakeitimai įsigalios nuo sausio 1 dienos. Rinkliavų įstatyme numatyta, kad, jei valstybės ar vietinė rinkliava mažesnė nei 10 eurų, jos dydis būtų nustatomas dešimčių euro centų tikslumu (pavyzdžiui 0,60 Eur, 1,40 Eur ir pan.

Eurobarometro“ tyrimo rezultatai rodo, kad, palyginti su 2014 m. pavasariu, Lietuvos gyventojų informuotumas apie eurą padidėjo. Šiuo metu 70 proc. gyventojų teigia, jog jie jaučiasi esą labai gerai arba gana gerai informuoti apie eurą, o 2014 m. pavasarį tokių gyventojų Lietuvoje buvo 50 proc. Taip pat 96 proc. gyventojų nurodė žinantys, kad Lietuva eurą įsives 2015 metais. Parama euro įvedimui beveik nepakito nuo 2014 m. pavasario: 47 proc.

Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, artėjant nacionalinės valiutos pasikeitimui šalies gyventojai stengiasi dažniau atsiskaityti smulkiais pinigais ir parduotuvėse jų išleidžia daugiau. Tai rodo sumažėjęs „Maxima“ parduotuvių poreikis monetoms, kurių grąžai išduoti šių metų birželio–rugpjūčio mėnesiais iš bankų užsakyta vidutiniškai 6 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Maxima“ duomenimis, tinklo parduotuvių poreikis monetoms, skirtoms grąžai išduoti, pastaruoju metu yra sumažėjęs.

Kitų metų šalies biudžetą vyriausybė Seimui ketina pateikti pirmomis spalio dienomis. Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos valstybės istorijoje jis bus suskaičiuotas eurais. ,,Tai bus tam tikras istorinis įvykis, kai biudžetas ruošiamas eurais.

Lietuvos monetų kalykla jau nukaldino apie pusę visų šiemet planuojamų nukaldinti lietuviškų euro monetų - 97 mln. vienetų. Tai sudaro apie ketvirtadalį visų per dvejus metus numatomų išleisti monetų. Pasak Lietuvos banko vadovo, monetos nugabentos į saugyklas. „Pusė šiais metais numatytų nukaldinti monetų jau yra saugyklose“, - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Nuo naujųjų pradėsime atsiskaitymą euro valiuta. Tačiau tai nereiškia, kad iki sausio 1 dienos nespėję išsikeisti litų, patirsime nuostolių ar nepatogumų. Į namus belsis tik sukčiai Po euro įvedimo, visoje Lietuvoje veiks nemokamo litų keitimo į eurus vietos. Grynieji litai į eurus nemokamai bus keičiami bankuose, paštuose ir kai kuriose kredito unijose. Įvedus eurą Lietuvos bankas savo kasose Vilniuje ir Kaune litus į eurus keis nemokamai neribotą laiką.

Šaliai rengiantis įsivesti eurą, Lietuvos bankui šiame procese tenkančios užduotys vykdomos tiksliai laikantis numatyto darbų grafiko. Svarbiausi apsirūpinimo grynaisiais eurais, pasirengimo litų keitimui, mokėjimo sistemų pertvarkymo darbai atlikti, kiti veiksmai – tiksliai suplanuoti ir vykdomi. „100 dienų – simbolinė riba prieš didįjį „egzaminą“, labai tinkama įvertinti atliktus ir ypač – dar likusius nuveikti darbus“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Karolina STAŽYTĖ Ruduo – derliaus nuėmimo metas. O labiausiai šiųmetine sodų bei daržovių gėrybių gausa galima pasidžiaugti didžiajame, viso rajono ūkininkus kas šeštadienį sutraukiančiame Tauragės turguje. Jo prekystalius nugula ne tik derlius, bet ir iš svečių šalių parkeliavę naudoti įrankiai, baldai, įvairiausia buitinė technika ar apdarai. Mėsos paviljonas vilioja išskirtinės kokybės mėsa, gėlių kampelis – ryškiaspalviais žiedais.

Giedrė Baltušytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nedidelį barą sostinėje valdantis Mindaugas Jasinskas sako girdėjęs, kad bene svarbiausia užduotis atsisakant lito ir pereinant prie naujosios valiutos – iki sausio sukaupti pakankamai eurų grynaisiais. Tačiau verslininkas įsitikinęs, kad ruošiantis tam iš anksto, problemų nekils. „Manau, kad smulkiam verslui nebus didelių problemų, nes pinigų srautai nėra dideli.

Nuo šiandien pradėjo veikti interaktyvus žemėlapis www.pranesu.lt, leidžiantis Lietuvos gyventojams fiksuoti kainų perskaičiavimo iš litų į eurus pažeidimus. Pastebėję valiutų keitimo netikslumų arba nesąžiningą kainos apvalinimą, gyventojai patys „čia ir dabar“ gali fiksuoti pažeidimo vietą. Pranešant apie pažeidimą būtina įkelti nuotrauką, kurioje būtų aiškiai matomas pažeidimo faktas.

Rytoj, penktadienį, finansų ministras Rimantas Šadžius dalyvaus verslo ir valdžios atstovų diskusijoje Šakių rajone, Gelgaudiškyje. Renginyje planuojama aptarti artėjančią Lietuvos integraciją į euro zoną ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijas regione. „Lietuva užsitikrino ilgalaikes ES investicijas, kurios bus skiriamos ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą skatinantiems projektams.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Jei taip atsitiktų, kad, jau įvedus eurą, žmonės atrastų lobį – daug paslėptų pinigų litais, tuos pinigus jie galės laisvai išsikeisti, interviu LRT Radijo laidai „Ryto garsai“ teigia Finansų ministerijos atstovas Vytautas Beniušis.

Rugsėjo 15 d. 8 val. 30 min. Zarasuose, Vytauto g., Latvijos pilietis K. S. (gimęs 1962 m.), siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (vairavo automobilį neblaivus (0,54 prom. alkoholio), Utenos aps. VPK Zarasų r. PK pareigūnams davė 150 eurų kyšį. Vyras uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str.

Giedrė Baltrušytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Likus mažiau nei ketvirčiui iki euro įvedimo, apskaičiuotas Lietuvos pasirengimo naujajai valiutai indeksas sparčiai ūgtelėjo – didėja ir gyventojų, ir verslo susidomėjimas ir informuotumas. Tiesa, verslininkai sulaukė ir perspėjimo nuo planų pereiti prie darbų, nes, jei tikrąjį pasiruošimą įmonės pradės tik paskutinį metų ketvirtį, rizikuos susidurti ir su nepatogumais, ir su didesnėmis sąnaudomis.

Likus mažiau nei ketvirčiui iki euro įvedimo, sparčiai auga gyventojų domėjimasis, kaip bus pereita prie naujosios valiutos – eurui jau pradėjo ruoštis 82 proc. šalies gyventojų. Verslo sektoriuje pasirengimas eurui yra dar aukštesnis – tam rengiasi 9 iš 10 įmonių. Tiesa, įmonių pasiruošimas vis dar daugiausia susijęs su praktinių pasiruošimo veiksmų planavimu, o ne jų įgyvendinimu.