euras

 Ilgametis aukštosios Londono ekonomikos mokyklos (ang. Londons School of Ecnomics) vadovas ir tarptautinės finansinių paslaugų korporacijos „Morgan Stanley“ valdybos narys, ekonomistas seras Howardas Daviesas, pareiškė, kad Europai reikia labiau integruotos bankų sistemos bei patarė Lietuvai įvertinti savo pasiryžimą išlaikyti konkurencingumą, siekiant narystės euro zonoje.

 Ilgametis aukštosios Londono ekonomikos mokyklos (ang. Londons School of Ecnomics) vadovas ir tarptautinės finansinių paslaugų korporacijos „Morgan Stanley“ valdybos narys, ekonomistas seras Howardas Daviesas, pareiškė, kad Europai reikia labiau integruotos bankų sistemos bei patarė Lietuvai įvertinti savo pasiryžimą išlaikyti konkurencingumą, siekiant narystės euro zonoje.

Lietuvos ekonomikos augimo tempai stebina Europą, todėl ne tik Lietuva, bet ir visos Baltijos šalys vėl bando matuotis „tigrų“ kailius. Pasak DNB banko vyriausioios ekonomistės Baltijos šalims Jekaterinos Rojakos, šiais metais galima tikėtis sparčiausio po ekonominio nuosmukio darbo užmokesčio augimo, mažesnės infliacijos ir žemų palūkanų normų skatinamo didesnio vartojimo. Tačiau dėl sulėtėjusio eksporto ir investicijų trūkumo Lietuvos ūkio plėtra bus nuosaikesnė nei pernai.

 Finansų ministerijos duomenimis, 2012 m. Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,2 proc. BVP. Tai truputį viršija Mastrichto sutartimi nustatytą eurui įvesti ne didesnio kaip 3 proc. BVP fiskalinio deficito reikalavimą, tačiau nepamirškime, kad 2009 m. šis rodiklis sudarė 9,4 proc., 2010 m. – 7,2 proc., o 2011 m. – 5,5 proc. BVP. Prognozuojama, kad šiais metais šalies valdžios sektoriaus deficitas sudarys 2,5 proc. BVP ir jau įsispraus į Prokrusto lovą.

Skandinavijos finansų grupių SEB ir "Swedbank" vadovai palaiko Lietuvos siekį įstoti į euro zoną, sako šalies premjeras Algirdas Butkevičius. "Tiek vieno, tiek kito banko vadovai pritaria tokiam keliui, nes jie mano, kad Lietuva jau kito pasirinkimo praktiškai neturi - dėl keleto priežasčių. Pirmiausia tai, kad litas susietas su euru, tai de facto litas jau kaip euras. Kitas dalykas - paskolų portfelis Lietuvoje 70 proc.

Savaitgalį Vokietijos euro skeptikų partija „Alternatyva Vokietijai“ šventė savo oficialią veiklos pradžią. Šios jėgos populiarumas paskutiniasias savaites itina augo, tačiau analitikų teigimu partija turi labai mažai šansų gauti vietų federaliniame šalies parlamente, rašo „Spiegel“. „Alternatyva Vokietijai“ per rugsėjį šalyje vyksiančius rinkimus žada sudrebinti Vokietijos partijų žemėlapį su savo skambiu „galas eurui“ šūkiu. Partija siekia šalies išstojimo iš euro zonos.

Sumažėjus euro zonos iširimo pavojui, prognozuojama, kad regiono ekonomika pradės plėstis nuo 2013 m. vidurio. Nepaisant to, BVP augimo rodiklis 2013-aisiais vis dar bus neigiamas – 0,5 proc., o 2014-aisiais didės 1,1 procento. Vienas svarbiausių regiono ūkio plėtrą stabdančių iššūkių ir toliau išliks rekordiškai didelis nedarbo lygis, teigiama „Ernst & Young“ pavasario euro zonos ketvirtinėje ekonomikos prognozėje.

Ilgalaikės Vokietijos įmonių investicijos patvirtina, kad Baltijos šalyse jos įsikūrė ilgam. Investuotojai iš Vokietijos tikisi, kad planuojamas euro įvedimas Latvijoje (2014 m.) ir Lietuvoje (2015 m.) turės teigiamą poveikį jų verslo sėkmei Baltijos šalyse. Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) šių metų vykdytos apklausos, kurioje dalyvavo 104 įmonės, lūkesčiai įvedus eurą – nevienodi.

Ispanai 500 eurų banknotą praminė binladenu, nes visi apie tokį yra girdėję, tačiau niekas savo akimis nematė. „Bank of America“ analitiko Athanasios Vamvakidi teigimu Europos centrinis bankas (ECB) turėtų išimti iš apyvartos šiuos banknotus, kurie yra didžiausios vertės kupiūros tarp svarbiausių dešimties pasaulio valiutų, rašo „The Wall Street Journal“. Anot jo, šis sprendimas susilpnintų eurą ir suteiktų postūmį euro zonos ekonomikai.

 430 mln. litų – pusę šios sumos sutaupytų verslas, o kita dalis atitektų valstybei. Anot N. Mačiulio, dėl valiutos keitimo išlaidų sumažėjimo, būtų galima sulaukti mažesnės skolinimosi kainos bei mažesnių išlaidų skolos aptarnavimui. Dar daugiau, „Swedbank“ analitiko teigimu, didžiausia euro nauda Lietuvai – išaugęs tiesioginių užsienio investicijų srautas, kurio iš anksto apskaičiuoti neįmanoma.

Būti ar nebūti euro zonoje – didelio skirtumo nėra. Svarbiausia – kaip vykdoma vidaus ekonomikos politika, teigė specialistai diskusijoje „Nordic and Baltic states in post-crisis economy“, kuri ketvirtadienį vyko Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė prisiminė, kad krizės įkarštyje niekas netikėjo Lietuvos pasirinktu ekonomikos gelbėjimo keliu.

Paryžiaus mados savaitė, kuri baigėsi kovo 6 d., užbaigė keturių pagrindinių pasaulio stiliaus renginių karuselę ir nubrėžė aprangos tendencijas šių metų rudeniui ir žiemai. Beveik tuo pačiu metu kulminaciją pasiekusi Kipro bankinio sektoriaus krizė ėmė diktuoti naują madą finansų rinkose.

Po nervingų derybų Kipras tapo penktąja euro zonos nare, paprašiusia tarptautinės paramos. Salos gelbėjimo priemonės siunčia aiškią žinutę tokioms šalims kaip Liuksemburgas ir Malta – euro zonos nykštukams atėjo sunkūs laikai. Kipro gelbėjimo kaina – 40 proc. tarifu apmokestini indėliai, kurių suma viršija 100 tūkst eurų, didžiausio šalies banko „Bank of Cyprus“ restruktūrizacija ir antroje antro didžiausio šalies banko „Laiki“ sunaikinimas.

Pradžioje buvo tik „graikų krizė“. Tada rinkos suprato, kad Portugalija, Airija, Italija ir Ispanija taip pat turi problemų ir tada gimė teriminas PIIGS (angl. Portugal, Italy, Ireland, Greece, Spain). Bet dabar, kai į problemas įsivėlė ir Graikija su Slovėnija, atsirado arkonimas SIC(K) PIGS. Baiminamasi, kad gali prireikti dar vienos balsės, jei ir Estija pareikalaus gelbėjimosi plano.

 Pernai Estijos nacionalinė skola išaugo kone dvigubai. Iš dalies tokio reiškinio kaltininkas – Europos finansinio stabilumo mechanizmas (EFSM), kuris yra skirtas gelbėti euro zonos nares, patiriančias finansinių sunkumų, praneša AFP.

 2011 metais Estijos nacionalinė skola siekė 6,1 proc. BVP ir buvo viena mažiausių visoje Europoje. Pernai šis skaičius išaugo iki 10,1 proc. ir šiuo metu siekia maždaug 1,7 mlrd. eurų.

Ketvirtadienį įvyko kasmetinis Baltijos šalių finansų ministrų susitikimas. Jame Estijos finansų ministras Jurgenas Ligi, Latvijos finansų ministras Andris Vilkis ir Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius aptarė ekonominę ES ir Baltijos šalių padėtį. Vienas svarbiausių aptartų klausimų, pasak R. Šadžiaus, buvo narystės ES ir euro įvedimo aspektai. Estija drąsina siekti euro „Mūsų panašumai yra gana dideli – mokesčių sistema ir kita.

 Kipro finansų ministrui prakalbus apie kapitalo kontrolės priemones, kurios turėtų sustabdyti lėšų nutekėjimą iš šalies, islandai nejučiomis turėjo prisiminti penkerių metų senumo įvykius, kuomet žlugus vietos bankams vyriausybei teko griebtis panašių priemonių.

„Referendumų europiniais klausimais iniciatoriai dažniausiai siekia, kad tie referendumai nepavyktų“, – mano Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete dėstantis Liudas Mažylis. – Vyriausybei paskelbus apie siekį sparčiai įsivesti eurą, atsirado iniciatyvų surengti naują referendumą šiuo klausimu.

Finansų ministras Rimantas Šadžius, paklaustas, ar nemano, jog reikėtų laikytis Šveicarijoje priimtos tvarkos, kai politikams yra uždrausta agituoti visuomenę vieno ar kito sprendimo labui, teigė sutinkąs, jog žmones reikia tiesiog informuoti, išsakant aktualaus klausimo privalumus ir trūkumus. "Iš tikrųjų geriausias įtikinėjimas nėra žaismingi, spalvoti filmukai ar reklama, tai - būtent dorai, tinkamai ir suprantamu būdu pateikiama informacija.

Kaip ir prieš penkerius metus, Vyriausybė, kurioje dominuoja socialdemokratai, užsibrėžė Lietuvoje įvesti eurą. Septynios darbo grupės Išskirtinis dabartinės Vyriausybės veiklos stilius – beveik kiekvienu aktualiu klausimu steigti darbo grupes ir komisijas. Gal todėl ketinimų įsivesti eurą rimtumą rodo darbo grupių skaičius: jų įkurta net šešios, septintoji darbo grupė – koordinacinė, kontroliuosianti visų jų veiklą.

Lenkijos ministras pirmininkas Donlaldas Tuskas antradienį kalbėjo apie galimą referendumą dėl euro įvedimo, o apklausos rodo, kad dauguma gyventojų tam prieštarautų, skelbia "Reuters". D. Tuskas anksčiau atsisakė rengti referendumą dėl euro, kurį Lenkija turi įsiversti pagal stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutartį. Tačiau antradienį ministras pirmininkas sakė, kad sutiktų rengti referendumą mainais į būtinus Konstitucijos pakeitimus.

Valdžia pasakė – euras Lietuvoje bus 2015 metais. Sudarė darbo grupes, atnaujino dar 2005 metais patvirtintą Nacionalinį euro įvedimo planą. Politinis sprendimas priimtas. Kadangi euras yra daugiau politinis nei ekonominis darinys, labai tikėtina, kad šįkart valdžiai pavyks įgyvendinti savo siekius. Nuspręsta nerengti referendumo, žmonių nuomonės nenorima atsiklausti. Argumentuojama, kad žmonės už eurą pasisakė referendume dėl stojimo į euro zoną.

Rūta Grigolytė, LRT.lt Euro skeptikai sako, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog įvedus eurą Lietuvoje padaugėtų investicijų. Nemato tokių galimybių jie ir remdamiesi kitų šalių, pavyzdžiui, Estijos ar Slovakijos, praktika. Ekonomistas Valdemaras Katkus LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ yra sakęs, jog šiuo metu neįmanoma įrodyti, kad įsivedus eurą padidės investicijos. „Į Suomiją pradėjo plaukti investicijos? Ne“, – laidoje sakė ekonomistas.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas (Donlald Tusk) antradienį kalbėjo apie galimą referendumą dėl euro įvedimo, o apklausos rodo, kad dauguma gyventojų tam prieštarautų, skelbia "Reuters". D. Tuskas anksčiau atsisakė rengti referendumą dėl euro, kurį Lenkija turi įsiversti pagal stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutartį. Tačiau antradienį ministras pirmininkas sakė, kad sutiktų rengti referendumą mainais į būtinus Konstitucijos pakeitimus.

„Aviva Lietuva“ vyriausiasis investicijų valdytojas dr. Roman Piotr Sosnowski. Vakar Vyriausybėje vyko pirmasis darbo grupės posėdis dėl euro įvedimo mūsų šalyje nuo 2015 metų pradžios. Lietuvai tai bus antrasis mėginimas įsivesti vieningą Europos valiutą. 2007 metais dėl apmaudžių klaidų tikslas nebuvo pasiektas: šalis neatitiko keliamų Mastrichto kriterijų.

Kipro gelbėjimas, pasibaigęs bankų restruktūrizavimu ir jų skolintojų nuostoliais, sukėlė įvairaus pobūdžio neracionalias baimes ir lūkesčius dėl euro zonos ateities. Vieni ekonomistai baiminasi, kad iš butelio buvo išleistas džinas, sukūręs precedentą indėlių nuvertėjimui ir kitose euro zonos šalyse. Kitiems ekonomistams šie įvykiai – tai signalas, kad euro zona nebus savitarpio pagalbos klubas, ir ateityje pervedimai tarp valstybių mažės. Ir pirmieji, ir antrieji klysta.

Darbo grupė euro įvedimo veiksmams koordinuoti sutarė, jog nacionalinį euro įvedimo planą, jo įgyvendinimo priemonių planą bei visuomenės informavimo ir komunikacijos strategiją Vyriausybė turėtų patvirtinti iki liepos. "Tam, kad galėtume toliau sklandžiai rengtis euro įvedimui, pagrindinius dokumentus turime patvirtinti iki Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai.

Nepaisant Europos sąjungos narių, įsivedusių eurą, ekonominių sunkumų, Lietuva toliau siekia litus pakeisti eurais. Tiesa, gyventojai, pasisakantys už ir prieš, pasiskirstę po lygiai, o daugiau nei trečdalis neturi tvirtos nuomonės. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas Kipro ar kitų šalių sunkumų lyginimą su euru vadina mažų mažiausiai neteisingais.

Darbo grupė grupės euro įvedimo veiksmams koordinuoti žada balandžio viduryje pateikti Vyriausybei euro įvedimo Lietuvoje nuo 2015 metų planą. ,,Balandžio mėnesį ši darbo grupė planuoja susirinkti ir galutinai pritarti euro įvedimo plano pakeitimams, kurie bus teikiami yriausybei tvirtinti“, - pirmadienį po pirmojo darbo grupės euro įvedimo veiksmams koordinuoti posėdžio žurnalistams sakė šios darbo grupės vadovas finansų ministras Rimantas Šadžius.

Rūta Grigolytė, LRT.lt Finansų ministro Rimanto Šadžiaus teigimu, nors valstybės skola litais šiemet ne mažės, o dar šiek tiek padidės, skolos našta turėtų būti mažesnė – viliamasi ekonomikos augimo. Apie tai, kaip kis skolos aptarnavimo išlaidos, ką daryti, kad gyventojai nebesitikėtų neišgyventi iki pensinio amžiaus, ir kada de facto jau įvyko referendumas dėl euro įvedimo, vadovavimą šalies finansams perėmęs socialdemokratas R. Šadžius pasakojo interviu portalui LRT.lt.

 Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tikina matantis eurą horizonte 2015-aisiais. Tiesa, tik atlikus namų darbus ir be jokių dirbtinių priemonių. Platus horizontas gydomoje Lietuvos finansų sistemoje atsiveria ir privataus vartojimo kreditų teikėjams.

Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, Lietuvai labai svarbu 2015 metais įsivesti eurą. Anot jo, tai esąs vienas iš svarbiausių šios Vyriausybės tikslų. Priminęs, kad Latvija gavo leidimą nuo 2014 įsivesti eurą, jis aiškino, kad Lietuvai taip pat labai svarbu prisijungti prie euro zonos. ,,Pirma – dėl investicijų pritraukimo tiek iš užsienio, tiek vietos verslininkų. Kitas dalykas- mūsų litas yra surištas su euru, ,,de facto“ mes turime eurą.

2013 metais makroekonominė situacija neturėtų būti blogesnė nei 2012-aisiais, o kai kurias aspektais – net geresnė, teigiama naujausioje SEB banko analitikų parengtoje „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“. Ekonomistai nekeičia ekonomikos plėtros lūkesčių, tačiau numato geresnes, nei anksčiau tikėtasi, sąlygas didėti gyventojų perkamajai galiai. SEB banko realaus BVP didėjimo prognozė išliko tokia pati – prognozuojamas 3,2 proc. padidėjimas 2013 m. ir 3,5 proc.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis Europos Sąjungą (ES) lygina su Romos imperija, kritikuoja Rusiją dėl nepakankamo bendradarbiavimo tiriant prie Smolensko įvykusią garsiąją lėktuvo katstrofą, kurios metu žuvo didelė dalis šalies elito. Jis taip pat svajoja apie ES iki Kinijos sienų, praneša Lenkijos žiniasklaida.

Euro zonos finansų ministrų praėjusį savaitgalį pasiūlytas bankų mokestis Kiprui neturi precedento ir rinkose sukėlė lengvą šoką, nors dar metų pradžioje Europos komisaras Olli Rehn teigė – šalies problemoms spręsti indėlių nurašymas nėra tinkama išeitis. Šiuo metu jaučiama įtampa ne tik laukiant Kipro parlamento sprendimo, bet ir stebint sukeltos panikos užkrato plitimą.

Prieš savaitę praneštas aukso,kaip nemadingos ir nepelningos investicijos „titulas” gali nebetekti prasmės. Tačiau pirmadienį atsirado priešingų argumentų. Aukso kainos pakilo daugiausiai per 2,5 savaitės iki 1 608,3 JAV dolerių už unciją šį pirmadienį. Kontroversiška finansinė pagalba Kiprui, paskatino investuotojus pirkti saugų investicijoms metalą, praneša CNBC. Vis dėlto, lieka abejonių dėl staiga šoktelėjusio tauriojo metalo populiarumo, kurio kaina šiais metais krito 4 procentais.

JAV, Japonijos ir Australijos obligacijos pasistūmėjo į viršų, kai Kipro indėlininkams buvo pritaikyta rinkliava, kuri grasina pagilinti regiono skolos krizę. Iki šiol Kipras buvo laikomas saugiu prieglobsčiu pinigams. Kipro 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas nukrito žemiausiai per tris savaites, kai euro zonos finansų ministrai apmokestino Kipro bankų indėlius mainais už 10 mlrd.

Savaitgalį euro zonos finansų ministrai sutarė dėl Kipro gelbėjimo priemonių. Kipras sudaro tik maždaug 0,2 proc. regiono BVP, o siūloma pagalba – 10 milijardų eurų – yra daug mažesnė nei per pastaruosius tris metus gelbėtų keturių Europos valstybių gauta parama. Tačiau šis gelbėjimo pasiūlymas yra išskirtinis, o jį papildantys reikalavimai turės poveikio ir Lietuvos ekonomikai.

Euro zonos finansų ministrai ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) penktadienį Briuselyje susitarė dėl 10 mlrd. eurų finansinės paramos Kiprui, kuris mainais turės taikyti „skausmingas“ priemones indėlininkams, skelbia „bloomberg.com“. Pagal naująją iniciatyvą Kipro indėlininkai, kurių banko sąskaita siekia iki 100 tūkst. eurų, turės sumokėti vienkartinį 6,75 proc. mokestį, o kurių sąskaita yra didesnė - 9,9 proc. mokestį. Tai padės surinkti 5,8 mlrd. eurų. Kipro ekonomika tesiekia 0,2 proc.

Vokietija ir Europos centrinis bankas (ECB) sugebėjo įtikinti rinkas, kad euro zona, bent kol kas, išgyvens. Vienos euro zonos narės kapanojasi krizės duobėje, tuo tarpu kiti pademonstravo esančios pajėgios susidoroti su sunkumais, rašo „The Guardian“. Ispanijoje darbo jėgos kaštai sumažėjo, o eksportas pasiekė trijų dešimtmečių aukštumas. Tuo pat metu jaunimo nedarbo lygis išaugo iki 50 proc., o būsto kainos smuko 30-40 proc. Nepaisant to žmonių gyvenimas tęsiasi.

Visuomenė turėtų būti sąžiningai ir nuosekliai informuojama apie euro įvedimo procesą ir pasekmes gyventojų pajamoms, jų darbo užmokesčiui ir kasdieniam gyvenimui. Dėl to sutarta trečiadienį vykusiame bendrame Seimo Europos reikalų ir Biudžeto ir finansų komitetų posėdyje, kuriame Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pristatė Vyriausybės nutarimą dėl pasirengimo euro įvedimui ir euro įvedimo koordinacinę sistemą.

„Poltizinė rizika, kelianti grėsmę euro zonai sumenko, ir jeigu valstybės narės toliau vykdys atsakingą politiką euro krizė iš esmės galėtų baigtis dar šiemet“, - sako „Berenberg“ banko vyriausias ekonomistas Holgeris Schmiedingas. Anot ekonomisto, euro žlugimo rizika šiuo metu yra itin maža, rašo CNBC. Prieš metus, kuomet vyko rinkimai Graikijoje, euro zonos subyrėjimo grėsmė buvo pasiekusi savo piką.

 Liuksemburgo finansų ministras ir buvęs euro grupės vadovas Jeanas Claude'as Junckeris duodamas interviu „Der Spiegel“ skatino ES valstybes tęsti struktūrines reformas ir atskleidė paraleles tarp 2013 bei 1913 metų. „Mano kartos žmonėms monetarinė sąjunga buvo tarpvalstybinės taikos įrankis, todėl šiandien skaudu matyti, kad dalis europiečių gręžiasi link nacionalinių ar regioninių interesų“, - pripažįsta J. C. Junckeris.

Referendumo dėl euro įvedimo Lietuvoje nebus, o minimali alga artimiausiu metu taip pat nebus didinama, sako premjeras Algirdas Butkevičius. Antradienį lankydamasis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje ir paklaustas ekspremjero Andriaus Kubiliaus, ką jis mano apie koalicijos partnerio Rolando Pakso pasiūlymą, kad dėl euro turi spręsti Lietuva, A. Butkevičius sakė, kad referendumo tikrai nebus. Pasak jo, toks įsipareigojimas buvo numatytas stojant į Europos Sąjungą.

Nepaisant euro zonos krizės, Lietuva reiškia norą pereiti prie euro 2015 metais. Duodama interviu Vokietijos transliuotojui „Deutsche Welle“ (DW) šalies prezidentė aiškina, kodėl ji vis dar tiki, kad euras yra geras pasirinkimas, ir kur suklydo pietinės Europos Sąjungos (ES) valstybės. DW paklausus, kodėl nepaisant ekonominių problemų Lietuva vis dar siekia prisijungti prie euro zonos, mūsų šalies vadovė teigė, kad ekonominė krizė nėra euro krizė.

Algirdo Butkevičiaus Ministrų kabinetas džiūgauja patvirtinęs euro įvedimo planą, o tautininkai reikalauja dėl lito atsisakymo surengti referendumą. Praėjusią savaitę kai kurie valdantieji politikai džiūgavo, kad Vyriausybė patvirtino euro įvedimo planą, tačiau aiškėja, kad jokio plano kol kas nėra. Eurą šalis planuoja įsivesti 2015 m., bet šis tikslas, pasak oponentų, gali būti ir nepasiektas, jei gyventojams bus per menkai išaiškinta euro įsivedimo nauda.

Algirdo Butkevičiaus Ministrų kabinetas džiūgauja patvirtinęs euro įvedimo planą, o tautininkai reikalauja dėl lito atsisakymo surengti referendumą. Praėjusią savaitę kai kurie valdantieji politikai džiūgavo, kad Vyriausybė patvirtino euro įvedimo planą, tačiau aiškėja, kad jokio plano kol kas nėra. Eurą šalis planuoja įsivesti 2015 m., bet šis tikslas, pasak oponentų, gali būti ir nepasiektas, jei gyventojams bus per menkai išaiškinta euro įsivedimo nauda.

 Nemažai latvių baiminasi, kad atsisakę nacionalinės valiutos – lato – ir 2014-aisiais įsivedę eurą praras vieną savo nepriklausomybės simbolių. Tačiau LRT korespondentas Rygoje Arūnas Vaikutis tikina, kad tai tik šalutinė priežastis, nes esą „nesvarbu, latas, litas, euras ar Mongolijos tugrikas žvangės piniginėse. Svarbu, kad jų būtų daug“. Latviai nori žinoti, kad jų atlyginimai ir pensijos nemažės, o kainos – nedidės.

Pirmadienį Latvija oficialiai pasiprašė nuo kitų metų prisijungti prie euro zonos. Toks šios Baltijos šalies žingsnis rodo, kad, nepaisant blankios bendros valiutos sąjungos ateities, pasitikėjimas euru Rytų Europoje vis dar išlieka. Pirmadienį Latvijos ministrų kabinetas oficialiai paprašė Europos Komisijos (EK) ir Europos centrinio banko (ECB) įvertinti šalies pasirengimą prisijungti prie euro zonos.