euras

 Albinas Čaplikas Naftos kaina pasiekė seniai regėtas žemumas, o populiariausio benzino A95 kaina artėja prie 1 euro už litrą. Kiek dar džiaugsimės šia žinia? Saudo Arabijos princas Al-Validas ibn Talalas šią savaitę pareiškė, kad naftos kaina, tikėtina, jau niekada nepakils aukščiau 100 dolerių už barelį. „Bank of America Merrill Lynch“ prognozių duomenimis, „Brent“ rūšies naftos kaina jau artimiausiomis savaitėmis nusileis iki 40 dolerių už barelį.

 Naujoji euro zonos narė Lietuva antradienį dar labiau pakurstė diskusijas dėl Graikijos pareiškusi, kad šalys privalo laikytis savo pažadų, ir paragino Europą užimti bendrą poziciją dėl Rusijos. Finansų ministras Rimantas Šadžius naujienų agentūrai „Reuters“ sakė besitikintis tolesnio euro kurso kritimo, Europos centriniam bankui (ECB) paskelbus, kaip jis tikisi, apie „efektyvius, bet gana atsargius“ veiksmus šią savaitę.

Šiandien vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis susitiko su teisėsaugos institucijų bei šalies komercinių bankų atstovais ir aptarė galimai padirbtų eurų situaciją Lietuvoje. Pokalbyje dalyvavo LR Prezidentūros, Generalinės prokuratūros, Policijos departamento, Kriminalinės policijos biuro, komercinių bankų bei Lietuvos bankų asociacijos atstovai. Policijos departamento pateiktais duomenimis, iki šios dienos pradėti 127 ikiteisminiai tyrimai dėl galimai padirbtų euro banknotų.

Lietuvoje įsigalėjus eurui, sukčiai bando apgaudinėti žmones ne itin išmoningais, bet pačiais įvairiausiais būdais. Pavyzdžiui, sausio 16 dieną Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas užregistravo keturis pranešimus apie policijos pareigūnais prisistatančių telefonionių sukčių skambučius. Nusikaltėliai panaudojo kiek naujas įprastai naudojamų pramanų variacijas.

 Lietuvai įsivedus eurą, šalies bankų asociacija pristatys, kokie iššūkiai šiemet laukia Lietuvos bankų. Pasak asociacijos vadovo Stasio Kropo, nuo sausio keisis bankų veiklos reguliavimas, nes didžiausius šalies bankus prižiūrės jau nebe Lietuvos, o Europos centrinis bankas. Pernai europiniai bankų prižiūrėtojai teigiamai įvertino trijų didžiųjų Lietuvos bankų turtą ir veiklą.

Antanas Guoga, Europos Parlamento narys, ALDE frakcija, Liberalų sąjūdis Tą patį, ką ir su euru – žodžius paversti kūnu. O konkrečiau – įgyvendinti prieš keletą mėnesių premjero skambiai duotą pažadą dėl radikalių darbo rinkos reguliavimo pokyčių. Tuo labiau, kad ir konkretus bei pažangus, darbuotojų teises apsaugantis pasiūlymų paketas dėl darbo kodekso keitimo jau yra paruoštas.

  Ketvirtadienis yra paskutinė diena, kai Lietuvoje cirkuliuoja dvi valiutos – galima atsiskaityti ir litais, ir eurais. „Šiandien parduotuvėse mes galime atsiskaityti litais, bet litai neprapuola, juos dar galėsime keisti. Pašto skyriai litus keis iki kovo 1 dienos, visi bankų skyriai – iki liepos 1-osios, didesnių bankų skyriai – iki metų pabaigos“, – ketvirtadienį interviu LRT radijui sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Giedrė Baltrušytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Euro įvedimo įstatyme numatyta, kad kainos dviem valiutomis Lietuvoje bus skelbiamos iki šių metų birželio 30-osios. Nors naujieji pinigai šalyje cirkuliuoja dar tik pirmą mėnesį, eurų apyvartoje jau daugiau negu litų, o ir gyventojai sako su naująja valiuta spėję apsiprasti. „Nematau aš to sunkumo – man tas pats. Dabar jau tik eurais atsiskaitinėju, bet dar pažiūriu į senas kainas“, – pasakoja žurnalistų kalbinta vilnietė Aldona.

Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvai įsivedus eurą, prekybininkai Lenkijoje, pasienyje, tikisi dar daugiau pirkėjų iš Lietuvos nei iki šiol. Bet kol kas žmonių srautai ūgtelėjo vos pastebimai, nors zloto kursas per pastarąsias dienas krito 0,5 proc. Vienoje maisto bazėje daugiausiai lietuvių galima sutikti ankstyvą rytą. Atvykę iš Kauno, Alytaus ar Marijampolės lietuviai, pasak prekybininkų, perka viską.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt 2014 m. prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje sumažėjo 0,3 proc., teigia Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva. Pasak specialistės, didžiausią įtaką tam turėjo prekių kainų sumažėjimas 1,1 proc. Tačiau paslaugų kainos, Statistikos departamento atstovės teigimu, padidėjo 2,4 proc. Energetinių prekių – gamtinių dujų, elektros, degalų – kainos, anot N. Alejevos, nesikeitė arba mažėjo. „Gamtinės dujos atpigo 25 proc.

 Nespėjome nė mirketelėti, ir kažkada utopiška atrodžiusi idėja integruotis į Europos Sąjungą iš monetarinės pusės tapo realybe. Lietuviški eurai jau paruošti mūsų piniginėms. Tik kiek žmonių iš tiesų tikisi papildyti jas šia nauja nacionaline valiuta? Ar tikrai tarp žmonių egzistuoja baimė, galinti paskatinti laimės ieškoti ir pinigines tikėtis papildyti svetur? Tiesioginio ryšio tarp euro įvedimo ir emigracijos nėra – euras nedaro tam jokios tiesioginės įtakos.

Žinių radijas Statistikos departamentas, stebinti 100 pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų kainas, nustatė, kad per pirmąją savaitę, įsivedus eurą, labiausiai brango vynuogės, svogūnai, moteriškos pėdkelnės ir tualetinis popierius.   Prekių brangimui sausio pradžioje didžiausią įtaką esą turėjo tai, kad baigėsi gruodį taikytos nuolaidos. Statistikos departamentas taip pat pastebi, kad gruodį sustojęs paslaugų brangimas sausio pradžioje vėl atsinaujino.

Gyventojai valiutos keitimo vietų ieško bei kainas perskaičiuoja pasitelkę ir mobiliąsias programėles. Daug dėmesio sulaukė „Euras 2015“ – viena iš dviejų mobiliųjų programėlių, 2014 m. gruodžio pradžioje nuskynusių laurus Finansų ministerijos skelbtame konkurse „Mobilusis euro gidas“. Šią programėlę jau parsisiuntė daugiau nei 10 tūkstančių vartotojų, pranešė Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (IVPK). „Euras 2015“ programėlė, skirta išmaniesiems įrenginiams ...

Praėjusią parą Lietuvos policijos įstaigos gavo dar 13 pranešimų apie galimai padirbtus eurus. Daugiausiai pranešimų apie klastotes, kaip anksčiau, gavo Kauno teisėsaugininkai - keturis, pranešė Policijos departamentas. Kaune, Savanorių prospekte esančioje degalinėje 37-erių metų vyras pateikė galimai padirbtą 100 eurų vertės kupiūrą. Bendrovės patalpose Kuršių gatvėje tikrinant pinigus, gautus iš parduotuvės Šiauliuose, Rudės gatvės, rasta galimai padirbta 50 eurų vertės kupiūra.

 Nijolė Petrošiūtė Štai ir į Lietuvą atėjo euras, vienų lauktas, kitų įtariai, trečių gal net priešiškai pasitinkamas... Bet atėjo. Tapome 19-ąja euro zonos valstybe. O ko būtų vertos sutiktuvės, jų šurmulys, jei jų nelydėtų linksmesni ar liūdnesni nutikimai? Pašto apgultis Pirmoji vieta, kurioje suprantu, kad įvyko kažkas svarbaus, buvo paštas. Gavau pranešimą apie man atėjusį siuntinuką, bet pašte eilė – kaip Chruščiovo laikais prie duonos.

Sausio pirmosios dienos, kai galima atsiskaityti dviem valiutomis – litais ir eurais, atnešė nemažai sumaišties tiek pirkėjams, tiek prekybininkams ir paslaugų teikėjams. Įstatymas nurodo, kad iki sausio 15 dienos galima atsiskaityti ir litais, ir eurais, tačiau grąžą privaloma atiduoti tik eurais, išskyrus kelias išimtis.

Žinių radijas Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas pirmąjį šių metų pusmetį gali sumažėti, o tam daugiausiai įtakos turės valiutos pasikeitimas, teigia Registrų centras. Esą tokias prognozes leidžia daryti kitų Baltijos šalių patirtis. Kalbėdamas apie galimus NT kainų pokyčius, Registrų centro atstovas Aidas Petrošius teigia, kad preliminarūs skaičiavimai didelių permainų šiemet nežada.

Žinių radijas Pirmą kartą per penkerius metus užfiksuota metinė defliacija euro zonoje. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijui teigė, nors defliacija euro zonoje pristatoma kaip bloga naujiena, tačiau tai nėra labai blogas reiškinys, žvelgiant iš vartotojo pusės. „Tai yra susiję su kainų mažėjimu ir gyventojų perkamoji galia didėja. Už tas pačias pajamas, gyventojai gali nusipirkti daugiau prekių“,- sakė N.Mačiulis.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba skelbia, kad Lietuvoje užfiksuota mažiau pažeidimų, susijusių su euro įvedimo įstatymu, nei Latvijoje ir Estijoje per tą patį laikotarpį. Tarnybos vadovas Feliksas Petrauskas sako, kad euro įvedimas šalyje vyksta sklandžiai. Tačiau galutinius rezultatus bus galima palyginti šių metų vasarą, kai baigsis Lietuvos perėjimo prie euro procesas.

Euro įvedimą Lietuvoje nuo 2015 m. sausio 1 d. palankiai ir labiau palankiai gruodį vertino beveik du trečdaliai – 60 proc. apklaustųjų, rodo gruodį, prieš pat euro įvedimą, atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa. Per mėnesį, nuo lapkričio iki gruodžio, palankiai eurą vertinančių gyventojų dalis išaugo 7 procentiniais punktais. Didžiausias palankumas euro įvedimui (71 proc.

Jurgita Čeponytė, LRT Radijas, LRT.lt Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnyba prognozuoja, kad euro zonos ekonomikoje prasideda defliacija – bendro kainų lygio mažėjimas. Antradienį paskelbtoje negalutinėje gruodžio mėnesio infliacijos ataskaitoje užfiksuotas kiek didesnis kainų kritimas, nei spėjo ekspertai. Baiminamasi, kad, užsitęsus šiai padėčiai, Europoje mažės ne tik kainos, bet ir atlyginimai, lėtės ekonomika.

Per pirmąsias sausio savaites už prekes bei paslaugas atsiskaityti bus galima ir litais, ir eurais. Tačiau grąžą prekybininkai ir paslaugų teikėjai privalės atiduoti eurais, išskyrus išimtinius atvejus. Šie pokyčiai, anot euro.lt, labiausiai atsilieps daugiausia klientų kasdien sulaukiančiam verslui – apie 15 tūkst. mažmeninės prekybos parduotuvių, taip pat beveik 7 tūkst. viešojo maitinimo įmonių.

Žinių radijas Euras nepakeitė nekilnojamojo turto Lietuvoje kainų, „Žinių radijui“ sakė nekilnojamojo turto kompanijos „Ober-Haus“ generalinis direktorius Remigijus Pleteras. Pasak jo, esminių įvykių, pakeisiančių nekilnojamojo turto rinką 2015-aisiais, nėra. „Žinoma, vienas pagrindinių įvykių – kainas skaičiuojame eurais. Mūsų duomenis, kainos išliko nepakitusios, perskaičiavus jas į eurus. Esminių pokyčių, neskaitant nedidelio kainų augimo 3-5 proc.

Žinių radijas Ekonomistai pataria ne tik išmokti mintinai perskaičiuoti eurus į litus, bet taip pat nepasiduoti sausio išpardavimų gundymams. Tiesa, šiomis dienomis turime dar vieną iššūkį – reikėtų pasistengti ir negauti į rankas padirbto euro banknoto. Tokių Lietuvoje jau pasirodė.

Žiniasklaidoje artėjant metų pabaigai vis dažniau rodėsi pranešimai, kad nacionalinės valiutos kitimas visuomenės nebegąsdina. Tačiau vyresniosios kartos žmones toks pokytis vis dėlto privertė sunerimti. Su kuo bekalbėtum, dažnas sakė pažįstąs bent vieną garbaus amžiaus žmogų, prieš euro įvedimą šalyje suskubusį pasiimti indelį iš banko. Nepasitikėjimas bankais ir nesaugumo jausmas žmones vertė priimti kartais nesuvokiamus ir nepaaiškinamus sprendimus. Psichologai sako, kad ne be reikalo.

 Sausio 6 d. 11 val. į Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK kreipėsi 60-etis vyras, kuris pareiškė, kad sausio 5 d. apie 1 val. 30 min. Jonavoje, P. Vaičiūno g., taksi keleivis už suteiktas taksi paslaugas jam sumokėjo galimai padirbta 50 eurų vertės kupiūra. Sausio 6 d. 9 val. į Panevėžio apskr. VPK kreipėsi 42-ejų metų parduotuvės pardavėja, kuri pareiškė, kad sausio 3 d. 20 val.

Jurgita Čeponytė, LRT Radijas, LRT.lt Trečiadienį Europos Sąjungos statistikos tarnyba skelbs naujausius duomenis apie infliacijos lygį euro zonoje. Ekonomistai spėja, kad bus fiksuojama defliacija, tai yra bendro kainų lygio mažėjimas. Jei spėjimai pasitvirtintų, euro kursas dolerio atžvilgiu gali dar labiau kristi. Gruodį Vokietijoje užfiksuotas lėčiausias kainų augimas per penkerius metus. Jos nedidėja arba krinta ir kitose Bendrijos šalyse.

2015 m. sausio 1 d. Lietuvai įsivedus eurą, perėjimas prie naujosios valiutos vyksta sklandžiai. Atsiskaityti litais galima 15 dienų. Sausio 3 d. grąžą eurais gavo 89 % pirkėjų. Nei bankuose, nei mažmeninės prekybos sektoriuje didelių problemų nepastebėta.   Europos Komisijos apklausos „Flash Eurobarometer 409“, atliktos 2014 m. gruodžio 29–30 d., duomenimis, didelė dalis Lietuvos gyventojų grynųjų eurų turėjo dar prieš euro įvedimą: 44 % turėjo euro banknotų, 46 % - euro monetų.

Absoliuti dauguma - 84 proc. - Latvijos gyventojų per metus nuo euro įvedimo priprato prie bendros Europos Sąjungos valiutos, rodo sociologinių ir rinkos tyrimų bendrovės TNS atlikta apklausa. 35 proc. respondentų sakė visiškai pripratę prie euro, o 49 proc. teigė, jog euras jiems turbūt jau tapo sava valiuta. Tik 15 proc. apklaustųjų pripažino iki šiol nepripratę prie euro. Aiškaus atsakymo nepateikė 1 proc. respondentų. Latvija eurą įsivedė 2014 metų sausio 1-ąją.

Kaimyninių šalių patirtis paskatino atsakingiau ruoštis euro įvedimui. Didžiausio biuro prekių tinklo Baltijos šalyse „Officeday“ duomenimis, pinigų tikrinimo priemonių pardavimai siekia neregėtas aukštumas. Įrangą iš parduotuvių lentynų šluoja ne tik įmonės, bet ir atsargūs pirkėjai. „Verslas euro įvedimui ruošėsi labai atsakingai. Pinigų tikrinimo aparatų pardavimai metų pabaigoje išaugo 40 kartų lyginant su visų metų vidurkiu.

Nauji metai atėjo kartu su nauja valiuta – euru. Vieni šiems pasikeitimams buvo pasiruošę labiau ir keblumų atsiskaitydami už prekes bei paslauga nepatyrė, kitiems – sekėsi kiek sunkiau. Tačiau ne vienas tautietis pripažino ir tai, kad kainos eurais atrodo „mažesnės“, todėl kyla didesnė pagunda pirkti daugiau. „Labai keblu palikti arbatpinigių padavėjai, nes pasižiūri į tą penkių eurų banknotą ir galvoji: „Ai, pitakas.

Lietuvai įsivedus eurą ypač laukiami ir su juo susiję teigiami pokyčiai. Įvairūs ekonomistų skaičiavimai žada didėsiančius eksporto mastus į euro zonos šalis ir palankesnę aplinką užsienio investuotojams, pigesnį skolinimąsi Lietuvai ir su tuo susijusias grėsmes – galimai didėsiantį politikų apetitą išlaidauti.

Vertindamas euro įvedimo procesą ir pirmąsias naujosios valiutos cirkuliavimo apyvartoje dienas Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas neįžvelgia didesnių nesklandumų. Planuojama, kad jau šiomis dienomis apyvartoje eurai išstums grynuosius litus, rašo „Verslo žinios“. „Techninis perėjimas prie bendrosios valiutos vyksta palyginti sklandžiai“, – sekmadienį dienraščiui teigė V.Vasiliauskas.

Sausio 1 d. Lietuvos nacionaline valiuta tapo euras. Litai kaip mokėjimo priemonė galutinai nustos galioti 2015 m. sausio 16 d., o išsikeisti grynuosius litus bus galima neribotą laiką. Tam, kad valiutos pasikeitimas nesukeltų nepatogumų, pateikiama dešimt patarimų, kurie gali būti naudingi pirmąsias dvi 2015 metų savaites. Parduotuvėse – su kortelėmis paprasčiau Sausio 1-15 d. atsiskaityti už prekes ir paslaugas galima litais ir eurais.

Giedrė Baltrušytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Euras yra antroji pasaulinė valiuta po dolerio – jį naudoja apie 330 mln. gyventojų, tad ir eurų padirbinėtojų ratas gerokai didesnis, palyginti su litų. Policijos pareigūnai neabejoja, kad pirmaisiais eurų cirkuliavimo Lietuvoje mėnesiais, kol dalis žmonių dar nebus gerai pažinę naujosios valiutos, padirbinėtojai gali siekti tuo pasinaudoti, todėl ragina gyventojus būti atidžius ir akylus.

Žinių radijas Lietuvai įsivedant eurą, kone viskas buvo padaryta idealiai, „Žinių radijui“ sakė autorius ir žurnalistas Andrius Užkalnis. Visgi, anot jo, visada yra žmonių, kurie ieško ir randa, kuo pasiskųsti. „Ar gerai gyveni, yra kiekvieno žmogaus galvoje. Yra labai didelė dalis žmonių, kurie tik ir eina per gyvenimą, ieškodami, dėl ko įsižeisti ir dėl ko padejuoti.

Šalies gyventojai paštuose jau gali pasikeisti litus į eurus. Nuo sausio 2 dienos klientai laukiami 330-yje šalies paštų, kuriuose litai į eurus keičiami neatlygintinai. Pašto atstovai ragina gyventojus neskubėti, apsilankyti paštuose patogiu metu ir išvengti eilių, kurios gali susidaryti dėl didesnio nei įprasta gyventojų antplūdžio – šią paslaugą Lietuvos paštas teiks du mėnesius. Vienas pirmųjų litus į eurus išsikeisti atvyko susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Tokį palinkėjimą mane paskatino parašyti karikatūra „Lietuvos ryte“, kurioje premjeras negali apsispręsti, ką jis turėtų aukščiau kabinti ant kalėdinės eglutės — Suskystintų gamtinių dujų terminalą ar Eurą? Tikrai galima pasveikinti visus Lietuvos žmones su dar vienu žingsniu į priekį, kuris pagal savo svarbą nuo nepriklausomybės paskelbimo jau būtų trečias —prilyginamas stojimui į ES ir NATO.

Didžiausią prekybos tinklą Baltijos šalyse valdančios bendrovės „Maxima LT“ parduotuvės pirmąją euro įvedimo dieną dirbo be trikdžių, sako bendrovės komunikacijos vadovė. Renata Saulytė teigia, kad atsiskaitymai nesutriko, nes euro įvedimui buvo ruošiamasi iš anksto, o daugiausia sumaišties buvo tarp pirkėjų. „Dvi valiutos piniginėje (...), prie kasų žmonės stovėjo ilgiau, ilgiau žiūrėjo į čekius, ilgiau skaičiavo.

 Žinių radijas Naujųjų metų naktis ne visiems buvo nerūpestinga šventė. Nemažai žmonių, ypač bankininkų pasiraitoję rankoves plušėjo, kad Lietuvoje euras būtų sėkmingai įvestas ir pradėtų funkcionuoti. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė taip pat Naujųjų naktį sutiko ne kur kitur, o banke. Nepaisant to, ji džiaugėsi, jog viskas pavyko sėkmingai ir dar su kaupu.

Šalies bankuose ketvirtadienį į eurus pakeista 10 mln. litų, Lietuvos radijui pranešė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. „Galime konstatuoti, kad per vakar dieną (ketvirtadienį - BNS) visuose bankuose, o taip pat ir Lietuvos banke buvo atlikta keitimų maždaug už 10 mln. litų“, - interviu radijui teigė centrinio banko vadovas. Pasak V.Vasiliausko, daugiausia litų į eurus iškeista SEB banke.

  Šalies bankuose ketvirtadienį į eurus pakeista 10 mln. litų, Lietuvos radijui pranešė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.   „Galime konstatuoti, kad per vakar dieną (ketvirtadienį - BNS) visuose bankuose, o taip pat ir Lietuvos banke buvo atlikta keitimų maždaug už 10 mln. litų“, - interviu radijui teigė centrinio banko vadovas. Pasak V.Vasiliausko, daugiausia litų į eurus iškeista SEB banke.

Lietuvos įstojimas į euro zoną padidins Baltijos šalių pasaulinį konkurencingumą, teigia Latvijos finansų ministras Janis Reiras. „Baltijos šalys yra vienas regionas, todėl šis įvykis reikšmingas ne vien Lietuvai, bet ir Latvijai bei Estijai.

Sausio 1-osios naktį tūkstančiai Vilniaus gyventojų ir miesto svečių ne tik triukšmingai atšventė Naujuosius metus, bet ir pasitiko naują valiutą – eurą. Katedros aikštėje apsilankę šalies gyventojai aktyviai dalyvavo interaktyviame žaidime, grožėjosi euro pasitikimui sukurtomis specialiomis vaizdo instaliacijomis, o artėjant vidurnakčiui – kartu audringai skaičiavo laiką iki euro įvedimo.

 Euras Lietuvoje įvestas sklandžiai ir sėkmingai, nepaisant sutrikimų išvakarėse, ketvirtadienį pranešė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. „Perėjimas prie naujos valiutos įvyko skandžiai ir sėkmingai, nepaisant tam tikrų sutrikimų išvakarėse“, - žurnalistams vidurdienį Vilniuje sakė V.Vasiliauskas. Pasak jo, mokėjimo kortelės ir bankomatai veikia gerai, o visos internetinės bankininkystės paslaugos pilnai veiks penktadienį. „Internetinė bankininkystė pilnai funkcionali bus rytoj.

Naująją valiutą eurą ketvirtadienį pradėję vartoti lietuviai sako, kad metų pradžioje jiems teks prisiminti matematikos žinias, norint įvertinti prekių kainą. Iki sausio vidurio parduotuvėse dar galima atsiskaityti litais, tačiau grąža jau duodama bendra Europos Sąjungos (ES) valiuta. „Atrodo, kad viskas centais kainuoja, skaičiai maži. Teks prisiminti matematikos žinias“, - sakė ketvirtadienio rytą apsipirkęs sakė 32 metų Kastytis Bačkis.

 Lietuvoje ketvirtadienį įvedus bendrą Europos Sąjungos valiutą - eurą - ir šaliai tapus 19-aja euro zonos nare, ekonomistai bei verslininkai tikisi daugiau stabilumo ir pigesnio skolinimosi, tačiau politologai perspėja, kad tai gali paskatinti nepagrįstą valdžios išlaidavimą. Banko „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, didžiausia nauda susijusi su mažesne valstybės skolinimosi kaina.

 Lietuvos Vyriausybė tikisi, kad ketvirtadienį įvestas euras garantuos Lietuvai ekonominį ir politinį saugumą, o kaimyninių šalių ir Europos Sąjungos (ES) institucijų pareigūnai Lietuvos prisijungimą vadina visos euro zonos laimėjimu. Netrukus po vidurnakčio pirmąjį euro banknotą Vilniaus centre iš bankomato ištraukęs premjeras Algirdas Butkevičius sakė tvirtai tikintis, kad Lietuva sustiprins euro šeimą.

Kai neseniai kalbinau vieną pašnekovą ir klausiau, ko palinkėtų Lietuvai naujiems metams, jis atsakė: „Daugiau sveiko proto.“ Šis palinkėjimas tinka visiems, bet labiausiai noriu jį adresuoti įvairiems prietrankoms, homofobams ir kitiems dundukams, kuriems sunkiai sekasi su tuo sveiku protu draugauti. Naujausias žurnalistų tyrimas atskleidė, kad, ekonomistų skaičiavimais, homofobija Lietuvai gali kainuoti apie 600 litų kiekvienam gyventojui per metus.