euras

Pertvarkant bankus neturi būti naudojami mokesčių mokėtojų pinigai, mano Algirdas Šemeta, Europos Komisijos (EK) narys, atsakingas už finansinį programavimą, biudžetą ir kovą su sukčiavimu. Reikalingas bendras mechanizmas Antradienį, duodamas interviu Žinių radijui, komisaras sakė, kad Europos bankų sąjunga leistų efektyviau vykdyti ir bankų priežiūrą, ir pertvarką, kai tokia būna reikalinga.

Karolis Kaupinis, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagadre, dvi dienas viešėjusi Lietuvoje, vertindama Lietuvos pastangas įveikti krizę sako, kad jos buvo milžiniškos ir vien todėl mūsų šalis turi būti giriama. Lietuvos politikus ji vadina drąsiais, o žmones smarkiai pasiaukojusiais.

„Lietuvai nėra jokios prasmės neturėti euro ir nebūti Eurozonoje. Mes jau seniai turime valiutų valdybą, litas susietas su euru, taigi, de facto mes jau turime eurą. Kitaip reikėtų atsisakyti valiutų valdybos modelio, kas būtų labai sudėtinga.

Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius tikisi atsispirti politikų reikalavimams kitąmet smarkiai didinti išlaidavimą iš biudžeto, tvirtindamas, kad bus laikomasi finansinės drausmės, siekiant atitikti euro įvedimo kriterijus. Interviu ,,Verslo žinioms" premjeras teigė, jog rudenį kartu su biudžetu Seimui gali būti pateikti papildomi mokesčių sistemos pokyčiai, nors dar neatskleidė, kokie jie bus.

Teiginys, kad euro krizė egzistuoja euro zonos šalyse, sudaro įspūdį, kad visų finansinių problemų kaltininkas Europoje – vieninga žemyno valiuta. Tačiau lyginant, pavyzdžiui, Ispaniją ir Jungtinę Karalystę, kuri gali džiaugtis nepriklausoma monetarine politika, matome, kad nuo 2009 metų privataus sektoriaus kreditavimas JK krito 6 proc., tuo tarpu Ispanijoje – 9 proc.

Ketvirtadienio rytą Lietuvos banko Valdybos nariai dalyvavo susitikime su tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadove Cristine Lagarde. Jame apžvelgta Lietuvos ekonomikos padėtis ir pristatytos naujausios TVF pasaulio ekonomikos prognozės. Fondo vadovė apskritojo stalo diskusiją pradėjo nuo visoms šalims kylančių ekonominių grėsmių aptarimo. „Turime skirti dėmesio ir senoms, ir dar tik kylančioms ekonominėms grėsmėms.

Į Vilnių trečiadienį atvykstanti TVF vadovė Christine Lagarde Lietuvai siūlo nebijoti euro zonos. "Dabartiniai sunkumai euro zonoje neturėtų užgožti ilgalaikės naudos, kurią Lietuva gautų dėl glaudesnės ekonominės integracijos. (...) Esu tikra, kad narystė euro zonoje nauda gerokai viršija riziką. Tuo pat metu Europoje iš šiuo metu pirmininkaujančios Lietuvos laukiama pozityvaus indėlio, rodant europinį ryžtą", - interviu "Verslo žinioms" sakė Ch.Lagarde.

Latvijai nuo 2014 metų jungiantis prie euro zonos, Lietuva lieka vienintelė iš Baltijos šalių, dar nepasiekusi šio užsibrėžto tikslo. Lietuva neatitiko biudžeto deficito kriterijaus – 2012 metais deficitas buvo 3,2 proc. BVP. Tačiau ne viešieji finansai šiuo metu būtų didžiausia kliūtis – vidutinė metinė infliacija jau senokai balansuoja ties Mastrichto kriterijaus riba.

Lietuvoje viešintis Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas (Joachimas Gaukas) pareiškė, kad Lietuvos ketinimai įsivesti eurą rodo šalies pasitikėjimą Europa. "Nepaisant tam tikrų sunkumų euro zonoje, jūs ketinate įsivesti eurą, tuo parodydami pasitikėjimą Europa ir jos ateitimi. Labai gerbiame ir vertiname tokį jūsų pasirinkimą", - Vyriausybės pranešime cituojamas Vokietijos prezidentas. Premjeras Algirdas Butkevičius penktadienį su Vokietijos vadovu aptarė padėtį euro zonoje.

Galutinis Europos Sąjungos (ES) sprendimas pakviesti Latvijai nuo 2014-ųjų prisijungti prie euro zonos turės teigiamos įtakos visoms Baltijos šalims, tvirtina Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius. "Lietuva sveikina Latviją su būsima naryste euro zonoje ir kaip Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti šalis, ir kaip kaimynė.

  Latvija taps 18-ąja euro zonos šalimi taps nuo ateinančių metų sausio 1-osios, nurodoma galutiniame sprendime, kurį antradienį priėmė Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai, susirinkę į Bendrijos ekonomikos ir finansų tarybos (ECONFIN) susitikimą Briuselyje.   Latvijos nacionalinė valiuta bus keičiama į eurus pagal Latvijos banko nustatytą dabartinį santykį, kuriuo latas yra susietas su vieningąja ES valiuta - 0,70284 lato už vieną eurą.

Europos centrinis bankas (ECB), kaip ir tikėjosi rinkos dalyviai, nepakeitė šiuo metu 0,5 proc. siekiančių bazinių palūkanų normų. Pastaruoju metu makroekonominiai rodikliai euro zonoje pradėjo po truputį gerėti – nedarbo lygis, atrodo, jau atsimušė į dugną, net probleminių euro zonos šalių gamintojų pasitikėjimas ekonomika atsitiesia. ECB, kiek įmanoma savo veiksmais ir žodžiais, siekia palaikyti palengva atsigaunančią euro zonos ekonomiką.

Šiandienos Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos susitikimo eigai kamertoną davė vėl įsiplieskę nerimo židiniai euro zonos periferijoje. Apie save priminė Graikija ir ypač Portugalija, kurį laiką išvengusi rinkos dalyvių spekuliacijų spaudimo dėl M. Draghi pažado „daryti viską, ko tik prireiks, kad vieninga pinigų sąjunga būtų išsaugota“ pristatant Tiesioginių piniginių sandorių programą (angl.

Šiandienos Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos susitikimo eigai kamertoną davė vėl įsiplieskę nerimo židiniai euro zonos periferijoje. Apie save priminė Graikija ir ypač Portugalija, kurį laiką išvengusi rinkos dalyvių spekuliacijų spaudimo dėl M. Draghi pažado „daryti viską, ko tik prireiks, kad vieninga pinigų sąjunga būtų išsaugota“ pristatant Tiesioginių piniginių sandorių programą (angl.

„Socialinė dabartinės Vyriausybės politika chaotiška, progresinių mokesčių, „Sodros“ reformos nebus, euro įvedimą teks atidėti dėl Konstitucinio Teismo (KT) sprendimų“, – teigia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas, Seimo narys Rimantas Jonas Dagys.

ES palaidojo idėją steigti bankų sąjungą. Šis sprendimas turės rimtų pasekmių visai euro zonai. Tai galutinai sužlugdė galimybę užbaigti euro zonos krizę periferijoje. Tokiu atveju visa rizika atiteks bankų kreditoriams ir šalims, kuriose įsteigti šie bankai, rašo Wolfgangas Munchau „The Financial Times“. Europos Taryba, ES šalių narių vadovų susirinkimas, dar pernai birželį pažadėjo nutraukti ryšius tarp valstybių ir bankų. Praėjusią savaitę priimtas nutarimas jo nenutraukė.

„Esu įsitikinęs, kad euras įpareigos mus sukurti naujus ekonominės politikos instrumentus. Politiškai neįmanoma to padaryti dabar, tačiau vieną dieną įvyks krizė ir nauji instrumentai bus sukurti“. Tokią įžvalgą ir prognozę tuometinis Europos Komisijos prezidentas Romano Prodi išsakė 2001 metais.

Europos Komisija yra optimistiškai nusiteikusi dėl Lietuvos galimybių įsivesti eurą, teigia eurokomisaras Algirdas Šemeta. "Kalbant konkrečiai apie Lietuvos pasirengimą įstoti į euro zoną, šiai dienai Komisija yra pakankamai optimistiškai nusiteikusi Lietuvos atžvilgiu", - ketvirtadienį Briuselyje žurnalistams sakė A. Šemeta.

„Swedbank“ ekonomistų vertinimu, šiuo metu Lietuva tenkina visus Mastrichto kriterijus, išskyrus biudžeto deficito kriterijų, tačiau ir šis rodiklis 2013 metais bus artimas 3 proc. BVP. Tai neturėtų būti priežastis, dėl kurios Lietuva negalėtų įsivesti euro. Įsivesti eurą progų bus mažai „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įspėja, kad kainų stabilumo kriterijų tenkinsime neilgai, o kitų metų pradžioje jau matysime vidutinės metinės infliacijos augimą.

  Lietuvai ruošiantis 2015 metais įvesti eurą, Vyriausybė trečiadienį patvirtino Nacionalinio euro įvedimo planą, kuris bus pagrindinė praktinio pasirengimo euro įvedimui koordinavimo priemonė.

Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Europoje šią savaitę pasirodys pirmieji birželio mėnesio verslo pasitikėjimo indeksai. „Danske Bank“ analitikai tikisi gamintojų nuotaikų pagyvėjimo. Tuo tarpu JAV kertinis įvykis šią savaitę bus Federalinės rezervų sistemos (FED) birželio mėnesio susirinkimas. Šį trečiadienį vėl bus proga išgirsti FED nuomonę dėl skatinimo tempo mažinimo.

Nors metai pradėti agresyvesniais veiksmais, tvarkantis su garsiai nuskambėjusia Ūkio banko krize, Lietuvos finansų sektorius išliko stabili. Galimybes įsivesti eurą po dviejų Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas vertina optimistiškai, tačiau įspėją dėl savivaldybių skolų. V. Vasiliausko teigimu, praėjusiais metais indėlių kiekis Lietuvos bankuose augo dešimtadaliu ir pasiekė rekordinę 43 mlrd. litų sumą.

Visiems žinoma, kaip baigėsi nenuskęstančiu tituluoto lainerio „Titanikas“ likimas. Siekiant išvengti panašios baigties, amžiaus pradžioje patikimiausia valiuta tituluoto euro atžvilgiu, politikai keičia euro zonos kruizo maršrutą, manydami, kad finansinių aisbergų išvengti padės agresyvesnės priemonės, o ne diržų veržimas.

Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Europos Komisija priėmė Europos Sąjungos strategiją, griežtinančią kovą su neteisėta prekyba tabaku. Pasak eurokomisaro Algirdo Šemetos, europinė strategija turėtų padėti Lietuvai kovoti su cigarečių kontrabanda. Europos Sąjungoje Lietuva yra antra pagal kontrabandinių ir padirbtų cigarečių suvartojimą, o tai 300 milijonų litų prarastų biudžetinių pajamų per metus.

Birželio mėnesio susirinkime Europos centrinis bankas (ECB) paliko galioti esamas palūkanų normas bei nepateikė jokių naujų pinigų politikos priemonių. ECB vadovas M. Draghi įspėjo politikus, jog jei bus atlaidžiai žiūrima į fiskalinės disciplinos pažeidimus, pačios finansų rinkos nubaus tas šalis, kurios pernelyg optimistiškai vertina dabartinę padėtį.

Trečiadienį Europos centrinis bankas ir Europos Komisija uždegė žalią šviesą Latvijai įsivesti eurą. Nors ir buvo išreikštas susirūpinimas dėl ekonomikos ateities, Latvija šiuo metu atitinka visus narystei euro zonoje keliamus kriterijus. Nuo 2014 metų sausio 1 d. Latvijos valiuta oficialiai taps euras, o ji pati – 18 euro zonos nare. Lietuva lieka paskutinioji iš Baltijos valstybių trejeto, kuri dar neįgyvendino savo siekio prisijungti prie pinigų sąjungos.

Europos Komisija (EK) baigė susitikimą, kurio metu buvo svarstomas Latvijos pasirengimas narystei euro zonoje. LETA duomenimis, EK uždegė žalią šviesą Latvijai įsivesti eurą. Tuo pat metu Europos centrinis bankas pateikė savo išvadas, kuriose teigiama, jog šalis atitinka visus narystei euro zonoje keliamus kriterijus. Europos Sąjungos finansų ministrai galutinį sprendimą dėl Latvijos narystės euro zonoje priims liepos 9 dieną. Latvija siekia įsivesti eurą 2014 metų sausio pirmą dieną.

Europos Sąjungos (ES) aukščiausioji vykdomosios valdžios institucija leido Latvijai nuo ateinančių metų įsivesti bendrą Bendrijos valiutą ir tapti euro zonos, išgyvenančios ekonomikos krizę, 18-ąja nare. Europos Komisijos pranešime sakoma: „Komisija daro išvadą, kad Latvija pasiekė didelio laipsnio tvarią ekonomikos konvergenciją su euro zona ir siūlo (Europos) Tarybai nuspręsti dėl euro įvedimo Latvijoje nuo 2014 metų sausio 1 dienos.

Europos Komisija bei Europos centrinis bankas teigiamai įvertino Latvijos pažangą – nuo kitų metų sausio 1 d. ji taps pilnaverte ekonominės ir pinigų sąjungos nare. Po pusmečio Europoje bus viena valiuta mažiau – lato nebeliks, o latviai atsiskaitinės eurais. Nekyla abejonių, kad netrukus pamatysime karikatūras, vaizduojančias Latviją nusipirkusią bilietą į skęstantį „Titaniką“ arba puolančią į degantį namą.

Lietuvos išlipimas iš krizės – tikra sėkmės istorija, bet norint, kad ji neišblėstų, Lietuvai reikia įveikti daug iššūkių, teigia Lietuvos ir pasaulio ekspertai pirmadienį susirinkę Pasaulio lietuvių ekonomikos forume. Lietuva sėkmingai įveikė krizę naudodama monetaristinį požiūrį, tačiau dabar jai reikia spręsti kitas problemas, kurios palaikytų stabilų augimą, sakė Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, diskusijos, skirtos Lietuvos iššūkiams aptarti, metu.

Sakoma, kad naujovės ne visada suteikia teigiamų rezultatų. Kaip ir kiekvieną kartą po Seimo rinkimų, Vyriausybė užsimojo dar per savo kadenciją įvesti eurą, tačiau vis dar neaišku, ar nepasiteisins didžiausia visuomenės baimė – augančios kainos.

Vilniuje šią savaitę lankęsis Europos Parlamento (EP) pirmininkas Martinas Schulzas (Martinas Šulcas) teigė, kad derybos dėl konkrečių ilgamečio Europos Sąjungos (ES) biudžeto dokumentų kitą pusmetį bus sudėtingos, tačiau sakė daug besitikintis iš ES Tarybai nuo liepos pirmininkausiančios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės.

Europos centrinis bankas trečiadienį perspėjo, kad sulėtėjusi ekonomika ir problemos su skolomis gali sukelti naują bankų krizę, nepaisant sumažėjusios įtampos regiono finansų rinkose.

Lietuvai ruošiantis 2015 metais įvesti eurą, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas parengė Nacionalinio euro įvedimo plano projektą - planas bus pagrindinė praktinio pasirengimo euro įvedimui koordinavimo priemonė. Dokumentas numato pagrindinius euro įvedimo Lietuvoje principus, būdą, laikotarpius ir priemones, užtikrinančias vartotojų interesų apsaugą, sklandų lito pakeitimą euru ir visuomenės informavimą bei informacijos sklaidą tarptautiniu ir Europos Sąjungos lygiu.

Europos bankai, pastaruosis kelerius metus kaupę grynuosius centriniuose bankose, dabar pradėjo naudoti sukauptus rezervus. Tai yra šios rinkos atsigavimo ir noro rizikuoti ženklai, nepaisant žemyne besitęsiančios fianansų krizės, rašo „The Wall Street Journal“. Nuo metų pradžios iki kovo 12 didžiųjų Europos bankų rezervai centriniuose bankuose krito maždaug 19 procentų. Šie pokyčiai rodo, kad rinka traukiasi iš krizės, o tai yra geras ženklas Europos bankų ir finansinei sistemai.

Algirdas Acus, LRT televizijos laida „Pasaulio panorama“, LRT.lt Estijos prezidentas T. H. Ilvesas savo interviu LRT televizijos laidai „Pasaulio panorama“ spėjo aptarti daug: ir Didįjį Brolį, ir iš piršto laužtą statistiką, ir iš aukšto į Rytų europiečius žvelgiančius Vakarus. Gerbiamas Prezidente, garbė su jumis bendrauti. Pradėkime nuo jūsų valstybinio vizito. Kartą sakėte, kad galite tik žodžiais ką nors nuveikti, nes jūsų politinėje sistemoje dominuoja parlamentas.

Nedarbo lygis Ispanijoje siekia 27 procentus. Jaunimas bėga iš Portugalijos ir Airijos. Kas ketvirtas graikas sunkiai susimoka už maistą. Nepaisant šios krizės, Europa neturi plano kaip sugrąžinti žmones į darbo vietas.

Dar visai neseniai atrodė, kad blogiausia Europos finansų krizės dalis jau pasibaigė. Rodėsi, kad grįžta stabilumas. Vis dėlto toks požiūris buvo klaidingas. Tokia menka problema (bent jau masto prasme) kaip Kipro, palyginti su beveik neįtikėtinu „troikos“ (Europos Komisijos, Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo) kompetencijos nebuvimu, išsirutuliojo į rimtą krizę.

  LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Euro zonos šalių ekonomika šiemet toliau traukėsi. Anot ekonomistų, į recesiją pateko ir antroji pagal dydį šalis – Prancūzija, o iš didžiųjų valstybių tik Vokietija išvengė nuosmukio, tačiau ir jos ūkis augo ne taip sparčiai, kaip buvo tikėtasi.

Finansų rinkos dalyviai, kol kas užliūliuoti centrinių bankų skatinančios politikos, į prastus ekonominius rodiklius žiūrėti nenori ir plūsta į akcijų rinką. Paskelbti euro zonos ir jos atskirų ekonomikų I ketv. BVP duomenys, deja, nuviliantys. Euro zonos ir Prancūzijos BVP smuko 0,2 proc., Italijos – 0,5 proc. Tik Vokietijos padidėjo 0,1 proc., tačiau ir jos augimas buvo prastesnis, nei tikėjosi ekonomistai. Vokietija recesijos išvengs Vokietija laikoma euro zonos viltimi ir flagmane.

Didžiausią pavojų Didžiosios Britanijos ekonomikos atsigavimui kelia nesibaigiantis euro zonos silpnumas, sekmadienį interviu televizijai sakė darbą baigiantis Anglijos banko valdytojas Mervynas Kingas (Mervinas Kingas). Jis paragino parengti „patikimą vidutinio laikotarpio planą“ ekonomikai atgaivinti ir sakė, kad turėtų būti leista veikti automatiniams ekonomikos stabilizatoriams. M.Kingas taip pat prognozavo, kad per artimiausius porą metų atsigaus naftos gavyba Šiaurės jūroje.

Vis garsiau kalbant apie euro įvedimą 2015 metais, ne vienam lietuviui kyla klausimų: o kas gi tada nutiks jo piniginei. Manoma, kad galimybės įsivesti eurą gana palankios, tačiau daugelis nerimauja, kaip tai paveiks šalies ir kiekvieno mūsų gyvenimą. Ypač žmones jaudina kasdieniai klausimai – kiek mokėsime už butą, maistą, drabužius ir kitus dalykus. Prie ribos Kol kas euras Lietuvoje yra tik siekis.

Europos Sąjungą (ES) kankina paradoksas. Euro problemas išspręstų tik gilesnė integracija, bet pasitikėjimas ES – rekordiškai žemas. Prieš metus, kai Prancūzija išsirinko naująjį prezidentą Francois Hollandą, jau atrodė, kad pinigų sąjungoje vėl prasidės augimas, bet taip neatsitiko. Šiandien analitikai ir ES pareigūnai pripažįsta vis dar nežinantys, kaip priversti euro zonos ekonomikas augti.

 Dauguma apklaustų Lietuvos įmonių vadovų įsitikinę, kad euro įvedimas Lietuvos ekonomikai reikš ne tik išaugusį investuotojų susidomėjimą ir eksporto galimybes, tačiau ir didėjančias sąnaudas darbuotojų atlyginimams bei žaliavoms.

Balandžio mėnesio infliacija ir toliau mažino apsukas, metinis vartojimo kainų pokytis sudarė 1,2 proc., ir tai buvo tik 0,1 procentiniu punktu mažiau nei prognozavo „Danske Bank“ analitikai. Per mėnesį vartotojų kainų indeksas pakito apie 0,3 proc., tam didžiausią poveikį darė sezoninio pobūdžio veiksniai – padidėjusios naujų kolekcijų drabužių ir avalynės kainos bei brangusios šviežios daržovės. Gegužės mėnesį tikimės tik nestipraus vartotojų kainų indekso augimo tempų spartėjimo.

Pramonininkų konfederacijos atlikta įmonių apklausa atskleidė, jog Lietuvos verslininkai euro įsivedimui pritaria, tačiau nesutaria, kada tai reikėtų padaryti. Įstojus į klubą, teks ir susimokėti Iš 130 apklaustų įmonių 84 procentai pritaria euro įvedimui Lietuvoje. 13 procentų šalies gamintojų nenori keisti dabartinės valiutos lito, o 3 procentai nuo atsakymo susilaikė. Respondentų nuomonės išsiskiria kalbant apie bendros valiutos įvedimo datą.

Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Mario Draghi pirmadienį pareiškė, kad yra pasirengęs ir toliau mažinti palūkanų normas, praneša „Reuters“. Anot M. Draghi, bankas yra pasiruošęs imtis visų būtinų priemonių, kurios bus reikalingos siekiant sustabdyti recesiją euro zonoje.

DNB banko vyriausioji ekonomistės Baltijos šalims Jekaterina Rojaka žurnalistams pasakojo, kad smagu stebėti, jog Lietuva ir Baltijos šalys demonstruoja spartesnį augimą nei ES vidurkis. Ekonomistė pastebėjo, kad šių metų gale nedarbo vidurkis šalyje jau bus mažesnis už ES vidurkį. Priduriama, kad iš dalies tai lems augantis nedarbas Pietų Europoje, kur bedarbių daugiau nei 20 proc.

Šalies gamintojų lūkesčiai stabilizavosi aukštame lygyje, rodo Lietuvos pramonės lūkesčių II-ojo ketvirčio indeksas. Apdirbamosios pramonės indeksas antrąjį ketvirtį sustojo tiek 65 punktais, šiek tiek nusileisdamas pirmojo ketvirčio rezultatui (68 punktai) ir ketvirtojo 2012 m. ketvirčiui (66 punktai). Apdirbamosios pramonės gamybos pokytis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu ir prieškriziniu laikotarpiu sparčiai auga.