euras

Neseniai abejonių dėl euro įvedimo 2015 metais išreiškusi Seimo pirmininkė "darbietė" Loreta Graužinienė šeštadienį susitikimo su Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotoju Olliu Rehnu (Oliu Renu), atsakingu už ekonomiką, pinigų reikalus ir eurą. Apie šį susitikimą šeštadienį viešai nebuvo pranešta. L.Graužinienė BNS sakė su eurokomisaru aptarusi euro įvedimo Lietuvoje galimybes ir socialinę aplinką po to. "Taip, priėmiau jį Seime.

Trys iš keturių Lietuvos valdančiųjų partijų nebepritaria socialdemokratų siekiui įsivesti eurą nuo 2015 metų. Tuo tarpu ministro pirmininko finansų patarėjo Stasio Jakeliūno nuomone, euro Lietuvai tikrai reikia. Nors koalicijos partneriai kaip susitarę teigia, kad skubotas euro įsivedimas gali turėti neigiamų pasekmių mūsų ekonomikai, S. Jakeliūnas sako nematantis tokiems teiginiams jokio pagrįstumo.

Kalbos, kad Latvijai įsivedus eurą vietiniai pradėjo itin dažnai žvalgytis į mažesnių kainų Lietuvą, o lietuviai lyg pametę galvas suskubo išleisti paskutinių latų, nepasitvirtino. Bent taip tvirtino balsas.lt pasienio ruože (tiek vienoje, tiek kitoje pusėje) sutikti žmonės. Per daug nesiskundė Netoli pasienio, pravažiavus Pasvalį (Latvijos link), kelio „Via Baltica“ pakraštyje esančiame mediniame namuke obuoliais prekiaujanti ponia Aldona balsas.

Ryga, sausio 10 d. Šiandien Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius Rygoje dalyvauja euro įvedimui Latvijoje skirtame renginyje, į kurį pakvietė šios šalies Ministras Pirmininkas. „Sveikinu kaimynus su euro įvedimu ir turiu vilties, kad kitais metais panašias iškilmes surengsime ir Lietuvoje. Tai būtų simboliška, nes, būtent Lietuvai pirmininkaujant, buvo pritarta dėl Latvijos stojimo į euro zoną praeitų metų liepą, o Latvija 2015 metų sausio pirmą dieną pradės pirmininkavimą ES.

Gražvyda Grigaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Šiais metais, ruošiantis įsivesti eurą, greitojo vartojimo prekės brangs šiek tiek daugiau negu visos kitos, mano Tarptautinės tyrimų bendrovės „Nielsen“ prekybos analitikos vadovas Rytų Europai Artūras Urbonavičius. Pasak jo, kainų augimas yra natūralus ir sveikas augančios ekonomikos bruožas, o dėl artėjančio euro įvedimo Lietuvoje 2014 m. prognozuojama 2 proc. infliacija.

Pernai atlikto Eurobarometro tyrimo duomenimis, tik 35 proc. Lietuvos gyventojų pritarė, kad euro įvedimas turėtų teigiamų pasekmių jų valstybei, o 55 proc. gyventojų manė, kad pasekmės būtų neigiamos. Apskritai, dar neturinčiose euro Vidurio ir Rytų Europos valstybėse pernai nebuvo nė vienos šalies, kurioje didesnė gyventojų dalis galvotų, kad euro įvedimas turės teigiamų pasekmių.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Kai viena svarbiausių valdančiosios koalicijos politikių atvirai pradeda abejoti Vyriausybės programoje numatytais tikslais, pirmiausia sunerimti ir sukrusti turėtų socialdemokratai, įsitikinęs politologas Tomas Janeliūnas. Jo teigimu, agresyvus Seimo pirmininkės populizmas kelia grėsmę ne tik jai pačiai, bet ir valdančiajai koalicijai. Politikos apžvalgininko Rimvydo Valatkos nuomone, į Loretos Graužinienės kalbas tiesiog reikėtų kreipti mažiau dėmesio.

Ekonomikos krizė Europoje vis dar gali būti „pavojinga“, skatindama Europos Sąjungai (ES) priešiškas jėgas, naujasis Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) perspėjo ketvirtadienį paskelbtame interviu. F.W.Steinmeieris taip pat pareiškė, jog euroskeptikai, sustiprėję dėl ES skolų krizės, yra „besmegeniai“. „Esu susirūpinęs dėl padėties mūsų Sąjungoje, – jis sakė Graikijos dienraščiui „Ta Nea“ prieš vizitą į tą šalį.

Finasų ministerija ir Lietuvos bankas kitą savaitę valdančiųjų politinei tarybai pristatys euro įvedimo planą. Į posėdį taryba Seime rinksis antradienį. "Bus agitacinė medžiaga pristatyta, bus nubrėžti euro įvedimo privalumai ir trūkumai", - ketvirtadienį po susitikimo su Seimo vadove "darbiete" Loreta Graužiniene žurnalistus informavo premjeras Algirdas Butkevičius.

Premjeras Algirdas Butkevičius spėja, kad Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė viešai abejoja euro įvedimo Lietuvoje data dėl reitingų ir artėjančių prezidento rinkimų. „Šiandien tiesiogiai paklausiu Seimo pirmininkės, nes antradienį, kada turėjome politinę tarybos posėdį, net nebuvo keliamas klausimas dėl minimalios mėnesinės algos didinimo ir tikrai nebuvo kalbama apie euro neįvedimą 2015 metais.

Saulius Lapėnas "Jei mes esame už laisvą rinką visose ekonomikos srityse, jei norime pašalinti valstybės kišimąsį į asmens ir nuosavybės reikalus, tai mums nėra svarbesnio uždavinio, kaip rasti būdus ir priemones, laisvos rinkos sukūrimui pinigų srityje." – Murray Rothbard. „... viso pasaulio šalyse, gobšumas ir neteisybė valdovų ir vyriausybių, piktnaudžiavusių savo pavaldinių pasitikėjimu, palaipsniui mažino tikrąjį tauriojo metalo kiekį jų monetose." – Adam Smith.

Premjeras teigia ir toliau manantis, jog euras turi būti įvestas 2015 metais. Algirdas Butkevičius teigia nesuprantantis Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės išvedžiojimų. "Mano pozicija nesikeičiam ir šitą aš klausimą ir iškėliau kaip tik, kad 2015 metais euras turi būti įvedamas, ir aš visiškai nesuprantu šiuo metu išsakomų tam tikrų politinių niuansų, kodėl euras turėtų būti neįvedamas 2015 metais.

Lietuvos Seimo pirmininkei pareiškus, kad valdančiosios koalicijos partneriai iki šiol nėra sutarę dėl euro įvedimo Lietuvoje datos, šį klausimą kitą savaitę turėtų svarstyti koalicijos politinė taryba. Informaciją, susijusią su Lietuvos siekiu 2015 metais įstoti į euro zoną, politikams turėtų pateikti Finansų ministerija ir Lietuvos bankas. Apie tai po Seimo valdybos posėdžio trečiadienį žurnalistus informavo Seimo pirmininkė "darbietė" Loreta Graužinienė.

 Latvija tik ką tapo euro zonos nare. Tokį siekį oficialiai yra deklaravusi Lietuva. Ir kol kas atrodė, kad šalies valdžios viršūnėse bendros Europos valiutos įvedimas 2015 metais projektuojamas kaip aiškus tikslas. Tačiau pastaruoju metu Seime kylantys pasiūlymai veikiau kvepia euro laidotuvėmis nei siekiu sudaryti prielaidas ilgalaikiam ekonomikos augimui. Panašu, kad ir vėl kelią metame dėl takelio.

Lietuvos banko vadovas pareiškė, kad įvedus eurą, vidutinis atlyginimas Lietuvoje didėtų sparčiau nei infliacija, vadinasi, didėtų reali žmonių perkamoji galia. „Lietuvos banko vertinimu, dėl euro įvedimo teigiamo poveikio šalies ūkiui darbo užmokestis vidutiniu laikotarpiu per metus augtų 0,6 proc. sparčiau nei infliacija. Tai reiškia, kad pajamų augimas pranoktų kainų augimą, o reali gyventojų perkamoji galia didėtų.

Latvija nuo šių metų sausio 1 dienos tapo euro zonos nare. Kaip tai galėtų paveikti mūsų šalies ekonomiką? Žinių radijo laidoje „Pozicija“ vyriausiasis prezidentės patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas teigė, kad euro įvedimas rodo kaimynų ekonomikos brandą.   „Reikėtų akcentuoti ne poveikį, o papildomą argumentą eurą įsivesti ir Lietuvoje. Euro zona yra didžiausia mūsų prekybos partnerė.

BNS, LRT televizijos laida „Teisė žinoti“ Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigia, kad įsivedusios eurą Lietuvos finansiniai įsipareigojimai netaps nepakeliama našta. Anot jos, 1 mlrd. litų įmoką į antikrizinį Europos Sąjungos fondą šalis turės sumokėti per penkerius metus ir tai netaps dideliu įsipareigojimu. „Ta suma siekia maždaug 1 mlrd.

„Braliukai“ latviai tapo 18-ąja euro zonos nare. Tai reiškia, kad Lietuva liko vienintelė Baltijos šalis, kuri tebeturi savo nacionalinę valiutą. Tiesa, Adolfo Šleževičiaus dėka – mes su šviesios atminties Juliumi Veselka tam nesėkmingai priešinomės – mūsų šalis jau seniai, t.y. nuo 1994 metų neturi tikros, visavertės nacionalinės valiutos ir, atitinkamai, savarankiškos monetarinės politikos, nes mūsų centrinis bankas veikia pagal taip vadinamą valiutų valdybos modelį.

 Finansų ministras Rimantas Šadžius neneigia, kad jeigu Lietuva 2015 metais įsives eurą, kainos gali padidėti. „Taip, be abejo, atsitiks ir Lietuvoje. Šitas padidėjimas yra būtent dėl euro įvedimo ir dėl kainų apvalinimo. Su kainomis, įvedant eurą, vyksta labai įdomus dalykas.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad Lietuva yra mažiausiai patraukli užsienio investuotojams, palyginti su Estija ir Latvija.  „Latvija ir Estija holdingo kompanijoms yra patraukli tuo, kad užsienyje uždirbtiems dividendams, palūkanoms netaikomi mokesčiai. Šiuo aspektu Lietuva tampa tikrai nepatraukli investicijoms.

 60,6 proc. gyventojų mano, kad įvedus eurą viskas brangtų, rodo apklausa. Naujienų portalo delfi.lt skelbiamos apklausos duomenimis, 25 proc. gyventojų laikosi nuomonės, kad kai kas brangs dėl vartotojams nepalankaus kainų apvalinimo. 5,5 proc. apklaustųjų laikėsi nuomonės, kad kainos nesikeis, 1,1 proc. – kad kai kas atpigs. Lietuvos gyventojai, tyrimo metu paklausti, ar tiki, kad 2015 metais Lietuva įsives eurą, atsakė įvairiai: 37 proc. nurodė, jog mano, kad tai realu, o 42 proc.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“ Euras – vienas iš svarbiausių vyriausybės rūpesčių šiais metais. 2007 m. Lietuva buvo visai arti euro, tačiau tada sutrukdė infliacija. Dabar eurą turi jau ir Estija, ir Latvija, o Lietuva planuoja prie euro zonos prisijungti 2015-aisiais.

 Marius Eidukonis Kaimyninė Latvija 2014-ųjų sausio pirmąją tapo 18-ąja euro zonos nare. Dar dvi savaites latviai visur galės atsiskaityti tiek latais, tiek ir eurais, tačiau jau nuo sausio vidurio apyvartoje liks tik bendroji ES valiuta. Visų piliečių nuopelnas Latvijos finansų ministras Andris Vilkas, rankoje laikydamas pirmas euro kupiūras teigė, kad Latvijos tapimas euro zonos nare yra kiekvieno šalies piliečio nuopelnas.

Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis iškrapštė iš savo piniginės paskutinius latus, tačiau kol kas vienintelė operacija su jo šalyje naujai įvesta bendrąją Europos Sąjungos (ES) valiuta buvo dešimties eurų banknoto išėmimas iš bankomato per ceremoniją, surengtą Naujųjų metų naktį. „Kalbant apie eurą, turiu pripažinti, jog kol kas atlikau vienintelę operaciją – išsiėmiau tą pirmąjį banknotą.

Latvijai sausio 1-ąją įsivedus bendrą Europos Sąjungos valiutą, pasikeitė ir Lietuvos ekonominė situacija, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. Anot jo, euro įvedimas Lietuvoje yra būtina sąlyga tolesniam ekonomikos augimui. „Manau, kad vakar, sausio 1 dieną, įvyko ekonominis įvykis, kuris labai smarkiai pakeitė ir mūsų ekonominę situaciją. Ir turiu pasakyti, kad euro įvedimas Lietuvoje jau bus būtina sąlyga tolimesnei sėkmingai ekonominei plėtrai.

Lietuvos bankas parengė euro įvedimo Lietuvoje įstatymo projektą, kurį Finansų ministerija pateikė derinti institucijoms ir visuomenei. Jame nurodoma, kad Lietuvos bankas litus į eurus nemokamai keis neribotą laiką, komerciniai bankai - pusmetį, o Lietuvos paštas - 60 dienų nuo euro įvedimo. Įstatymo projektas taip pat numato, kad nuo euro įvedimo litais bus galima atsiskaityti dar 15 dienų.

Lietuva su Latvija dėl investicijų galės konkuruoti tik įsivedusi eurą, teigia finansų ministras Rimantas Šadžius. Pasak jo, kaimyninė valstybė, nuo sausio įsivedusi eurą, gali sėkmingiau konkuruoti dėl užsienio investicijų, tačiau, kita vertus, geresnė ekonominė padėtis Latvijoje gali padėti Lietuvos verslui.

Naujametinę naktį pirmąjį Latvijos euro banknotą drauge su latvių premjeru Valdžiu Dombrovskiu iš bankomato paims Estijos premjeras Andrus Ansipas, BNS sakė V.Dombrovskio atstovas Martinis Pankė. Pirmojo euro banknoto gavimo ceremonija įvyks Rygoje, Respublikos aikštėje, prie banko „Citadele“ bankomato. Ceremonijoje taip pat dalyvaus Latvijos finansų ministras Andris Vilkas ir Latvijos banko prezidentas Ilmaras Rimševičius.

 Ekonomistas Raimondas Kuodis Žinių radijui pabrėžė, kad euras yra politinis projektas, ir didžiausiu Lietuvos prisijungimo prie euro zonos trūkumu įvardijo neaiškią šio projekto ateitį.  „Ekonominiams argumentams teikčiau didesnį svorį, bet politikai teikia didesnį svorį politiniams argumentams.

Latvija pasiruošė tapti euro zonos nare nuo 2014 metų sausio 1-osios, penktadienį paskelbė Euro projekto valdymo komitetas. Šios vyriausybinės darbo grupės vadovė Arina Andreičika pranešė, kad prieš įvedant Latvijoje bendrąją Europos Sąjungos (ES) valiutą, buvo suderinti 113 įstatymų, 603 vyriausybinių taisyklės ir 1432 savivaldos taisyklės.

Bendrą Senojo žemyno valiutą jau praktiškai turime kišenėje, tačiau Europos Sąjungos institucijas reikia įtikinti, kad Lietuvos ketinimai – rimti, mano buvusi Finansų ministrė ekonomistė Ingrida Šimonytė. Vilniaus Universitete dėstanti ekspertė Ekonomika.lt pasakojo mananti, kad norint pajausti ekonomikos atsigavimą kitų metų laukti nereikia – jis jau čia.

Metų sandūroje kasmet klausiame verslo bendruomenės, ko ji tikisi kitąmet. Praėjusius metus įvertinę pozityviai, dauguma verslininkų nori šiame kelyje išlikti ir 2014-aisiais, tačiau galvoja, kad euro įvedimas atneš naujų iššūkių. Rolandas Valiūnas, advokatų kontoros LAWIN vadovaujantis partneris Kadangi ekonomika pamažu stabilizuojasi, kitais metais daugės įmonių pirkimo ir pardavimo sandorių, vadinasi, bus daugiau ir finansavimo sandorių.

Vismantas Žuklevičius / valstietis.lt „Europos rinkos atsigauna, o euras vėl grįžta į madą“, - sako „Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Lietuvoje Žygimantas Mauricas. Jo teigimu, gerėjantys ekonominiai rodikliai Vakarų Europoje teigiamai paveiks ir Lietuvos ekonomiką. Mūsų šalies augimui koją pakišti gali nebent galima Rusijos krizė. Nedarbo mažėjimas, atlyginimų kilimas ir didesnis investuotojų susidomėjimas rodo, kad Baltijos tigras iš tiesų bunda iš 5 metus jo ekonomiką kalinusio miego.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas sako, kad bankų sąjungą, dėl kurios reikšmingai pasistūmėta šią savaitę Briuselyje, galima laikyti didžiausiu Europos integracijos žingsniu nuo pat bendrų pinigų sukūrimo 1999 metais. „Pasiektas kompromisas itin svarbus, siekiant ateityje užtikrinti, kad bankų problemų finansines pasekmes pirmiausia patirtų patys bankai, o ne valstybės narės ir jų mokesčių mokėtojai.

Įstojusi į euro zoną 2015 m., Lietuva taptų kritine nare, kuri sujauktų ECB balsavimo mechanizmą. Šiuo metu 6 valdybos nariai ir 18 (įskaitant Latviją) centrinių bankų vadovų balsuoja pagal principą „vienas žmogus“ - vienas balsas“. Įstojus į euro zoną Lietuvai, valdančioji ECB taryba sumažėtų iki balsuojančio 21 nario – 6 valdybos narių ir 15 centrinių bankų vadovų. Šalys bus suskirstytos į dvi grupes. Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija ir Nyderlandai deleguos 4 narius (80 proc.

 Kartais sakoma, jog norint įtikinti estą, reikia sakyti „būsi pirmas, kuris tai turės“, o kalbant su lietuviu tenka griebtis atvirkščio argumento – „kaimynai jau turi“. Kad ir kaip būtų, euro integracijos klausimu ši taisyklė pasitvirtina. Estija prie euro zonos prisijungė 2011 m., o Latvija su nauja valiuta pradės ateinančius metus.

Vyriausybė nutarė palikti milijardinį kitų metų „Sodros“ deficitą dėl to, kad 2015 metais įsivestume eurą. Tai Žinių radijo laidoje „Altualioji valanda“ sakė Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, socialdemokratas Algirdas Sysas.

Gruodžio vidurys. Ryga. Iki naujųjų, o kartu ir iki dienos, kai latviai atsisvekins su nacionaline valiuta latu, beliko vos pora savaičių. Todėl nenuostabu, kad parduotuvėse greta kainų latais visur nurodytos ir kainos eurais. Taip pat ir kasos čekiuose. Tiesa, prie lito įpratusiai lietuvaičio akiai ne iš karto aišku, kuri kaina yra kuri – abi atrodo panašios, nes skaičiai abiem valiutomis gerokai mažesni negu mes įpratę.

Įveikusi ekonominę krizę, euro zona pamažu vaduojasi nuo pasekmių: 2014-ieji žada būti pirmieji augimo metai po trejų metų pertraukos, tačiau likę randai euro zonos ekonomiką dar bjauros ilgai, – sako „EY“ ekspertai savo naujausioje ketvirtinėje euro zonos ekonominių prognozių apžvalgoje.

Europos verslininkai nežinojo, ko tikėtis iš Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai, tačiau valstybė įtraukė verslo atstovus į sprendimų priėmimą ir puikiai pasirodė, teigia ES pramonininkų asociacijos „Business Europe“ prezidentė Emma Marcegaglia (Ema Marčegalija). Ji interviu BNS Vilniuje teigė, kad Lietuva, įsivedui eurą, turės galimybių pritraukti Vakarų Europos bendrovių.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt  „Manau, turiu galimybių patekti į antrą prezidento rinkimų turą“, – tvirtina kandidatas į prezidentus Bronis Ropė. Žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatu. Pone Rope, Jūs jau du dešimtmečius vadovaujate Ignalinos rajonui, žmonės Jus renka. Kodėl sugalvojote kandidatuoti į prezidentus? Valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkosi iš trijų kandidatų ir pasiūlė kandidatuoti man.

Petras Urbonas Lietuvos Vyriausybė metų pradžioje pritarė euro įvedimo planui – 2015 metais euras bus Lietuvoje. Nuspręsta nerengti referendumo ir žmonių nuomonės neklausti. Svarbiausia – valdžios siekiai, o ne žmonių baimė ir nepasitikėjimas nauja valiuta. Euras piešiamas rožinėmis spalvomis. O kiek nuostolių dėl to patirs gyventojai? Dar niekada nė vienas pinigų keitimas atlyginimų, pajamų, pensijų nepadidino. Tik pakeldavo kainas.

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos pateiktoms Nacionalinio euro įvedimo plano įgyvendinimo priemonėms, kuriomis siekiama užtikrinti sklandų euro įvedimą šalyje. Pats planas buvo patvirtintas šių metų birželio pabaigoje. „Euro įvedimas yra pakankamai sudėtingas procesas, todėl valstybė turi iš anksto tinkamai tam pasiruošti. Vyriausybės pareiga – užtikrinti, kad nuo lito prie euro Lietuva pereitų sklandžiai“, – ministrų kabineto posėdyje sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Investuotojų pasaulyje veterano vardą užsitarnavęs Markas Mobiusas CNBC pasakojo svarstantis investuoti į Graikiją bei pridūrė manantis, kad euro krizės valdymą galima laikyti visiškai sėkmingu. Pastarasis teigia, kad tikėjimą Pietų Europos šalimi paskatino būtent tai, kad šios statusas iš „išsivysčiusios“ buvo pakeistas į „besivystančią“. CNBC primena, kad M. Mobiusas vadovauja „Franklin Temleton Emerging Markets Group“ fondui, kuris valdo 53 mlrd. JAV dolerių (135 mlrd. litų) turtą.

Pasaulio ekonomikos padėtis artimiausiais metais gerės, nors atsigavimas išliks kuklus, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Be to, skirtingų pasaulio regionų plėtros pagreitis bus nevienodas, o Europoje papildomų grėsmių kels defliacinės aplinkos stiprėjimas. Pasak SEB grupės ekonomistų, pasaulio ūkio perspektyvos išlieka santūriai optimistiškos.

Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.l Finansų ministras tvirtina: Lietuvai įsivedus eurą, ir gyventojai, ir verslas tik išloš, todėl įmonės turėtų padėti sklaidyti skeptiškai dėl valiutos keitimo nusiteikusių žmonių abejones. Verslas sako kol kas turintis daugiau klausimų nei atsakymų. Lietuvos bankas teigia, kad, įstojus į euro zoną, gali ūgtelėti kainos, bet sumažės paskolų palūkanos.

 Lietuva – Ekonominės ir pinigų sąjungos narė, tik su vieną išlyga – mes neturime euro ir negalime naudotis tam tikrais bendros valiutos privalumais iki atitiksime Mastrichto kriterijus, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) organizuojamoje konferencijoje Vilniuje pasakojo Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas. „Pirmoji nauda viešiesiems finansams, pasijaustų jau per pirmuosius 6-10 mėnesių.

Kalbos apie euro įsivedimą paskatino išaugusį susidomėjimą Lietuva, Nacionalinėje dailės galerijoje vykusioje konferencijoje euro tema susirinkusiems pasakojo finansų ministras Rimantas Šadžius „Ambicijos įsivesti eurą dabar yra labiau pagrįstos, nei pastarąjį kartą“, – sakė ministras. Ir juokavo, kad litas su euru buvo susietas 2002 metų vasario 2 dieną, todėl tikimasi, kad į Senojo žemyno valiutos klubą įstoti pavyks iš antro karto.

      Viena iš valdančių partijų "Tvarka ir teisingumas" žada inicijuoti parašų referendumui dėl euro rinkimą. Jei bus surinkta 50 tūkst. piliečių parašų, Seimas, vadovaudamasis Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymu, privalės svarstyti galimybę rengti referendumą, rašo "Kauno diena". Šį šeštadienį Tvarkos ir teisingumo partijos atstovai Birštone vyksiančioje partijos sueigoje ketina priimti atitinkamą rezoliuciją ir parinkti parašų rinkimo pradžios laiką.