euras

 Po kelių dienų oficialia Lietuvos valiuta tapsiantis euras rūpesčių kelia ne tik bankams, gyventojams, nuo pat ryto išsirikiavusiems prie bankomatų, tačiau ir tiems, kurie naudojasi kompiuteriais. Jeigu dar nepastebėjote, o galbūt jau mąstėte, kaip kompiuterio klaviatūroje reikės surinkti euro ženklą - €, tai jo tikrai nereikės kopijuoti iš kitų puslapių ar ieškoti internete. Nors euro ženklo kaip matote ant mūsų klaviatūrų nėra, bet jį mes galime labai paprastai išsikviesti.

Jau netrukus litą pakeisiantis euras mūsų šalies IT paslaugų rinką paveiks teigiamai, tačiau reikšmingų pokyčių neatneš. IT paslaugų bendrovės „CSC Baltic“ generalinis direktorius Antanas Uršulis teigia, jog euras darbuotojų sąlygų ir lūkesčių ženkliai nepakeis, tačiau valiutos konvertavimas Lietuvai padės sustiprinti patikimos ir investicijoms patrauklesnės šalies įvaizdį.

Likus kelioms dienoms iki euro įvedimo, Lietuvos premjeras tvirtina, kad jo naudą pajus šalies verslas ir gyventojai, be to, tai padės pritraukti daugiau užsienio investicijų. „Manau, kad euro įvedimas teigiamai paveiks verslą, gyventojus ir valstybės finansus. Sumažės palūkanų našta, nebeliks lito ir euro keitimo išlaidų, tai paskatins sparčiau vystytis eksportui, manau, teigiamai atsilieps investicijų plėtrai“, - antradienį interviu LRT radijui sakė Algirdas Butkevičius.

 Mokiniai pasirengę sutikti naująją šalies valiutą, rodo gruodį atlikta jų mokytojų apklausa. Aktualios žinios apie eurą šalies mokinius dažniausiai pasiekė ekonomikos, matematikos, istorijos, geografijos ir pilietinio ugdymo pamokų metu. Daugiau nei 80 proc. visų mokytojų savo mokiniams priminė bent keletą pagrindinių su euru susijusių faktų. 68 proc. ekonomikos mokytojų savo mokiniams vedė nors vieną atskirą pamoką apie eurą, 94 proc.

 Anot premjero Algirdo Butkevičiaus, euro įvedimas ir šalies energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos pastačius suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą tapo svarbiausiais šių metų Lietuvos projektais. „Norėčiau išskirti du darbus, kurie, aš manau, Lietuvos istorijai yra labai svarbūs. Vienas iš jų – tai pasiruošimas euro įvedimui. Jis, manau, buvo atliktas labai atsakingai, nes nežinau, kurioje šalyje prieš įvedant eurą visuomenės pasitikėjimas buvo pasiekęs 63 procentų.

Prekybos ar paslaugų bendrovės, kurios pirmomis dienomis po euro įvedimo neduos grąžos naująja valiuta, nebus baudžiamos, sako Lietuvos banko vadovas. Pasak Vito Vasiliausko, dvigubos cirkuliacijos metu į tai bus žiūrima lanksčiai. „Klausimas, matyt, būtų kontroliuojančioms institucijoms, ne man. Bet aš manau, mes puikiai suprantame, kad nėra eilinė reforma, todėl visiškai natūralu, matyt, kad tikrai bus lanksčiai reaguojama į situaciją.

Ekspertai sako, kad po kelių dienų litą pakeisiantis euras gali sukelti tam tikrų psichologinių sunkumų. Asmeninių finansų trenerė Marija Bunkaitė pateikia keletą patarimų gyventojams. „Iš vienos pusės bus mažiau pinigų piniginėje skaitine išraiška, o iš kitos pusės ir kainos 3,5 karto sumažės. Tai gal svarbu nepasiduoti šitam džiaugsmui, kad staiga viskas atpigo, žiūrėti kritiškai, racionaliai. Dar labai svarbu nepulti grynųjų pinigų keistis jau dabar.

Giedrė Baltrušytė, LRT Naujienų tarnyba, LRT.lt Nors kainos dviem valiutomis parduotuvėse rašomos jau beveik pusmetį, ekspertai įspėja, kad po kiek daugiau nei savaitės mūsų laukiantis euro įvedimas vis tiek gali sukelti psichologinių problemų.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. iki vietinių pervedimų lygio pinga tarptautiniai pervedimai eurais ir eurų įskaitymas į sąskaitas. Tai rodo visų Lietuvoje veikiančių komercinių bankų pateikiama informacija apie mokėjimo paslaugų įkainius įvedus eurą. Be to, vadinamųjų neskubių pervedimų bankų tarpuskaitos Lietuvoje vyks kas valandą. „Visų bankų tarptautiniai pervedimai eurais nuo Naujųjų metų pinga iki vietinių pervedimų litais lygio.

Beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, kad, įvedus eurą, jų pajamos nesikeis ar net padidės, o trečdalis tikisi pajamų sumažėjimo. Gaunamų lėšų stabilumo ir didėjimo tikisi vidutinio amžiaus aukštesnių pajamų gyventojai, o vyresnioji karta į savo finansinę situaciją po naujos valiutos įvedimo žiūri pesimistiškiau. Tokias žmonių finansines nuotaikas atskleidė lapkričio mėnesį draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

2015 m. sausio 1-15 d. Lietuvoje už prekes bei paslaugas atsiskaityti bus galima ir litais, ir eurais. O grąža, išskyrus išimtinius atvejus, bus atiduodama tik eurais. Šie pokyčiai labiausiai atsilieps daugiausia klientų kasdien sulaukiančiam verslui – apie 15 tūkst. mažmeninės prekybos parduotuvių, taip pat beveik 7 tūkst. viešojo maitinimo įmonių.

Įvairių socialinių išmokų dydį lemiančios draudžiamosios pajamos 2015 metais turėtų siekti 431 eurą (1488,16 lito) - tokį jų dydį antradienį planuoja patvirtinti Vyriausybė. Šiemet draudžiamosios pajamos yra 1488 litai, kitąmet jų dydis nežymiai didinamas siekiant suapvalinti išmokas eurais. Dėl dydžio perskaičiavimo į eurus ir apvalinimo iš „Sodros“ biudžeto 2015 metais papildomai prireiks 100 tūkst. eurų.

Seimas neleido iš karto po to, kai bus įvestas euras, smulkiesiems verslininkams grąžą duoti litais. Dabar numatyta, kad grąža bus duodama eurais. Parlamentarai pritarė Biudžeto ir finansų komiteto išvadai atmesti konservatoriaus Jurgio Razmos parengtas Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo pataisas dėl išimčių smulkiausiems verslininkams.

Europos Sąjungai (ES) svarbiausia – sukelti sniego kamuolio efektą, kad vienas euras pritrauktų beveik 15 eurų investicijų iš įvairių šaltinių. Taip interviu LRT radijui sako Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Europos biudžetas nėra didelis – sudaro apie 1 proc. europinio (visų šalių) BVP, todėl kiekvienas euras Europos biudžete būtent tokį skatinimo efektą ir turėtų teikti“, – sako šalies vadovė. – Prezidente, šią savaitę vykstate į Briuselį, kur vyks Europos Vadovų Tarybos susitikimas.

2015 metų pirmosiomis savaitėmis – sausio 1–15 dienomis – dar bus galima atsiskaityti ir litais, ir eurais, o grąžą iš prekybininkų ir paslaugų teikėjų gausime eurais. Tačiau bus taikomos kelios išimtys, kurios leis grąžą atiduoti ne tik eurais, bet ir litais. Šios išimtys svarbios labiau smulkiesiems verslininkams, kurie gali neturėti tiek grynųjų eurais, kiek jiems gali prireikti atiduodant grąžą.

Žinių radijas Gelbėdamas rublį, Rusijos centrinis bankas vėl didina bazinę palūkanų normą – iki 17 procentų. Dar praėjusią savaitę bazinė palūkanų norma buvo padidinta iki dešimties su puse procento. Pasaulio bankas gruodžio pradžioje pablogino Rusijos ūkio 2015–2016 metų prognozę. Vietoje stagnacijos banko ekspertai dabar prognozuoja recesiją. O rublis krenta toliau.

Marija Gabrienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Naujųjų sutikimui daugelis šalies gyventojų renkasi pajūrį. Kai kurie viešbučiai ir restoranai jau nebeturi laisvų vietų. O šventinį vakarą šimtai gyventojų plūsta pasižiūrėti įspūdingo fejerverko ant Palangos jūros tilto. Kai kurie poilsiautojai į pajūrio kurortus atvyks jau Kūčių vakarą. Aktyviai rezervuoti vietas žmonės pradėjo prieš porą mėnesių.

Taip, tai yra dar vienas straipsnis apie eurą nuomonių skiltyje. Tik dalykas tas, mielas skaitytojau, kad laiko nuomonėms, o tuo labiau – prognozėms, nėra. Pats metas kalbėti apie praktinius dalykus. Kalbos, kad verslas neva pelnysis iš šios valiutų kaitos, jau tikrai pasenusios. Jie nenorite, kad žmonės į jus kreivai žiūrėtų, tai susimildami nepradėkite apie tai kalbėti bent jau prie Kalėdų stalo.

Lapkričio viduryje atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa atskleidė, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų euro įvedimą vertina teigiamai. Tai, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. naujoji Lietuvos valiuta bus euras, palankiai ir labiau palankiai įvertino 53 proc. gyventojų, 39 proc. būsimosios valiutos atžvilgiu buvo nusiteikę skeptiškai, 8 proc. neturėjo nuomonės. „Kitų eurą įsivedusių šalių patirtis rodo, kad bendrosios Europos valiutos palaikymas smarkiai paauga po valiutos įvedimo.

 Viso gero litui ir labas eurui lietuviai tars jau mažiau nei po mėnesio. Vyriausybės, savivaldybių ir verslo atstovai sukirtę rankomis pasižadėjo nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu branginti prekes ir paslaugas. Vis dėlto ir patys verslininkai, ir ekonomikos ekspertai pripažįsta, kad memorandume sudėti saugikliai – nerealistiški.   Sulaužė susitarimą Viso gero litui ir labas eurui lietuviai tars jau mažiau nei po mėnesio.

Naujausi vartotojų apklausų duomenys rodo, kad lūkesčiai dėl ateities liovėsi blogėti: artėjant euro įvedimo datai ir šiek tiek atslūgus geopolitinei įtampai, mažėja pesimizmas dėl namų ūkio finansinės padėties ir nerimas dėl didesnių kainų. Trečią šių metų ketvirtį namų ūkių padėtis gerėjo: didėjo vidutinis darbo užmokestis į rankas, mažėjo bedarbių skaičius.

Nuo kitų metų Lietuvai įsivedus eurą 330-yje paštų 60 kalendorinių dienų nemokamai bus keičiami litai į eurus. Kad valiutos keitimas vyktų sklandžiai, Lietuvos paštas imasi papildomų saugumo priemonių. Viena jų – pinigams transportuoti ir keisti skirti specialūs saugūs lagaminai. „Nuo sausio 2 dienos 330-yje paštų neatlygintinai keisime litus į eurus. Dalyje paštų dirbs mobiliosios komandos, kurios ir keis valiutą.

Giedrė Baltrušytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Įprotį apmokėti sąskaitas už komunalines paslaugas vėluojant arba mokant į priekį paskutinį šių metų mėnesį vertėtų pamiršti – kai kuriais atvejais galite kuriam laikui įšaldyti tris su puse karto didesnę sumą, negu numatėte mokesčiams.

Geriau susipažinti su euru ir praktiniais jo įvedimo aspektais leis mobiliosios programėlės, pelniusios prizus Finansų ministerijos skelbtame konkurse „Mobilusis euro gidas“. Išmaniųjų įrenginių savininkams jos parodys arčiausiai jų esančias pinigų keitimo vietas, padės perskaičiuojant kainas, pateiks banknotų ir monetų pavyzdžius bei kitos vertingos informacijos.

Į daugiau kaip 1,3 milijono namų ūkių pradėti siųsti Europos Centrinio Banko (ECB) ir Lietuvos banko parengti informaciniai eurų paketai, kurių kiekviename – praktiška informacija apie grynuosius eurus bei dvi specialiai euro įvedimui pagamintos trimatės valiutos skaičiuoklės.

Vienas svarbiausių uždavinių įvedant eurą – informuoti visuomenę. Natūralu, kad, ruošiantis priimti bendrąją Europos valiutą, Lietuvos gyventojams kyla įvairių klausimų, abejonių ir baimių. Todėl Finansų ministerija dar liepą ėmėsi koordinuoti informacinę kampaniją, kuri turėjo aprėpti visus Lietuvos gyventojus. Euro informacinė kampanija – jau matyti rezultatai Šiuo tikslu buvo rengiami seminarai ir mokymai gyventojams, verslo atstovams, pažeidžiamoms grupėms, jaunimui.

Giedrė Baltrušytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šaliai rengiantis pereiti nuo lito prie euro, pasigirsta nuogąstavimų, kad apvalindami kainas, verslininkai jas kilstelės į aukštesnę pusę.

Nors Taline ir Rygoje įvedant eurą NT kainos žymiai kilo, taip atsitiko dėl suomių arba rusų, kazachų ir turkmėnų suformuotos paklausos, teigia nekilnojamojo turto analitikas Mindaugas Kulbokas. Pasak jo, Lietuvoje nėra pakankamai išorės veiksnių, kurie galėtų lemti tokį kainų pūtimąsi. Kita vertus, jis pastebi, kad paklausa Vilniuje susitelkė į miesto centrą arba aplink jį. NT ekspertą džiugina, kad apleistos pramoninės teritorijos verčiamos gyvenamosiomis.

2015 m. sausio 1 dieną įvedus naują nacionalinę valiutą prekybininkams teks didesnis nei įprasta krūvis – dvi savaites pirkėjai galės atsiskaityti dviem valiutomis, per jas turės būti pakeistos visos kainų etiketės, užtikrinant operatyvų atsiskaitymo procesą – dirbti maksimalus kasų skaičius. Siekdamas užtikrinti kuo sklandesnį perėjimą prie naujos valiutos savo klientams ir darbuotojams, prekybos tinklas „Maxima“ šiuo periodu papildomai ketina įdarbinti kelis tūkstančius darbuotojų.

Akivaizdu, Europa didžiuliais žingsniais juda link vientisos ir pilnavertės monetarinės sąjungos, turinčios vieną valiutą. Praėjusiais metais atšventus lito dvidešimtmetį, 2015-ųjų sausio 1-oji taps nauja simboline data mūsų šaliai. Tai žymės valstybės judėjimą link dar didesnės monetarinės integracijos į Europos Sąjungą. Eurobarometro duomenimis, rugsėjį apie 90 proc. lietuvių patvirtino esą pasirengę euro įvedimui.

Įmonių sistemoms eurą „suprasti“ padėsiančios IT bendrovės sako, kad laikai, kai rinkosi klientai ir ieškojo geresnių kainų, baigėsi, rašo „Verslo žinios“. Be laisvadienių iki vasario dirbti žadantys programuotojai vis dar sulaukia vėluojančių verslininkų prašymų atnaujinti jų naudojamas apskaitos bei kitas programas ir padėti jas pritaikyti euro valiutai.

Arnas Mazėtis, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Apsaugos ir seifų gamybos įmonės skambina pavojaus varpais – esą verslininkai nesiima net minimalių saugumo priemonių, kad, keičiantis valiutai, išvengtų vagysčių. Smulkiųjų verslininkų teigimu, saugomasi pakankamai ir papildomai išlaidauti nėra reikalo. Ekspertai sako – verslininkai lūkuriuoja, nes turi tam priežasčių. Iš automobilių detalėmis prekiaujančios parduotuvės penktadienio rytą inkasatoriai išvežė nedidelę sumą.

„Labai nelaukiu euro įvedimo, nes bijau prekių ir paslaugų kainų kilimo. Taip, visi žurnalistai kalba, kad verslininkai pasirašė ten kažkokį euro memorandumą ir pasižadėjo nekelti kainų, tačiau ar tikrai visos tos institucijos sužiūrės verslininkus ir apsaugos mus, paprastus žmones? Kas užtikrins, kad verslininkai piktybiškai nekels kainų? Manau, kad niekas“, – savo nuomonę apie artėjantį euro įvedimą ir Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą išsakė senjorė Jadvyga.

Ar įvedus eurą keisis asmeninio biudžeto valdymo įpročiai? „Provident Finansai“ atlikta mažesnes pajamas gaunančių lietuvių apklausa parodė, kad tautiečių elgsena šiuo klausimu priklauso nuo amžiaus. Tyrimo duomenys atskleidė, kad labiausiai elgsenos keisti neketina jaunesni, iki 30 m., tautiečiai. Taip atsakė du trečdaliai šios amžiaus grupės respondentų. Tuo tarpu grupėje nuo 30 iki 45 m. nekeisiantys elgesio mano maždaug pusė respondentų.

Euro laukimo nuotaikos šiemet paskatino Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą. Pirmąjį metų pusmetį, o ypač balandį, naujų būstų pardavimas buvo rekordinis, jis rinkai suteikė turbulencijos. Tačiau su euru susijusios emocijos slūgsta, o artėjant valiutos keitimui ryškės kitas rinkai svarbus veiksnys – augantys statybų kaštai. Augo paklausa ir pasiūla Didėjusi nekilnojamojo turto paklausa paskatino investuotojus imtis naujų projektų, kurie tapo balanso garantija.

 Artėjant euro įvedimui visuomenėje nerimsta aistros dėl kainų augimo. Verslininkai pasirašo sąžiningumo memorandumus, bet kainos kyla toliau. Politikai aiškina, kad tai – natūralus kainų lygio suvienodinimas Europos Sąjungoje. Viską lemia rinka Seimo Ekonomikos komiteto narys Dainius Kreivys tikina, kad kainų augimo vien dėl euro įvedimo nereikėtų tikėtis, tačiau kainos kils dėl kitos priežasties. „Kainos, visų pirma, dažniausiai kyla dėl įvairių rinkos pokyčių.

Tomas Kavaliauskas, Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Regionų verslas skundžiasi, kad gauti pinigų iš bankų jiems tampa prabanga. Esą inkasavimo įmonės pelnosi iš euro įvedimo, nors viešai deklaruojama, kad euras – ne priežastis kainoms kelti. Inkasatoriai tvirtina, kad inkasavimo paslaugos nebrangsta, tačiau eurų išvežiojimas – papildoma paslauga ir todėl kainuoja ir jiems, ir pinigus gaunančiam verslui.

Saulius Liauksminas, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Įvedus eurą, žmonės bus priversti užsiimti proto mankšta ir išjungti autopiloto režimą – šiek tiek paskaičiuoti, pasvarstyti, kiek kas kainuoja, ar visko reikia, negraibstyti prekių iš parduotuvių lentynų automatiškai. Tai yra sveika, ypač – vyresnio amžiaus žmonėms, mano psichologas Marius Daugelavičius. Anot jo, psichologinė adaptacija prie naujos valiutos ilgai netruks, daugiausiai – porą mėnesių.

 Lietuvos gyventojams gali prireikti nemažai laiko, kol jie pripras savo išlaidas ir pajamas skaičiuoti eurais, neperskaičiuodami į litus. Remiantis „Eurobarometro“ tyrimu, anksčiau eurą įsivedusiose šalyse dar ne vienus metus gyventojai, prieš nuspręsdami įsigyti prekių, jų kainas eurais verčia į atitikmenį buvusia nacionaline valiuta. Nauja stambesnė valiuta gali sukurti klaidingą mažesnių kainų iliuziją ir daryti įtaką gyventojų pirkimo įpročiams.

Euras jau atvažiavo sunkvežimiais ir kartu atvežė didesnes kainas. Dar atvežė nesikeičiančias kainas. Jos buvo tame vilkike, kuris važiavo be priekabos. Pradėkite su tuo taikytis. Verslo pasirašyti memorandumai, kad kainos nebūtų keliamos prisidengiant valiutų keitimu, yra labai sveikintinas gestas. Aišku, liks tokių burnų, kurių ir trylika memorandumų neužkimš. „O kur kreiptis, jei pastebėjau, kad kainos buvo pakeltos?“ – besispjaudydamos klausia jos.

Pagrindinė tema, dėl kurios pamišusi didžioji dalis Lietuvos, – euro įvedimas. Taip, nuo sausio mėnesio turėsime bendrą Europos valiutą – tai yra faktas, tačiau Lietuvą ne veltui esu ne sykį vadinusi stebuklų šalimi: vis dar atsiranda tokių nuo realybės atsilupusių veikėjų, kurie sugeba kliedėti, kad prieštarauja euro įvedimui ir žada priešintis. Suprantat, – priešinsis? Rašydama negaliu sulaikyti juoko, tačiau šie egzemplioriai apie tai kalba rimtu veidu.

Taip, aš žinau naują sritį, kur visi euro priešininkai, acto garintojai, žemės saugotojai, violetiniai nuokvaišos, raudantys vargdieniai ir, žinoma, supermamytės dabar gali susitelkti ir net iš jų mažų protelių gali būti tam tikros naudos.

Šiemet VMI specialistai jau atsakė į daugiau kaip 600 tūkst. gyventojų paklausimų 2014 m. spalio 29 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) primena, kad gyventojai ir įmonių atstovai visą jiems aktualią mokesčių informaciją, susijusią su euro įvedimu, gali savarankiškai rasti VMI svetainėje esančiame skyrelyje „Euras ir mokesčiai“, adresu http://www.vmi.

Į naujienų portalą Etaplius.lt kreipėsi suglumusi skaitytoja, kuri papasakojo savo nelinksmą nuotykį prekybos centre. Mergina prieš euro įvedimą norėjo išleisti dovanotas 5 litų monetas. Tai pirkėjai pavyko, tačiau iš parduotuvės pirkėja išėjo su ašaromis akyse. „Gavome dovanų 200 litų taupyklėje, 5 litų monetomis. Pagalvojom, kad reikia išleisti, nes įvedus eurą reikės keisti banke. Suskaičiavau mokesčius ir grįžusi iš darbo nusprendžiau nueiti sumokėti būtent tokiomis monetomis. 160 litų.

Artėjant sausio 1-ąjai pradedama svarstyti, kaip valdyti asmeninius finansus pasikeitus valiutai. Mažesnes pajamas gaunančių lietuvių apklausa parodė, kad kiek daugiau nei pusė jų mano savo įpročių nekeisiantys ir tik mažuma nurodė pradėsiantys taupyti. Apklausą atliko „Provident Finansai“ skambučių centro darbuotojai. Tik kas ketvirtas lietuvis galvoja, kad įvedus eurą jo įpročiai finansų valdymo srityje bus kitokie nei anksčiau.

Nelaimėliai visada save guos, kad iš klaidų mokomasi, tačiau gudrieji pasimoko iš jų klaidų. Lietuva iš Estijos ir juo labiau iš Latvijos ekonominių sprendimų gali imti pavyzdį, taigi, dėl euro įvedimo mes turime privilegiją nebeklysti. Naujausioje SEB banko analitikų parengtoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje „SEB Baltic Household Outlook“ teigiama, kad šiuo metu grynųjų pinigų, palyginti su indėliais, Lietuvoje yra daugiau negu kitose Baltijos šalyse.

 LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Artėjant euro įvedimui, prekybos centrų atstovai tvirtina, kad jie jau beveik pasiruošę šiai permainai, nors neslepia, kad sunkiausias etapas prekybininkų laukia įvedus eurą. Tuomet darbuotojams teks dirbti su dviem valiutomis vienu metu, o tai gali pailginti eiles prie kasų. „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių atstovė Giedrė Bielskytė pasirengimą eurui skirsto į du etapus.

 SEB banko analitikų parengtoje „Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje“ („SEB Baltic Household Outlook“) teigiama, kad nerimas dėl galimai didėsiančių prekių ir paslaugų kainų po euro įvedimo būdingas visoms naują valiutą įvedančioms šalims. Visgi lietuviai, palyginti su kitų Baltijos šalių gyventojais, dėl galimų kainų pokyčių nuogąstauja labiausiai. Oficiali statistika rodo, kad po euro įvedimo nei Latvijos, nei Estijos gyventojų baimės dėl didėsiančių kainų nepasitvirtino.

Parduotuvėse ir paslaugų teikimo vietose kainos ir litais, ir eurais bus nurodomos iki pat 2015 m. birželio 30 dienos. Tuo tarpu gaunamų pajamų virsmas įvyks staiga: gruodį algą ar pensiją gavę litais, 2015 m. sausį sąskaitose ar atlyginimų lapeliuose išvysime bemaž pusketvirto karto kuklesnes sumas – tiesa, eurais. Psichologų teigimu, į eurus perskaičiuotos pajamos pradžioje gali šiek tiek gluminti. „Euras pirmaisiais 2015 metų mėnesiais žmonėms kels dvigubų emocijų.