Emmanuelis Macronas

Prieš porą metų išleistoje Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (45) biografijoje atskleista jo tėvų rekacija, kai jie sužinojo, kad jų šešiolikmetis sūnus turėjo romaną su ištekėjusia mokytoja. Daug dėmesio skirta faktui, kad centristas E.Macronas yra vedęs 24 metais vyresnę Brigitte Trogneux (69) – moterį, su kuria susipažino būdamas 15-metis moksleivis, kai ji dirbo jo mokytoja privačioje mokykloje „La Providence“ Amjeno mieste, šiaurės Prancūzijoje, rašo independent.co.uk.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paskelbė apie planus ženkliai sumažinti šalies karių skaičių Afrikoje, kur tam tikrose buvusiose kolonijose tvyro itin stiprios antiprancūziškos nuotaikos.  Kalbėdamas Paryžiuje prieš trečiadienį prasidėsiančią kelionę po keturias Centrinės Afrikos šalis, jis teigė, jog Prancūzija siekia kovoti su didėjančia Kinijos ir Rusijos įtaka regione.

Kai praėjusią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išvyko į Vakarų Europą, siekdamas užsitikrinti palaikymą Ukrainos kare su Rusija, jis nusprendė trumpam sustoti Paryžiuje. Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui tai tapo svarbia galimybe, rašo „Politico“. E. Macrono požiūris į karą Ukrainoje sąjungininkams dažnai yra nesuprantamas.

Jau septynis mėnesius Bachmutas yra vienas karščiausių fronto taškų, nors rusai šioje vietovėje patiria didžiulių nuostolių. Kodėl užimti šį miestą okupantams yra garbės reikalas, aiškinasi kanalas 24tv.ua.

Karo Ukrainoje pradžioje vykę Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono skambučiai Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui buvo tapę net juokelių objektu, o visai neseniai apie Paryžiaus meilę Maskvai, kaip apie ypatingą reiškinį, parašė net „The Economist” leidinys. Filosofas Gintautas Mažeikis sako, kad Prancūzijos diplomatija jau nuo seno yra „švelni lapė“, todėl negalima tikėti jų kalbomis iki pabaigos.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nuomone, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas be reikalo gaišta laiką bandymams užmegzti dialogą su Vladimiru Putinu. Italų laikraščio „Corriere della Sera“ korespondentas V. Zelenskio paklausė, ar jis sutinka su E. Macrono pozicija, kad Rusiją „reikia nugalėti, bet ne sutriuškinti“ ir kad reikia palikti dialogo su Rusijos lyderiu galimybę. „Tai būtų nenaudingas dialogas; iš tikrųjų Macronas be reikalo gaišta laiką.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį paskelbtame interviu teigė norintis, kad Rusija būtų nugalėta kare su Ukraina, bet ne „sutriuškinta“. Jis kalbėjo grįžęs iš Miuncheno saugumo konferencijos, kurioje paragino sąjungininkus aktyviau remti Ukrainą ir sakė, kad Prancūzija yra pasirengusi užsitęsusiam konfliktui.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad dar neatėjo laikas dialogui su Rusija, šiai intensyvinant Ukrainos puolimą. „Dabar ne laikas dialogui, nes matome Rusiją, kuri pasirinko karą, kuri pasirinko intensyvinti karą ir kuri pasirinko eiti iki karo nusikaltimų ir atakų prieš civilinę infrastruktūrą“, – sakė E. Macronas Miuncheno saugumo konferencijoje.

Artėjant Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pirmosioms metinėms bei didėjant įtampai tarp Kinijos ir JAV dėl abipusių kaltinimų šnipinėjimu pasaulio lyderiai šią savaitę susitiks Miuncheno saugumo konferencijoje. Tris dienas truksiančiame kasmetiniame susitikime be daugelio kitų svarbių figūrų dalyvaus JAV viceprezidentė Kamala Harris, Kinijos aukšto rango diplomatas Wang Yi, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni penktadienį dar kartą sukritikavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sprendimą pakviesti Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį į Paryžių, kur, anot jos, trūko kitų Europos vadovų. „Jei būčiau buvusi pakviesta į Eliziejaus rūmus susitikti su V. Zelenskiu, būčiau patarusi nerengti šio susitikimo“, – po Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė G. Meloni.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį perspėjo, kad net jei Ukrainos sąjungininkai Europoje nuspręstų atsiųsti Kyjivui naikintuvų, jie negalėtų to padaryti „artimiausiomis savaitėmis“. „Nieko neatmetu... bet tai neatitinka šiandienos reikalavimų“, – sakė E. Macronas po Europos Sąjungos viršūnių susitikimo Briuselyje, kuriame dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketvirtadienį sukritikavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sprendimą pakviesti Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį į Paryžių prieš Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje. Viršūnių susitikimo kuluaruose G. Meloni buvo paklausta, ar anksčiau šią savaitę įvykusi Prancūzijos ir Vokietijos ministrų kelionė į Vašingtoną aptarti JAV „žaliųjų“ subsidijų buvo netinkama.

Į Paryžių po vizito Londone atvykęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pateko į netikėtą kuriozą, kurį užfiksavo vaizdo kameros.   Paryžiuje V. Zelenskis susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu. Vadovams nuvykus į spaudos konferenciją, nutiko kurioziška situacija: V. Zelenskis ir O. Scholzas supainiojo savo tribūnas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, atvykęs prašyti Europos Sąjungos vadovų padėti atremti atsinaujinusį Rusijos puolimą, ketvirtadienį Briuselyje buvo sutiktas kaip didvyris. Likus dviem savaitėms iki pirmųjų žiauriausio nuo 1940 metų konflikto Europoje metinių, V. Zelenskis leidosi į vos antrąją užsienio kelionę nuo tada, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į jo šalį.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas labai pakeitė savo poziciją Ukrainos atžvilgiu po to, kai ankstyvuoju Maskvos karo etapu siekė bendrauti ir su Rusija, trečiadienį paskelbtame interviu sakė Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis. Interviu dienraštis „Le Figaro“ išspausdino kaip tik tuo metu, kai V. Zelenskis turėjo atvykti į Paryžių savo pirmojo vizito Prancūzijoje nuo invazijos pradžios beveik prieš metus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ketvirtadienio rytą kartu iš Paryžiaus išskris į Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą Briuselyje, pranešė Eliziejaus rūmai. Abu vadovai iš Vilakublė, netoli Paryžiaus, išvyks apie 8 val. 30 min. vietos (9 val. 30 min. Lietuvos) laiku. Tikimasi, kad į Briuselį jie atvyks 10 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai trečiadienį lankydamasis Paryžiuje paragino Prancūziją ir Vokietiją „kuo greičiau“ pristatyti kovinius lėktuvus ir sunkiąją ginkluotę, sakydamas, kad kovojant su Rusijos invazija svarbiausia yra laikas.

Paryžiuje trečiadienį vakare laukiama Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, pranešė Prancūzijos prezidentūra. Kiek anksčiau prancūzų televizija BFM TV skelbė, kad po vizito Jungtinėje Karalystėje V. Zelenskis atvyks į Paryžių. Paryžiuje V. Zelenskis susitiks su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, informavo Eliziejaus rūmai, bet daugiau detalių nepateikė.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį po derybų su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu pasmerkė Irano branduolinės programos „neapgalvotą skubinimą“. B. Netanyahu Paryžiuje lankėsi siekdamas Europos griežtesnės pozicijos Teherano atžvilgiu.

Jungtinių Valstijų prezidentas griežtai ir lakoniškai pasakė, kad į Ukrainą naikintuvų F-16 nesiųs. Tačiau Prancūzijos lyderis siunčia kiek kitokią žinią – esą tokios galimybės sąjungininkės neatmeta. Taigi Ukrainos gynybos ministras šiandien išskubėjo į Paryžių, kur tikėtina pateiks oficialų Kyjivo prašymą naikintuvams gauti. Tuo metu Gitanas Nausėda ragina nedelsti: sako, kad naikintuvų tiekimas – tai raudonoji linija, kurią būtina peržengti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė neatmetantis galimybės, kad Ukrainai galėtų būti perduota naikintuvų, bet įspėjo apie konflikto eskalacijos riziką. „Iš principo niekas neatmetama“, – pareiškė jis po susitikimo su Nyderlandų ministru pirmininkui Marku Rutte, paklaustas apie galimybę prieš Rusijos invaziją kovojančiam Kyjivui atsiųsti naikintuvų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Prancūzijos lyderį Emmanuelį Macroną dėl būtinybės neleisti Rusijai Paryžiaus olimpiada pasinaudoti agresijos propagandai. Sekmadienio vakaro vaizdo kreipimesi V. Zelenskis priminė, kad anksčiau tą pačią dieną rusai kelis kartus apšaudė Chersoną, kur žuvo ir buvo sužeista žmonių. „Tokiomis sąlygomis, kai rusai nuolat... smogia mūsų miestams, mūsų kaimams.

Prancūzijos premjerė Elisabeth Borne trečiadienį pareiškė, kad Prancūzija toliau svarsto galimybę siųsti savo sunkiuosius tankus „Leclerc“ į Ukrainą. Prancūzų tankai yra panašūs į Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard“, kuriuos Berlynas trečiadienį sutiko siųsti į Kyjivą, tačiau jų yra daug mažiau ir jų priežiūra bei logistika būtų sudėtingesnė. „Kalbant apie „Leclerc“ tankus, tęsiame analizę su Ginkluotųjų pajėgų ministerija, – trečiadienį parlamentui sakė E. Borne.

Rusijos sportininkams 2024-ųjų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse „neturėtų būti vietos“, antradienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tai jis per pokalbį telefonu pasakė Prancūzijos kolegai Emmanueliui Macronui. „Ypač pabrėžiau, kad sportininkams iš Rusijos neturėtų būti vietos Paryžiaus olimpinėse žaidynėse“, – po pokalbio „Telegram“ platformoje parašė V. Zelenskis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė, kad Paryžius laukia Burkina Faso paaiškinimų po to, kai šios Afrikos šalies karinis režimas pareiškė norintis, kad Prancūzijos kariai per mėnesį pasitrauktų. E. Macronas paragino būti „labai apdairiems“, teigdamas, kad dėl šių pastabų kilo „didelė sumaištis“, ir sakė, kad karinės chuntos lyderis Ibrahimas Traore turi užimti viešą poziciją. „Laukiame paaiškinimų iš pono I. Traore“, – sakė jis žurnalistams.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, sekmadienį viešėdamas Prancūzijoje ir minėdamas pokario draugystės tarp abiejų šalių 60-metį, pareiškė, kad jų bendradarbiavimas yra labai svarbus Europos ateičiai. „Ateitis, kaip ir praeitis, remiasi abiejų mūsų šalių bendradarbiavimu, kuris yra vieningos Europos varomoji jėga“, – sakė jis kalboje Sorbonos universitete, kurioje dalyvavo ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Rusijos invazijai į Ukrainą pernai sukrėtus Europą ir visą pasaulį, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį paskelbė apie planus per kitus septynerius metus trečdaliu padidinti Prancūzijos gynybos biudžetą. Jis pareiškė prašysiąs parlamento patvirtinti naują 400 mlrd. eurų viršysiantį 2024–2030 metų biudžetą, kuris bus gerokai didesnis už 2019–2025 metų gynybos biudžetą, sudarantį 295 mlrd. eurų.

Prancūzijos vyriausybė nusprendė tęsti prieštaringai vertinamą pensijų reformą, kuri, atrodo, suskaldys šalį ir paskatins visuomenės neramumus. Detales apie privalomųjų pensijų taisyklių pakeitimus šalies ministrė pirmininkė Elisabeth Borne pristatė sausio 10-ąją Šių priemonių likimas parodys, ar Emmanuelis Macronas sugebės tęsti reformas Prancūzijoje antrosios prezidento kadencijos metu, rašo „The Economist“. Svarbiausias pakeitimas – iki 2030 m. pavėlinti pensinį amžių nuo 62 i...

Prancūzijos vyriausybė antradienį paskelbė planus padidinti pensinį amžių iki 64 metų ir modernizuoti pensijų sistemą, o šie sprendimai greičiausiai sulauks didelės priešpriešos iš profsąjungų pusės ir net gali paskatinti naują protestų bangą. Net kai kurie artimiausi šalies prezidento Emmanuelio Macrono sąjungininkai nesijaučia ramūs dėl siūlomų pakeitimų, kurie, kaip manoma, būtų priimti itin nepatogiu metu – netrukus po COVID-19 pandemijos ir esant didelei infliacijai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ukrainiečių lyderiui Volodymyrui Zelenskiui trečiadienį pareiškė, kad jo šalis perduos Ukrainai Prancūzijoje pagamintų lengvųjų tankų, siekdama padėti atremti Rusijos invaziją, pranešė Prancūzijos prezidentūra. „Prezidentas norėjo padidinti ... pagalbą“ Ukrainai „ir sutiko pristatyti lengvųjų tankų AMX-10 RC“, pareiškė Prancūzijos prezidento patarėjas po dviejų lyderių pokalbio telefonu.

Kada ir kaip baigsis karas Ukrainoje, yra esminis ir beveik neatsakomas klausimas. Kai kuriems atrodo, kad karas Ukrainai klostosi gerai, o Rusijos pajėgumai yra smarkiai apgadinti. Visgi pergalės ir pralaimėjimai mūšio lauke anksčiau ar vėliau ves prie taikos derybų. Tiesa, kokios ir kada jos bus – neaišku. Vakarai turi vienokį matymą ir supratimą, Ukraina ir jos artimiausi draugai – kitokį. Kol kas vyrauja sutarimas, kad nevalia Ukrainos spausti derėtis.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad JAV lyderis Joe Bidenas, Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šiemet negaus Rusijos prezidento Vladimiro Putino naujametinių sveikinimų. Šį savaitgalį pasauliui besiruošiant sutikti Naujuosius metus, V. Putinas išsiuntė sveikinimus Maskvai palankių šalių, įskaitant Turkiją, Siriją, Venesuelą ir Kiniją, vadovams.

Prancūzijos gynybos ministras trečiadienį atvyko į Kyjivą aptarti tolesnės karinės paramos Ukrainai, tvirtindamas, kad Prancūzijos vyriausybės parama nesiliauja. Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministras Sebastienas Lecornu atvyko į Ukrainos sostinę po apsilankymo Lenkijoje, kur antradienį paskelbė apie susitarimą parduoti šiai šaliai du Prancūzijoje pagamintus karinius palydovus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pasmerkė šaudymą Paryžiuje, per kurį žuvo trys žmonės, o dar trys buvo sužeisti, kaip „bjaurų išpuolį“ prieš kurdus. „Prancūzijos kurdai tapo bjauraus išpuolio Paryžiaus širdyje taikiniu“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“. „Galvoju apie žmones, kurie kovoja už savo gyvybes, jų šeimas ir artimuosius. Ačiū saugumo pajėgoms už jų drąsą ir narsą“, – pridūrė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį paragino Libaną „atsikratyti“ politikų, ištisus mėnesius blokuojančių plataus masto reformas, gyvybiškai svarbias šalies ekonomikai gelbėti.  „Libano problema ta, kad turime spręsti žmonių problemas ir atsikratyti tų, kas negali to padaryti“, – sakė E. Macronas, turėdamas omenyje šalyje įsitvirtinusią politinę klasę.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Ukrainos prisijungimas prie NATO kaip saugumo užtikrinimo garantija kol kas yra mažai tikėtina.  Kaip ketvirtadienį skelbia leidinys „Le Figaro“, E. Macronas interviu Prancūzijos žiniasklaidai sakė, kad Ukrainai reikia saugumo garantijų, priimant sprendimą nutraukti karą. Tačiau prancūzų lyderis pridūrė, kad Rusijai taip pat reikalingos garantijos. „Su šia Rusija tai sunku įsivaizduoti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį transliuotame interviu sakė, kad Prancūzija pristatė Ukrainai daugiau oro gynybos raketų sistemų ir kitų ginklų, o kitų metų pradžioje nusiųs jų daugiau. „Pastarosiomis dienomis Prancūzija nusiuntė Ukrainai daugiau ginklų, raketų paleidimo įrenginių, „Crotale“ (oro gynybos raketų baterijų), daugiau įrangos“, – Prancūzijos televizijoms TF1 ir LCI sakė E. Macronas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, rizikuodamas sulaukti kritikos savo šalyje, antradienį pasveikino Katarą ir savo „draugą“ Egipto prezidentą Abdel Fattahą al Sisi su atitinkamai pasaulio futbolo čempionato ir COP27 konferencijos organizavimu. „Pasibaigus pasaulio futbolo čempionatui, kuris yra pirmasis arabų pasaulyje ir kuris vyko Katare, sveikinu juos“, – sakė jis per Artimųjų Rytų viršūnių susitikimą Sveimės kurorte, esančiame ant Negyvosios jūros kranto Jordanijoje.

Gruodžio 18-ąją Katare baigėsi Pasaulio taurės turnyras, kurio finale kovėsi Argentinos ir čempionų titulą ginančios Prancūzijos rinktinės.  Po baudinių serijos Lionelis Messi Argentinos rinktinę atvedė į pasaulio čempionų sostą. Stebėti istorines rungtynes atvyko A lygio žvaigždynas. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas palaikyti šalies rinktinės atvyko su žmona Brigitte.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė raginsiąs Rusijos vadovą Vladimirą Putiną nutraukti civilių gyventojų bombardavimą Ukrainoje ir baigti rengti didžiausio Europoje branduolinio reaktoriaus saugos planą. „Šiandien neatidėliotinas klausimas – toliau raginti sudaryti paliaubas dėl bombardavimų ir dronų atakų“, – sakė E. Macronas spaudos konferencijoje po ketvirtadienį Briuselyje įvykusio viršūnių susitikimo.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį teisino savo sprendimą apsilankyti Katare ir palaikyti prancūzų rinktinę pasaulio futbolo čempionate, nors pasigirdo įtarimų, kad ši Persijos įlankos regiono monarchija yra susijusi su korupcija Europos Parlamente. E. Macronas Katare apsilankė trečiadienį vakare, stebėti pusfinalio rungtynių, o naktį nuskrido į Briuselį dalyvauti Europos Sąjungos viršūnių susitikime.

Prancūzijos prokurorai trečiadienį pranešė, kad prezidento Emmanuelio Macrono partijos „Atgimimas“ (Renaissance), anksčiau besivadinusios „Respublika, pirmyn“ (La Republique en Marche, LREM), būstinėje buvo atlikta krata atliekant tyrimą dėl vyriausybės naudojimosi konsultacinių įmonių paslaugomis nuo 2017 metų.

Ukrainos pajėgos sudavė smūgį strateginiam tiltui Melitopolyje, kuriuo rusai gabendavo karinę techniką, ginklus ir karius. Taip pat atakavo karinius objektus ir Rusijos teritorijoje. O Ukrainos prezidentas nepailsta – prašo ir daugiau ginklų, ir 800 milijonų eurų skubios paramos sunaikintai infrastruktūrai atnaujinti. Per okupantų užgrobto Melitopolio su Konstantinivka tiltą rusai iš Donecko pusės gabeno karinę įrangą, amuniciją, karius.

Prancūzijos užsienio reikalų ministrė antradienį pranešė, kad Paryžiuje į pagalbos Ukrainai konferenciją susirinkusios šalys pažadėjo karo nuniokotai šaliai suteikti pagalbos už maždaug milijardą eurų. Catherine Colonna (Katrin Kolona) teigė, kad tai „nauji įsipareigojimai, atsiradę dėl šios konferencijos organizavimo. Tai pagalba arba dovanos natūra. Tai nėra paskolos.

Lietuva prisidėjo prie regioninio demaršo Prancūzijai, reaguojant į jos vadovo pareiškimus dėl saugumo garantijų į Ukrainą įsiveržusiai Rusijai. Tai antradienį patvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Mano žiniomis, taip, prisidėjo. (...) Tikslas buvo išsakyti susirūpinimą ir vertinimą nuolatiniams pasiūlymams derėtis su Maskva, suteikti kokias nors saugumo garantijas“, – žurnalistams Seime sakė diplomatijos vadovas.

Didžiojo septyneto (G-7) šalių lyderiai pirmadienį surengs virtualų pasitarimą prieš Paryžiuje planuojamą viršūnių susitikimą dėl Ukrainos atstatymo, pranešė Vokietijos kanclerio biuras. Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir JAV lyderių vaizdo konferencija įvyks po pietų, nurodė G-7 pirmininkaujanti Vokietija. Vokiečių kancleris Olafas Scholzas 17 val. 30 min. (18 val. 30 min. Lietuvos laiku) surengs spaudos konferenciją.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį su vizitu lankosi Prancūzijoje, kur dalyvaus paramos Ukrainai konferencijoje. Kaip šeštadienį pranešė pirmininkės atstovė spaudai, Paryžiuje vyksiančią paramos Ukrainai konferenciją sušaukė ir jai pirmininkaus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis. Teigiama, jog konferencijoje numatomas nuotolinis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sveikinimas.

Dauguma pareigūnų šios temos neliečia. Pajutę spaudimą, politikai kartoja atmintinai išmoktus, trumpus ir robotiškus atsakymus. Apie ką būna šie klausimai? Ogi apie potencialią Ukrainos narystę NATO, rašo „Politico“. Tai toks opus klausimas, kad daugelis NATO sąjungininkių vengia apie tai net kalbėti.

Prancūzijos prezidento komentarai apie saugumo garantijų suteikimą Rusijai buvo „ištraukti iš konteksto“, penktadienį pareiškė jo padėjėjas po to, kai šios mintys sukėlė naują įtampą su Kyjivu prieš Paryžiuje vykstančią rekonstrukcijos konferenciją.