Donaldas Trumpas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo, kad imsis neapibrėžtų „labai griežtų priemonių“, jei Irano valdžios institucijos įgyvendins grasinimus pakarti keletą protestuotojų, o Teheranas tokius Amerikos perspėjimus pavadino „pretekstu karinei intervencijai“. Tarptautinės bendruomenės pasipiktinimą sukėlė represijos, per kurias, kaip teigia žmogaus teisių organizacijos, vienu iš didžiausių iššūkių Irano dvasininkų vadovams tapusių protestų metu galėjo žūti tūkstančiai žmonių.

Kitą savaitę Kyjivo sąjungininkai iš Didžiojo septyneto susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Davose, siekdami užsitikrinti jo asmeninį palaikymą saugumo garantijoms Ukrainai po ugnies nutraukimo, rašo „Financial Times“. Keturi su planais susipažinę pareigūnai teigia, kad Italijos, Vokietijos, Prancūzijos, Kanados ir Jungtinės Karalystės lyderiai, taip pat Europos Komisijos pirmininkė, kitą savaitę Davose vyksiančiame Pasaulio ekonomikos forume planuoja susitikti su JAV prezidentu Donaldu T...

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį lankydamasis vienoje iš Mičigano valstijoje veikiančių automobilių gamyklų į jį provokavusio darbininko remarką atsakė keiksmais ir nepadoriu gestu, kaip matyti socialiniuose tinkluose išplitusiame vaizdo įraše. Filmuotoje medžiagoje ekskursijos po automobilių „Ford F-150“ gamyklą Detroito mieste metu ilgą juodą paltą dėvintis D. Trumpas eina kabančiu taku, nuo kurio matyti gamybos cechas.

Europos Sąjunga (ES) iškvietė Irano ambasadorių Briuselyje dėl Islamo Respublikos atsako į visoje šalyje vykstančius protestus, antradienį pranešė vienas bloko pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.  Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen anksčiau antradienį pareiškė, kad skubiai pasiūlys įvesti naujas sankcijas Iranui, dramatiškai išaugus aukų skaičiui per susidorojimą su masiniais protestais.

Valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos imsis veiksmų dėl koridoriaus, jungiančio Azerbaidžano teritorijos dalis ir einančio per Armėniją, tiesimo, sakydamas, kad tai būtų naudinga visoms šalims.

JAV invazija į Grenlandiją būtų išpuolis prieš visas NATO sąjungininkes, antradienį pareiškė šios salos energetikos ministrė Naaja Nathanielsen. N. Nathanielsen Londone vykusioje spaudos konferencijoje sakė, kad JAV kariniai veiksmai reikštų teisinės valstybės principo žlugimą“, o Vakarų sąjungininkėms tektų „aiškintis, kokia yra ši nauja pasaulio tvarka“. Paklausta, ar Grenlandija tikėtųsi NATO paramos invazijos atveju, ji nurodė negalinti atsakyti į šį klausimą, nes „jis leidžia manyti, kad ...

Rusija pasmerkė JAV grasinimus surengti naujus karinius smūgius Iranui ir įspėjo apie „pavojingą išorės kišimąsi“ į Irano vidaus politiką, rašo „Sky News“. „Tie, kurie planuoja pasinaudoti išorės įkvėptais neramumais kaip pretekstu pakartoti 2025 m. birželį įvykdytą agresiją prieš Iraną, turi suprasti, kokias pražūtingas pasekmes tokie veiksmai turės Artimųjų Rytų padėčiai ir pasauliniam tarptautiniam saugumui“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Jungtinės Valstijos antradienį islamistų politinės grupuotės „Musulmonų brolija“ skyrius Egipte, Libane ir Jordanijoje paskelbė teroristinėmis organizacijomis, įvykdydamas ilgalaikį arabų sąjungininkų ir JAV konservatorių reikalavimą. Jų įtraukimas į teroristinių organizacijų sąrašą „atspindi pradinius, tęstinius veiksmus, skirtus sustabdyti Musulmonų brolijos skyrių smurtą ir destabilizaciją visur, kur ji pasireiškia“, pareiškime teigė valstybės sekretorius Marco Rubio.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad iraniečiai turėtų tęsti plataus masto protestus, perimti institucijas ir registruoti „žudikų ir piktnaudžiautojų“ vardus, šalies valdžiai slopinant masines demonstracijas. „Irano patriotai, TĘSKITE PROTESTUS – PERIMKITE SAVO INSTITUCIJAS!!!“ – rašė D. Trumpas savo „Truth Social“ platformoje.  „Išsaugokite žudikų ir prievartautojų vardus. Jie sumokės didelę kainą, – tęsė jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas kitą savaitę kartu su dešimtimis kitų šalių lyderių dalyvaus Pasaulio ekonomikos forume (WEF) Šveicarijoje, į kur atvyks su „didžiausia istorijoje JAV delegacija“, antradienį pranešė forumo vykdomasis vadovas. „Džiaugiamės galėdami vėl pasveikinti prezidentą Trumpą“, internetinėje spaudos konferencijoje sakė Borge Brende prieš Davoso viršūnių susitikimą, kuriame JAV prezidentas lankėsi prieš šešerius metus, per pirmąją savo kadenciją.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui toliau grasinant perimti Grenlandiją, Danijos Karalystei priklausančios salos ministras pirmininkas antradienį pareiškė, kad jei būtų priversta apsispręsti, autonominė teritorija rinktųsi likti Danijos dalimi, o ne prisijungti prie JAV.

Vengrija balandžio 12 dieną surengs visuotinius rinkimus, antradienį pranešė šalies prezidentas, o ilgiausiai dirbantis kurios nors dabartinis Europos Sąjungos (ES) valstybės lyderis, nacionalistas ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, susidurs su precedento neturinčiu iššūkiu. Nacionalistas – artimas JAV prezidento Donaldo Trumpo Kinijos ir Rusijos sąjungininkas bei ES galvos skausmas – yra valdžioje jau 16 metų iš eilės.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas kitą savaitę kartu su „didžiausia Jungtinių Valstijų delegacija istorijoje“ prisijungs prie dešimčių lyderių Pasaulio ekonomikos forume Šveicarijoje, antradienį pranešė forumo vykdomasis direktorius. „Džiaugiamės galėdami pasveikinti sugrįžusį prezidentą Trumpą“, – prieš Davoso viršūnių susitikimą surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) prezidentas Borge Brende.

Vienas Floridos respublikonų kongresmenas pirmadienį pateikė įstatymo projektą, kuriuo siekiama aneksuoti Grenlandiją ir paversti ją 51-ąja JAV valstija, prezidentui Donaldui Trumpui vis grasinant užgrobti šią autonominę Danijos teritoriją. D. Trumpas yra sakęs, kad JAV „vienaip ar kitaip“ gaus Grenlandiją, siūlydamas idėją nupirkti šią teritoriją arba perimti ją jėga, nors Danija, NATO sąjungininkė, tam griežtai priešinasi.

Į Lietuvą sausio pabaigoje su valstybiniu vizitu atvyks Danijos karalius Frederikas X ir karalienė Mary, penktadienį pranešė Prezidentūra. Danijos karališkosios šeimos atstovai šalyje lankysis prezidento Gitano Nausėdos kvietimu. Paaiškėjo, kur lankysis  Kaip rašoma Karaliaus rūmų pranešime, sausio 28–29 dienomis vyksiančio vizito metu daugiausia dėmesio bus skiriama gynybai. Karališkoji pora lankys karius, Šaulių sąjungą.

Danijos užsienio reikalų ministras antradienį pranešė, kad jis ir jo kolegė iš Grenlandijos trečiadienį Baltuosiuose rūmuose susitiks su JAV viceprezidentu J. D. Vance‘u ir valstybės sekretoriumi Marco Rubio. JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau daugelį metų kalba apie idėją įsigyti arba aneksuoti Grenlandiją ir sekmadienį dar labiau pakurstė įtampą, kuomet pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „vienaip ar kitaip“ gaus šią Arkties teritoriją.

Irano gyventojai antradienį pirmą kartą po to, kai per protestus buvo nutrauktas ryšys, mobiliuoju telefonu galėjo paskambinti į užsienį. Per masinius protestus, aktyvistų teigimu, žuvo mažiausiai 646 žmonės. Keletas žmonių Teherane galėjo paskambinti į naujienų agentūrą AP ir pasikalbėti su jos žurnalistu. Tačiau AP redakcija Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), tais numeriais perskambinti negalėjo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino Irano demonstrantus „tęsti protestus“....

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šiuo metu pernelyg ankstyva pasakyti, ar Lietuva jungtųsi prie dalies Europos valstybių siūlomos misijos, kuria norima kariniais pajėgumais sustiprinti Arkties regiono saugumą. „Pernelyg ankstyvas klausimas.

JAV ambasada Irane išleido skubų nurodymą visiems JAV piliečiams nedelsiant evakuotis iš šalies, motyvuodama tuo, kad protestai stiprėja ir gali tapti smurtiniai, o tai gali baigtis areštais ir sužalojimais, rašo „express.co.uk“. JAV piliečiams patariama išvykti sausumos keliais į Armėniją arba Turkiją, jei tai saugu.

 JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus apie muitus Irano prekybos partnerėms, Kinija pareiškė ginsianti savo interesus.  „Nėra laimėtojų muitų kare“, – Pekine sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning. Kinija, anot jos, ryžtingai gins savo teisėtas teises ir interesus. D. Trumpas paskelbė, kad nuo šiol visoms šalims, prekiaujančioms su Iranu, bus taikomi 25 proc. muitai.

Vašingtonui ir toliau kalbant apie Grenlandijos perėmimą savo kontrolėn, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia neabejojantis, kad Lietuva galėtų prisidėti prie sustiprinto NATO buvimo Arkties regione. Pasak jo, Lietuva šią iniciatyvą galėtų paremti finansiniais ir kitais būdais. „Lietuva prieš nepilnus metus, kada prasidėjo visa diskusija, jau išsakė savo poziciją, kad mes esame pasiruošę prisidėti prie saugumo užtikrinimo Arktyje.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui ir vėl pareiškus pretenzijas į Grenlandiją, premjerė Inga Ruginienė šią temą su Europos partneriais ketina aptarti sausio pabaigoje planuojamo vizito į Vokietiją metu.  „Sausio pabaigoje vykstu į Vokietiją, turbūt viena iš pagrindinių temų bus šita. Tikrai matau ir Europos Sąjungos vieningumą tuo klausimu, bet lygiai taip pat turime suprasti, kad strateginiai partneriai tokie kaip JAV mums irgi labai svarbūs.

Venesuelos laikinoji prezidentė Delcy Rodriguez pirmadienį įtraukė vieną buvusį nušalinto prezidento Nicolas Maduro asmens sargybinį į savo ministrų kabinetą. Tai vienas pirmųjų jos administracijos ministrų pakeitimų. Kapitoną Juaną Escaloną D. Rodriguez paskyrė prezidentūros kanceliarijos ministru, atsakingu už lyderės darbotvarkę ir ryšius su valstybinėmis agentūromis.

Jungtinėms Valstijoms nesitraukiant nuo siekio perimti Grenlandijos kontrolę, premjerė Inga Ruginienė sako, kad pirmiausia būtina įsitikinti, ar JAV ir Europa vienodai vertina saugumo klausimus. „Pirmas žingsnis, ką aš matyčiau, tai reikia rimto pokalbio su Amerika ir Amerikos prezidentu. Nes dabar gyvename tokiame neapibrėžtume“, – antradienį žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė. „Reikia, matyt, sugrįžti ir atsinaujinti, ar iš tiesų mes visi esame tame pačiame matomumo lauke.

Per pirmąsias dešimt 2026 m. dienų Jungtinėse Valstijose mirė keturi imigracijos tarnybos (ICE) sulaikyti migrantai. Tarnybos duomenimis, mirties atvejai fiksuoti sausio 3–9 dienomis. Mirusieji yra du vyrai iš Hondūro ir po vieną iš Kubos ir Kambodžos, praneša agentūra „Reuters“. Pernai ICE sulaikymo įstaigose mirė 30 migrantų. Tai didžiausias skaičius  per du dešimtmečius. JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija siekia deportacijų griežtinimo ir sulaiko daugiau migrantų.

Rusijos gynybos ministerija pristatė naują tanko modifikaciją su papildoma metaline apsauga, neoficialiai vadinama „tanku-kiaulpiene“. Šio tanko atsiradimą lėmė masinis dronų naudojimas Rusijos pradėtame kare Ukrainoje, rašo „Unian“. Kaip rašo buvęs Jungtinės Karalystės karininkas, karinis analitikas Hamishas de Brettonas-Gordonas „The Telegraph“ straipsnyje, tokio modelio atsiradimas susijęs su dideliais Rusijos tankų nuostoliais kare su Ukraina, kurie, remiantis viešais šaltiniais, virši...

Irane tęsiantis masiniams protestams, Reza Pahlavi, 1979 m. nuversto šacho sūnus, pasisako už greitą JAV įsikišimą. „Būtina imtis priemonių, – sakė jis interviu amerikiečių stočiai „CBS News“. – Geriausias kelias užtikrinti, jog Irane žūtų mažiau žmonių, yra ankstyvas įsikišimas, kad šis režimas pagaliau žlugtų ir visos tos problemos, su kuriomis susiduriame, baigtųsi“. R. Pahlavi teigė kalbėjęs su JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, tačiau detalių neatskleidė.

Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas įspėjo JAV prezidentą Donaldą Trumpą „skubėti“ imtis skubių veiksmų dėl Grenlandijos, nes kitaip grenlandiečiai galėtų balsuoti už prisijungimą prie Rusijos, pirmadienį pranešė Rusijos naujienų „Interfax“, kurią cituoja „Reuters“. „Trumpas turėtų paskubėti. Remiantis nepatvirtinta informacija, per kelias dienas gali būti surengtas netikėtas referendumas, kurio metu visi 55 tūkst.

Pentagonas buvo užmaskavęs karinį lėktuvą, dalyvavusį pirmajame praėjusiais metais surengtame puolime prieš įtariamą narkotikų kontrabandos laivą, kurio metu žuvo 11 žmonių, kad šis atrodytų kaip civilinis orlaivis, pirmadienį pranešė „The New York Times“. Tokiu veiksmu būtų pažeisti tarptautiniai ginkluotų konfliktų įstatymai, kurie draudžia kovotojams „apsimetinėti civiliais, siekiant apgauti priešininkus... tai yra karo nusikaltimas, vadinamas klasta“, pranešė leidinys.

JAV Minesotos valstija kartu su Mineapolio ir Sent Polo miestais pirmadienį pateikė ieškinį, reikalaudama sustabdyti JAV imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) operacijas. JAV Minesotos apygardos teismui pateiktame ieškinyje teigiama, kad sprendimu dislokuoti federalinius pareigūnus pažeidžiama JAV Konstitucija ir valstijos teisės. Ieškinys pareikštas praėjus keletui dienų po to, kai ICE pareigūnas Mineapolyje nušovė 37-erių metų JAV pilietę Renee Nicole Good.

Intensyvėjant Rusijos atakoms prieš Ukrainos civilius gyventojus ir infrastruktūrą, įskaitant raketų „Orešnik“ naudojimą, tampa akivaizdu, kad Ukrainą būtina skubiai aprūpinti priešlėktuvinės gynybos sistemomis, teigia NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.

Europa svarsto NATO misiją Grenlandijoje, kuri turėtų parodyti Jungtinių Valstijų prezidentui, kad Europa rūpinasi strategiškai svarbia sala. Tačiau Donaldas Trumpas, kalbėdamas apie Grenlandijos saugumą, pabrėžia, kad svarbus ne karių skaičius saloje, o Amerikos nuosavybė. D. Trumpas teigia dar nepateikęs Danijai ir Grenlandijai konkretaus pasiūlymo, už kiek norėtų įsigyti salą. Vis dėlto žiniasklaida skelbia, kad Vašingtonas svarsto mokėti ne Danijai, o kiekvienam salos gyventojui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paskelbė, kad bet kuriai šaliai, prekiaujančiai su Iranu, bus taikomas 25 proc. muitas, taip padidindamas spaudimą protestus smurtinėmis priemonėmis malšinančiam Teheranui. „Nuo šiol bet kuri šalis, kuri prekiauja su Irano islamo respublika, prekiaudama su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis mokės 25 proc. muitą. Šis įsakymas yra galutinis ir neginčytinas“, – savo platformoje „Truth Social“ pareiškė D. Trumpas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad visoms šalims, palaikančioms verslo ryšius su Iranu, įveda muitus. Apie tai jis pirmadienio naktį pranešė „Truth Social“. „Nuo šiol bet kuri šalis, kuri palaiko verslo ryšius su Irano Islamo Respublika, mokės 25 proc. muitą už bet kokį verslą, vykdomą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Šis įsakymas yra galutinis ir neginčytinas. Dėkojame už dėmesį šiam klausimui!“ – parašė jis.

Respublikonų atstovas Atstovų rūmuose Randy Fine pirmadienį teikia įstatymo projektą, kuriuo siekiama įgalioti JAV prezidentą Donaldą Trumpą „imtis tokių veiksmų, kokių gali prireikti“, kad būtų įsigyta Grenlandija ir kad ji būtų įtraukta į JAV sudėtį. Projektu iš esmės siekiama, kad Grenlandija taptų 51-ąja JAV valstija, skelbia „Fox News“. „Manau, kad pasauliui yra naudinga, jog Jungtinės Valstijos įgytų suverenumą Grenlandijoje“, – sakė jis interviu minėtam kanalui.

JAV Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt pareiškė, kad D. Trumpas jau parodė, jog „nebijo panaudoti karinių priemonių“, kai mano, kad tai būtina, rašo „Sky news“. Tai ji pasakė komentuodama situaciją Irane. „Manau, kad vienas dalykas, kurį prezidentas Trumpas daro labai gerai, yra tai, kad jis visada palieka atviras visas galimybes, o oro smūgiai būtų viena iš daugybės galimybių, kurios yra svarstomos“, – cituojama K. Leavitt.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt pirmadienį pareiškė, kad nėra grafiko, pagal kurį JAV planuoja įsigyti Grenlandiją, tačiau tai esą yra prioritetas, rašo „The Hill“. „Manau, kad prezidentas vakar vakare buvo labai tiesmukas“, – sako ji.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose priims Venesuelos opozicijos lyderę ir Nobelio taikos premijos laureatę Mariją Coriną Machado, naujienų agentūrai AFP pranešė administracijos aukšto rango pareigūnas. JAV lyderis dar praėjusią savaitę pareiškė, jog tikisi susitikti su M. C. Machado, kuri valdant dabar jau nuverstam prezidentui Nicolas Maduro (Nikolui Madurui) turėjo slapstytis. „Suprantu, kad ji atvyksta kažkuriuo metu kitą savaitę.

Donaldas Trumpas sako svarstantis imtis labai griežtų priemonių prieš Iraną, pasirodžius informacijai apie šimtus nužudytų protestuotojų. Įvairiais duomenimis, žuvusiųjų skaičius gali siekti nuo 500 iki 2000 žmonių. Teherano režimas tvirtina, esą žmones žudė patys protestuotojai, ir skleidžia propagandą, kad protestai jau kelias dienas esą yra suvaldyti. Tuo metu D. Trumpas teigia, jog Teheranas parodė norą derėtis – atnaujino diplomatinius komunikacijos kanalus.

Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum telefonu kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, tvyrant įtampai dėl to, kaip kovoti su Meksikoje veikiančiais galingais narkotikų karteliais. Pirmadienį per spaudos konferenciją C. Sheinbaum sakė, kad ji vėl atmetė D. Trumpo pasiūlymą siųsti JAV karius į Meksiką padėti vyriausybei kovoti su karteliais – šis pasiūlymas daugeliui Meksikoje sukėlė nerimą dėl galimo nacionalinio suvereniteto pažeidimo.

JAV prokurorai pradėjo tyrimą dėl Federalinio rezervo valdybos pirmininko Jerome‘o Powello – tai paskatino jį išsakyti retus priekaištus dėl didėjančio prezidento Donaldo Trumpo administracijos spaudimo, taip pat sukėlė aštrią buvusių centrinio banko vadovų kritiką.

Europos Sąjunga gali padėti užtikrinti Grenlandijos saugumą, jei Danija to paprašytų, pirmadienį pareiškė už gynybos ir kosmoso sritis atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius.

Jungtinėms Valstijoms pagrasinus įsikišti dėl Irano valdžios vykdomo žiauraus susidorojimo su protestuotojais, Rusija pirmadienį pasmerkė, anot jos, užsienio valstybių bandymus kištis į Islamo Respublikos reikalus.  Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu per pokalbį telefonu su savo Irano kolega „griežtai pasmerkė dar vieną užsienio valstybių bandymą kištis į Irano vidaus reikalus“, pranešė valstybinė žiniasklaida. Tai pirmoji Maskvos reakcija į plačiai paplitusius neramumus.

Irano saugumo pajėgoms slopinant protestų judėjimą, kuris sukrėtė Islamo Respubliką, buvo nužudyti mažiausiai 648 protestuotojai, pirmadienį pranešė Norvegijoje įsikūrusi teisių gynimo organizacija „Iran Human Rights“ (IHR) ir įspėjo, kad tikrasis aukų skaičius gali būti kur kas didesnis.

Grenlandijos vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad sustiprins pastangas užtikrinti, jog Arkties teritorijos gynyba vyktų NATO globoje, ir vėl atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo siekį perimti salą, rašo „Reuters“. D. Trumpas savaitgalį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos vienaip ar kitaip pasiims Grenlandiją, ir įspėjo, kad Rusija ir Kinija „perims kontrolę“, jei Vašingtonas nesiims veiksmų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad Jungtinės Valstijos turi didesnį branduolinį arsenalą ir pažangesnius ginklus nei Rusija, sekmadienį pranešė „The New York Times“. Atsakydamas žurnalistams, D. Trumpas atmetė teiginius, kad Rusija turi pranašumą branduolinio arsenalo klausimu. Jis teigė, kad JAV turi daugiau branduolinių galvučių. „Na, jie [rusai] klysta. Mes turime daugiau nei jie. Tačiau tai nesvarbu, nes užteka tik vienos“, – kalbėjo D. Trumpas.

Europos NATO valstybės narės, reaguodamos į JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus dėl Grenlandijos, siūlo stiprinti Aljanso buvimą Arkties regione, įskaitant NATO stebėjimo misijos negalutiniu pavadinimu „Arctic Sentry“ dislokavimą. Apie tai praneša „Ukrinform“, remdamasi Vokietijos televizijos naujienų tarnyba „Tagesschau“. „Pasak diplomatinių šaltinių, kelios NATO šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, pasisako už Aljanso buvimo Arkties regione išplėtimą.

Grenlandijos vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad jokiomis aplinkybėmis negali sutikti su JAV noru perimti šią Arkties salą. „Jungtinės Valstijos dar kartą pakartojo savo norą perimti Grenlandiją. Tai yra kažkas, ko Grenlandijos valdančioji koalicija negali priimti jokiomis aplinkybėmis“, – pareiškė autonominės Danijos teritorijos vyriausybė, po pakartotinių JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų perimti salos kontrolę.