egzaminai

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius įteikė ministrui Gintautui Jakštui atsitatydinimo prašymą. Trauktis bando ir pats ministras G. Jakštas. Tai ministras patvirtino antradienį per spaudos konferenciją dėl vienuoliktokų tarpinių pasiekimų patikrinimų.

Per paskutinius tris metus nustatyta 19 atvejų, kai teorijos egzaminą bandė laikyti kitas atvykęs asmuo ir net 46 atvejai, kai asmuo bandė laikyti egzaminą su draudžiama įranga. Reaguodama į šiuos atvejus, „Regitra“ atnaujina vairuotojų teorijos egzaminų vykdymo tvarką, kurios pagrindinis tikslas – įdiegti papildomas prevencijos priemones, kad būtų apribota galimybė asmenims sukčiauti teorijos egzaminų metu.

Šie metai mokiniams permainingi. Keitėsi ugdymo programos, atsirado tarpiniai atsiskaitymai. Patys mokiniai ir administracija įžvelgė daug trūkumų, kurie mokiniams kelia stresą. Tačiau, NŠA direktorės manymu, tinkamo laiko pokyčiams niekada nėra, o šios naujovės pradėtos svarstyti dar prieš 8 metus.

Netrukus vienuoliktokai turės laikyti tarpinius patikrinimus, nuo kurių priklausys balai atestate. Per patikrinimą moksleiviai galės surinkti iki 40 brandos egzamino balų, dėl likusių 60 turės pasistengti dvyliktoje klasėje. Egzaminų organizatoriai sako, kad patikrinimams pasiruošta, tačiau mokytojai tikina, kad iki šiol neaišku, nei kaip, nei ko, nei iš ko mokyti.

Pratęsus šių metų valstybinių brandos egzaminų pasirinkimo laiką, 114 daugiau jaunuolių nusprendė laikyti matematikos žinių patikrinimą, taip pat nežymiai išaugo norinčiųjų laikyti geografijos, vokiečių, rusų kalbų egzaminus. „Skaičių svyravimai labai nežymūs. Paprastai į egzaminus ateina mažiau kandidatų negu juos būna pasirinkę – tai daugiausia lemia besikeičiantys sprendimai dėl ateities pasirinkimų, kai jau aiškiau žinoma, kur nori toliau mokytis, stoti.

Iki sausio 15 dienos pratęstas laikas, kada abiturientams dar galima pasirinkti laikyti brandos egzaminus. Iki sausio vidurio jie gali apsispręsti ir papildomai pasirinkti valstybinius brandos egzaminus, kurių nebuvo pasirinkę laikyti 2024 metų sesijoje. Leidžiama papildomai pasirinkti bet kokio dalyko egzaminą, išskyrus mokyklinius – menų ir technologijų – egzaminus, rašoma ministerijos pranešime spaudai.

Brandos egzaminus kitąmet laikys 27,7 tūkst. jaunuolių, daugiau nei ankstesniais metais pasirinko laikyti lietuvių kalbą ir literatūrą, chemiją. Kaip ketvirtadienį pranešė Nacionalinė švietimo agentūra, lyginant su praėjusiais metais, bendras kandidatų, pasirinkusių laikyti brandos egzaminus, skaičius beveik nepakito.

Šių žibančių akių per kelerius metus nepamiršau. Daugelį kartų prisimindavau Agnę Staniūtę ir mūsų pirmąjį interviu 2016-aisiais. Tada stropi Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos abiturientė pribloškė visą kraštą –  ji tapo pirmąja Kėdainių istorijoje ir viena iš trijų abiturientų Lietuvoje, tais metais už brandos egzaminus gavusi net penkis šimtukus, o merginos atestate išdidžiai rikiavosi vieni dešimtukai bei šimtukai. Solidu.

Tarpiniai patikrinimai moksleiviams prasidės kovą, o užsienio kalbų klausymo užduotis moksleiviai klausys per ausines – šios ir kitos sąlygos numatytos Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) patvirtintuose užduočių aprašuose. Agentūra pirmadienį pranešė patvirtinusi matematikos, gamtos mokslų dalykų, informatikos ir inžinerinių technologijų, kalbų ir visuomeninio ugdymo dalykų valstybinių brandos egzaminų užduočių aprašus.

Vyriausybėje antradienį bus pagerbti geriausiai brandos ir profesinio mokymo kvalifikacijos bei tarptautinio bakalaureato diplomo programos egzaminus išlaikę abiturientai ir profesinių įstaigų absolventai. Abiturientus pasveikins premjerė Ingrida Šimonytė bei švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, brandos egzaminus šiemet laikyti registravosi 27,5 tūkst.

Panevėžietis Ąžuolas Šiukščius per egzaminų sesiją sužibėjo kaip reikiant – abiturientas susižėrė net keturis šimtukus. Šimtukininkas išdavė savo sėkmės paslaptį, atskleidė ateities planus ir davė patarimą ateities kartoms.  18-metis surinko šimtukus iš matematikos, fizikos, informacinių technologijų ir anglų kalbos egzaminų. Ą. Šiukščių, ko gero, drąsiai galima vadinti „tiksliuku“, tad ir ateitį jis sies su mėgstama sritimi.

Šiemet abiturientai valstybinį matematikos egzaminą išlaikė geriau nei pernai – jo neįveikė per 15 proc. laikiusiųjų. Pernai neišlaikė net 35 proc. Tiesa, yra manančių, kad ir užduotys šiemet buvo lengvesnės nei pernykštės, nors jų rengėjai su tuo nesutinka. Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino neišlaikė apie 7 proc. moksleivių.  Daugiau nei mėnesį laukęs brandos egzaminų rezultatų abiturientas Simonas pagaliau sužinojo, kokie jie.

Penktadienį paskelbti pakartotinės valstybinių brandos egzaminų sesijos rezultatai, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Anot NŠA, iš viso brandos egzaminus pakartotinėje sesijoje laikė 607 kandidatai. Daugiausia jų – 216 – laikė matematikos valstybinį brandos egzaminą.

Nacionalinė švietimo agentūra skelbia likusių valstybinių brandos egzaminų – istorijos, užsienio kalbų (anglų, rusų), informacinių technologijų, fizikos bei chemijos – rezultatus.  Istorijos egzamino tendencijos išlieka panašios Istorijos valstybinį brandos egzaminą laikė 6 953 kandidatai. Egzaminą išlaikė 97,6 proc. kandidatų (2022 m. – 99,2 proc., 2021 m. – 98,7 proc.). Šimto balų įvertinimą gavo 3 kandidatai.

Ketvirtadienį bus skelbiami likusių valstybinės brandos egzaminų rezultatai. Kaip BNS informavo Nacionalinė švietimo agentūra, ketvirtadienį abiturientai sužinos istorijos, užsienio kalbų, anglų bei rusų, informacinių technologijų, fizikos bei chemijos rezultatus. Antradienį jau buvo paskelbti pirmųjų brandos egzaminų, lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, biologijos, geografijos, prancūzų ir vokiečių kalbų, rezultatai.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) skelbia šešių valstybinių brandos egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, užsienio kalbos (vokiečių ir prancūzų), geografijos bei biologijos – rezultatus. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą šiemet laikė 16948 kandidatai. Egzaminą išlaikė 92,8 proc., o šimtukus gavo 342 kandidatai, t. y. 2 proc. visų egzaminą laikiusių kandidatų. Praėjusiais metais išlaikiusiųjų šį egzaminą buvo kiek mažiau (92 proc.

Antradienį bus skelbiami kai kurių valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Kaip anksčiau informavo Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), nuo 14 val. planuojama skelbti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, biologijos, geografijos, prancūzų ir vokiečių kalbų egzaminų rezultatus. Juos abiturientai ir kiti laikiusieji galės sužinoti prisijungę prie egzaminų rezultatų skelbimo sistemos.

Nacionalinė švietimo agentūra informuoja, kad pirmieji valstybinių brandos egzaminų rezultatai bus paskelbti liepos 11 d. nuo 14 val. Abiturientai savo rezultatus sužinos prisijungę prie egzaminų rezultatų skelbimo sistemos.  Numatyta paskelbti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, biologijos, geografijos, prancūzų ir vokiečių kalbų egzaminų rezultatus.

 Trečiadienį prasideda pakartotinė brandos egzaminų sesija, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Jos duomenimis, dalyvauti pakartotinėje brandos egzaminų sesijoje užsiregistravo 1041 kandidatas, 473 iš jų – eksternai. Pakartotinės brandos egzaminų sesijos tvarkaraštyje – 16 valstybinių ir mokyklinių brandos egzaminų. Pirmasis – valstybinis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Sesiją užbaigs taip pat lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas – tik mokyklinis.

Trečiadienį abiturientai laikys biologijos valstybinį brandos egzaminą. Jį pasirinko 6384 kandidatai: beveik 90-čia daugiau nei pernai. Pagrindinė brandos egzaminų sesija šiemet prasidėjo birželio 5 dieną ir truks iki birželio 27 dienos. Jos rezultatai bus paskelbti iki liepos 13 dienos. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, brandos egzaminus šiemet iš viso laikys 27 tūkst. 492 bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleiviai.

Pirmadienį privalomu lietuvių kalbos ir literatūros egzaminu prasideda brandos egzaminų sesija. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, šiemet laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą rinkosi 17,3 tūkst., mokyklinį – beveik 8,8 tūkst. jaunuolių. Per šį egzaminą kandidatai galės naudotis suskaitmenintais privalomų programos autorių kūriniais kompiuteryje, atjungtame nuo interneto tinklo.

Lygiai po savaitės Lietuvos mokyklose startuos pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, prašymus laikyti egzaminus šiemet pateikė 27492 bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių mokiniai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Švietimo ministerijos planai ambicingi – į 11-ą klasę nepateks visi po žinių patikrinimo neperžengę 4 balų kartelės. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas, remdamasis praėjusių metų mokinių pasiekimais, teigia, kad tai – 10 tūkst. moksleivių. Kauno jėzuitų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Mindaugas Grigaitis baiminasi, kad tokia situacija sukels sąmoningą, fiktyvų patikrinimo balų kėlimą, norint išlaikyti gimnazijos klases.

Kovo 9 d. visų Vilniaus ir trečdalio kitų Lietuvos miestų mokyklos laikė Vilniaus miesto savivaldybės kartu su „Edu Vilnius“ organizuotą bandomąjį matematikos valstybinį brandos egzaminą (VBE). Jis parengtas matematikos mokytojų ekspertų ir vyko artimomis tikrajam egzaminui sąlygomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Pagal gautus rezultatus Vilniaus mieste egzamino neišlaikė 15,2 proc. abiturientų, likusios Lietuvos, neskaičiuojant Vilniaus – 23,0 proc.

Lietuvos švietimo sistema nuolat sulaukia nemažai kritikos. Mokytojai neretai kaltinami tuo, kad mokinių pasiekimų rezultatai prastėja. Tačiau patys pedagogai tikina, kad kalta sistema, per dideli krūviai, per mažos algos, taip pat visuomenėje vyraujantis požiūris į mokymąsi ir mokymą. Esą mokiniai mokosi ne dėl savęs, bet dėl pažymių. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 24,6 tūkst. pradinio ir pagrindinio ugdymo mokytojų, taip pat 13,8 tūkst. vidurinio ugdymo mokytojų.

Vilniaus savivaldybė abiturientams siūlo žinias pasitikrinti bandomajame matematikos egzamine, prie jo prisijungti gali ir kitų miestų moksleiviai. Kaip pirmadienį pranešė sostinės savivaldybė, egzaminą organizuoja įstaiga „Edu Vilnius“, užduotis jam parengė matematikos mokytojų ekspertų komanda. Bandomasis egzaminas vyks kovo 9-ąją. Kitų Lietuvos miestų mokykloms išreiškiant norą dalyvauti, egzamino užduotys ir vertinimo instrukcija taps prienami kiekvienai to pageidaujančiai mokyklai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos užmačia kitąmet egzaminuoti vienuoliktokus tapo tikru galvos skausmu kai kurioms mokykloms, mat tarpiniams patikrinimams reikalingo skaičiaus kompiuterių mokyklos neturi. O štai vienoje gimnazijoje, kuriai reikia įsigyti net 100 kompiuterių, kilo tėvų pasipiktinimas – esą ministerija tvarką įvedė, o kaip ir už ką tuos kompiuterius reikės įsigyti – taip ir nepaaiškino.

Po pernykščio matematikos brandos egzamino, kuomet daugiau nei trečdalis dvyliktokų jo neišlaikė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija susizgribo gelbėti vaikų sugebėjimą skaičiuoti – didins jiems matematikos pamokų, konsultacijų skaičius, paskambinę telefonu galės konsultuotis ir patys mokytojai. Vaikus mokyti skaičiuoti ministerija žada ir pasitelkusi dirbtinį intelektą. O toks bendrasis matematikos programos atnaujinimas kainuos 30 milijonų eurų.

Švietimo reformos kai kuriems jau kelia siaubą. Žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas pasidalijo vienos mamos laišku, kuriame ji teigia esanti pakraupusi nauja tvarka. Pasak G. Sarafino, šaunu, kad Seimo nariai renkasi į neeilinę sesiją, nes reikia kelių skubių sprendimų. „Galima rinktis: galbūt reikėtų įvesti naują mokestį šeimoms, o gal geriau tiesiog pakeisti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pavadinimą.

Pakeitus egzaminų tvarką ir įvedus tarpinius atsiskaitymus bus tokių mokinių, kurie, surinkę maksimalų balą per atsiskaitymus, jau bus išlaikę dalyko egzaminą, sako viceministras Ramūnas Skaudžius. Ketvirtadienį Kaune vykstančioje aukštųjų mokyklų mugėje pristatydamas dešimtokų laukiančius pokyčius jis pabrėžė, kad tarpiniuose atsiskaitymuose bus galima surinkti 40 balų, tuo tarpu valstybinio egzamino išlaikymo riba – 35 balai.

Užsienyje su vaikais mėgstantiems atostogauti tėvams – ministrės žinia. Jurgita Šiugždinienė sieks griežtinti pamokų lankomumo tvarką ir 10-tos klasės žinių patikrinimą padaryti privalomu. TV3 žinių „Dienos komentare“ švietimo, mokslo ir sporto ministrė atsakė, kokios pasekmės lauktų egzamino neišlaikius ir kaip griežtintų lankomumą.

Brandos egzaminus siekia laikyti beveik 27,5 tūkst. abiturientų – tiek prašymų ketvirtadienį pranešė sulaukusi Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Laikyti lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą nusprendė 17 tūkst. 365 kandidatai, anglų kalbos – 18 tūkst. 258, matematikos – 16 tūkst. 520, istorijos – 8 137, biologijos – 6 768, geografijos – 4 589 kandidatai.

Nacionalinė švietimo agentūra siūlo, kad nuo 2024-2025 metų valstybinių brandos egzaminų vertinimą sudarytų dvi dalys, numatyti du tarpiniai lietuvių kalbos patikrinimai. Agentūra pateikė valstybinių brandos egzaminų užduočių aprašo projektą. Planuojama, kad nuo 2024-2025 mokslo metų valstybinio brandos egzamino įvertinimą sudarys dvi dalys: 60 balų už brandos egzaminą ir 40 balų už tarpinį patikrinimą.

Pagal brandos egzaminų rezultatus Kaunas jau ne pirmus metus laikosi lyderių pozicijose tarp šalies savivaldybių. Miestas ir toliau siekia pažangos, siūlant inovatyvius, įtraukiančius mokymosi metodus. Kauno švietimo inovacijų centras pristato seriją „matematiškų“ naujienų – nemokamą matematikos laboratoriją devintokams – „MatLab“, matematikos konkursą pradinukams ir kompetencijų ugdymo mokymus jų mokytojams. Nuo rudens sugrįžta ir „Aktyvių tėvų akademija“, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vyriausybėje antradienį bus pagerbti geriausiai brandos, profesinio mokymo, tarptautinio bakalaureato diplomo programos egzaminus išlaikę abiturientai ir profesinių įstaigų absolventai. Pasak Vyriausybės, į šventę pakviesta apie 60 jaunuolių, tarp jų septyni iš Ukrainos, brandos egzaminuose pelnę po vieną šimtuką. Abiturientus pasveikins ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė bei švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Pasibaigus abiturientų egzaminų sesijai, vis dar ieškoma atsakymų, kodėl tiek daug moksleivių neišlaikė matematikos. O vienoje Lazdijų rajono gimnazijoje jo neįveikė net 80 procentų abiturientų. Vieni kaltina karantiną, kiti – kad matematika yra per sunkus dalykas. Lazdijų rajono, Seirijų Antano Šmuidzinavičiaus gimnazijoje, mokslo metai pasibaigė slogia nuotaika – panašu, kad moksleiviai per 12 metų taip ir neišmoko matematikos. Valstybinio egzamino neišlaikė net 82 procentai abiturientų.

Liepos 22 d. ukrainiečiai Lietuvoje laikys nacionalinį stojamąjį testą į Ukrainos aukštąsias mokyklas. Stojamasis testas reikalingas visiems ukrainiečiams, norintiems studijuoti pirmosios pakopos arba vientisosiose studijose Ukrainos aukštosiose mokyklose, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Testą pasirinkę ukrainiečiai jį laikys nuotoliniu būdu Kaune, Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje.

Liepos 12-ąją skelbiami matematikos brandos egzamino rezultatai. Baiminamasi, kad šių metų rodikliai  pasiekė rekordines žemumas, nes egzamino neišlaikė 35 proc. mokinių. Pasak ministerijos vadovės, matematika yra „krizinėje situacijoje“. Ministrės suformuota ekspertų grupė pristatė išvadas apie matematikos egzaminą, tačiau neišlaikiusiųjų skaičius nuo to nesikeis. Priimtas dar vienas sprendimas – bus prieinami 2 matematikos egzaminai.

Lietuvoje – matematikos brandos egzamino katastrofa. Jo neišlaikė daugiau nei trečdalis abiturientų, o rezultatai tokie blogi, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė netgi paprašė atlikti papildomą analizę ir viešai jų kol kas neskelbia. Mokytojai situaciją mato skirtingai – vieni sako, kad kalti patys mokiniai, kurie per mažai ruošiasi, kiti kaltina netinkamai sudarytas per sudėtingas užduotis.

Ketvirtadienį paskelbti pirmieji valstybinių brandos egzaminų rezultatai sukėlė tikrą ažiotažą – paaiškėjo, jog matematikos egzamino neišlaikė net 35 proc. jį laikiusių abiturientų. Šiemet egzaminus laikusiusios ir dar jų tik laukiančios įžymybės atvirauja: tokie rezultatai neramina. Paskutiniame „X faktoriaus“ sezone išgarsėjęs Nojus Žebrauskas abiturientu dar tik bus – vaikino dvylikta klasė laukia rugsėjį.

Brandos egzaminus pagrindinėje ir pakartotinėje egzaminų sesijoje laikę abiturientai rezultatus sužinos prisijungę prie atnaujintos egzaminų rezultatų skelbimo sistemos. Joje pirmieji egzaminų rezultatai bus paskelbti liepos 7 d., rašoma pranešime žiniasklaidai. Nacionalinė švietimo agentūra informuoja, kad naujasis brandos egzaminų kandidatų darbų demonstravimo ir rezultatų skelbimo sistemos adresas – https://rezultatai.nsa.smm.lt.

Antradienį abiturientai Lietuvoje laikys mokyklinius gimtosios lenkų arba rusų kalbos egzaminus. Lenkų kalbos egzaminą pasirinko laikyti panašus mokinių skaičius kaip ir praėjusiais metais – 751 (2021 metais – 741 abiturientas). Panaši tendencija ir su gimtosios rusų kalbos egzaminu: šiemet jį rinkosi 378 kandidatai (2021 metais – 324 abiturientai). Šiais metais neliko norinčiųjų laikyti gimtosios baltarusių kalbos egzaminą, jį pernai laikė penki abiturientai, pranešė Nacionalinė švietimo age...

Abiturientai penktadienį laikys fizikos valstybinį brandos egzaminą. Šį egzaminą pasirinko 2170 kandidatų, jis vyks 56 centruose, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra. Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidėjo birželio 1 dieną ir truks iki birželio 23 dienos. Šios egzaminų sesijos rezultatai bus paskelbti iki liepos 12 dienos. Švietimo agentūros duomenimis, brandos egzaminus šiemet iš viso laiko 27 tūkst. 731 bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleivis.

Abiturientai penktadienį laikys matematikos valstybinį brandos egzaminą. Jį šiemet pasirinko 15 tūkst. 293  kandidatai, egzaminas rengiamas 176 centruose, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra. Egzamino užduotį sudarys trys dalys, bus galima surinkti 60 taškų.

Beveik 27 tūkstančiai Lietuvos abiturientų laikė pirmąjį brandos egzaminų sesijos privalomą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Abiturientai sako turėję neramią naktį, kai kurie per ją bandė išmokti tai, ko neišmoko per 12 metų. Kad užkirstų kelią egzaminų užduočių pardavinėjimui, informaciją socialiniuose tinkluose apie galimus sukčiavimo atvejus akylai stebėjo policija.  Prie Šiaulių universitetinės gimnazijos buriavosi dalis Šiaulių abiturientų.

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovai susitarė derinti veiksmus, kad būtų užtikrintas sklandus ir skaidrus poryt prasidedantis brandos egzaminų procesas.

Išmanieji telefonai gali tapti itin naudingu įrankiu ruošiantis egzaminams ar planuojant savo laiką. Įvairios programėlės leis įdomiau mokytis ir geriau susikaupti, kai tenka pasirengti artėjantiems atsiskaitymams, rašoma pranešime spaudai.  Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas teigia, kad išmaniosios aplikacijos ir jose veikiantys įrankiai tampa naudingais pagalbininkais, siekiantiems mokytis savarankiškai.

Abiturientai atliko patikrinimą, kaip yra pasiruošę matematikos egzaminui ir jame vidutiniškai surinko vienu tašku mažiau nei analogiško patikrinimo metu pernai, ketvirtadienį pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Vis dėlto lyginant su 2021 metų matematikos brandos egzaminu, mokinių surinktas taškų vidurkis didesnis 10 proc.

Laikyti brandos egzaminus Lietuvoje pagal šalies programą kol kas pasiryžo 57 ukrainiečiai, teigia Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktorė Rūta Krasauskienė. „Kol kas tik 57 iš Ukrainos atvykę baigiamųjų klasių mokiniai yra pateikę prašymus laikyti brandos egzaminus, kad gautų vidurinį išsilavinimą Lietuvoje“, – NŠA trečiadienį išplatintame pranešime spaudai teigė direktorė.