Emmanuelis Macronas

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį paskelbtame interviu teigė, kad tarptautinio spaudimo Rusijai dėka sumažėjo branduolinių ginklų panaudojimo rizika Maskvos kare Ukrainoje. „Kol kas pasikeitė vienas dalykas: Rusija nustojo grasinti panaudoti branduolinius ginklus. Reaguodama į tarptautinės bendruomenės nubrėžtą raudoną liniją“, – sakė O. Scholzas Vokietijos žiniasklaidos grupei „Funke“ duotame interviu.

Rusijoje po dronų atakos liepsnoja strateginių bombonešių bazės, o Kremlius į tai atsako toliau raketos apšaudydamas Ukrainos miestus ir žmonėms gyvybiškai svarbią infrastruktūrą. Ukrainai pagalbos ranką ištiesti norinti Europos Sąjunga susiduria su problema, kad pagalbos paketą Kyjivui stabdo Vengrija. Pasaulio įvykius ir aktualijas naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, susiduriantis su dideliu spaudimu iš kraštutinių dešiniųjų oponentų, ketina antrą kartą pabandyti padidinti nelegalių imigrantų išsiuntimo iš šalies mastą. Šalies lyderio centristų vyriausybė antradienį pristatė naujo imigracijos įstatymo projekto, kuris 2023 metų pradžioje bus oficialiai svarstomas parlamente, metmenis.

Penkios Ukrainos ambasados skirtingose šalyse gavo kraupų siuntinį – kruvinus maišelius su gyvūnų akimis. Tai nutiko praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pirmąkart nuo karo Ukrainoje pradžios pareiškė, kad yra linkęs derėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tiesa, tik tada jei šis ims ieškoti būdų, kaip užbaigti karą. O svarbiausia to sąlyga – pagaliau palikti Ukrainą.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po ketvirtadienio derybų Baltuosiuose rūmuose pažadėjo drauge padėti Ukrainai ir spausti Rusijos lyderį Vladimirą Putiną nutraukti karą. Po ilgo pokalbio Ovaliajame kabinete jie taip pat užsiminė, kad užgniaužė JAV ir Europos Sąjungos prekybos ginčą.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas ketvirtadienį kartu pažadėjo koordinuoti veiksmus sprendžiant Kinijos „iššūkį“ ir paragino užtikrinti stabilumą Taivano sąsiauryje.

Prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį, valstybinio vizito JAV pradžioje, paragino Prancūziją ir Jungtines Valstijas būti „ginklo broliais“. Prancūzų lyderį Baltuosiuose rūmuose pasveikino prezidentas Joe Bidenas ir karinė garbės sargyba.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį perspėjo, kad subsidijos, mokamos JAV bendrovėms pagal didžiulį žaliosios energijos planą, gali „suskaldyti Vakarus“. Dėl prekybos kilusi įtampa temdo svarbų Prancūzijos lyderio valstybinį vizitą į JAV.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel sako, kad metus prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą siekė surengti europines derybas su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, bet galiausiai suprato neturinti galimybių jį paveikti iki savo kadencijos pabaigos, rašo „The Guardian“. Anot A. Merkel, 2021-aisiais, paskutinę jos kadencijos vasarą, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas planavo surengti nepriklausomo formato pokalbį EVT su V. Putinu.

Kai Lenkijos prezidentas telefonu kalbėjosi apie raketos sprogimą Lenkijos Pševoduvo kaime su žmogumi, kurį laikė savo Prancūzijos kolega, iš tikrųjų jis kalbėjosi su vienu rusų pokštininku. Prezidento Andrzejaus Dudos biuras antradienį patvirtino praėjusią savaitę įvykusį pokalbį po to, kai internete pasklido dviejų rusų pokštininkų paskelbtas garso įrašas. Ši pora jau yra apgavusi nemažai aukšto rango asmenų ir, kaip manoma, turi ryšių su Rusijos saugumo tarnybomis.

Tą naktį, kai Lenkijoje netoli sienos su Ukraina nukrito raketa, Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai paskambino du rusų apgavikai, praneša prezidento biuras. Rusai apsimetė Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, skambutis truko septynias su puse minutės. Rusų apgavikai, Vovanas ir Lexusas, internete paviešino skambučio įrašą. Jame, kaip rašo „The Guardian“, girdėti, kaip A. Duda angliškai kalbasi su skambinusiuoju.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį paragino Azijos šalis prisijungti prie „didėjančio konsensuso“ prieš karą Ukrainoje, sakydamas, kad šis karas yra ir „jūsų problema“. E. Macronas Ramiojo vandenyno regiono šalių aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose verslo lyderiams sakė, kad Prancūzija stengiasi „pasiekti vis didesnį sutarimą, kad pasakytų, jog šis karas yra ir jūsų problema, nes jis sukels daug destabilizacijos“....

Ramiojo vandenyno regiono valstybių lyderiai ketvirtadienį atskrenda į Bankoką, kur vyks viršūnių susitikimas, skirtas aptarti atsigavimo nuo pandemijos strategiją ir pasaulinės ekonomikos suirutės, išprovokuotos karo Ukrainoje, valdymą. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Saudo Arabijos sosto įpėdinis Mohammedas bin Salmanas kartu su kitais Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forumo narių vadovais, kurių bus 21, dalyvaus aukšto lygio derybose.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paragino Kiniją, su kurios lyderiu buvo susitikęs diena anksčiau, vaidinti „didesnį tarpininkavimo vaidmenį“, kad būtų išvengta Rusijos karo Ukrainoje eskalavimo. „Kinija ateinančiais mėnesiais gali vaidinti didesnį tarpininkavimo vaidmenį, drauge su mumis“, – sakė E. Macronas. Jis pridūrė, kad per antradienio derybas su kinų prezidentu Xi Jinpingu aptarė galimybę kitų metų pradžioje apsilankyti Kinijoje.

Emmanuelis Macronas dėl pranešimų apie Lenkijoje nukritusias raketas siekia surengti G-20 derybas. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas dėl pranešimų apie Lenkijoje nukritusias Rusijos raketas paragino surengti derybas Indonezijoje vykstančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikime, naujienų agentūrai AFP vėlai antradienį pranešė Eliziejaus rūmai. Dedamos pastangos „išnagrinėti galimybę rytoj ryte surengti diskusiją vadovų lygmeniu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskambins savo kolegai Vladimirui Putinui po Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo Balyje, kur Rusijos lyderis, kaip tikimasi, patirs didelį spaudimą, pirmadienį pranešė vienas pareigūnas. E. Macronas „paskambins jam po G-20 susitikimo“, sakė aukšto rango Paryžiaus pareigūnas, kurio tapatybė nebuvo atskleista. Jis apgailestavo dėl V. Putino „izoliacijos“, išprovokuotos jo invazijos į Ukrainą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paragino JAV, Kiniją ir kitas ne Europos turtingąsias šalis sumokėti savo dalį, kuri padėtų besivystančioms šalims kovoti su klimato kaita.  Šis E. Macrono raginimas pasigirdo Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimo klimato klausimais COP27 kuluaruose.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį per pirmąjį pokalbį nuo tada, kai R. Sunakas pradėjo eiti pareigas, susitarė dėl glaudesnio bendradarbiavimo siekiant užkirsti kelią migrantams perplaukti Lamanšo sąsiaurį, pranešė Dauningo gatvė.

Popiežius Pranciškus pirmadienį Vatikane susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir aptarė karą Ukrainoje. 85 metų Pranciškus dėl skaudančio kelio ramsčiavosi lazdele, tačiau atrodė linksmas, kai bendravo su E. Macronu ir pozavo nuotraukoms su Prancūzijos vadovu ir jo žmona Brigitte. Jie aptarė „konfliktą Ukrainoje, ypatingą dėmesį skirdami humanitarinei padėčiai“, sakoma Vatikano pareiškime. Taip pat „atsižvelgta buvo į Kaukazo regioną, Vidurio Rytus ir Afriką“, teigiama jame.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskambino Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Turkijos gynybos ministrams. Šoigu jiem melagingai pareiškė, kad Ukraina rengiasi provokacijai ir neva savo teritorijoje ketina panaudoti branduolinį ginklą. Karo analitikai sako: Šoigu tokiu šantažu lyderius siekia paveikti, kad šie nebetiektų ginklų Ukrainai. Tačiau jis sulaukė priešingo rezultato. Šalys pareiškė, kad Rusija meluoja ir Ukrainą rems tiek, kiek reikės.

Naujoji Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sekmadienį, pirmąją savo oficialią darbo dieną, žengė pirmuosius žingsnius tarptautinėje arenoje, susitikusi su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį paragino Vokietiją pademonstruoti europinį „solidarumą“ sparčiai didėjančių energijos kainų fone, perspėdamas, kad Berlyno milijardinės vertės planas, skirtas padėti savo šalies vartotojams, gali lemti ES rinkos „iškraipymų“.  „Negalime laikytis nacionalinių politikų, nes tai sukuria iškraipymų Europos žemyne“, – teigė Prancūzijos vadovas prancūzų dienraščiui „Les Echos“ duotame interviu, kuris turėtų pasirodyti pirmadienį.

Tūkstančiai protestuotojų, tarp kurių buvo ir šių metų Nobelio literatūros premijos laureatė, sekmadienį išėjo į Paryžiaus gatves, demonstruodami pyktį dėl kylančių kainų ir didindami spaudimą prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybei. Eitynes už darbo užmokesčio didinimą ir kitus reikalavimus organizavo kairiojo sparno E. Macrono oponentai prieš prasidedant savaitei, kuri žada būti nemaloni jo centristinei vyriausybei.

Azerbaidžanas penktadienį pasmerkė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono neseniai išsakytas pastabas dėl dešimtmečius trunkančio Baku konflikto su aršiąja priešininke Armėnija kaip „nepriimtinas ir šališkas“. Trečiadienį E. Macrono išsakyta kritika Baku buvo „nepriimtina ir šališka“, pareiškė Užsienio reikalų ministerija ir pridūrė, kad „Azerbaidžanas yra priverstas persvarstyti Prancūzijos pastangas tarpininkauti“ Armėnijos ir Azerbaidžano derybose.

Ukrainos gelbėtojai šią naktį traukė žmones iš po namo nuolaužų Mykolajive. Putino generolai raketomis vos nepražudė 11-mečio, kuris po gelžbetonio gabalais išbuvo 6 valandas. Zelenskis džiaugiasi Vakarų tiekiamomis oro gynybos sistemomis, bet sako, kad to nepakanka – esą tai tik dešimtadalis to, ko reikėtų. Ir nors girti rusai prieš vykdami į frontą šoka ritualinius šokius, nepanašu, kad jiems tai padeda. Tuo metu Putinas ieško užtarimo Azijos lyderių susitikime Kazachstane.

Rusijos Užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį nepriimtinais pavadino Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarą, kad Maskva destabilizuoja Armėnijos ir Azerbaidžano taikos procesą. „Emmanuelio Macrono pareiškimus, kad Rusija neva naudojasi Kalnų Karabacho konfliktu Pietų Kaukazui destabilizuoti, laikome piktinamais, absoliučiai nepriimtinais“, – per platformą „Telegram“ pareiškė Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažymėjo, kad šalies karinės doktrinos nenumato branduolinio ginklo panaudojimo, jeigu Rusija nuspręstų panaudoti branduolinį ginklą Ukrainoje. „Mūsų doktrina remiasi fundamentaliais tautos interesais, ir jie labai aiškiai deklaruoti. Jeigu Ukrainos teritorijoje būtų panaudotas branduolinis užtaisas, tai tie interesai nebūtų pažeisti“, – cituojamas jis interviu „France 2“ metu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi „grįžti prie derybų stalo“ aptarti taikos sudarymą Ukrainoje, trečiadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir pridūrė, kad Kyjivui taip pat ateis laikas derėtis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad kalbėjosi su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.  V. Zelenskis Vokietijos ir Prancūzijos lyderius ragino griežtai reaguoti į Maskvos raketinius smūgius, suduotus Ukrainos miestams pirmadienį ryte.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pasveikino šių metų Nobelio taikos premijos laureatus iš Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos kaip „nepalaužiamus žmogaus teisių gynėjus Europoje“. „Alesius Bialiackis, Rusijos žmogaus teisių organizacija „Memorial“ ir Ukrainos žmogaus teisių organizacija „Pilietinių laisvių centras“: Nobelio taikos premija pagerbti nepalaužiami žmogaus teisių gynėjai Europoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paragino savo kolegą iš Turkijos Recepą Tayyipą Erdoganą kovoti su sankcijų, įvestų Rusijai dėl jos karo prieš Ukrainą, apeidinėjimu. E. Macronas „pabrėžė Europos sankcijų režimų svarbą stabdant Rusijos mėginimus aštrinti padėtį ir paragino kovoti su bet kokiomis jų vengimo strategijomis“, po derybų viršūnių susitikimo Prahoje kuluaruose pareiškė Prancūzijos prezidentūra.

Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss ketvirtadienį taisė santykius su Prancūzija, nors dar prieš kelias savaites sakė, kad „neaišku“, ar prezidentas Emmanuelis Macronas yra Britanijos draugas, ar priešas. Tokiu dviprasmišku atsakymu per JK Konservatorių partijos lyderio rinkimų kampaniją L. Truss įtiko euroskeptiškiems toriams.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad ketvirtadienį Prahoje surengtas 44 valstybių Europos politinės bendrijos steigiamasis susitikimas parodė žemyno „vienybę“ kovojant su Rusijos karo Ukrainoje padariniais. „Pirmiausia siekiama bendrai įvertinti mūsų Europai daromą įtaką ir parengti bendrą strategiją“, – sakė E. Macronas aukščiausiojo lygio susitikimo pradžioje.

Dėl ketvirtadienį Prahoje rengiamo Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimo perspektyvų ir tikslų kyla rimtų klausimų, taip pat ir dėl to, ar galimybė suburti senąjį žemyną Rusijos agresijos akivaizdoje nėra tik tuščios šnekos. Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sumanytas vienos dienos susitikimas suburs 27 Europos Sąjungos lyderius, įskaitant ir platesnę kaimynystę – Jungtinę Karalystę, Turkiją ir Ukrainą.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono biuro aukščiausio rango pareigūnas buvo apkaltintas interesų konfliktu einant pareigas, pirmadienį pranešė vyriausiasis finansinių nusikaltimų prokuroras. Alexis Kohleris, užimantis vieną įtakingiausių Prancūzijoje Eliziejaus generalinio sekretoriaus postą, kaltinamas dėl savo profesinių ir giminystės ryšių su Italijos ir Šveicarijos laivybos bendrove MSC, valdomą jo motinos pusbrolių.

Prancūzijos vyriausybė kitais metais pasiskolins rekordinę 270 mlrd. eurų (260 mlrd. JAV dolerių) sumą, skirtą finansuoti biudžetą, į kurį įtrauktos viršutinės energijos kainų, kurios, kaip tikimasi, išaugs per žiemą, ribos, pirmadienį pranešė pareigūnai. „Tai nėra ribojantis ar lengvas biudžetas – tai atsakingas ir saugus biudžetas didelio neapibrėžtumo metu“, – spaudos konferencijoje sakė finansų ministras Bruno Le Maire‘as.

JAV prezidentas Joe Bidenas gruodžio 1 dieną Baltuosiuose rūmuose priims Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, kuris atvyks su pirmuoju pilnaverčiu valstybiniu vizitu, pirmadienį pranešė Amerikos lyderio spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre. Šis vizitas „pabrėš gilius ir tvirtus JAV ir Prancūzijos, mūsų seniausios sąjungininkės, santykius“, žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė K. Jean-Pierre.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtą „dalinę mobilizaciją“ vadina klaida. E. Macronas taip pat pridūrė, kad V. Putinas nutolo nuo galimybės pasiekti taikos susitarimą su Ukraina.

Putinas visoje Rusijoje skelbia dalinę mobilizaciją, bando sukrapštyti karui Ukrainoje papildomus tris šimtus tūkstančių karių. Ir grasina Vakarams branduoliniu ginklu. Pareiškė, kad smogs, jei kas kėsinsis į Rusiją, prie kurios jis dabar nori prijungti ir okupuotas Donbaso teritorijas. Mobilizaciją Putinas paskelbė šiandien ryte, nors rusams ir pasauliui pranešimą žadėjo dar vakar.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį Jungtinėms Tautoms pareiškė, kad Rusijos invazija į Ukrainą primena imperializmo epochą. „Tai, ką matome nuo vasario 24 dienos, yra grįžimas į imperializmo ir kolonijų amžių. Prancūzija su tuo nesutinka ir atkakliai sieks taikos“, – sakė jis JT Generalinei Asamblėjai. „Kas dabar yra hegemonas, jei ne Rusija?“ – klausė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį padėkojo Vakarų sąjungininkams, pasmerkusiems okupuotoms Ukrainos teritorijoms Maskvos primestos valdžios planus surengti aneksinius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos. „Dėkoju visiems Ukrainos draugams ir partneriams už tai, kad masiškai ir griežtai pasmerkė Rusijos ketinimus surengti dar daugiau pseudoreferendumų“, – sakė jis savo kasdieniame kreipimesi.

Niujorke antradienį prasideda kasmetinis Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimas, pasauliui išgyvenant virtinę jį suskaldžiusių krizių, pradedant Rusijos agresija prieš Ukrainą. Po dvejus metus trukusių pandeminių apribojimų ir kreipimųsi vaizdo ryšiu JT Generalinė Asamblėja vėl prašo lyderių atvykti asmeniškai, jei jie nori pasisakyti. Vienintelė išimtis padaryta Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Pranzūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sureagavo į okupantų žiaurumus Iziume, kur buvo rasta masinė kapavietė su kankintais žmonėmis, praneša UNIAN.  Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas žada patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už šiuos žiaurumus/ JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sako, kad pranešimai apie masinį laidojimą Iziume turėtų atgaivinti paramą Ukrainai išlaisvinti savo žemes.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) antradienį paragino Azerbaidžano vadovą Ilhamą Aliyevą (Ilchamą Alijevą) „vėl laikytis paliaubų“ su Armėnija. Tai jis sakė po šių nesutaikomų priešininkių naujų susirėmimų prie sienos. Per pokalbį telefonu E. Macronas „prezidentui Aliyevui pasakė, kad būtina skubiai nutraukti karo veiksmus ir vėl laikytis paliaubų“, pranešė Prancūzijos prezidentūra, Armėnijai ir Azerbaidžanui antradienį paskelbus apie beveik 100 žuvusių karių.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį telefonu su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu aptarė Rusijos karo Ukrainoje eigą, paramą Kyjivui, situaciją Zaporižios atominėje elektrinėje ir galimus Europos Sąjungos (ES) veiksmus didėjančių energijos kainų problemai spręsti. Pokalbyje dalyvavo ir Estijos premjerė Kaja Kallas, apie tai Lietuvos Prezidentūros pranešime neminima.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį telefonu su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) aptarė Rusijos karo Ukrainoje eigą, paramą Kyjivui, situaciją Zaporižios atominėje elektrinėje ir galimus Europos Sąjungos (ES) veiksmus didėjančių energijos kainų problemai spręsti. Pokalbio metu prezidentas pabrėžė, kad būtina išlaikyti ir didinti karinės paramos tiekimo Ukrainai tempą, kadangi mūšio lauke yra sprendžiama ir visos Europos ateitis, pranešė Prezidentūra.

Jungtinė Karalystė ir pasaulis gedi Karalienės Elžbietos II, kurios gyvybė vakar užgeso rezidencijoje Škotijoje. Graudindamiesi su glėbiais gėlių žmonės traukia prie Bakingamo rūmų ir kitų karališkųjų rezidencijų. Britai neslepia, kad dėl monarchės mirties, kuri savaip palietė kiekvieno jų gyvenimą, nubraukė ne vieną ašarą. Jungtinės Karalystės gyventojai kupini emocijų Bakingamo rūmuose pasitiko ir naująjį karalių Čarlzą III – susirinkusieji laukia ir pirmojo monarcho kreipimosi.

Paviešintas vaizdo įrašas, kuriame nufilmuota Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono reakcija į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio skambutį karui prasidėjus. Vaizdo įrašu „Twitter“ pasidalijo NPR korespondentė Paryžiuje Eleanor Beardsley, įrašas jau plinta įvairiuose kanaluose. „Invazijos rytą Macronas kalbasi su Zelenskiu. Taip prasideda Zelenskio virsmas iš švelnaus būdo prezidento į karo vadą“, – rašo ji. Vaizdo įraše girdėti angliškai tarpusavyje kalbantys lyderiai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi tiekti dujas Vokietijai artėjančią žiemą, jei dėl energetikos krizės prireiktų tokio žingsnio.  Tai leistų Vokietijai gaminti daugiau elektros ir, atitinkamai, vokiečiai galėtų tiekti elektrą į Prancūzijos elektros tinklą piko valandomis, teigė prezidentas žurnalistams po vaizdo ryšio priemonėmis surengto pokalbio su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.