• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Spėliones, naudą ar patuštėjusią piniginę pajausime įsivedus eurą atidėkime į šalį, nes visą tai galime įvertinti pagal šalis, kurios šiuos pokyčius jau pergyveno. Pirmosios keturiolika Europos valstybių dar 1999 m. įstojo į bendros valiutos klubą, kitos septynios tai padarė iki 2014 m. Nors europiečių mentalitetas, įpročiai, išsilavinimas, ekonominė situacija yra skirtingi priklausomai nuo valstybės, kurioje gyvena, kapitalizmo dėsniai veikia nepriklausomai sode kabo mandarinai ar obuoliai.

REKLAMA
REKLAMA

Minėtos pirmūnės valstybės 1999 m. nustatė oficialų konvertavimo santykį tarp buvusių vietinių valiutų ir euro, tačiau banknotus ir monetas pradėjo naudoti 2002 m. Būtent po to ir pasireiškė bendrosios Europos valiutos trūkumai, kuriuos pajuto vartotojai. Nors tiek dabar, tiek ir anksčiau Europos ir Lietuvos politikai deklaravo, kad bus kreipiamas ypatingas dėmesys, tam, kad mažmenininkai, keisdami kainas iš vietinės valiutos į eurą, netyčiom jos nepadidintų, tačiau tinklu meškų nesugausi. Kai startavo naujoji Europos valiuta, gamintojai pasinaudojo proga kilstelti kainas grįsdami brangstančia nafta ir dujomis, taip pat dėl prasto derliaus bei sumažėjusios pasiūlos, pasaulyje pakilo vaisių ir daržovių kainos, tačiau ar jos tikrai pakilo adekvačiai buvusiai situacijai?

REKLAMA

Europos didžiausios ekonomikos Vokietijos tuometinis finansų ministras Hansas Eichelis teigė: „per daug valdžia pasitikėjo, kad mažmeniniai tinklai patys save sukontroliuos ir tikėtina, kad tai buvo klaida“, kaip pavyzdį nurodė Prancūziją ir Olandiją, kurios nuėjo baudimo ir maksimalaus kontroliavimo keliu. Remiantis statistika, 2002 m. Vokietijoje 18.3 proc. pakilo daržovių kainos, pieno produktų – 8 proc., duonos – 4 proc., restoranuose patiekalų kainos – 3.9 proc. Remiantis vokiečių atliktu tyrimu, net 80 proc. restoranų kainas pakėlė vidutiniškai 30 proc. Taip pat televizijos bei parkavimo paslaugų kainos išaugo beveik dvigubai. Taigi, ar Lietuva įgali sukontroliuoti progą, kuria norės pasinaudoti visi, turintys tiesioginę sąsają su galutiniu vartotoju?

REKLAMA
REKLAMA

Minėtose Prancūzijoje ir Olandijoje kainos didėjo ne taip smarkiai kaip Vokietijoje, tačiau vartotojų perkamoji galia vis tiek sumažėjo dėl padidėjusios infliacijos. 1998-2000 m. laikotarpiu infliacija Prancūzijoje buvo -1.45 proc., Olandijoje -2.22 proc., tuo tarpu 2002 m., po Euro įvedimo, minėtose valstybėse rodiklis padidėjo atitinkamai 4.9 proc. ir 6.63 proc. Skirtumas pastebimas, kuomet 1998-2000 m. laikotarpiu, būsimose EU valstybėse infliacija buvo -0.8 proc., likusioje Europos dalyje -1.59 proc., po Euro įvedimo perkamoji galia susilpnėjo ES valstybėse, kuomet rodiklis pasiekė 0.51 proc. palyginus su likusia Europos dalimi, kurioje buvo 1.03 proc. defliacija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nemaža tikimybė bei galimas scenarijus, kad Lietuvos žmonės 2015 m. kainų pakilimo gali ir nepajausti dėl palankiai susiklosčiusios bendrosios situacijos. Nuo 2014 m. metų pradžios pasauliniame kontekste stiprėja doleris bei pinga žaliavos, Europoje juntamos Ukrainos krizės pasekmės, tuo tarpu Lietuvoje po truputį susidaro būtiniausių prekių perteklius dėl Rusijos draudimų ir prieš ją taikomų sankcijų. Lietuvos mėsos, pieno produktų gamintojai nuolat vaikšto ašmenimis bendradarbiaudami su Rusija, todėl Lietuvos pirkėjas trumpalaikiu periodu išlošia pirkdamas pigiau. Mažmeniniai tinklai dabar neturi daug galimybių didinti kainų bei stengiasi per daug nesumažinti esamo kainodaros lygio, nes pasiūla yra padidėjusi dėl neišnaudojamų tiekėjų pajėgumų, tačiau įvedant eurą kainos liks tos pačios. Ar tai reiškia, kad istorinis valiutos pakeitimas taps sėkmingu? Nebūtinai, nes tai gali reikšti, kad kainos galėtų kristi dėl produktų pasiūlos padidėjimo, žaliavų pigimo, bei nesugebėjimo konkuruoti Vakarų Europos rinkose, tačiau liks išliks tos pačios pasinaudojant keičiama valiuta.

REKLAMA

2015 metų laikotarpyje po euro įvedimo, Lietuvos pirkėjo perkamoji galia bus silpnesnė lyginant jei litas išliktų, tačiau bendrame kontekste žiūrint, tai trumpalaikė nuoskauda, žinant kokią naudą pajus žmonės.

Visos priežastys yra ne kartą anonsuotos, tačiau Lietuva pigiau skolinsis (,,Standard & Poor's” jau padidino mūsų šalies reitingą), taps patrauklesne investuotojams, fiziniai ir juridiniai asmenys taupys pavedimų ir konvertavimo mokesčius, kris būsto kainos, nes šiuo metu investuojami nebūtinai sąžiningai uždirbti pinigai kelia NT kainas.

REKLAMA

Galų gale, ilguoju periodu, būtiniausių produktų kainos taps labiau prieinamos vartotojams, nes dėl visų prieš tai išvardintų naudų, tiek gamintojai, tiek mažmeniniai tinklai susimažins kaštus. Visa tai, nustelbs trumpalaikį pasipiktinimą padidėjusiomis būtiniausių gaminių kainomis.

Tomas Jozonis yra AB „GRIGIŠKĖS“ žaliavų pirkimo specialistas

Tomas Jozonis / Ekonomika.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų