Taip ji kalbėjo po Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono komentarų žiniasklaidai, jog blogiausia būtų manyti, kad Europa Taivano klausimu turėtų „būti pasekėjai ir prisitaikyti prie amerikiečių tempo bei Kinijos perdėtos reakcijos“. Jis taip pat pabrėžė, kad Europa „neturėtų būti įtraukta į pasaulio netvarką ir krizes, kurios mums nepriklauso“.
Anot Prancūzijos vadovo, jei JAV ir Kinijos dvipolė pasaulio sistema taps ryškesnė, „mes neturėsime nei laiko, nei lėšų finansuoti savo strateginę autonomiją ir tapsime vasalais“.
„Kur yra silpnoji šitos idėjos pusė, Lietuvos matymu, tai Europos strateginė autonomija nuo visų kitų pasaulio šalių – mums atrodo, kad strateginė autonomija, pavyzdžiui, nuo JAV – o JAV yra mūsų sąjungininkė – neturėtų būti taip stipriai akcentuojama“, – Žinių radijui antradienį sakė patarėja.
„Jeigu kalbėtume saugumo ir gynybos prasme, mums atrodytų, jog sąjunga su JAV per transatlantinę erdvę yra tai, ką turėtume stiprinti, o ne siekti autonomijos“, – pridūrė ji.
A. Skaisgirytė atkreipė dėmesį, kad E. Macronas neatsisako Europos strateginės autonomijos idėjos ir ją reguliariai vis iškelia.
„Pandemija parodė pernelyg didelį Europos ekonominį priklausomumą nuo trečiųjų šalių, pavyzdžiui, nuo Kinijos žaliavų tiekimo prasme ir darbo jėgos prasme, daug gamybos, daug pramonės iš ES buvo iškelta į Kiniją, ir dabar matome, kad tai nebuvo galbūt geras žingsnis, dabar jau siekiama grąžinti tą pramonę į Europą, ir tai nėra taip paprasta“, – sakė patarėja.
Ji taip pat teigė, kad E. Macronui nepavyko įtikinti Kinijos užimti griežtesnę poziciją dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
„Žinių apie tai, jot Kinija kaip nors bandytų paveikti Maskvą nutraukti karą, nėra“, – sakė A. Skaisgirytė.
Vis dėlto ekonominis vizitas, patarėjos teigimu, buvo sėkmingesnis.
„Pasirašyti kontraktai prekėms mūsų ir kitoms kompanijoms, tai, žinoma, ekonominė prasme šitas vizitas Prancūzijai buvo labai naudingas“, – sakė prezidento atstovė.
