euras

„Yra viena paslaptis, kurią turime įvardinti. Ji yra labai paprasta. Lietuva seniai turi eurą, mūsų litas yra griežtai, vienprasmiškai pririštas prie euro“, - iš Seimo tribūnos savo kolegoms priminė konservatorius Kęstutis Masiulis. Jis priminė, kad anksčiau litas buvo pririštas prie dolerio.

„Kažkas už Seimą jau nusprendė įsivesti eurą. Ir mes jau apie tai nekalbame. Diskutuojame tik apie detales, kaip įvesti eurą. O kas nusprendė, kad euras bus įvedamas? Galbūt, mūsų banko valdybos pirmininkas, gal finansų ministras, gal kažkas Daukanto aikštėje pasakė“, - Seimo posėdžio metu kalbėjo tvarkietis Petras Gražulis. Jis teigė besistebintis, kad valstybė net nekelia klausimo apie beveik milijardą litų, kurie bus reikalingi euro įvedimui. „Finansų analitikai patvirtina – pinigų yra.

„Teisine prasme dėl euro jau yra nuspręsta. Apie savo apsisprendimą pasakėme stodami į Europos Sąjungą. Tačiau, jeigu žmonės dar kartą pasisakys ar diskutuos šia tema, problemos nematau“, – sakė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis. Pirmadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) posėdžio metu spręs, ar bus įregistruota iniciatyvinė grupė dėl lito išsaugojimo.

Artėjant euro įvedimui vieni labiau linkę pabrėžti jo privalumus ir ramina, kad duona ir pienas liks įperkami, kiti įspėja: turtinė nelygybė dar labiau padidės.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vyriausioji rinkimų komisija pirmadienį turėtų įregistruoti iniciatyvinę grupę, kuri siekia, kad prieš numatomą euro įvedimą 2015 m. būtų surengtas referendumas ir galutinis sprendimas būtų priimtas atsiklausus žmonių. Referendumo dėl lito išsaugojimo iniciatoriai tikisi, kad šiemet pavyks atsiklausti žmonių, ar jie nori išlaikyti litą. Tačiau kažin ar toks referendumas sulauks didelio politikų palaikymo.

Tarptautinės personalo atrankos ir laikinojo įdarbinimo kompanijos „Manpower“ atlikta darbuotojų ir darbdavių apklausa Lietuvoje parodė, kad daugiau nei pusė darbuotojų baiminasi, jog įvedus eurą darbdaviai mažins įmonių išlaidas darbuotojų sąskaita.

Dauguma Lietuvos verslininkų pritaria euro įvedimui Lietuvoje, tačiau tuo pačiu metu mano, jog tam ir valstybei, ir jiems patiems dar trūksta pasiruošimo. Nepaisant to, dauguma įmonių vadovų tiki prisijungimo prie euro zonos nauda jų verslo rezultatams. Tokias tendencijas atskleidžia „Danske Bank“ užsakymu atlikta Lietuvos įmonių vadovų apklausa. Pritarimą euro įvedimui verslininkai reiškia skirtingai – 20 proc. jų įsitikinę, jog eurą reikėjo įvesti jau anksčiau, 27 proc.

Valstybei planuojant nuo 2015 metų įvesti eurą, pasirengti naujos valiutos įvedimo procesui pradeda ir Lietuvos verslas. Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas teigia, kad įmonė stengiasi taip sutvarkyti visus savo procesus, kad draudimo bendrovės klientai nepatirtų jokių nepatogumų ir jiems nereikėtų keisti dokumentų ar eiti į įmonės atstovybes spręsti papildomų klausimų.

Nuo pat metų pradžios Lietuvos nekilnojamo turto rinkoje jaučiamas kiek neįprastas tokiam laikotarpiui pagyvėjimas. Gyventojai aktyviai domisi nekilnojamo turto rinkos pasiūla bei finansavimo galimybėmis, sudaro būsto įsigijimo sandorius.

Kovo 31 d. Briuselyje vyko Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto (ECON) posėdis. Čia ECON nariai buvo supažindinti su naujausia informacija apie Lietuvos ekonomiką, taip pat aptartas pasirengimas įsivesti eurą Lietuvoje.  Europos Komisija ir Europos centrinis bankas Europos Sąjungos Tarybai turėjo pateikti vertinimus apie Lietuvos pažangą įgyvendinant ES sutartyje įtvirtintą įsipareigojimą įsivesti eurą šių metų birželį, tačiau tai padaryti nusprendė anksčiau.

Vyriausybės pasitarime šiandien pritarta Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumui, kurį parengė Ūkio ministerija kartu su verslo asociacijomis. Šio tikslas – kuriant abipusiu pasitikėjimu grindžiamą aplinką, apsaugoti Lietuvos vartotojų interesus įvedant eurą ir užtikrinti sąžiningą paslaugų ir prekių kainų perskaičiavimą.

Vilnius, kovo 31 d. Ruošiantis euro įvedimui Lietuvos regionuose prasideda nemokamų informacinių seminarų ciklas, kurio metu bus surengta beveik 100 informacinių seminarų euro klausimais. Renginiai skirti ir plačiajai visuomenei, ir verslui – visiems, kuriems įdomi euro tema.

Vyriausybė pirmadienį svarstys euro įvedimui skirtą geros verslo praktikos memorandumo projektą. Jame numatyta, kad įvedant eurą, verslininkai elgtųsi sąžiningai, nurodydami kainas, ir taip būtų apsaugoti Lietuvos vartotojų interesai. Planuojama, kad prie memorandumo prisijungę verslininkai nesinaudos euro įvedimu kaip pretekstu kelti prekių ir paslaugų kainas, jas apvalins tiksliai pagal kursą ir apvalinimo taisykles, kainas nurodys ir litais, ir eurais.

Nepadėtas taškas dėl euro įvedimo Lietuvos ekonomikoje įneša daug kintamųjų Po ilgos pertraukos euro zonos ekonomika, nors ir iš lėto, bet vėl auga – tačiau vis dar nesitikima, kad jai nors kiek pavyks prisivyti kitas didžiąsias pasaulio ekonomikas. Kaip rodo profesinių paslaugų bendrovės EY analitikų naujausios ketvirtinės euro zonos ekonominės prognozės, tik 2018 m. euro zonai pavyks 5 proc. viršyti prieškrizinį (2008 m. I ketvirčio) ekonomikos lygį.

Laura Juozaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Visuomenėje vis dar netyla diskusijos dėl euro poreikio ir jo naudos šalies ekonomikai, tačiau, specialistų teigimu, tokiems klausimams seniai nebe laikas. Atėjo metas klausti, kaip tam pasiruošti, o ne diskutuoti dėl jo reikiamybės. Kovo 17 dieną Briuselyje oficialiai pradėtos konsultacijos dėl euro įvedimo Lietuvoje nuo 2015-ųjų sausio 1 dienos.

Jei jau įsivedame eurą, tai kartu likviduokime ir visus įsiskolinimus dirbantiems žmonėms bei pensininkams. Antraip – vardan ko tuomet Lietuva įsiveda eurą? Puiki proga gražiai įsivesti eurą. Bet neišnaudojama Neatsistebiu ir Seimo, ir Vyriausybės sąmoningu aklumu. Juk euro įvedimui ruošiamasi iš esmės klastojant socialinius rodiklius. Vakarus gal ir galima apgauti „pagražintais vaizdeliais“, tačiau savus apgauti – nepavyks.

Lietuvos valdžia tvirtina, kad, litą keičiant euru, kainos kils minimaliai, tačiau „nesisteminiai “ ekonomistai tuo abejoja. Anot jų, per ilgesnį laiką kai kurios kainos gali pakilti keliais procentais.

Vilnius, kovo 21 d. Šiandien Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų ir Lietuvos integracijos į euro zoną temomis diskutuota Tauragėje. Finansų ministerijos organizuotame verslo ir valdžios atstovų susitikime dalyvavo finansų ministras Rimantas Šadžius, Tauragės rajono meras Pranas Petrošius, aktyvūs regiono verslo ir visuomenės atstovai. Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos – svarbus Tauragės regiono plėtros variklis.

Apžvelgdamas pasaulio ekonomikos tendencijas „Coface“ vyriausiasis ekonomistas Centrinės ir Rytų Europos regionui Grzegorz Sielewicz teigė, kad išsivysčiusios ekonomikos šalys jau pradėjo atsigauti, bet euro zonos atsigavimas, kol kas yra silpnas ir netolygus.

Teigiama Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto („Econ“) ataskaita dėl Lietuvos galimybės įsivesti eurą leidžia pradėti bendros valiutos įvedimo procedūras, teigia Lietuvos premjeras. „Po šito įvertinimo Lietuva turi suaktyvinti viešinimo darbą, teikiant visuomenei informaciją apie euro įvedimo tam tikrą tvarką ir privalumus bei kokios galimos grėsmės ir trūkumai.

„Po Europos Parlamento mūsų galimybių įsivesti eurą įvertinimo Lietuva turi suaktyvinti viešinimo darbą, teikiant visuomenei informaciją apie euro įvedimo tvarką, privalumus ir galimas grėsmes“, – LRT radijo eteryje sakė premjeras Algirdas Butkevičius. Pasak jo, teigiamai įvertinus galimybes galima pradėti įgyvendinti tolesnį priemonių planą. „Kol nebuvo šio įvertinimo, vargu ar galėjome anksčiau startuoti ir kalbėti apie tai, ką Lietuva turi padaryti.

Kiekvienas ekonomikos struktūros pasikeitimas turi du pokyčius: realų ir psichologinį. Kalbant apie kainas, pirmasis sutampa su ekonomikos vystymosi lygiu, antrasis – su vartotojų elgsena. Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis pastebi, kad euro įvedimas Lietuvoje neturės įtakos būstų kainoms, bet tam prireiks ekonominio varotojų išprusimo. Mitų paneigimo momentas „Yra toks mitas - įvedus eurą, gali smarkiai pasikeisti rinka.

Pirmadienio popietę Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nariai kartu su Lietuvos finansų ministru Rimantu Šadžiumi ir Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku aptarė Lietuvos pasirengimą kitąmet įsivesti eurą. Daugelis EP narių sveikino Lietuvos pastangas atitikti euro įvedimo kriterijus, o kartu atkreipė dėmesį į būtinybę stiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę.

Europos Parlamento (EP) Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas („Econ“) teigiamai įvertino Lietuvos pastangas įsivesti eurą. Lietuvos banko valdybos pirmininkas sako, kad tai - tik pirmas žingsnis, siekiant gauti Europos Sąjungos institucijų pritarimą litą nuo 2015-ųjų pakeisti bendrąja ES valiuta.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas kovo 17–18 d. viešės Briuselyje, kur dalyvaus Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto (ECON) posėdyje, taip pat susitiks su Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju ir Belgijos nacionalinio banko vadovu. „Šis susitikimas Europos Parlamente itin svarbus tuo, kad jį galima laikyti oficialia konsultacijų dėl euro įvedimo Lietuvoje procedūrų pradžia.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nors galutinio sprendimo dėl euro įvedimo Lietuvoje dar nėra, bankai pradeda intensyvų pasirengimą perėjimui prie jo. Vienas didžiausių iššūkių, manoma, bus grynųjų pinigų srautų suvaldymas. Tam, anot bankininkų, turi pasistengti ir gyventojai, kitaip gresia stovėti eilėse. Įvairių tyrimų duomenimis, pagal prisirišimą prie grynųjų lietuviai Europos Sąjungoje – treti po rumunų ir bulgarų.

Naująja „Swedbank“ Lietuvoje vadybos pirmininke ir administracijos vadove paskirta Dovilė Grigienė teigia, kad svarbiausia šiuo metu bankui prisiderinti prie kintančių klientų poreikių ir pasiruošti, kad euro įvedimas Lietuvoje būtų kuo sklandesnis. „Matome didelių pokyčių klientų elgsenoje ir įpročiuose”, – žurnalistams penktadienį sakė D. Grigienė. Pasak jos, net 98 proc. operacijų atliekama elektroninėje erdvėje.

Šių metų vasario 13 d., ketvirtadienį, Ūkio ministerijoje įvyko Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) tarybos posėdis, kurio vienas iš darbotvarkės klausimų – pasiruošimas įvesti eurą Lietuvoje. Šį klausimą per posėdį aptarė ūkio ministras Evaldas Gustas, finansų ministras Rimantas Šadžius, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Per susitikimą buvo pristatyti darbai, kuriuos atliko valstybės institucijos ruošdamosi įvesti eurą.

Euro panikos nėra: vos 8 proc. ketinančių įsigyti būstą gyventojų mano, jog euro įvedimas turės įtakos būsto kainoms, rodo „Danske Bank“ užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa*. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kur sudaroma daugiausiai būsto sandorių, taip manančių dar mažiau – vos 3 proc.

Premjeras Algirdas Butkevičius išsamiai nekomentuoja euro įvedimo Lietuvoje plano, tačiau tikina, kad valstybė pasirengusi visiems netikėtumams. „Aš tikrai nenorėčiau per daug komentuoti. Šitas planas yra dėl tam tikrų galimų rizikų priimtas ir buvo labai išsamiai išdiskutuotas kartu su Lietuvos banko pirmininku, dalyvaujant finansų ministrui“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Euro įvedimas, būdai didinti biudžetą, jaunimo įdarbinimas. Tokius pagrindinius klausimus prasidėjus Seimo sesijai išskiria Seimo pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas. „Esminis reikalas — prisijungimas prie euro zonos. Maždaug gegužės mėnesį Lietuva bus įvertinama ir priimamas sprendimas, ar mus prijungs. Iki to laiko turi būti priimti su euro įvedimu įstatymai“, — radijui „Laisvoji banga“ sakė G. Kirkilas.

Ministrų kabinetas svarstys Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtą planą, kaip apsisaugoti nuo galimų išpuolių ar sukčiavimo atvejų, įvedant eurą. Ministerija teigia, jog tam reikės papildomų Policijos departamento pajėgų. Dokumente, kurį Vyriausybė svarstys trečiadienį pasitarime, minimos kelios rizikų rūšys. Tarp jų – užpuolimai, euro banknotus vežant į saugyklas ar į komercinius bankus, todėl reikės papildomos apsaugo pinigus gabenantiems automobiliams.

69 % respondentų palankiai vertina tai, kad ant lietuviškų eurų monetų nacionalinės pusės bus kaldinamas nacionalinis simbolis Vytis. Nepalankiai vertinančiųjų buvo 7 %, ketvirtadalis neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Tokius rezultatus atskleidė Lietuvos banko užsakymu šių metų pradžioje UAB „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Respondentų taip pat paprašyta nurodyti pateikto vertinimo priežastis.

Išperkamosios nuomos ir vartojimo paskolų bendrovė „Mokilizingas“, remdamasi įmonę valdančios Estijos banko LHV patirtimi, prognozuoja, kad, Lietuvoje įvedus eurą, lizingo paslaugų kaina vartotojams nesikeis, o ilguoju laikotarpiu – turėtų ir mažėti. Estijos banko LHV vykdomasis direktorius Erki Kilu savo ruožtu sako, kad finansinių paslaugų vartotojai dėl euro neturėtų nuogąstauti.

Kovo 10–17 d. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, bus minima Vaikų finansinio švietimo savaitė. Ji bus gausi vaikams skirtų renginių: paskaitų, viktorinų ir ekskursijų. „Su vaikais apie pinigus reikia kalbėti nuo mažų dienų, kad paaugę jie turėtų daugiau gebėjimų išmintingai tvarkyti finansus, – sako Vilius Šapoka, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius.

Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius priėmė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos atstovus ir jos vadovą Christophą Klingeną. Susitikime pateiktos TVF misijos išvados ir rekomendacijos, aptarta Lietuvos ekonominė padėtis ir užsibrėžti tikslai. „Pernai Lietuvos ekonomika augo 3,4 proc. – tai buvo viena sparčiausiai augančių ekonomikų Europos Sąjungoje. Tikimasi, kad šiemet augimas išliks toks pat, o 2015-aisias prognozuojamas iki 4,3 proc. augimas.

Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos vadovas Artūras Mickevičius Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė, kad smulkusis versas, įvedant eurą, kainų tikrai nekels. „Manau, kad nerimas dėl euro įvedimo yra šiek tiek perdėtas. Smulkaus ir vidutinio verslo daugelis įmonių nereaguoja į euro įvedimą ir neketina organizuoti kokio nors kainų kėlimo.

Dėl euro įvedimo ypač nerimauja smulkusis verslas. Tuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigia, kad nebuvo atvejų, kuomet šalyse, kurios įsivedė eurą per pastarąjį dešimtmetį, smulkus verslas dėl euro įvedimo ėmė staiga ir bankrutavo.  „Žmonės prisimena problemas, kurios verslui visada yra ir buvo aktualios.

Seimo pirmininkė "darbietė" Loreta Graužinienė sako, kad Lietuvos žmonių nuotaikos nėra euro pusėje ir kartoja, jog reikia "reikia visuomet atsiklausti tautos". "Aš esu šalininkė visada, kad reikia atsiklausti tautos. O kokia forma ir kaip tai padaryti, yra įvairių būdų. Važinėdama per Lietuvą matau, kad nuotaikos paprastų Lietuvos žmonių nėra euro pusėje, todėl Vyriausybei yra daug darbo įtikinti Lietuvos žmones", - trečiadienį Seime žurnalistams sakė L.Graužinienė.

Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Valdžia jau mato eurą Lietuvoje ir rengiasi jo įvedimui, tačiau verslas sako iki šiol nežinantis, ką planuoja valstybės institucijos, ne tik, pavyzdžiui, kiek laiko reikės skelbti dvejopas kainas litais ir eurais, bet ir kaip pirkėjams duoti grąžą. Tuo metu centrinis bankas suskaičiavo, kiek euro banknotų ir monetų sausį pasieks vartotojus. Latvijoje euras apyvartoje jau beveik du mėnesius.

Giedrė Sankauskaitė Prekybos tinklų vadovai, ūkio ministras, Lietuvos banko vadovas, vartotojų teisių atstovas bei Latvijos verslininkai antradienį tarėsi, kaip skaidriai ir efektyviai bendradarbiauti bei užtikrinti, kad dėl valiutos keitimo kainos pirkėjams nesikeis. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, vienas didžiausių iššūkių – užtikrinti, kad verslas laiku apsirūpintų naująja valiuta. „Mažmeninės prekybos įmonės – vienos iš svarbiausių šio proceso grandžių.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Lietuvai įsivedus eurą patogiausias būdas keisti valiutą – negrynųjų pinigų keitimas, naujienų portalui LRT.lt sako Lietuvos banko (LB) Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Mindaugas Milieška. Pašnekovas pabrėžia, kad jokių operacijų gyventojų namuose nei LB, nei kitos finansinės institucijos neatliks, o namuose registruoti litus ar pakeisti valiutą siūlančius asmenis galima įtarti bandymu sukčiauti ir apie tai reikėtų nedelsiant pranešti policijai.

Valdantieji diskutuoja dėl euro ir naujų mokesčių įvedimo jau nuo 2015 metų sausio 1 dienos. Tačiau paprastiems lietuviams informacijos apie šiuos procesus ir vienų įtaką kitiems dar labai trūksta. Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius tvirtina, kad, atėjus laikui, apie eurą lietuviai bus tinkamai informuoti. Be to politikas pabrėžia, kad nors tam tikro kainų kilimo išvengti nepavyks, tikrai nebus taip baisu, kaip mano žmonės.

Lietuvoje susibūrė dar viena iniciatyvinė grupė, siūlanti skelbti referendumą – šį kartą gyventojams būtų siūloma apsispręsti dėl lito išsaugojimo. Iniciatyvinė grupė siūlo keisti Konstituciją, kad Lietuvoje nacionalinė valiuta būtų tik litas, o pinigų emisiją galėtų atlikti tik Lietuvos bankas.  „Ir referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams, ir dėl euro įvedimo turėtų tokias pačias pasekmes – jei piliečiai pasisakytų prieš, tai prieštarautų Lietuvos stojimo į ES sutarčiai.

Vasario 20 d., Vilnius. Finansų ministras Rimantas Šadžius šiandien Nacionalinėje regionų plėtros tarybos posėdyje pristatė pasirengimo euro įvedimui procesą ir aptarė 2014-2020 m. ES struktūrinių fondų investicijų klausimus. Susitikimo metu finansų ministras akcentavo, jog savivaldybių vaidmuo yra vienas svarbiausių ne tik tinkamai naudojant ES lėšas, bet ir įgyvendinat sklandų euro įvedimą Lietuvoje.

Dažnam lietuviui euro įvedimas reiškia ne potencialias galimybes, bet gąsdinantį kainų kilimą. Ekspertų ir politikų diskusijų apie Lietuvos prisijungimą prie euro zonos sutarimo ir bendro vertinimo kol kas pasiekti irgi nepavyko. Tačiau Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta tvirtina, kad euro nėra ko bijoti, jei su juo nesiejamos nepagrįstos viltys. Eurokomisaro A. Šemetos teigimu, svarbiausia yra suvokti, kad Lietuva nėra nei skubinama, nei verčiama stoti į euro zoną.

Informacinių technologijų sektoriaus sąnaudos Lietuvoje įvedant eurą gali siekti 300 mln. litų. IT paslaugų valdymo ir informacijos saugos bendrovė „Synergy Consulting“ apskaičiavo, kad verslo įmonės, keičiant informacines sistemas, turės daugiau išlaidų nei viešojo sektoriaus įstaigos.

2014-aisiais Lietuvos gyventojams svarbiausios sritys, kurios kels nerimą, bus pasirengimas euro įvedimui, prekių ir paslaugų kainų pokyčiai bei lėšų stygius kasdieniams reikalams ˜– šias tris sritis „Aviva Lietuva“ atlikto 2014-ųjų metų gyventojų ekonominių nuotaikų tyrimo respondentai minėjo dažniausiai. Tyrimo duomenimis, mažiausiai nerimo lietuviams šiais metais kels aplinkos taršos klausimai, švietimo aktualijos ir pensijų sistema.

 Lietuva sumažino viešųjų finansų (fiskalinį) deficitą žemiau Europos Sąjungos (ES) reikalaujamos 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos ir turi geras galimybes tapti devynioliktąja euro zonos nare, tvirtina finansų ministras Rimantas Šadžius. „Bus 2,9 proc. arba mažiau. Tikimybė, jog (deficitas - BNS) bus mažesnis yra gana didelė“, - Briuselyje žurnalistams teigė R.Šadžius.