euras

Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius susitiko su pirmojo vizito į Lietuvą atvykusia Latvijos Vyriausybės vadove Laimdota Straujuma. Susitikimo metu premjerai aptarė dvišalį bendradarbiavimą, energetikos ir transporto klausimus, kalbėjosi apie euro įvedimą. „Pasinaudodamas proga norėčiau dar kartą pasveikinti Latviją įsivedus eurą. Esu tikras, kad Latvijos narystė euro zonoje padrąsins kitas šalis, ir ypač Lietuvą.

Įsibėgėja antras mėnuo, kai kaimyninėje Latvijoje cirkuliuoja euras. Techniniu požiūriu valiutos pakeitimas praėjo be trikdžių, tačiau gerokai įdomiau, kaip „braliukams“ sekėsi susidoroti su kainų perskaičiavimu įvedus eurą. Juk kainų didėjimas – bene pagrindinė lietuvių baimė, o gal jau ir įsigalėjęs įsitikinimas, belaukiant euro. Šiandien paskelbtais Latvijos statistikos biuro duomenimis, 2014 m. sausį, palyginti su 2013 m. gruodžiu, kainų lygis padidėjo 0,6 proc.

Karolis Birgilas Artėjant gegužei, daugėja sakančiųjų, kad įvedus eurą pradėsime barškinti šakutes į tuščias lėkštes. Galintieji pasigirti gilesniu ekonomikos supratimu teigia, kad kišenėse pradės barškėti naujų namų raktai. Ir tai gali atsitikti dar prieš įsivedant eurą. Praėjusią savaitę vykusioje kasmetinėje Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) konferencijoje bene kiekvienas pranešėjas kalbėjo apie atsigaunančią ne tik Lietuvos, bet ir visų Baltijos valstybių rinką.

Dabartinei Lietuvos Vyriausybei tvirtai nusprendus siekti, kad bendroji Europos Sąjungos (ES) valiuta euras būtų įvestas nuo 2015 metų, tarp politikų ir visuomenės veikėjų, pasižyminčių atviru populizmu ir antieuropietišku cinizmu, kilo nemaža opozicija, kokios, beje, nebuvo, kai Lietuva bandė įstoti į euro zoną prieš daugiau nei septynerius metus.

Lietuvai tapus euro zonos nare, Europos centriniame banke (ECB) keistųsi valdybos balsų paskirstymo struktūra, naujienų agentūros „Reuters“ teigimu, daugiau galios suteikiant didesnių Europos ekonomikų atstovams. Svoris pagal dydį Teigiama, kad ECB valdybos balsavimo procesas vyks pakaitomis – euru disponuojančiu valstybių centrinių bankų atstovai keistųsi kiekvienu balsavimu.

Tinkamesnio kandidato į premjero postą nėra? Naujausios gyventojų apklausos rodo, kad Vyriausybės vadovu Algirdu Butkevičiumi pasitiki trečdalis lietuvių. Sidabro medalis lenktynėse atitektų aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui, kuriuo pasitiki kiek daugiau negu 5 proc. šalies gyventojų, bronza džiaugtųsi buvusi Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė.

Pragyvenimas pabrangs, prarasime dalį savo nacionalinės tapatybės, o galiausiai euro zona žlugs. Šias lietuvių baimes dėl planuojamo iki 2015 m. įsivesti euro Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomistai vadina perdėtomis ir mato daugiau naudos nei žalos priklausyti didelei bendros valiutos zonai.

Pastaruoju metu vykdoma euro šalininkų agitacija už skubų euro įvedimą Lietuvoje vietoje argumentais grįsto dialogo virsta bandymais tautai įteigti nepilnavertiškumo kompleksą. Tarsi visose šalyse žmonės džiaugsmingai priima integraciją į euro zoną. Ir tik lietuviai vykdo „nusikalstamą veiklą“, „visus juokindami“ savo abejonėmis atsisakyti lito krizės euro zonoje apogėjaus metu. Tačiau tai nėra taip.

Nekilnojamojo turto specialistai sako, kad būsto kainų burbulo, kuris buvo prieš krizę, Lietuvoje kol kas nėra, tačiau didžiuosiuose miestuose esą gresia pasiūlos burbulas. Šiaurės Europos finansų ir NT konsultacinės bendrovės „Newsek“ tyrimų ir analizės paslaugų grupės Baltijos šalims vadovas Mindaugas Kulbokas pabrėžia, kad nekilnojamojo turto vystytojai savo įkarštį statyti naują būstą turėtų kiek apmalšinti.   „Gresia pasiūlos burbulas.

  Lietuvai įstojus į euro zoną, jos skolinimosi reitingas galėtų pagerėti, teigia 20 metų Europos Komisijoje dirbantis euro zonos ekspertas Benjaminas Angelis (Benžamenas Anželis). „Lietuvai įstojus į euro zoną, ji taptų patikimesnė reitingavimo sąrašuose. Lietuvos reitingas pakiltų nuo BBB iki A-", – pirmadienį Seime vykusioje diskusijoje apie prisijungimo prie euro zonos pasekmes teigė B.Angelis. Pasak jo, visų šalių, kurios tapo euro zonos narėmis, reitingas buvo pagerintas.

Opozicijos lyderis Andrius Kubilius kritikuoja valdančiųjų užmojus didinti mokesčius. Pasak A. Kubiliaus, taip visuomenei esą sudaromas įspūdis, kad jų reikia siekiant įsivesti eurą.  „Valdžia gi nutarė, kad įvedant eurą žmonėms nebus leidžiama badauti, todėl bus didinama minimali alga ir kompensuojamos pensijos, o tam reikia naujų mokesčių. Taigi žmogus pasidarys išvadą: nauji mokesčiai valdžios svarstomi tam, kad turėtume eurą“, – pirmadienį sakė A. Kubilius.

Stasys Šliožas Lietuvos banko valdyba nutarė numatomus euro įvedimo mūsų šalyje metus– 2015 – įrašyti į būsimų lietuviškų apyvartinių eurų monetų ir centų nacionalinę pusę. Įvedus eurą, tokios monetos kaip mokėjimo priemonė galios visoje euro zonoje. „Pirmieji 2015 metų laidos eurų su lietuviška puse technologiniai pavyzdžiai turėtų būti nukaldinti jau šį pavasarį. Lietuvos monetų kalykla tam darbui intensyviai ruošiasi“, – sakė Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys.

Lietuvos banko valdyba nutarė numatomus euro įvedimo mūsų šalyje metus – 2015-uosius įrašyti į būsimų lietuviškų apyvartinių euro monetų ir centų nacionalinę pusę, rašoma pranešime spaudai. Įvedus eurą, tokios monetos kaip mokėjimo priemonė galios visoje euro zonoje. Lietuva dar nėra sulaukusi jokio oficialaus sprendimo, ar galės nuo 2015 m. įsivesti eurą. „Pirmieji 2015 metų laidos eurų su lietuviška puse technologiniai pavyzdžiai turėtų būti nukaldinti jau šį pavasarį.

Darius Kuodys Artėjant lemiam momentui dėl euro įvedimo (arba neįvedimo) Lietuvoje 2015 metais, šalies politinę padangę vis sukrečia didesnės ar mažesnės politinės karštinės bangos. Tiek euro įvedimo Lietuvoje šalininkai, tiek ir jo priešininkai, šia tema diskutuoja dažniausiai pasiremdami ekonominiais motyvais.

Giedrė Sankauskaitė Skaitytojai leidiniui „Ekonomika.lt“ atsiuntė jiems iškilusius klausimus, susijusius Lietuvos narystės euro zonoje pradžia. Pateikiame kalbintų ekspertų atsakymus į visiems rūpimas valiutos keitimo detales.

Lietuvos planus įsivesti eurą kolegoms Europos Sąjungoje (ES) pristatęs finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad šis siekis demonstruoja pasitikėjimą euro zona. „Lietuva demonstruoja, kad euro zona turi perspektyvą, yra labai geras projektas, ir mes prie jo prisidedame“, – žurnalistams Briuselyje antradienį sakė finansų ministras. Jis ES finansų ministrams pristatė Lietuvos Vyriausybė siekį nuo 2015 metų tapti 19-ąją euro zonos nare.

Britų leidinys „The Economist“, kaip ir kiekvieną pusmetį, paskelbė taip vadinamą „Big Mac“ indeksas, kuriuo vertinama valiutos vertė JAV dolerio atžvilgiu. Vertinimo matui pasirinktas vieno populiariausių greito maisto restoranų „McDonalds“ sumuštinis „Big Mac“. Indeksas sudaromas nuo 1986-ųjų metų ir remiasi perkamosios galios pariteto teorija, kuri sako, kad bėgant laikui, identiškas prekių krepšelis turėtų kainuoti tiek pat, mat sunaudojami resursai yra tie patys.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad euro įvedimas Lietuvai yra ilgalaikis ir ne tik piniginis projektas. Pasak jo, tai yra investicija, kuri ilgalaikėje perspektyvoje atsipirks.   „Euras yra ilgalaikis projektas. Ta nauda, kurią mes kaip Centrinis bankas, ekonominių tyrimų kompetenciją turintis subjektas, esame paskaičiavę, – kad vidutiniu laikotarpiu euro įvedimas darys teigiamą poveikį BVP.

Finansų ministras sako, kad 2013 metų biudžeto pajamų planas įvykdytas, tačiau nepavyko surinkti planuoto pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų. Šiemet bus siekiama esminio lūžio, surenkant šiuos mokesčius ir kovojant su "šešėliu". Rimantas Šadžius perspėja, kad tai kelia grėsmę eurui. "Bendras planas įvykdytas, nors pagal atskirus mokesčius įplaukos buvo gana netolygios. Įmonės uždirbo daugiau pelno, tačiau rūpestį kėlė vartojimo mokesčiai.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) kartu su visa koalicija balsavimu Seime pademonstravo vieningumą ir sutarimą euro įvedimo klausimu. Socialdemokratai džiaugiasi, kad valstybės interesų nenustelbė priešrinkiminis populizmas. Seimo balsų dauguma priimti įstatymai „atvėrė vartus euro įvedimui Lietuvoje – užtikrino teisinę konvergenciją“, - komentavo LR Premjeras, Partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Valstybė kontroliuos, kad, įvedus eurą, kainos nedidėtų nepagrįstai. Taip Seimui priėmus svarstyti euro įvedimo įstatymo projektą užtikrino finansų ministras Rimantas Šadžius.   „Mes kontroliuosime ir stengsimės užtikrinti, kad kainos nedidėtų nepagrįstai. Būkime atviri ir pripažinkime, kad normalios ekonomikos savybės yra santūrus kainų augimas. 2 proc.

Finansų ministras abejoja, kad Lietuvai stojant į eurozoną, bus nustatytas kitas lito ir euro kursas. Dabar Lietuvoje yra nustatytas 3,4528 lito už eurą kursas. "Kad tas kursas būtų kažkoks kitoks negu dabar mes turime, nematau jokių protingų pagrindų. Iki šiol praktiškai visoms šalims (įsivedančioms eurą - BNS), kurios turėjo fiksuotą savo valiutos kursą su euru, buvo nustatytas kursas toks, koks buvo fiksuotas anksčiau", - ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Rimantas Šadžius.

Lietuvai nuo 2015 metų ketinant įvesti eurą, Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti euro įvedimo įstatymo projektą. Už jį balsavo 103 Seimo nariai, prieš - 2, o susilaikė 3 parlamentarai. Toliau įstatymą Seimas svarstys pavasarį. Jame numatomi praktiniai euro įvedimo klausimai: pinigų keitimo, kainų skelbimo, visuomenės informavimo ir kiti. Finansų ministras Rimantas Šadžius, pristatydamas įstatymą, tikino, kad lito pakeitimas euru įvyks skandžiai.

Rengiantis nuo 2015 mtų Lietuvoje įvesti eurą, Seimas neeilinėje sesijoje siekia apsvarstyti, o esant politinei valiai - ir priimti dalį pataisų, reikalingų šalies stojimui į eurozoną. Parlamentarai ketvirtadienį antrame neeilinės sesijos posėdyje svarstys įstatymų pakeitimus, leidžiančius Lietuvos centriniam bankui laisvai disponuoti savo turtu, bei nustatančius Valstybės kontrolės (VK) galias atliekant Lietuvos banko (LB) veiklos auditą. Parlamentarai planuoja šias pataisas priimti.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis teigia, kad Latvijai įsivedus eurą, Lietuva neturi kitos išeities ir privalo tapti euro zonos nare. "Mes esam darę pasitarimus dėl euro ir bendras ir didysis palaikymas dėl euro tikrai yra.

 Mastrichto kriterijus vertinimo dėl narystės euro zonoje metu Lietuva atitiks – infliacija nesieks nei 1 proc., tačiau tokia situacija ilgai nesilaikys, prognozuoja „Swedbank“. „Vis dėlto tokia situacija truks mažiau nei metus ir jau 2015-ais metais nebeatitiksime Mastriuchto kriterijaus dėl kainų stabilumo, todėl kalbos apie poreikį atidėti sprendimą prisijungti prie bendros Senojo žemyno valiutos – beprasmės“, – antradienį Lietuvos ekonomikos apžvalgoje kalbėjo banko vyriausiasis ekonomi...

LRT.lt Šios valdančiosios koalicijos perspektyva priklausys nuo to, kaip partneriai balsuos dėl euro įvedimo, LRT televizijos laidoje „Teisė žinoti“ tvirtino socialdemokratas Juozas Bernatonis. „Tai pagrindinė takoskyra, kuri gali sugriauti šią koaliciją“, – sakė jis. „Mes susitikome su konservatoriais, nes tą pačią dieną politinėje taryboje mūsų atstovams susidarė įspūdis, kad partneriai nėra visiškai apsisprendę dėl euro įvedimo.

Nesenai vienas gerbiamas „veikėjas“, gindamas jo įsimylėtą eurą, leido sau suabejoti mūsų protiniais gebėjimais, išsakydamas mintį, kad diskusija apie euro įvedimo naudą Lietuvoje prajuokins tarptautinę bendruomenę. Tik nepatikslino – kokią bendruomenę? Ko gero, turėjo galvoje linksmus graikus, kipriečius, islandus, portugalus ir kitas tautas.

Latvijoje viešinti prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad euro įvedimas Baltijos šalyse sustiprins konkurencingumą regione. Tai ji pareiškė su Latvijos prezidentu Andriu Bėrziniu aptarusi šios šalies prisijungimo prie euro zonos patirtį. Pasak D.Grybauskaitės, Lietuva jau dabar atitinka visus Mastrichto kriterijus, tačiau būtina ir toliau mažinti biudžeto deficitą, siekti, kad infliacijos rodikliai atitiktų kriterijų numatytas normas.

Gyventojai teigiamai į euro įvedimą šalyje pradėtų žvelgti, jei politikai ir ekonomistai kalbėtų artimesne ir argumentuota kalba, o ne bendromis frazėmis, teigia sociologas, tyrimų centro "Vilmorus" vadovas Vladas Gaidys. Pasak jo, nors lapkričio mėnesio apklausos duomenimis 49 proc. Lietuvos gyventojų nepritaria eurui, kaip bendrai Europos Sąjungos valiutai, dauguma jų nėra kategoriškai nusistatę prieš eurą.

 Bankininkai teigia, kad Lietuvoje įvedus eurą, gyventojai, turintys paskolas litais, iš to papildomai gali ir neišlošti, nes jau šiuo metu už paskolas moka beveik tiek pat, kaip ir už paskolas eurais, ketvirtadienį rašo „Lietuvos rytas“. „Būsto paskolą litais paėmę gyventojai euro įvedimo Lietuvoje naudą junta jau dabar. Juk litai šalies tarpbankinėje rinkoje jau dabar kainuoja beveik tiek pat kiek ir eurai.

Už bendrą Europos Sąjungos valiutą pasisako 40 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau šalis vis dar išlieka viena skeptiškiausių euro atžvilgiu, rodo Eurobarometro atlikta apklausa. Pernai lapkritį prieš eurą pasisakė 49 proc. šalies gyventojų, o nuomonės šiuo klausimu neturėjo 11 proc. Palyginti su praėjusių metų liepos mėnesio apklausa, nepritariančiųjų eurui sumažėjo 3 procentiniais punktais (liepą nepritarė 52 proc.), neturinčiųjų nuomonės - padaugėjo 3 punktais (liepą - 8 proc.

Diskusijose dėl euro įvedimo pasikartoja vienas ir tas pats argumentas, esą kodėl jaučiamės protingesni už britus, švedus ar lenkus, kurie savo nacionalinių valiutų bent jau kol kas neketina atsisakyti. Gal ir nesame protingesni už juos, tačiau čia reikia atsižvelgti į kai kuriuos objektyvius veiksnius, kuriuos besiginčydami dažnokai pamirštame. Vienas iš tokių veiksnių yra ekonomikos atvirumo lygis.

Vyriausybei ruošiantis kitais metais įvesti eurą ir siekiant įtikinti gyventojus bendros ES valiutos nauda, premjeras sako, kad apie eurą žmonėms reikia aiškinti paprasta kalba. Anot jo, viešinimui bus skelbiami tarptautiniai konkursai. Pasak Algirdo Butkevičiaus, svarbiausia apie eurą aiškinti paprastai, o ne kalbėti apie fiskalinę drausmę ar monetarinę politiką. „Svarbiausia, kad reikia išaiškinti paprasta, suprantama kalba.

Europos ekonomikos krizė nėra pasibaigusi ir dar per anksti kalbėti, kad atsigavimas jau prasidėjo, sako LRT.lt kalbinti ekonomistai. Kai kurias problemas, trukdančias sklandžiai veikti liberaliam Europos ūkiui, ekonomisto Jono Čičinsko teigimu, galėtų pradėti išspręsti socialinės demokratijos reabilitavimas.

Dalis latvių eurą sutiko kaip neišvengiamybę, tačiau su kartėliu širdyje, kad teko atsisakyti nacionalinės valiutos. Balsas.lt apsilankė Rygoje ir domėjosi, kaip vietiniai pratinasi prie naujos valiutos. Nostalgija latui išliks Rygoje su šeima gyvenantis 30 metų Janis pasakojo, kad Latvijos perėjimas prie euro yra natūralus procesas, kuris anksčiau ar vėliau turėjo įvykti: „Žinoma, reikia galvoti apie tai, kad laikas juda į priekį ir negalime stovėti vietoje.

Lietuvos banko valdybos pirmininkui Vitui Vasiliauskui pareiškus, kad diskusijomis dėl euro neturėtume juokinti pasaulio, finansų analitikas Valdemaras Katkus nurodė, kad šiam pareigūnui nesvarbi rinkėjų nuomonė, o euro projektas yra propagandinis.   „Visi Lietuvos banko pareigūnai yra paskirti, o ne išrinkti, dėl to kai kuriems pareigūnams Lietuvos rinkėjų nuomonė yra nesvarbi, - Žinių radijo laidoje „Aktualioji valanda“ antradienį sakė V. Katkus.

Finansų ministerija pateikė Vyriausybei Euro įvedimo Lietuvoje įstatymo projektą, kuriuo nustatoma pasirengimo įsivesti eurą, litų keitimo į eurus, nacionalinės valiutos išėmimo iš apyvartos tvarka, reglamentuojami kiti praktiniai euro įvedimo aspektai. „Teikdami svarstyti kertinį euro įvedimo dokumentą, nuosekliai einame į tikslą, kad nuo 2015 metų Lietuva taptų euro zonos nare ir siunčiame signalą rinkoms, kad kitokio pasirinkimo nebus.

Taip, tai įvyko. Prieš 15 metų galėjome stebėti, kaip eurą šampanu laisto Vokietijos ar Prancūzijos gyventojai, o dabar bendra Europos valiuta atsidūrė mūsų pasienyje. Latvija tapo 18-ąja euro zonos nare, o Lietuva liko vienintelė Baltijos šalis, naudojanti nacionalinę valiutą. Keisti valiutą – sudėtingas procesas, tačiau sunkumus pašalina atsakingas planavimas, mano Latvijos „Swedbank“ padalinio vyriausiasis ekonomistas Martinas Kazakas. Savaitraščiui „Ekonomika.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Algirdas Butkevičius teigia, kad Loreta Graužinienė pasisako už eurą, tačiau tuo abejoja kiti Darbo partijos nariai. „Nuogąstaujama, kad euro įvedimas neleis kuo greičiau kompensuoti pensijų, kad bus mokamos įmokos į vadinamąjį Europos stabilumo mechanizmą. [...] Be to, kai kurie politikai, kalbėdami prieš eurą, bando pelnyti politinius balus.

Valdančiųjų socialdemokratų koalicijos partneriai švelnina reikalavimus dėl euro įvedimo. Darbo partijos vadovė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sakė, jog jos ankstesni pasisakymai dėl privalomos 1509 litų minimalios mėnesinės algos įvedant eurą buvo "partijos startinė derybinė pozicija". L.Graužinienė neseniai pareiškė nepalaikysianti euro įvedimo, nesutarus dėl to koalicijoje.

Vieno Latvijos prekybos centrų „Rimi“ atstovė Inga Reizniece pasakojo, kad pasiruošimas valiutų pokyčiams vyko sklandžiai: „Verslui buvo duota pakankamai laiko persiorientuoti. Dar nuo 2013 metų spalio pradėjome keisti kainas prekių etiketėse. Didesniu šriftu pradėjome ryškinti kainas eurais, o mažesniu – latais.“ Pirmas dvi 2014-ųjų savaites žmonėms buvo sudarytos sąlygos mokėti už prekes tiek latais, tiek eurais, tačiau grąža buvo atiduodama jau tik naująja šalies valiuta.

Premjeras socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius pareiškė atsistatydinsiantis, jei 2015 metų sausį Lietuva neįsives euro. Tai premjeras pasakė žurnalistams po valdančiosios koalicijos tarybos posėdžio antradienį. Premjeras taip pat teigė, kad valdantieji tvirtai sutarė siekti euro įvedimo 2015 metų sausio 1 dieną. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis viešai išreiškė pritarimą Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko mintims, kad svarstymai, ar mums reikia euro, tik juokina pasaulį, nes dėl jo įvedimo Lietuva apsisprendė dar tada, kai stojo į Europos Sąjungą. Socialiniame tinkle „Facebook“ N. Mačiulis, kuris čia turi nemažą ratą gerbėjų, papildė V. Vasiliausko teiginius ir sulaukė šimtų žmonių palaikymo (kalba neredaguota – balsas.

Latvijos gyventojai eurą priėmė geriau negu tikėtasi, ir perėjimas prie bendros ES valiutos buvo labai sėkmingas, pareiškė šalies finansų ministras. Andrio Vilko nuomone, Latvijos patirtis bus labai naudinga Lietuvai. „Matome, kad žmonės iš tikrųjų priėmė eurą ir net geriau negu tikėtasi. Per daug gąsdinome save, kad procesas bus sudėtingas ir žmonėms nauji pinigai nepatiks, bet dabar mes matome, kad procesas įvyko sklandžiai ir žmonės priėmė eurą.

Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko teigimu, dėl euro įvedimo Lietuva apsisprendė dar tada, kai stojo į Europos sąjungą, todėl dabar svarstymai, ar mums reikia euro ar ne, tik prajuokintų pasaulį. „Nereikia juokinti nei Lietuvos, nei viso pasaulio tokiais svarstymais. Euro įvedimas nėra vienos dienos darbas, jis neįvyksta spragtelėjus pirštu. Tai ilgo pasirengimo reikalaujantis procesas. Jam rengiasi verslas, valdžios institucijos, centrinis bankas, pertvarkomos sistemos.

Rygoje sutiktas 21-erių Valters ir jo bendraamžė žmona Sabina sutiko atsakyti į keletą balsas.lt klausimų apie situaciją Latvijoje po to, kai šalis įsivedė eurą. Balsas.lt pašnekovai buvo nusiteikę optimistiškai ir teigė manantys, kad pokyčiai šaliai išeis į naudą. - Kaip galvojate, kokios yra Latvijos perspektyvos įsivedus eurą? – balsas.lt pasiteiravo jauno vyro. - Sunku tiksliai pasakyti, bet greičiausiai, kad dėl įvykusių pokyčių turėtų atsirasti daugiau investicijų iš užsienio.

 Europos centrinis bankas (ECB) pirmadienį pristatė naujus 10 eurų nominalo banknotus su graikų mitologijos veikėjos Europės atvaizdu, kurie bus paleisti į apyvartą rugsėjo pabaigoje. „Naujieji 10 eurų banknotai su Europės atvaizdu bus paleisti į apyvartą rugsėjo 23-iąją“, – rašoma ECB pareiškime. Naujuose eurų banknotuose panaudoti patobulinti apsaugos požymiai, palyginti su pirmųjų serijų banknotais, pasirodžiusiais prieš daugiau nei dešimtmetį.

 Finansų rinkos dalyviai įvertino euro įvedimą Latvijoje ir dabar šiai šaliai pasiryžę skolinti už istoriškai mažiausią kainą. Lietuva gi vertinama kaip rizikingesnė kaimynė ir jai nustatomos didesnės palūkanos, nors dar neseniai vertinimai buvo priešingi. „Akivaizdu, kad kaimynai jau ilgokai gauna naudą iš euro įvedimo – rinkos dalyvių vertinimai sudaro prielaidas tarptautinėse rinkose pasiskolinti pigiau.