• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Europos centrinis bankas (ECB), kaip ir tikėjosi rinkos dalyviai, nepakeitė šiuo metu 0,5 proc. siekiančių bazinių palūkanų normų. Pastaruoju metu makroekonominiai rodikliai euro zonoje pradėjo po truputį gerėti – nedarbo lygis, atrodo, jau atsimušė į dugną, net probleminių euro zonos šalių gamintojų pasitikėjimas ekonomika atsitiesia. ECB, kiek įmanoma savo veiksmais ir žodžiais, siekia palaikyti palengva atsigaunančią euro zonos ekonomiką.

Europos centrinis bankas (ECB), kaip ir tikėjosi rinkos dalyviai, nepakeitė šiuo metu 0,5 proc. siekiančių bazinių palūkanų normų. Pastaruoju metu makroekonominiai rodikliai euro zonoje pradėjo po truputį gerėti – nedarbo lygis, atrodo, jau atsimušė į dugną, net probleminių euro zonos šalių gamintojų pasitikėjimas ekonomika atsitiesia. ECB, kiek įmanoma savo veiksmais ir žodžiais, siekia palaikyti palengva atsigaunančią euro zonos ekonomiką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

ECB paskutinio susirinkimo metu net svarstė, ar sumažinti bazinę palūkanų normą. Mario Draghi savo kalboje pareiškė, jog vidutiniu laikotarpiu infliacija neturėtų kelti bėdų ekonomikai dėl silpnos euro zonos ekonominės padėties ir žemos palūkanų normos turėtų išlikti pakankamai ilgą laikotarpį.

REKLAMA

Žemos palūkanos – išbristi iš euro zonos duobės

Be to, M. Draghi vis dar siekia išlaikyti žemas palūkanų normas euro zonoje, nes finansų rinkose vis dar jaučiamos baimės dėl probleminių euro zonos šalių kapstymosi iš duobės. Pavyzdžiui, liepos pradžioje investuotojai itin nervingai reagavo į Portugalijos vyriausybės svyravimus ir galimybes įgyvendinti taupymo planus. Šalies 10 metų termino skolos kaina pakilo iki 8 proc. – aukščiausio lygio nuo 2012 m. lapkričio. Tokios naujienos taip pat neigiamai paveikė Italijos ir Ispanijos obligacijas. Be to, birželio mėnesį JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) patvirtinimas, kad antroje metų pusėje FED gali pradėti palengva mažinti ekonomikos skatinimo programą JAV, įliejo daug pesimizmo į finansų rinkas. Tuomet investuotojai masiškai pardavinėjo tiek rizikingus, tiek mažiau rizikingus finansinius aktyvus. Tokie stiprūs kainų svyravimai yra pavojinga, todėl ECB į tai reaguodamas gali toliau mažinti bazinę palūkanų normą ar kitokiais veiksmais bandyti paveikti investuotojų nuotaikas.

REKLAMA
REKLAMA

Europos centrinio banko vadovas tikisi aiškesnio ūkio atsigavimo antroje šių metų pusėje, kurį galėtų palaikytų atsigaunantis euro zonos eksportas, laisvesnė pinigų politika ir nesikandžiojančios energetikos išteklių kainos. Kad pašviesėjusi euro zonos perspektyva nesukeltų tarpbankinių palūkanų, M. Draghi patikino, jog skatinimo politikos stabdymas yra tolimoje ateityje. ECB vadovas ir šį kartą, priešingai nei JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) vadovas, nepareiškė aiškių kriterijų (pavyzdžiui, nedarbo lygis, infliacija), pagal kuriuos galimai būtų koreguojama euro zonos pinigų politika.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Papildomų priemonių yra

Žvelgiant į ateitį, ECB pasilieka atsarginių variantų, jei situacija euro zonoje negerėtų. Be bazinės palūkanų normos mažinimo, kuris jau tampa ne toks efektyvus palūkanoms esant arti nulio, prie papildomų priemonių priskiriamos neigiamos depozitų palūkanos komerciniams bankams, tiesioginės piniginės operacijos (angl. Outright Monetary Transaction, OMT), kuriomis ECB supirkinėtų probleminių euro zonos šalių obligacijas antrinėje rinkoje. Komentaro autorius Kęstutis Celiešius, „Danske Bank“ Finansų maklerio skyriaus vadovas  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų