Emmanuelis Macronas

Prezidentui Emmanueliui Macronui Paryžiuje susitikus su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Prancūzija pirmadienį pažadėjo Ukrainai dar dešimtis lengvųjų tankų ir šarvuočių, Kyjivui rengiantis kontrpuolimui. Sekmadienio vakarą V. Zelenskis vakarieniavo su E. Macronu Eliziejaus rūmuose, kur aptarė karinės pagalbos didinimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį nusileido Prancūzijoje, kur susitiks derybų su savo kolega Emmanueliu Macronu, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. Ministrė pirmininkė Elisabeth Borne pasveikino jį išlipant iš lėktuvo Vilakublė oro bazėje į pietvakarius nuo Paryžiaus prieš planuojamą vakarienę su Prancūzijos prezidentu.

Prancūzija trečiadienį pareiškė, kad Kinijai tenka svarbus vaidmuo stengiantis užtikrinti taiką ir stabilumą pasaulyje, Pekinui siekiant tarpininkauti sprendžiant Rusijos invazijos į Ukrainą klausimą. Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gangas šią savaitę lankosi Vokietijoje, Prancūzijoje ir Norvegijoje, o trečiadienį Paryžiuje susitiko su Prancūzijos kolege Catherine Colonna.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas liepos mėnesį su pirmuoju valstybiniu vizitu lankysis Vokietijoje, kurioje tvyro nuolatinė įtampa – nuo energetikos politikos iki ryšių su Kinija, pirmadienį pranešė Berlynas. Vokietijos prezidento Franko-Walterio Steinmeierio kvietimu E. Macronas lankysis šalyje liepos 2–4 dienomis, kad pagerbtų glaudžią abiejų šalių draugystę Eliziejaus sutarties 60-mečio proga.

Kelios šalys pirmadienį Jungtinėse Tautose išreiškė susirūpinimą dėl policijos smurto, įskaitant smurtą prieš protestuotojus, Prancūzijoje, kai šalyje prasidėjo dar viena masinių demonstracijų diena. Per visuotinę periodinę peržiūrą, kurią kas ketverius metus turi atlikti visos 193 JT šalys, taip pat buvo kalbama apie išpuolius prieš migrantus, rasinį profiliavimą ir religinę netoleranciją.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį sukritikavo Kinijos ambasadorių Paryžiuje dėl pareiškimo, esą buvusios Sovietų Sąjungos šalys tarptautinėje teisėje neturi faktinio statuso, ir pabrėžė, kad jų sienos yra neliečiamos. „Manau, kad diplomatui nedera vartoti tokią kalbą“, – žurnalistams sakė E. Macronas.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pademonstravo pastangas mažinti įtampą po prancūzų prezidento pastabų dėl Taivano, taip pat dėl Europos saugumo ryšių su Vašingtonu. Po telefoninio pokalbio Baltieji rūmai ir Eliziejaus rūmai paskelbė atskirus pranešimus. Juose teigiama, kad abiejų šalių prezidentai aptarė balandžio pradžioje įvykusį valstybinį E. Macrono vizitą į Kiniją, kur jis kelias valandas bendravo su prezidentu Xi Jinpingu.

Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną trečiadienį Rytų Prancūzijoje garsiai nušvilpė minios, kai jis pirmą kartą po nepopuliarios pensijų reformos pasirašymo išvyko į vieną regioną, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas. Selestos miestelio Elzaso regione gyventojai skandavo šūkius „Macronai, atsistatydink!“, o keli susirinkusieji jį asmeniškai iškeikė, įskaitant vieną vyrą, kuris apkaltino jį dėl, jo žodžiais tariant, korumpuotos vyriausybės.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas planuoja kreiptis į Kiniją su planu, kuris, jo manymu, turėtų nulemti Rusijos ir Ukrainos derybas. „Bloomberg“ šaltinių teigimu, E. Macronas nurodė savo užsienio politikos patarėjui E. Bonne’ai dirbti kartu su buvusiu Kinijos užsienio reikalų ministru Wangu Yi kuriant struktūrą, kuri galėtų būti panaudota būsimų derybų pagrindui.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį griežtai gynė savo nepopuliarią pensijų reformą, tačiau teigė suprantantis prancūzų pyktį, kurį jie jaučia po tris mėnesius trunkančių protestų. Jo kalba visoje Prancūzijoje buvo sutikta su dar daugiau protestų, kartais smurtinių. Kreipdamasis į tautą pirmą kartą po to, kai pasirašė reformos įstatymą, E. Macronas apgailestavo, kad nepavyko pasiekti sutarimo dėl šio pakeitimo.

Didžiojo septyneto (G-7) šalių diplomatijos vadovai pirmadienį Japonijoje pradėjo derybas ir stengsis pasiųsti vieningą susirūpinimo dėl Kinijos žinią po prieštaringai vertinamų Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarų. Užsienio reikalų ministrai nori pamiršti triukšmą, kilusį dėl Pekine apsilankiusio E. Macrono pareiškimo, kad Europa turėtų vengti „ne savo krizių“, ir apie Kiniją kalbėjo dar prieš pirmadienio rytą prasidedant oficialioms deryboms.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizitas Kinijoje ir pareiškimas, kad Europa neturėtų vadovautis JAV politika Taivano atžvilgiu, sukėlė sumaištį tarptautinėje bendruomenėje. Nors dalis ekspertų ir įžvelgia tiesos Prancūzijos lyderio žodžiuose, politologas Marius Laurinavičius teigia, kad E. Macronas yra tik kalbėtojas, o užsienio politikoje – vienas nesėkmingiausių Europos Sąjungos vadovų.

Emmanuelis Macronas apsilankė Kinijoje, glėbesčiavosi su Pekino autoritaru Xi Jinpingu ir į Europą grįžo su ne vienu Prancūzijai naudingu verslo sandoriu. „Naujųjų laikų Napoleonas“ taip pat kalba apie strateginę Europos autonomiją nuo Jungtinių Valstijų ir Kinijos būtinybę dalyvauti tiesiant taikos tiltus.

Prancūzijos aukščiausiasis konstitucinis teismas penktadienį pritarė pagrindiniams prezidento Emmanuelo Macrono pensijų reformos elementams, atvėręs jam kelią įgyvendinti nepopuliarius pokyčius, dėl kurių šalyje jau ne vieną mėnesį vyksta protestai ir streikai. Devynių narių Konstitucinė Taryba pritarė pagrindinėms reformos nuostatoms, įskaitant pensinio amžiaus padidinimą nuo 62 iki 64 metų, ir nusprendė, kad reformos teisės aktas neprieštarauja įstatymams.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį išreiškė palaikymą Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui dėl jo prieštaringai vertinamo perspėjimo, kad Europa gali tapti Jungtinių Valstijų vasale. Savaitgalį duodamas interviu E. Macronas sukėlė nerimą abiejose Atlanto pusėse sakydamas, kad Europa neturėtų būti Vašingtono ar Pekino sekėja arba įsitraukti į bet kokią eskalaciją dėl Taivano.

Prancūzijos aukščiausiasis konstitucinis teismas penktadienį spręs, ar po kelis mėnesius trukusių protestų pritarti šalies prezidento Emmanuelio Macrono itin nepopuliariai pensijų pertvarkai. Dėl savo pensijų reformos, kurios pagrindinė priemonė yra padidinti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų, 45-erių centristų lyderis susiduria su didele vidaus krize.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį Kinijoje pareiškė, kad Europa yra vieninga dėl savo politikos Pekino atžvilgiu, Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarams sukėlus kai kurių Vakarų sąjungininkių nepasitenkinimą. „Turime ne tik bendrą požiūrį dėl Europos pozicijos, bet jei dalijamės bendra vidaus rinka, negalime turėti skirtingų pozicijų dėl didžiausios ES prekybos partnerės“, – žurnalistams Tiandzine sakė A. Baerbock.

Šimtai tūkstančių žmonių ketvirtadienį vėl išeis į gatves visoje Prancūzijoje protestuoti prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą – paskutinę demonstracijų dieną prieš lemiamą teismo sprendimą dėl šio teisės akto. Policija tikisi, kad visoje šalyje protestuose dalyvaus apie 400–600 tūkst. žmonių, tai yra mažiau nei pusė beveik 1,3 mln. žmonių, kurie kovo mėnesį dalyvavo pačiame demonstracijų prieš siekį padidinti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų įkarštyje.

Prancūzijos prezidento pasisakymai dėl Europos saugumo ir Jungtinių Valstijų sukėlė reakcijų bangą. Kiek reali Emmanuelio Macrono puoselėjama Europos strateginės autonomijos idėja ir kokios galime sulaukti Jungtinių Valstijų reakcijos, TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį nurodė, kad buvimas Jungtinių Valstijų sąjungininku nereiškia, kad Paryžius yra Vašingtono „vasalas“ Taivano klausimu.  „Būti sąjungininku anaiptol nereiškia būti vasalu... nereiškia, kad neturime teisės spręsti patys“, – sakė E. Macronas spaudos konferencijoje Amsterdame, baigdamas valstybinį vizitą Nyderlanduose.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono netikėtas pasiūlymas Europai nesivadovauti JAV politika Taivano atžvilgiu šią savaitę Kinijoje sulaukė pagyrų. Prancūzijos prezidentas sukėlė sumaištį tarptautinėje bendruomenėje ir privertė Vakarų sąjungininkus pasipiktinti, kai po praėjusią savaitę įvykusios kelionės į Kiniją, kur jis susitiko su prezidentu Xi Jinpingu, paragino laikytis strateginės autonomijos kalbant apie Taivaną.

Prancūzijos vadovui Emmanueliui Macronui vėl sukursčius diskusijas apie Europos „strateginės autonomijos“ koncepciją, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog transatlantinis ryšys yra esminis Europos saugumo elementas. „Transatlantinis ryšys yra esminis Europos saugumo elementas. Kartu su sąjungininkais turime ginti mūsų bendras vertybes, demokratiją ir laisvę. Turėtume siekti toliau stiprinti NATO visose srityse. Mūsų vienybė nekelia abejonių“, – trečiadienį tviteryje teigė šalies vadovas.

Internete pasirodė nutekinti dokumentai, kuriuose atskleista įslaptinta informacija apie Ukrainos kovą su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, taip pat informacija, kaip Jungtinės Valstijos vertina Ukrainos kontrpuolimo galimybes ir kaip seka savo partnerius. Kiek šioje informacijoje yra tiesos ir kiek ji gali pakenkti Ukrainai, Jungtinėms Valstijoms ir mums? Apie tai tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ diskutuoja naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono netikėtas pasiūlymas Europai nesivadovauti JAV politika Taivano atžvilgiu šią savaitę Kinijoje sulaukė pagyrų. Prancūzijos prezidentas sukėlė sumaištį tarptautinėje bendruomenėje ir privertė Vakarų sąjungininkus pasipiktinti, kai po praėjusią savaitę įvykusios kelionės į Kiniją, kur jis susitiko su prezidentu Xi Jinpingu, paragino laikytis strateginės autonomijos kalbant apie Taivaną.

Protestuotojai antradienį nutraukė Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, kai jis valstybinio vizito Nyderlanduose metu Hagoje sakė kalbą apie Europos suverenitetą, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. „Kur yra Prancūzijos demokratija?“ – šaukė demonstrantai teatre E. Macronui tik pradėjus sakyti kalbą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pradėjo dviejų dienų valstybinį vizitą Nyderlanduose ir ketina pasakyti kalbą apie savo Europos ateities viziją. Hagos teatre antradienio popietę planuojama kalba nuskambės po to, kai E. Macronas po neseniai įvykusio vizito į Kiniją savo komentarais apie Taivaną sukėlė ažiotažą.

Šią savaitę Kinijos lyderis Xi Jinpingas savo kolegai prancūzui Emmanueliui Macronui pasakė vieną svarbią žinią: neleiskite Europai įsitraukti į Amerikos žaidimą. Pekinas trokšta, kad ES nepatektų į JAV įtakos zoną, tuo metu, kai Baltieji rūmai vykdo ryžtingesnę politiką Kinijos atžvilgiu. Tiesa, tokios idėjos nepatinka daliai Europos politikų, taip pat ir lietuviams.

Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė ragina „taip stipriai“ neakcentuoti Europos strateginės autonomijos nuo Jungtinių Amerikos Valstijų. Taip ji kalbėjo po Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono komentarų žiniasklaidai, jog blogiausia būtų manyti, kad Europa Taivano klausimu turėtų „būti pasekėjai ir prisitaikyti prie amerikiečių tempo bei Kinijos perdėtos reakcijos“. Jis taip pat pabrėžė, kad Europa „neturėtų būti įtraukta į pasaulio netvarką ir krizes, kurios mums nepriklauso“. Anot Prancūzi...

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį paskelbtame interviu teigė, kad Europa neturi imti pavyzdžio iš JAV ar Kinijos Taivano atžvilgiu, nurodydamas, kad blokas rizikuoja įsivelti įsivelti į ne savo krizes.  Šie jo komentarai gali sukelti Vašingtono nepasitenkinimą ir išryškinti Europos Sąjungos nesutarimus dėl pozicijos Kinijos atžvilgiu, kadangi JAV vis labiau įsitraukia į konfrontaciją su savo artimiausia varžove, o Pekinas vis glaudžiai bendrauja su Rusija.

Kinijoje viešintys Europos lyderiai atvirai ragina Xi Jinpingą paprotinti Putiną, mainais užmerkdami akį į nesutarimus ir siūlydami ekonominę draugystę. Kinijos lyderis pažadėjo paskambinti Zelenskiui ir paragino vengti branduolinio karo, bet neįvardijo Rusijos, kuri tokiu karu nuolat grasina. O kol Europos lyderiai ieško rakto į taiką Ukrainoje – pastaroji ruošia 40 tūkstančių karių pralaužti Rusijos gynybą ir pasiekti Krymą. Ir mėto užuominas apie galimas derybas su Maskva.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi, jog jo kolega iš Kinijos, Xi Jinpingas, „atves Rusiją į protą“ dėl jos karo Ukrainoje. Prancūzijos prezidentas, trečiadienį atvykęs trijų dienų valstybinio vizito, leido suprasti, kad siekia atkalbėti Kiniją nuo paramos Rusijos invazijai į kaimyninę šalį.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį per derybas su savo Prancūzijos kolega Emmanueliu Macronu pareiškė, kad yra pasirengęs paskambinti Ukrainos lyderiui Volodymyrui Zelenskiui, kai tam ateis laikas, sakė vienas susitikime dalyvavęs Prancūzijos diplomatas.

Prancūzijos demonstrantai ketvirtadienį pradėjo dar vieną protestų ir streikų dieną, kad pasmerktų prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą po to, kai naujausios vyriausybės ir profesinių sąjungų derybos atsidūrė aklavietėje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir jo kolega iš Kinijos Xi Jinpingas ketvirtadienį paragino kuo greičiau surengti Rusijos ir Ukrainos taikos derybas. Pekino Didžiojoje liaudies salėje vykusiose derybose prezidentai taip pat dar kartą patvirtino, kad nepritaria branduolinių ginklų naudojimui konflikto metu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį Pekine susitiko su Kinijos kolega Xi Jinpingu, Prancūzijos vadovui siekiant atkalbėti Kiniją nuo paramos Rusijos invazijai į Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Zelenskis Varšuvoje. Valstybinio vizito metu jis gavo ne tik aukščiausią Lenkijos apdovanojimą, bet ir pažadą perimti visus lenkų turimus MiG-29 naikintuvus. O Europos lyderiai Kinijoje bando patraukti Xi Jinpingą savo pusėn. Neberemti Putino Kinijos lyderį bando įtikinti Prancūzijos prezidentas ir Europos Komisijos pirmininkė.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį sakė, kad šią savaitę susitikęs su Kinijos vadovu Xi Jinpingu nori palenkti Kiniją dalintis bendra atsakomybe už taiką Ukrainoje. Prancūzijos pareigūnai anksčiau teigė, kad E. Macronas ketvirtadienį vyksiančiose derybose ketina paraginti kolegą pasinaudoti Pekino įtaka Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, tačiau nesitikėjo, kad Kinijos pozicija labai pasikeis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį, pradėdamas trijų dienų vizitą Pekine pareiškė, kad Europa neturi ekonomiškai atsiskirti nuo Kinijos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį atvyko į Pekiną vizito, kurio metu jis tikisi atkalbėti Kiniją nuo paramos Rusijos invazijai į Ukrainą ir užmegzti glaudesnius ryšius su svarbia prekybos partnere. Per derybas su Xi Jinpingu E. Macronas sieks tvirtai laikytis pozicijos Ukrainos klausimu ir siūlys „kitą kelią“, o ne tiesioginį konfrontacinį toną, kuris dažnai girdimas iš Vašingtono, prieš tris dienas truksiančią kelionę žurnalistams sakė jo biuro pareigūnas.

Liepsnose skendinčios Paryžiaus gatvės, deganti Bordo rotušė – tai didžiausios antrosios Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kadencijos krizė. Prancūzus supykdė sprendimas ilginti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų. Situacija aptarta naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“. Jungtinės Karalystės karalius Karolis III turėjo apsilankyti Prancūzijoje, tačiau vizitą teko atšaukti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Kinijos lyderį Xi Jinpingą kitą savaitę įspės, jog bet koks Pekino sprendimas karine prasme paremti Rusiją Maskvos kare prieš Ukrainą būtų katastrofiškas, penktadienį pranešė Prancūzijos prezidentūra. „Jei Kinija priimtų šį katastrofišką sprendimą [paremti Maskvą karine prasme], tai padarytų didelį strateginį poveikį šiam konfliktui“, – pareiškė žurnalistams E. Macrono patarėjas, prašęs nenurodyti jo vardo.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen lydės jį būsimo vizito į Kiniją metu. E. Macronas kito mėnesio pradžioje vyks į Kiniją derybų su prezidentu Xi Jinpingu, Vakarų lyderiams raginant Pekiną daryti spaudimą Rusijai dėl karo Ukrainoje. Po ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo Briuselyje E. Macronas sakė, kad paprašė U. von der Leyen lydėti jį per dalį kelionės, kad galėtų Kinijai pristatyti vieningą poziciją.

Pensijų reformą be balsavimo žemuosiuose Prancūzijos parlamento rūmuose prastūmęs prezidentas Emmanuelis Macronas nutraukė tylą ir pareiškė, kad savo pozicijos jis nekeis. Esą jei ši reforma neįvyks, po mažiau nei dešimtmečio šalies biudžeto deficitas sieks 5 milijardus eurų. Vis tik prancūzų tai netenkina – šalies vadovą palaiko vos trečdalis gyventojų, o reformai besipriešinantys žmonės ir vėl išėjo į gatves, reikalaudami ne tik atšaukti reformą, bet ir Macroną atsistatydinti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nori, kad jo pensijų reforma „užbaigtų savo demokratinę kelionę“, sakoma jo biuro pareiškime, atsiųstame naujienų agentūrai AFP sekmadienį. Prieštaringai vertinamas teisės aktas, dėl kurio kelis mėnesius vyko protestai parlamente ir gatvėse, pirmadienį bus priimtas parlamente, jei nebus priimtas vienas iš dviejų nepasitikėjimo vyriausybe pareiškimų.

Prancūzijos opozicijos įstatymų leidėjai penktadienį inicijavo balsavimą dėl nepasitikėjimo prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybe po to, kai ji dekretu įvedė ginčijamą pensijų reformą, sakė nepriklausomos parlamentinės grupės lyderis. „Balsavimas dėl šio pasiūlymo leis mums išbristi iš gilios politinės krizės“, – teigė vadinamosios LIOT frakcijos vadovas Bertrand'as Pancheras. Pasiūlymą pasirašė ir plačios kairiosios koalicijos NUPES nariai.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybei ketvirtadienį parlamente be balsavimo prastūmus prieštaringai vertinamą pensijų reformą, žemuosiuose rūmuose kilo triukšmas, o Paryžiuje ir kituose šalies miestuose – pikti protestai. Sprendimas pasinaudoti specialia konstitucine vyriausybės teise priimti įstatymą be balsavimo prilygo pripažinimui, kad vyriausybė neturėjo daugumos paramos savo planui pensinį amžių padidinti nuo 62 iki 64 metų.

Prancūzijos ministrė pirmininkė Elisabeth Borne ketvirtadienį pareiškė parlamentui, kad vyriausybė įtvirtins prieštaringai vertinamą prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą be balsavimo žemuosiuose rūmuose. „Negalime lažintis dėl savo pensijų ateities“, – sakė E. Borne parlamentui, aktyvavusi Prancūzijos konstitucijos 49 straipsnio 3 dalį. Ji sulaukė kairiosios opozicijos atstovų, kurie protestuodami garsiai sugiedojo Prancūzijos nacionalinį himną „Marselietę“, šūksnių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį sulaukė parlamento aukštųjų rūmų – Senato – pritarimo savo prieštaringai vertinamai pensijų reformai. Senatas, kuriame dominuoja konservatoriai, pritarė reformai 193 balsais prieš 114, tačiau manoma, kad žemuosiuose rūmuose balsų persvara bus daug mažesnė, ir tai bus svarbus išbandymas E. Macronui. Balsavimas žemuosiuose rūmuose – Nacionalinėje Asamblėjoje – turi įvykti vėliau ketvirtadienį.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Eliziejaus rūmuose priėmė Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną ir darbo vakarienės metu pabrėžė Europos vienybės dėl karo Ukrainoje poreikį, pranešė prezidento kanceliarija. Priešingai nei dauguma Europos lyderių, V. Orbanas atvirai kritikavo Europos poziciją dėl karo Ukrainoje, kaltindamas ją paskelbus „netiesioginį karą“ su Rusija, ir ragino nutraukti ugnį.