euras

Karolis Birgilas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Dedalui nebuvo leista skristi nei per žemai, nei per aukštai. Galiausiai saulė ištirpdė sparnus, ir jis tėškėsi į jūrą. Lietuvos nepriklausomybės kartos vaikų pamėgtas „Super Mario“ niekada nesusidūrė su panašiomis problemomis, bet euro zonos „Super Mario“ šis palyginimas kelia nerimą. Europa šiandien negali pasigirti, kad jos ekonomika atsigavo tiek, kiek JAV, tačiau kiekviena Europos centrinio banko (ECB) ataskaita skamba vis optimistiškiau.

Europos Komisija, atnaujinusi Europos ekonomines prognozes, nudžiugino, tačiau sakingai. Galima sakyti ekonomikos klimatas euro zonoje šiuo metu nėra nei šaltas, nei karštas, bet tiesiog drungnas. Baigiantis 2013 metams, prognozės arčiau žemės   Palyginti su pavasario prognozėmis, euro zonos BVP augimo prognozė 2014 metais sumažinta nuo 1,2 proc. iki 1,1 proc. Šiemet prasčiau pasirodė daugelis didžiųjų ekonomikų, ir jų plėtros prognozės šiems metams sumažintos – JAV BVP augs 1,6 proc.

Europos Komisija paskelbė rudens prognozes, kurios rodo, kad Lietuvos makroekonomikos rodikliai per artimiausius dvejus metus nuosekliai gerės. EK prognozėmis, jau šiemet Lietuva atitiks valdžios sektoriaus deficito bei valstybės skolos Mastrichto kriterijus, kurie yra vieni iš svarbiausių, vertinant valstybės tinkamumą būti priimtai į euro zoną. EK numato, kad šiemet Lietuvos deficitas sieks 3 proc. BVP, o skola – 39,9 proc. BVP, kitąmet atitinkamai 2,5 ir 40,2 proc.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Didinti kitų metų biudžeto deficitą iki kritinės ribos, grasinančios euro įvedimui, kad pinigus būtų galima išdalinti atlyginimų pavidalu – tokio siūlymo laikosi Rolandas Paksas, nepaisydamas to, kad jo nepalaiko koalicija, o finansų ministras įspėja: dar ir gerokai išaugtų skolinimosi kaina Lietuvai. R. Paksas nė nemėgina gintis kaltinamas populizmu. Jis sako, kad nebijo rinkimuose nusisukti sprando.

Lietuva turėtų atitikti Mastrichto kriterijus ir 2015 metų pradžioje įsivesti eurą, prognozuoja vieno didžiausių pasaulio bankų HSBC analitikai. Infliacijos kriterijus šiuo metu Lietuvai problemų nebekelia, o viešųjų finansų deficitas, nors ir yra kiek problemiškas, taip pat turėtų būti išlaikytas normos ribose, teigiama naujausioje HSBC apžvalgoje. Anot HSBC analitikų, vidutinė metinė infliacija Lietuvoje rugsėjį buvo 1,8 proc. ir atitiko Mastrichto kriterijų, kuris siekė 2,2 proc.

Euro grupės prezidentas Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiseblomas) tikisi, kad Lietuva 2015 metų sausį įsives eurą. "Aš labai laukiu Lietuvos progreso vertinimo, kuris pasirodys kitąmet. Ir mes euro grupėje pagal tą vertinimą priimti sprendimus ir tikiuosi, kad Lietuva nuo 2015 sausio pirmos dienos taip pat prisijungs (prie euro zonos - BNS)", - ketvirtadienį Baltijos valstybių prezidentų susitikime sakė J.Dijsselbloemas.

 Įvertinusi atsakingą Vyriausybės fiskalinę politiką ir šalies ekonomikos augimą, šiandien tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor‘s“ pagerino mūsų šalies ilgalaikio skolinimosi reitingo perspektyvą iš stabilios į teigiamą. „Tai gera žinia Lietuvai, rodanti pasitikėjimą mūsų valstybe ir sudaranti realias prielaidas mažėti skolinimosi kainai.

Kaip ir kasmet, įsibėgėjantis ruduo pasipuošia ne tik spalvas keičiančiais medžių lapais, bet ir raustančiais politikų veidais – artėja laikas pjaustyti biudžeto pyragą. Jo dalybose laimingų nebūna. Šie metai, pirmą kartą po krizės, bus kitokie – asignavimų alkį malšinti yra kuo.

Nuo 2015 m., kaip siekiama, Lietuvai įvedus eurą, nauda dėl prisijungimo prie euro zonos gerokai viršytų bendrosios valiutos įvedimo sąnaudas ir numatomas papildomas valstybės įmokas. Tokias išvadas pateikė Lietuvos bankas, kuris pristatė euro įvedimo poveikio šalies ekonomikai kiekybinį vertinimą.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ketvirtadienį Lietuvos bankas spaudos konferencijoje pristatys euro įvedimo poveikio šalies ekonomikai kiekybinį vertinimą. Centrinis bankas ėmėsi iniciatyvos objektyviai įvertinti, kokią naudą šalies ekonomikai gali turėti euro įvedimas ir kokio dydžio galėtų būti su euro įvedimu susijusios sąnaudos.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt. Nors kaimyninė Latvija po trijų mėnesių priklausys euro zonai ir tikisi, jog tai padės pritraukti daugybę užsienio investuotojų, Lietuva baimintis neturėtų. „Latvija įgyja pranašumą prieš kaimynes – joje nelieka valiutos rizikos. Tačiau savo konkurencingumu lenkiame Latviją. Be to, kiekvienas užsienio investuotojas turi savus kriterijus, o valiuta lemiamo vaidmens čia nevaidina“, – tikina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Šiandien Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijoje besilankęs finansų ministras Rimantas Šadžius nepateikė aiškių argumentų, kodėl Lietuvai verta įsivesti eurą jau nuo 2015 metų. „Panašu, kad Vyriausybė žvelgia paviršutiniškai. Kai kalbame apie augančio valstybės biudžeto deficito valdymą, tai pirmiausia svarbu ne dėl euro įvedimo, o dėl to, kad mes, kaip valstybė, galėtume tvirčiau stovėti ant kojų, geriau gyventi ir, esant reikalui, pigiau skolintis.

Jei JAV Fedralinio rezervo pradėtas beprecedentis skubus pinigų kiekio didinimas (QE) pradėjo valiutų karą, tai euras gali būti kita mūšio vieta, rašo CNB. Pasak knygos „The Fall of the Euro“ autoriaus Jenso Nordvigo, euro zonos politikai ruošia dar vieną salvę, idant būtų atpigintas euras.

Dabartinė situacija Lietuvai įstoti į euro zoną yra labai palanki, o Vyriausybės veiksmai didinant biudžeto deficitą kol kas didelio pavojaus nekelia, tačiau saugiau būtų turėti viešųjų finansų (fiskalinio) deficito rodiklio rezervą. Tai vienintelė sritis, kur reikėtų pasitempti, BNS sakė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Niujorko universiteto ekonomistas Nourielis Roubini prieš penkerius metus buvo pramintas Daktaru Lemtimi, nes teisingai numatė, kad įvyks pasaulinė ekonominė krizė. Pirmadienį jis pasidalijo savo pastebėjimais apie JAV ir pasaulio ekonomiką. Jo teigimu, JAV šiuo metu traukia visą pasaulį iš recesijos. Taip pat ryžtingesnė šalies monetarinė politika ir dolerio stiprinimas gali turėti labai didelės įtakos prekių kainoms. Ypač, kai JAV ekonomika ateinančius penkerius metus spartės.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT radijo žinios, LRT.lt Finansų ministerijai padidinus prognozuojamą šių metų viešųjų finansų deficitą, premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad Lietuva toliau laikysis finansinės drausmės ir įsives eurą kaip planuota. Finansų ministerija pirmadienį paskelbė, kad šių metų viešųjų finansų deficito prognozė didinama nuo 2,5 proc. iki maždaug 3 proc. Tai yra beveik kritinė riba, siekiant įsivesti eurą. Norint tai padaryti, biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc.

Euro įvedimas Lietuvai atneštų daug naudos ir padėtų atsikratyti rizikų finansų rinkose, teigia Tarptautinio valiutos fondo misijos Lietuvoje vadovė Julie Kozack. „Mes manome, kad narystė euro zonoje atneš naudos Lietuvai, ypač rizikų mažinimo, bankų sistemos likvidumo atžvilgiu. Ir tai padės sumažinti rizikas, susijusias su valiuta. Taigi, tai galėtų vesti prie žemesnės skolinimosi kainos Lietuvai“, - pirmadienį spaudos konferencijoje po susitikimo su premjeru ir finansų ministru sakė J.Kozack.

Eurozonos ekonomika ima leisti atsigavimo ūglius, tačiau augimo tempas bus vangus. Švelnėjanti valstybės finansų taupymo politika ir įsibėgėjanti pasaulinė prekyba metų pabaigoje turėtų paskatinti augimą, tačiau didesnį pagreitį įgauti trukdys 2014 metais kulminaciją pasieksiantis nedarbas ir tolesnis atsargus bankų skolinimas, skelbiama naujausioje EY ekspertų „Eurozonos ekonomikos prognozės" leidinyje. Prognozuojama, kad eurozonos bendras šių metų BVP rodiklis smuktels 0,5 proc.

Ekonominiai skirtumai tarp euro zonos centro ir periferijos yra didžiausi per pastaruosius dešimt metų, teigiama „Ernst & Young“ atliktame tyrime, rašo CNBC. Atskirtis tarp šių valstybių BVP augimo, infliacijos, nedarbo ar prekybos deficito srityse nuolat auga. Vokietijos ekonomika antrą metų ketvirtį išaugo 0,7 proc., tuo tarpu tokiose šalyse kaip Ispanija ar Italija tęsėsi recesija. Panašūs skirtumai pastebimi ir nedarbo bei kreditavimo rinkoje.

Lietuva nori, kad šalies stojimą į euro zoną patvirtintų dar šis Europos Parlamentas, o nebūtų laukiama, kol bus išrinkti nauji parlamentarai. Tai ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos finansų viceministras Algimantas Rimkūnas. "Mes kalbėjome, kad dėl Europos Parlamento rinkimų kitais metais mes turime paskubinti truputėlį Lietuvos eigą į Europos zoną.

Neformalaus ES finansų ministro susitikimo Vilniuje metu Lietuvoje viešėjęs Graikijos finansų ministras Yannis Stournaras Ekonomika.lt pasakojo tikintis, kad jo šalis jau kitąmet galės džiaugtis teigiamu BVP pokyčiu.

Šį rytą „Laisvosios bangos“ eteryje kalbėjęs Finansų ministras Rimantas Šadžius apie Lietuvos pinigines aktualijas ir euro intergraciją, pasidžiaugė, kad sulaukė vieningo palaikymo iš kitų Eurupos Sąjungos šalių narių dėl Lietuvos siekio 2015 m. įsivesti eurą. „Man pačiam buvo didelė garbė būti pirmuoju ne Euro zonos šalies atstovu, kuriam buvo leistą dalyvauti uždaros Euro grupės posėdyje.

Lietuvos ketinimą 2015 metais įsivesti eurą privalo lydėti sėkmė, ir valdžia imsis visų būtinų veiksmų šiam tikslui įgyvendinti, interviu Vokietijos „Deutsche Boerse Group“ leidiniui MNI teigia Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Pasak jo, Vyriausybė, Finansų ministerija ir centrinis bankas neabejoja, kad 2015 metų sausio 1 diena yra reali data, kai Lietuva taps euro zonos nare.

„Eurofi“ mokslinio forumo vadovas, buvęs Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko banko prezidentas Jacques de Larosiere (Žakas de Larosjeras) mano, kad Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus ir gali įsivesti eurą, tačiau sprendimas priklausys nuo politikų. „Objektyviai žiūrint, visi prisijungimo (prie euro zonos – BNS) kriterijai atitinka, tai čia kalbant apie objektyvius dalykus.

Ekonomistas Raimondas Kuodis žino, kaip suderinti valstybės tarnautojų algų atstatymą su euro įvedimo planais: kad 2015 metais biudžeto deficitas nebūtų per didelis, reiktų pergudrauti Eurostatą. Antradienį Seimas pradėjo rudens sesiją, kurios metu jis turėtų priimti kitų metų biudžetą ir apsispręsti dėl valstybės tarnautojų algų atkūrimo po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo. LRT.

Arnas Mazėtis, Kristina Jackūnaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Valdančiųjų atstovai prasitaria, kad kitąmet gali tekti papildomai skolintis milijardą ir dėl to planai įsivesti eurą bus nukelti dar metams. Finansų viceministras tikina, kad euras 2015-aisiais nėra prioritetas. Opozicija sako, kad euro įvedimo vilkinti neturėtume. Antradienį prasidedančios rudens Seimo sesijos pagrindiniu darbu valdantieji įvardija kitų metų biudžeto tvirtinimą.

 Europos centrinis bankas (ECB) pagerino šių metų euro zonos ekonomines perspektyvas, rašo BBC. ECB tikisi, kad euro zonos ekonomikos susitraukimas 2013 metais sieks 0,4 proc. Birželį ECB prognozavo 0,6 proc. metinį nuosmukį. Ketvirtadienį, nepaisant nuosaikaus ekonomikos atsigavimo, ECB paliko galioti rekordiškai žemas 0,5 proc. palūkanų normas. 18 valstybių blokas antrą šių metų ketvirtį išbrido iš recesijos ir pranešė apie 0,3 proc. ūkio augimą.

Už mažiau nei pusės metų Lietuva taps vienintele bendrosios Europos Sąjungos valiutos, euro, neįsivedusia Baltijos šalimi. Prieš dvejus metus į euro traukinį įšoko Estija, o 2014 metai žymės Latvijos narystės euro zonoje pradžią. Tačiau euro šalininkai Lietuvoje, kurių tyrimų duomenimis yra vos 40 proc., neturėtų per daug susikrimsti dėl niekaip į mūsų duris nepasibeldžiančios europinės valiutos.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje diskutuojama, ar įvedant eurą kainos gali būti apvalinamos „į viršų“, o atlyginimai „į apačią“, ir dėl to daugumai šalies gyventojų toks istorinis įvykis reikštų sumažėjusią perkamąją galią. Ar tokios prielaidos ir baimės yra pagrįstos? Šių metų vasarą Vyriausybė patvirtino "Nacionalinį euro įvedimo planą", kuris apibrėžia euro įvedimo sąlygas.

Viena mėgstamiausių mano vaikystės knygų buvo Marko Tveno „Tomo Sojerio ir Hekelberio Fino nuotykiai“. Markas Tvenas neįtikėtinai įžvalgus rašytojas. Visos jo istorijos tai žmonių tarpusavio santykių ir jų socialinių instinktų atspindys. Sudėtingai/paprastos asmeninės ir socialinės psichologijos etapai, priežasčių ir pasekmių aprašymai. Vien ko vertas vaikų (ir be abejo, suaugusių) psichologinių veiksmų konstruktas, pavaizduotas Tomo Sojerio bausmės aprašyme.

Premjeras Algirdas Butkevičius nepritaria valdančiajai koalicijai priklausančios partijos "Tvarkos ir teisingumas" siūlymui rengti referendumą dėl euro įvedimo Lietuvoje. "Ne, mes aiškiai deklaravę ir aiškiai pasisakę", - po politinės tarybos antradienį žurnalistams sakė premjeras, paklaustas, ar pritaria referendumo dėl euro idėjai. Anot jo, "tvarkiečiai" išsakė savo poziciją dėl referendumo, tačiau neprašė apie tai diskutuoti politinėje taryboje.

Pirmąjį šių metų pusmetį, „Swedbank“ vyriausio ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, Lietuvos ekonomika toliau nuosekliai augo – palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augimas siekė 3,6 proc. „Pastebimi vidaus paklausos stiprėjimo ženklai“, – antradienį žurnalistams sakė N. Mačiulis. Materialinių investicijų augimas, pasak „Swedbanko“, antrąjį šių metų ketvirtį paspartėjo iki 12,1 proc. ir sudarė 13,8 proc. BVP.

Praėjusią savaitę spaudos antraštės mirgėjo pranešimais apie recesijos pabaigą euro zonoje. Taupymo šalininkai pagaliau gavo progą pademonstruoti teigiamus biudžeto karpymo ir išlaidų mažinimo rezultatus. Iš pirmo žvilgsnio euro zonos šalių augimo rodikliai tik dar kartą patvirtino gajus stereotipus apie Šiaurę ir Pietus, centrą ir periferiją. Vis dėlto atidesnis žvilgsnis į dvi vidutinio dydžio euro zonos nares verčia suklusti.

Edvardas Špokas, LRT radijas, LRT.lt Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje liepą tenkino Mastrichto kriterijų. „Eurostat“ duomenimis, ji siekė 2,3 proc. Liepą, palyginti su birželiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje sumažėjo daugiau nei 0,5 proc. Liepą metinė infliacija buvo 0,6 proc. ir tai gerokai mažiau nei ES vidurkis – 1,7 proc. Graikijoje skaičiuojama defliacija, tuo metu Bulgarijoje ir Danijoje kainos išliko stabilios.

„Visų pirma euro įvedimas prives prie kainų kilimo ir žmonių pragyvenimo lygio sumažinimo. Mes galime tapti ekonominės situacijos euro zonoje įkaitais“, – perspėjo Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vadovas Valdemaras Tomaševskis, trečiadienį kalbėdamas spaudos konferencijoje „Politinės aktualijos ir žiniasklaidos priemonių dezinformacija“, kurios metu daugiausiai dėmesio skyrė žiniasklaidos kritikai bei aiškinimams apie provokacijas, nukreiptas prieš jo partiją.

Oficiali statistika patvirtina, kad šių metų antrajame ketvirtyje recesija nebefiksuojama. Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“ nurodė, kad 17 eurą įsivedusių Bendrijos šalių bendras ekonomikos produktas per laikotarpį nuo balandžio iki birželio padidėjo 0,3 proc. palyginti su ankstesniu ketvirčiu. Padėtis buvo šiek tiek geresnė negu prognozavo rinkos (0,2 proc.) – daugiausiai dėl tvirto ekonomikos augimo (0,7 proc.

Euro įvedimo klausimus „Laisvosios bangos“ laidoje „Ryto tema“ rugpjūčio 13 d. aptarė DnB Ekonominių tyrimų padalinio vadove Jekaterina Rojaka ir ekonomistas Valdemaras Katkus. Neseniai atliktas „TNS LT“ tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojams trūksta informacijos apie eurą. Apklaustieji teigia, kad labiausiai jiems rūpi praktiniai euro įvedimo klausimai ir pasekmės šalies ekonomikai. J.Rojaka komentavo partijos Tvarka ir teisingumas ketinimus siekti referendumo dėl euro įvedimo.

Premjerą pavaduojantis krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas antradienį pareiškė, kad koalicijos partnerės „Tvarkos ir teisingumo“ partijos iniciatyva surengti referendumą dėl euro įvedimo nesulauks paramos nei Vyriausybėje, nei Seime. "Manau, kad tikrai šita iniciatyva nesulauks pritarimo nei Vyriausybėje, nei Seime", - Žinių radijui sakė ministras.

Privalomą referendumą dėl euro įvedimo siūlantys skelbti valdančiajai koalicijai priklausantys "tvarkiečiai" sieks, kad sprendimą dėl referendumo surengimo šiuo klausimu priimtų Seimas. "Paprastesnis būdas yra Seimo nutarimo priėmimas dėl referendumo surengimo. Nuo jo ir pradėsime", - pirmadienį BNS sakė partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderis europarlamentaras Rolandas Paksas. Pasak jo, parlamento "tvarkiečiai" registruos Seimo nutarimo projektą dėl tokio referendumo surengimo.

Kas antras gyventojas žino, kad į euro zoną pateksime jau 2015 – 2016 metais. Tačiau daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų vis dar jaučia informacijos trūkumą apie euro įvedimą. Bendrą piliečių požiūrį į euro įvedimą atskleidė atliktas TNS LT Flash Eurobarometro tyrimas apie euro įvedimą neseniai į Europos Sąjungą įstojusiose valstybėse narėse. 63 proc. gyventojų mano, kad Lietuvoje euro valiuta bus įvesta iki 2015-2016 metų. Kas antras lietuvis, arba 53 proc.

Šeštadienį į sąskrydį Telšių rajone susirinkę "tvarkiečiai" sąskrydžio rezoliucijoje pasisakė už privalomąjį referendumą dėl euro įvedimo. Jie taip pat siūlo mažinti kartelę referendumui surengti. "Kviečiame dėl euro įvedimo kviesti privalomąjį referendumą. Nesame priešininkai ir nesame šalininkai valiutos pakeitimo. Bet kokiu atveju turi būti atsiklausta Lietuvos tautos", - BNS šeštadienį sakė valdančiosios partijos "Tvarka ir teisingumas" pirmininkas Rolandas Paksas.

Vasarai artėjant link pabaigos susitikome su visuomet užimta politekonome, publiciste, ekonominės minties dėstytoja ir buvusia mokytoja Aušra Maldeikiene. Šį kartą nusprendėme sužinoti p. Maldeikienės požiūrį į ekonomines realijas Lietuvoje žvelgiant vidutinio statistinio lietuvio akimis. Aušra Maldeikienė dalijasi su mumis savo įžvalgomis.

Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainų lygis liepą buvo 0,5 proc. didesnis nei prieš metus ir 0,7 proc. mažesnis, palyginti su ankstesniu mėnesiu. Metinė infliacija buvo mažiausia nuo 2010 m. pradžios, tuo tarpu mėnesinis kainų kritimas buvo tradiciškai lemtas sezoninių veiksnių, tačiau smarkiai didesnis nei tikėtasi. Staigų sezoninį vartojimo kainų niurktelėjimą lėmė drabužių ir avalynės atpigimas (7,0 proc.

Draudimo bendrovė „Lloyd's of London“ antradienį pasiūlė iki milijono eurų atlygį už informaciją, kuri padėtų atgauti praėjusį mėnesį iš viešbučio Kanuose pavogtus papuošalus, vertus maždaug 103 mln. eurų. "Atlygis proporcingai iki 1 000 000 eurų siūlomas pirmajam žmogui, kuris pateiks informaciją, sudarysiančią sąlygas atgauti šiuos daiktus. Pasiūlymas priklauso nuo tam tikrų sąlygų", - sakoma bendrovės pareiškime.

Kas antras Lietuvos gyventojas įsitikinęs, kad įvedus eurą asmeniškai susilauks neigiamų pasekmių. Daugiau nei pusė gyventojų pasisako prieš euro įvedimą ir tokių euroskeptikų Lietuvoje per pastaruosius metus nemažėja. Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas Flash Eurobarometro tyrimas apie euro įvedimą neseniai į Europos Sąjungą įstojusiose valstybėse. Šiuo metu 55 proc. lietuvių pasisako prieš euro įvedimą, o 41 proc.

Į Vilnių atvykęs vienas žymiausių Rusijos ekonomistų, kuris nuspėjo pasaulinės ekonominės krizės pradžią, Michailas Chazinas tvirtina, kad Europa rimtų ekonominių problemų gali sulaukti 2014 metų pabaigoje. Todėl žymųjį eskpertą stebina Lietuvos noras prisijungti prie euro zonos. M. Chazinas pasidalino savo nuomonė ir kitais aktualiais klausimai, pavyzdžiui, „įkando“ Europos Sąjungai dėl gėjų paradų.

Kalbant apie birželio mėnesį Lietuvos bankininkystėje norėčiau pranešti dvi naujienas – gerą ir blogą. Pirmiausia – geroji. Panašu, kad pildosi optimistinės bankininkų ir kai kurių sektorių verslo atstovų prognozės. Bent jau nekilnojamojo turto rinkoje. Birželį naujai išduotų būsto paskolų suma siekė 159,61 mln. litų ir nors tai šiek tiek mažiau nei gegužę, bendra tendencija akivaizdi – jau keturis mėnesius paeiliui šis rodiklis nekrenta žemiau 150 mln. litų.

 Vyriausybės ketinamai nuo 2014 metų atkurti per krizę sumažintas valstybės tarnautojų algas nesutrukdys įsivesti euro, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. Ministras teigia, kad Vyriausybė, vykdydama Konstitucinio teismo sprendimą, 2014-taisiais planuoja pradėti į ikikrizinį lygį gražinti sumažintas valstybės tarnautojų algas, pranešė LRT radijas. "Mes turime įvykdyti Konstitucinio Teismo nutarimus taip, kad nepažeistume mūsų valstybės finansinio stabilumo.

 2008-aisiais prasidėjusi pasaulinė ekonomikos krizė ES smogė ypač stipriai: iki šiol nepavyksta sumažinti nedarbo, ekonomikos prognozėse ir politikų kalbose dažniau minimas žodis „taupyti“ nei „išleisti“. Vokiškas Angelos Merkel stilius nurungė prancūzišką socialistinį modelį. Tokiame kontekste ypač daug kritikos tenka bendrai Europos valiutai – eurui, kurio patikimumu ne kartą buvo suabejota.