Emmanuelis Macronas

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį gynė savo politiką palaikyti dialogą su Rusija, nepaisant Maskvos surengtos invazijos į kaimyninę šalį. E. Macronas pabrėžė, kad Turkija neturėtų būti vienintelė su Kremliumi besikalbanti galingoji valstybė ir kad jau reikėtų ruoštis galimybei užbaigti konfliktą taikos derybomis.

Prancūzijos įmonė „Engie“ antradienį pranešė, kad rusų „Gazprom“ toliau mažina gamtinių dujų tiekimą „dėl abiejų pusių nesutarimo, susijusio su sutarčių vykdymu“.  „Engie“ savo pranešime pridūrė, jog dujų tiekimas iš Rusijos jau buvo smarkiai sumažintas, kai Maskva vasarį įsiveržė į Ukrainą. „Engie“ jau užsitikrino reikiamus kiekius, kad garantuotų tiekimą savo klientams ir patenkintų savo reikmes“, – sakoma pranešime.  Pasak grupės, rusiškos dujos liepos pabaigoje sudarė 4 proc.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad dabar nuo Irano priklauso, ar bus atgaivinta 2015 metais sudaryta daugiašalė sutartis dėl Teherano branduolinės programos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį perspėjo, kad prasidėjusi nauja era su klimato kaita ir nestabilumu, sukeltu Rusijos invazijos į Ukrainą, gali pareikalauti aukų.   Kreipdamasis į savo ministrų kabinetą E. Macronas sakė: „Manau, kad šiuo metu išgyvename lūžio momentą arba didžiulį sukrėtimą. Pirmiausia dėl to, kad išgyvename... tai, kas gali atrodyti kaip pertekliaus laikotarpio pabaiga.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pažadėjo, kad Europos Sąjunga „ilgą laiką“ rems Ukrainą, kovojančią su Rusijos karine invazija“. Praėjus šešiems mėnesiams nuo konflikto pradžios „mūsų ryžtas nepasikeitė, ir esame pasiruošę išlaikyti šias pastangas ilgą laiką“, E. Macronas sakė savo vaizdo kreipimesi į Kyjive vykstančios konferencijos „Krymo platforma“ dalyvius.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po ilgos pertraukos paskambino Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Jis išsakė būtinybę kuo sparčiau įgyvendinti TATENA ekspertų misiją Zaporižios AE, o V. Putinas patvirtino jam, kad yra pasirengęs bendradarbiauti. Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas penktadienį paprašė, kad Rusijos okupuota Zaporižios atominė elektrinė nebūtų atjungta nuo Ukrainos elektros tinklo, Ukrainos žiniasklaidai paskelbus, kad Maskva planuoja tai padaryti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas (Mohamedas bin Salmanas) per derybas Paryžiuje sutarė dirbti, kad būtų mažinami karo Ukrainoje padariniai, penktadienį paskelbė prancūzų prezidentūra. „Prezidentas ir Saudo Arabijos sosto įpėdinis akcentavo būtinybę nutraukti šį konfliktą ir intensyvinti savo bendradarbiavimą, siekiant mažinti padarinius Europoje, Viduriniuose Rytuose ir plačiau pasaulyje“, – sakoma pareiškime.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį Paryžiuje šiltai priėmė Saudo Arabijos sosto įpėdinį princą Mohammedą bin Salmaną, nepaisydamas pasipiktinimo bangos, kilusios dėl to, kad jo susitikimas su prieštaringai vertinamu karalystės faktiniu valdytoju surengtas praėjus mažiau nei ketveriems metams žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymo.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį per darbo vakarienę su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu kels žmogaus teisių klausimus ir kalbės apie „individualius atvejus“, sakė aukšto rango padėjėjas. „Prezidentas iškels žmogaus teisių klausimą, kaip ir kiekvieną kartą, kai [susitinka] su Mohammedu bin Salmanu“, – sakė padėjėjas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Brutaliai nužudyto Saudo Arabijos žurnalisto Jamalo Khashoggi sužadėtinė ketvirtadienį išreiškė pasipiktinimą Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sprendimu susitikti derybų su karalystės sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu. „Esu šokiruota ir pasipiktinusi, kad Emmanuelis Macronas iškilmingai sutinka mano sužadėtinio Jamalo Khashoggi žudiką“, – naujienų agentūrai AFP sakė Hatice Cengiz.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas planuoja ketvirtadienį priimti Saudo Arabijos sosto įpėdinį princą Mohammedą bin Salmaną Eliziejaus rūmuose ir pavaišinti jį vakariene. Tai bus dar vienas žingsnis Saudo Arabijos lyderio diplomatinės reabilitacijos kelyje, praėjus mažiau nei ketveriems metams po Stambule įvykdyto žurnalisto ir disidento Jamalo Khashoggi nužudymo.

Benine viešintis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį Rusiją pavadino „viena paskutinių imperinių kolonijinių galybių“ dėl Maskvos karinės invazijos į Ukrainą. „Rusija pradėjo puolimą prieš Ukrainą. Tai teritorinis karas – toks, kokie, kaip manėme, jau išnyko iš Europos teritorijos“, – sakė E. Macronas, pradėjęs kelionės po Afriką antrąjį etapą. Jo kelionės tikslas – sustiprinti Paryžiaus ryšius su žemynu, kur Prancūzija turėjo daug savo kolonijų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pradėdamas kelionę po tris Afrikos valstybes paskelbė, kad jo šalis liks įsipareigojusi dėl šio žemyno saugumo. „Mes neatsisakysime Afrikos žemyno saugumo“, – sakė E. Macronas Kamerūne, buvusioje Prancūzijos kolonijoje ir artimoje sąjungininkėje, susiduriančioje su išpuolių problema.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį Irano prezidentui Ebrahimui Raisi pasakė, kad svarbaus daugiašalio 2015 metų susitarimo dėl Teherano branduolinių pajėgumų atgaivinimas „vis dar įmanomas“, bet turėtų įvykti „kuo greičiau“. E. Macronas taip pat „išreiškė nusivylimą“, kad nėra pažangos įstrigusiose derybose Vienoje, ir akcentavo būtinybę Iranui sugrįžti į susitarimą ir vykdyti savo įsipareigojimus, sakoma Prancūzijos prezidentūros pranešime.

Milžiniški gaisrai įsiliepsnoja vis naujose Europos šalyse. Su gaisrais jau kovoja ir Slovėnija bei Albanija. Savo ruožtu Prancūzijos prezidentas savo akimis pamatė, kaip atrodo liepsnų mirties žeme paverstos Žirondos apylinkės. Jam net teko raminti ašarų nesulaikančius prancūzus. Naktinis pragaras Ispanijos Saragosos provincijoje. Šalies ugniagesiai su kariniais daliniais bando malšinti gaisrą, tačiau sekasi sunkiai. Krūmynai ir miškai pleška, nes yra nualinti didelės kaitros.

Europos Komisija ruošiasi blogiausiam: kuria planą, kaip atėjus šalčiams, valstybės, įskaitant ir Lietuvą, turėtų taupyti dujas. Tarp siūlymų: riboti viešų pastatų – ligoninių, ministerijų ar biurų šildymą. Rekomenduojama šildyti patalpas tik iki 19-os laipsnių. Labiausiai turėtų susirūpinti Vilnius, kuris šildymui naudoja daugiausia dujų Lietuvoje. Nekilnojamojo turto vystytoja „SBA Urban“ savo verslo centruose sostinėje energijos nešvaisto.

69-eriū pirmoji Prancūzijos ponia subtilia apranga Eliziejaus rūmuose susitiko su Jungtinių Arabų Emyratų prezidentu. Liepos 18 d. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir jo žmona Brigitte Macron Eliziejaus rūmuose pasveikino Jungtinių Arabų Emyratų prezidentą šeichą Mohammedą bin Zayedą al-Nahyaną, kuris dviejų dienų vizitui atvyko į Paryžių. Pirmoji ponia nustebino įvaizdžiu.

Kai Vokietijos kancleris telefonu kalbasi su Vladimiru Putinu, Rusijos prezidentas visuomet išlieka ypač mandagus. Šiuos pokalbius girdėję asmenys sako, kad jo balsas būna švelnus, o tonas ne toks pamokslaujantis kaip viešose jo kalbose. Pokalbio pradžioje V. Putinas, kaip pasisveikinimą, paprastai pasako kelis sakinius vokiškai ir tik tuomet pradeda kalbėti rusiškai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sekmadienį paminės 80-ąsias žydų masinių areštų Prancūzijoje metines buvusioje geležinkelio stotyje, iš kurios jie per Antrąjį pasaulinį karą buvo deportuoti į Aušvico mirties stovyklą. Ceremonijoje Pitivjė stotyje, esančioje už 100 km į pietus nuo Paryžiaus, su prezidentu dalyvaus saujelė tuos įvykius pergyvenusių žmonių, deportuotų aštuoniais konvojais į nacių stovyklą.

Palestiniečių prezidentas Mahmoudas Abbasas kitą savaitę Paryžiuje surengs derybas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, kuriose daugiausia dėmesio bus skiriama taikos procesui ir rinkimams, ketvirtadienį pranešė palestiniečių užsienio reikalų ministerija. M. Abbasas su E. Macronu liepos 20 dieną taip pat aptars, kaip „daryti spaudimą Izraeliui, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos palestiniečių rinkimams, ypač Jeruzalės mieste, surengti“, sakoma pareiškime.

Europos Komisija (EK) trečiadienį pareiškė, kad Prancūzija turėtų dėti daugiau pastangų užtikrindama įmonių lobistinės veiklos taisyklių taikymą ir laikymąsi,  o perspėjimas paskelbtas tuo metu, kai prezidentas Emmanuelis Macronas susidūrė su kritikos banga dėl savo praeities ryšių su JAV pavėžėjimo paslaugų įmone „Uber“. Savo metinėje teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje EK teigė Prancūzijoje vis dar „reginti problemų, susijusių su lobistinės veiklos taisyklių taikymu visiems s...

Likus keturioms dienoms iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas telefonu kalbasi su Vladimiru Putinu, iš visų jėgų bandydamas įkalbėti šį pradėti derybas. Tai buvo vasario 20 d. ir E. Macronas su savo patarėjų komanda tikėjo, kad jiems pavyko įtikinti V. Putiną Ženevoje susitikti su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu Joe Bidenu.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį sakė, kad Prancūzijos ir Rusijos prezidentų Emmanuelio Macrono ir Vladimiro Putino telefoninio pokalbio paskelbimas yra „diplomatinio etiketo“ pažeidimas. „Diplomatinis etiketas nenumato vienašališko [tokių] įrašų nutekinimo“, – sakė S. Lavrovas, lankydamasis Vietname.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pakeitė  ministrą, atsidūrusį tyrimo dėl įtariamo išprievartavimo centre, dar kartą pertvarkydamas ministrų kabinetą.  Naujas ministrų kabineto pertvarkymas vyksta praėjus vos pusantro mėnesio po ankstesniojo, E. Macrono valdančiajam aljansui po parlamento rinkimų praradus turėtą balsų persvarą Nacionaliniame Susirinkime.

Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese'is, penktadienį Paryžiuje susitikęs su prancūzų prezidentu Emmanueliu Macronu, pasidžiaugė „nauja santykių su Prancūzija pradžia“ po praėjusiais metais tarp šalių kilusio aštraus ginčo dėl sutarties dėl povandeninių laivų. „Mano buvimas čia – tai nauja mūsų šalių santykių pradžia“, – sakė A. Albanese'is, atvykęs į Eliziejaus rūmus. „Australijos santykiai su Prancūzija yra svarbūs. Svarbu pasitikėjimas, pagarba ir sąžiningumas.

Ilgai laukti nereikėjo – dar nesibaigus NATO viršūnių susitikimui Madride – Putinas jau svaidosi grasinimais Aljansui. Kremliaus viršininkas pareiškė, kad Rusija kels grėsmę suomiams ir švedams, jei jie pas save įsileis NATO pajėgas. Gitanas Nausėda ragina neišsigąsti, esą tai įprastas Maskvos režimo stilius. O Madride esantys TV3 žinių žurnalistai aiškinosi ir kokios finansinės pagalbos iš NATO galime tikėtis įrengiant infrastruktūrą Vokietijos karių brigadai, kuri turėtų mus saugoti.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas trečiadienį pareiškė, kad jį sudomino Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono siekis sukurti platesnę „Europos bendriją“, bet pridūrė, kad pirmas tokią idėją iškėlė jis. E. Macronas pasiūlė planą, pagal kurį Europos Sąjunga, kurią JK paliko 2020 metais, turėtų rengti susitikimus su panašiai mąstančiomis viso žemyno šalimis, kad aptartų regionines problemas.

Po Rusijos smūgio sausakimšam prekybos centrui Kremenčuko mieste, Ukraina toliau skaičiuoja aukas. Jau aišku, kad mirė mažiausiai 18 gyventojų, dar bent 60 – sužeisti, 36 žmonės laikomi dingusiais. Ukrainos prezidentas šią ataką atvirai vadina terorizmo aktu, o Rusiją – didžiausia teroristine organizacija pasaulyje. Savo ruožtu Rusija vėl purtosi atsakomybės – esą pataikė visai ne į prekybos centrą, o į ukrainiečių amunicijos sandėlį, nuo kurio ir užsidegė neva neveikiantis prekybos centras.

Prancūzijos žemieji parlamento rūmai antradienį išrinko Yael Braun-Pivet savo pirmininke, pranešė už ryšius su parlamentu atsakingas ministras Olivier Veranas. Ji tapo pirmąja moterimi, užėmusia šį postą. Y. Braun-Pivet priklauso prezidento Emmanuelio Macrono partijai „Respublika, pirmyn“ (La Republique en Marche, LREM), kuri per anksčiau šį mėnesį vykusius rinkimus užsitikrino daugiausiai vietų, bet prarado absoliučią daugumą Nacionalinėje Asamblėjoje.

Putino karas Ukrainoje ir nuolatiniai grasinimai NATO šalims ir sąjungininkams, taip pat ir mums – Lietuvai, verčia Vakarų pasaulį atsimerkti, bet ar pakankamai? Madride prasideda istoriniu vadinamas NATO viršūnių susitikimas. Jame priimti arba nepriimti sprendimai iš esmės nulems mūsų ateitį. Kaip atrodys naujoji NATO strateginė koncepcija, kuri nebuvo keista jau daugiau nei dešimtmetį, ir kokių saugumo garantijų galime tikėtis mes – Madride seka ir mūsų žurnalistai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį paragino NATO sąjungininkes pademonstruoti vienybę šią savaitę Ispanijoje vyksiančiame susitikime, kuriame bus svarstomas Suomijos ir Švedijos narystės klausimas. „Madrido [susitikimo] žinia turėtų būti vienybės ir stiprybės žinia šalims narėms, taip pat toms, kurios nori prisijungti ir kurių prašymus palaikome“, – sakė jis per spaudos konferenciją po Didžiojo septyneto (G-7) vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo Bavarijos Alpėse.

„The Kyiv Independent“ rašo, kad sekmadienį paleistos rusų raketos pataikė ir į vaikų darželį.  Ukrainos kultūros ministras Oleksandras Tkačenka teigimu, okupantų išpuolio metu Ševčenkos rajone buvo apgadintas ne tik 9 aukštų gyvenamsis namas, bet ir netoliese esantis vaikų darželis. Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenko teigė, kad jei okupantų raketa būtų paleista įprastą darbo dieną, visi vaikai būtų žuvę. Laimei, tąkart vaikų žaidimų aikštelėje nebuvo.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų politikė, savo tėvo pėdomis sekanti politikė Marine Le Pen 2022 m. buvo gerokai priartėjusi prie pergalės Prancūzijos prezidento rinkimuose. Visa Europa rinkimų rezultatų laukė užgniaužusi kvapą, nes neaišku, kas būtų nutikę, jei Putinui palanki kandidatė būtų laimėjusi rinkimus. Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kurio partija neteko parlamentinės daugumos, trečiadienį sakė, kad opozicinės grupės užsiminė apie pasirengimą dirbti su jo vyriausybe „pagrindinėmis temomis“. E. Macrono centristinė koalicija „Kartu“ (Ensemble) sekmadienio rinkimuose užsitikrino daugiausiai mandatų – 245, tačiau jai pritrūko 44 vietų, kad išlaikytų pastaruosius penkerius metus parlamente turėtą absoliučią daugumą, didelių laimėjimų pasiekus naujam kairiojo sparno aljansui ir kraštut...

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį tęsė pastangas išspręsti politinę krizę, kilusią jam praradus daugumą parlamente, tačiau kol kas nematyti jokios išeities iš aklavietės, keliančios grėsmę jo antrosios kadencijos reformų planams.

Naujienų portale tv3.lt startuoja nauja tinklalaidė apie svarbiausius pasaulio įvykius – „Sukasi pasaulis“. Laidoje – aktualiausi pastarųjų dienų įvykiai ir jų aptarimas: ar Lietuvai grėsmingas sankcijų Kaliningradui klausimas ir ką Rusijai reiškia vis dar liepsnojantys, ukrainiečių apšaudyti dujų gavybos telkiniai Juodojoje jūroje.

Prancūzijos ministrė pirmininkė Elisabeth Borne pateikė atsistatydinimo pareiškimą, valdančiajai partijai per rinkimus praradus absoliučią daugumą parlamente, tačiau prezidentas Emmanuelis Macronas nepatenkino jos prašymo atleisti iš pareigų, antradienį pranešė prezidentūra.

Rinkėjai sudavė smūgį Prancūzijos prezidentui Macronui – parlamento rinkimuose jo koalicijai nepavyko surinkti absoliučios daugumos balsų. Tad dabar Macronui ir jo partijai teks ieškoti sąjungininkų. Tačiau realiausi kandidatai jau pareiškė, kad žada likti opozicijoje. O kai kurie apžvalgininkai svarsto, ar nesusvyruos ir Macrono, kaip stipraus Europos lyderio įvaizdis.

20-čia metų už Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną vyrsesnė žmona, 69-erių Brigitte Macron dažnai giriama dėl savo stiliaus. Visai neseniai ji apsilankė žymaus šalies dainininko Gregorijaus Jeano-Paulo Lemarchalo (1983–2007) vardu pavadintame reabilaticijos centre. Į renginį moteris atvyko pasipuošusi itin stilingai. Ji apsirengė baltą klostuotą švarką, juodas aptemptas kelnes ir tamsios spalvos aukštakulnius.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sąjungininkai pirmadienį pradės stengtis suburti darbingą parlamentinę daugumą, kad išgelbėtų jo antrąją kadenciją, per rinkimus jo aljansui praradus absoliučią daugumą dėl kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų pakilimo.

Rusijos užpultos Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad šią savaitę galima tikėtis dar intensyvesnių Rusijos veiksmų prieš Ukrainą, mat šią savaitę Europos Vadovų Taryba priims sprendimą dėl šalies kandidatės statuso suteikimo Kyjivui.  Savo kasvakariniame vaizdo įraše V. Zelenskis perspėjo ir Europos valstybes, kad Rusijos veiksmai bus nukreipti ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš Europos šalis.  „Rytoj prasideda istorinė savaitė.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makron) sąjungininkai po sekmadienį vykusių rinkimų veikiausiai praras daugumą parlamente, o tai būtų didelis smūgis centristų lyderiui ir jo antrosios kadencijos programai, prognozuoja penkios rinkėjų apklausas organizavusios bendrovės. Apklausų duomenimis, E. Macrono centro ir centro kairiųjų partijų koalicija „Kartu“ (Ensemble) turbūt gaus 200-260 mandatų – mažiau nei reikia daugumai Nacionalinėje asamblėjoje, tai yra 289 vietų.

Prancūzijos rinkėjai sekmadienį balsuos antrajame parlamento rinkimų ture, kuris labai svarbus centristo prezidento Emmanuelio Macrono  antrosios kadencijos rinkiminių pažadų įgyvendinimui. E. Macrono centro ir centro kairiųjų partijų koalicijai „Kartu“ iššūkį rinkimuose metė naujas kairiųjų partijų aljansas NUPES. Praėjusį sekmadienį vykusiame pirmajame balsavimo etape abu aljansai surinko atitinkamai 25,75 ir 25,66 proc. rinkėjų balsų.

Penktadienį mirė vienas garsiausių prancūzų kino aktorių Jeanas-Louis Trintignantas, žavėjęs žiūrovus per šešis dešimtmečius trukusią karjerą, per kurią suvaidino apie 130 filmų, naujienų agentūrai AFP pranešė jo šeima. Jam buvo 91 metai. Kino legendos žmona patvirtino jo mirties faktą, remiantis AFP atsiųstu velionio agento pareiškimu. Jame nurodoma, kad J.-L. Trintignantas mirė „apsuptas artimųjų“ anksti penktadienį savo namuose Prancūzijos pietiniame Garo regione.

Istorinė diena Ukrainai. Laukusi aštuonerius metus, Ukraina žingsniu arčiau narystės Europos Sąjungoje. Europos Komisija pasiūlė suteikti Ukrainai, taip pat ir Moldovai, oficialų kandidatės statusą. Tiesa, tai dar turės palaiminti visos Bendrijos šalys. Ir tai – ne vienintelė geria žinia Ukrainai. Vis tik ir Putinas nesnaudžia ir pasinaudojo proga įgelti Vokietijai.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Prancūzijos lyderio Emmanuelio Macrono susitikimo metu birželio 16 dieną užfiksuota nuotrauka tapo memų kūrėjų taikiniu. Internautai pašėlo ir sukūrė daugybę juokelių. Nuotraukoje E. Macronas užfiksuotas apsikabinęs V. Zelenskį, tačiau kol Ukrainos lyderio akys nukreiptos į kameros objektyvą, Prancūzijos vadovas, kaip gali pasirodyti, kažką šnabžda jam į ausį.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Italijos premjeras Mario Draghi po savo pirmojo vizito Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios penktadienio naktį traukiniu sugrįžo į Lenkiją, pranešė naujienų agentūros AFP reporteris. Valanda prieš jų traukinio atvykimą į Lenkijos Peremislio miestą M. Draghi su E. Macronu jo vagone surengė dvišalį susitikimą.

Po susitikimo ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atrodė ne itin sužavėtas maloniais Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono gestais, po pastarųjų jo komentarų apie Rusijos sukeltą karą. Ketvirtadienį Kyjive susitikęs su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu Ukrainos prezidentas V. Zelenskis atrodė toli gražu nelikęs sužavėtas. V. Zelenskis atrodė nepatogiai pasijutęs po to, kai šį apsikabino E. Macronas.

Vokietijos leidinys „Die Welt“ skelbia, Ukrainoje ketvirtadienį apsilankę Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos vadovai „už uždarų durų“ ragino Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį „nusileisti Maskvai“. „Užkulisiuose trys ES politikai Scholzas, Macronas ir Draghi ragina Ukrainą padaryti nuolaidų Maskvai. Jie nori taikos sprendimo, kuris būtų kuo ekonomiškesnis, ir nesupranta, dėl ko iš tikrųjų kilo šis konfliktas“, – rašo „Die Welt“ autorius Christophas B. Schiltzas.