Donaldas Trumpas

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra kliūtis sudaryti taikos susitarimą. Ne V. Zelenskis, o Rusija atmetė Jungtinių Valstijų parengtą taikos planą, socialiniame tinkle X parašė D. Tuskas.  „Vienintelis Rusijos atsakas buvo tolesnės raketų atakos prieš Ukrainos miestus. Štai kodėl vienintelis sprendimas yra sustiprinti spaudimą Rusijai. Ir jūs visi tai žinote“, – parašė jis.

Naftos kainos ketvirtadienį smuko po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas, regis, sušvelnino grasinimus dėl neišvengiamų karinių veiksmų prieš Iraną. Europos etaloninės „Brent“ ir JAV WTI naftos kainos nukrito beveik 4 proc., JAV prezidentui pareiškus, kad „stebės ir matys“, ar imtis galimos intervencijos Islamo respublikoje. D. Trumpas pridūrė, kad jam buvo pranešta, jog protestuotojų žudymai šalyje liovėsi.

Vokietijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad kelių Europos NATO narių žvalgybos misija Grenlandijoje siekiama „ištirti galimybes užtikrinti saugumą, atsižvelgiant į Rusijos ir Kinijos grėsmes Arktyje“. Vokietija ir kitos šalys trečiadienį paskelbė apie savo misijos dislokavimą, netrukus po to, kai Vašingtone įvykęs JAV, Danijos ir Grenlandijos pareigūnų susitikimas neišsprendė „esminių nesutarimų“ dėl salos, kurios trokšta Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas.

Danijos ministrė pirmininkė ketvirtadienį pareiškė, kad JAV ambicija perimti Grenlandijos kontrolę išlieka ir kad tarp šalių vis dar yra „esminių nesutarimų“, nepaisant svarbių derybų Baltuosiuose rūmuose. Danija trečiadienį po derybų Baltuosiuose rūmuose pareiškė, kad nepavyko pakeisti JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos nuomonės dėl grasinimų užgrobti Grenlandiją.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Kyjivui senka laikas sudaryti susitarimą dėl beveik ketverius metus trunkančio karo Ukrainoje užbaigimo. Taip pat Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sureagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo žodžius, jog taikos deryboms trukdo ne Rusija, o Ukraina. Taip jis kalbėjo tūkstančiams Kyjivo gyventojų likus be šildymo esant minusinei temperatūrai po Rusijos smūgių šalies energetikos tinklui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį ketina susitikti su venesueliečių opozicijos lydere Maria Corina Machado, kurios prodemokratinį judėjimą jis paliko nuošalyje po Venesuelos vadovo Nicolas Maduro nuvertimo ir kurios Nobelio taikos premijos atvirai pavydi.

Rusija pareiškė esanti rimtai susirūpinusi dėl NATO karinio personalo atvykimo į Grenlandiją – naudingųjų iškasenų turtingą salą Arktyje, kurią JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasina perimti. „Padėtis, besiklostanti aukštosiose platumose, mums kelia didelį susirūpinimą“, – sakoma trečiadienio vakarą paskelbtame Rusijos ambasados ​​Belgijoje, kur yra NATO būstinė, pareiškime.

Pentagonas perkelią JAV lėktuvnešį, smogiamąją grupę ir mažiausiai vieną povandeninį laivą į Artimuosius Rytus dėl neramumų Irane, pranešė JAV žiniasklaidos priemonė „NewsNation“, remdamasi šaltiniais. Anot šaltinio, lėktuvnešis „USS Abraham Lincoln“, lydimas savo eskortinių laivų ir mažiausiai vieno povandeninio laivo, iš Pietų Kinijos jūros persikelia į JAV Centrinio vadovybės atsakomybės zoną, kuri apima 21 šalį, įskaitant Iraną.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paliko atvirą galimybę rasti sprendimą dėl jo planų Grenlandijos atžvilgiu po to, kai Danijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad jam nepavyko pakeisti administracijos nuomonės dėl noro užkariauti salą.

Prancūzija, paprašyta Danijos, siunčia savo karius pratybų į Grenlandiją. Prezidentas Emmanuelis Macronas tinkle „X“ rašė, kad pirmieji kariai jau yra pakeliui. „Jų bus daugiau“, – pridūrė jis. Autonomiškai valdoma Grenlandija priklauso Danijai, kuri yra NATO narė. Tačiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori aneksuoti šią didžiulę Arkties salą.

Palestiniečių frakcijos, įskaitant „Hamas“, Egipto vyriausybės duomenimis, susitarė dėl Gazos Ruožo pereinamojo laikotarpio administracijos sudėties. Pasiektas susitarimas dėl 15 institucijos narių, trečiadienį po pokalbių Kaire pareiškė Egipto užsienio reikalų ministras Badras Abdelatti. Administracijai turėtų vadovauti buvęs palestiniečių savivaldos viceministras Ali Shaathas, sakoma bendrame tarpininkų – Egipto, Turkijos ir Kataro – pareiškime. Daugiau pavardžių nurodyta nebuvo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį po ilgo pokalbio telefonu su laikinąja Venesuelos prezidente Delcy Rodríguez pareiškė esąs patenkintas bendradarbiavimu su dabartine šios šalies valdžia. „Manau, kad mes labai gerai sutariame su Venesuela“, – Baltuosiuose rūmuose sakė jis, D. Rodríguez pavadindamas „nuostabiu žmogumi“. Tiesa, kuo remdamasis taip mano jis nepatikslino.

Ukrainoje po Rusijos smūgių energetikos infrastruktūrai žmonės susiduria su atšiauriomis sąlygomis – kai kur temperatūra namuose nukrito iki -15 °C. Dėl nutrūkusio elektros tiekimo gyventojai neturi šildymo, glaudžiasi po storomis antklodėmis, o prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbia nepaprastąją padėtį energetikos sektoriuje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad jam buvo pranešta, jog protestuotojų žudynės Irane liovėsi, tačiau, kalbėdamas apie grasinimus imtis karinių veiksmų, pridūrė, kad „stebės ir pažiūrės“, kaip įvykiai klostysis toliau. D. Trumpas pastarosiomis dienomis ne kartą kalbėjo apie tai, kad ateis į pagalbą Irano žmonėms, reaguodamas į šalies valdžios vykdomas represijas slopinant protestus, žmogaus teisių organizacijų teigimu nusinešusias mažiausiai 3 428 žmonių gyvybes.

Trečiadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas, atrodo, sušvelnino savo retoriką dėl galimų JAV karinių veiksmų Irane, skelbia „Sky news“. Trečiadienį jis pareiškė, kad jam buvo pranešta, jog „žudynės Irane baigiasi“. Vis dėlto „NBC News“ skelbia, kad šią savaitę vyko pasirengimas galimai intervencijai. Antradienį D. Trumpas savo nacionalinio saugumo komandai išdėstė, ko jis nori pasiekti JAV kariniais veiksmais Irane. Pentagonas parengė galimybes, kad būtų pasiekti jo kariniai tikslai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė gavęs informacijos, kad Iranas sustabdė žudymus, skelbia „Sky news“. „Ši informacija man ką tik buvo perduota“, – trečiadienį pareiškė JAV prezidentas. „Mums buvo pranešta gana aiškiai – bet mes išsiaiškinsime, ką tai reiškia – kad žudynės Irane baigėsi ir daugiau nebus vykdomos mirties bausmės. Tai man buvo pranešta iš patikimų šaltinių“, – sako jis. Šalys pastarosiomis dienomis paskelbė raginimus savo piliečiams palikti Iraną.

Vokietija prisijungs prie kitų Europos valstybių, kurios siųs savo karius į Grenlandiją, trečiadienį pranešė Berlynas, JAV prezidentui Donaldui Trumpui toliau grasinant perimti šią Danijos Karalystei priklausančią Arkties salą.

Danijos ir JAV nuomonės dėl Grenlandijos ateities iš esmės skiriasi ir sprendimas nebuvo rastas, po Vašingtone įvykusio susitikimo su aukščiausiais JAV pareigūnais pareiškė Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Løkke Rasmussenas. Jis pabrėžė, kad Danija vis dar nori glaudžiai bendradarbiauti su JAV. Taip pat trečiadienį po derybų Baltuosiuose rūmuose L. Lokke Rasmussenas pažadėjo priešintis JAV prezidento Donaldo Trumpo planui perimti Grenlandijos kontrolę.

Baltieji rūmai paskelbė, regis, dirbtinio intelekto sugeneruotą šunų tempiamų rogių kryžkelėje nuotrauką, siekdami pabrėžti JAV prezidento Donaldo Trumpo poziciją vykstant svarbiam susitikimui dėl Grenlandijos ateities. Prie socialiniame tinkle „X“ paskelbto paveikslėlio pridėta antraštė „Kuria kryptimi, Grenlandijos vyruke?“ ir matyti dvejos šunų tempiamos rogės. Vienas kinkinys jas traukia Baltųjų rūmų, kitas – Kinijos ir Rusijos link.

Donaldas Trumpas viešai ragina protestuotojus Irane tęsti kovą ir „užimti valdžios institucijas“. Taip pat D. Trumpas pareiškė, kad pagalba „jau pakeliui“. Ką tiksliai Vašingtonas ketina daryti, jis nepatikslino. Tuo metu pačiame Irane jau patvirtinta beveik pustrečio tūkstančio žuvusiųjų, tačiau jų, tikėtina, yra gerokai daugiau. Režimas taip pat sulaikė apie 17 tūkst. protestuotojų, daliai jų gresia mirties bausmė.

Trečiadienį Jungtinės Amerikos Valstijos pranešė nebeišduosiančios imigracijos vizų 75 šalių, įskaitant Rusiją, piliečiams. Tai – naujausias prezidento Donaldo Trumpo veiksmas prieš užsieniečius, norinčius atvykti į Ameriką.  „Valstybės departamentas stabdo imigracijos vizų išdavimą 75 šalims“, – sakė Valstybės departamento atstovas.  Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt socialiniame tinkle X paskelbė, kad tarp šių šalių yra Rusija, Iranas ir Somalis.

JAV kariniai veiksmai Irane yra tikėtini ir tai gali įvykti per artimiausias 24 valandas, praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi dviem Europos pareigūnais. Taip pat, Izraelio pareigūnas „Reuters“ papasakojo, kad atrodo, jog JAV prezidentas Donaldas Trumpas priėmė sprendimą dėl intervencijos, tačiau jos mastas ir laikas dar nėra aiškūs. Tuo tarpu „Telegram“ kanalas „Clash Report“ praneša, kad Izraelis perdislokuoja savo „Iron Dome“ (liet.

Vokietijos vicekancleris Larsas Klingbeilas trečiadienį perspėjo, kad Europos ryšiai su Jungtinėmis Valstijomis „griūva“, nes valdant prezidento Donaldo Trumpo administracijai jie išgyvena „istorinį virsmų laikotarpį“. „Transatlantinis aljansas išgyvena daug didesnius virsmus, nei iki šiol buvome pasirengę pripažinti“, – sakydamas kalbą Berlyne pareiškė L. Klingbeilas, kuris taip pat eina Vokietijos finansų ministro pareigas.

Švedijos ministras pirmininkas trečiadienį pareiškė, kad, gavęs Danijos prašymą, pasiuntė kelis karininkus prisijungti prie karinių pratybų Grenlandijoje, JAV prezidentui Donaldui Trumpui toliau grasinant užimti šią Danijos autonominę teritoriją. „Šiandien į Grenlandiją atvyksta keli Švedijos ginkluotųjų pajėgų karininkai. Jie priklauso grupei iš kelių sąjungininkų šalių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia perimti Grenlandijos kontrolę. Vienas iš JAV įvardytų būdų, kaip tai padaryti – nusipirkti salą. Už Grenlandiją Amerikai tektų sumokėti 700 mlrd. JAV dolerių (602 mlrd. eurų), rašo „NBC News“, remdamasis trimis su sąmatos skaičiavimais susipažinusiais šaltiniais. Nurodoma, kad ši sąmata buvo apskaičiuota mokslininkų ir buvusių JAV pareigūnų, planuojant D. Trumpo siekį įsigyti 2,17 mln.

Dalies personalo buvo paprašyta išvykti iš Jungtinių Valstijų Al Udeido karinės bazės Katare, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė du diplomatiniai šaltiniai, o ši Persijos įlankos valstybė nurodė, kad atitinkamą sprendimą lėmė „įtampa regione“. Toks žingsnis žengiamas po to, kai Vašingtonas pagrasino atsakyti į Irano vyriausybės pradėtą susidorojimą su protestais, o Teheranas savo ruožtu nurodė, jog naujos atakos atveju smogtų į JAV karinius ir laivybos objektus.

Vokietijos vicekancleris trečiadienį įspėjo, kad Europos ryšiai su Jungtinėmis Valstijomis ima irti, nes valdant prezidentui Donaldui Trumpui transatlantiniai santykiai išgyvena „istorinių virsmų laikotarpį“. „Transatlantiniai santykiai – tokie, kokie buvo mums pažįstami – šiuo metu ima irti“, – savo kalboje Berlyne sakė Larsas Klingbeilas, taip pat einantis Vokietijos finansų ministro pareigas.

Danija nedelsdama stiprina savo karinį buvimą Grenlandijoje, trečiadienį pranešė Gynybos ministerija, prieš pat Vašingtone prasidedančias svarbias derybas dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų perimti Arkties salą. „Danijos ginkluotosios pajėgos nuo šiandien dislokuoja pajėgumus ir dalinius, susijusius su (...) pratybų veikla.

JAV sustabdys visų tipų vizų išdavimą 75 šalių piliečiams, įskaitant Rusiją ir Iraną. Ši priemonė įsigalioja nuo sausio 21 d. ir galios neribotą laiką. Apie tai teigiama JAV Valstybės departamento vidiniame memorandume, su kuriuo susipažino leidinys „Fox News“. Teigiama, kad JAV konsulinių įstaigų darbuotojams nurodyta atsisakyti išduoti vizas remiantis jau galiojančiais teisės aktais, kol departamentas peržiūri pareiškėjų tikrinimo ir atrankos procedūras.

Teheranas perspėjo kaimynines šalis, kuriose yra JAV karinės bazės, kad puls šiuos objektus, jei JAV smogtų Iranui, „Reuters“ pranešė aukšto rango Irano pareigūnas. „Teheranas pranešė regiono šalims – nuo ​​Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) iki Turkijos – kad JAV bazės šiose šalyse bus užpultos“, jei JAV smogtų Iranui, sakė jis.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pareiškė, kad Rusija visada kelia grėsmę Lenkijai ir Europai, o tai išspręsti gali tik JAV prezidentas Donaldas Trumpas. „Mes, Lenkijoje, nežinome kitokios Rusijos nei agresyvios Rusijos. Nesvarbu, ar tai carinė Rusija, bolševikinė Rusija, ar šiandieninė [Vladimiro] Putino Rusija – ji visada kelia grėsmę Lenkijai, Europai, Vidurio ir Rytų Europai“, – interviu BBC sakė K. Nawrockis.

Grenlandijos ir Danijos ministrai jau netrukus Baltuosiuose rūmuose susitiks su Amerikos viceprezidentu ir valstybės sekretoriumi. Esama nuomonių, kad tai gali būti svarbiausias susitikimas šiuolaikinėje Grenlandijos istorijoje, o Vašingtonas gali pateikti Danijai ir jos salai ultimatumą. Susitikimo išvakarėse Grenlandijos premjeras pakartojo, kad šalis neparduodama ir renkasi ateitį su Danija. O Donaldas Trumpas atkirto, kad Grenlandijos premjerui tai taps didele problema.

Kinija trečiadienį paskelbė užsienio prekybos 2025 metų rodiklius ir, be kita ko, pranešė, kad užsienio prekybos perteklius išaugo iki rekordinių 1,2 trln. JAV dolerių, nepaisant eksporto į Jungtines Valstijas nuosmukio po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas padidino muitus. Dėl pernykščio prekybos karo tarp Vašingtono ir Pekino, kurio metu abipusiai muitai vienu metu buvo pasiekę triženklį skaičių, Kinijos eksportas į Jungtines Valstijas, palyginti su 2024 metais, krito 20 proc.

Trečiadienį Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, reaguodamas į JAV prezidento Donaldo Trumpo pakartotus pareiškimus apie Grenlandijos įsigijimą, pareiškė, kad saloje jau yra JAV kariškių ir galėtų būti dar daugiau.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas perbraižo Amerikos saugumo ir įtakos žemėlapį. Jis dar kartą pareiškė, kad Grenlandija anksčiau ar vėliau atiteks JAV, net jei tai reikštų rimtą konfliktą su sąjungininkais Europoje. Visame kontekste pasimiršta Ukrainos klausimas. Kaip turėtų atrodyti pasaulis D. Trumpo akimis „Žinių radijo“ laidoje diskutavo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui vis garsiau grasinant perimti Grenlandijos kontrolę, šios Arkties salos ministras pirmininkas Jensas-Frederikas Nielsenas trečiadienį pareiškė, kad dabar ne metas kalbėti apie būsimą Grenlandijos nepriklausomybę ir kelti pavojų jos apsisprendimo teisei. „Nemanau, kad dabar tinkamas metas apie tai kalbėti.

Didėjant įtampai tarp JAV ir Irano dėl galimų karinių smūgių, daliai personalo buvo nurodyta iki trečiadienio vakaro palikti Katare įsikūrusią Al Udeido JAV karinę bazę, naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė trys diplomatai. „Tai pozicijos pakeitimas, o ne evakuacijos įsakymas“, – „Reuters“ sakė vienas iš diplomatų. Diplomatas pridūrė nežinantis jokios konkrečios priežasties, dėl kurios tokių veiksmų imtasi.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Vašingtono kontrolė Grenlandijoje yra „gyvybiškai svarbi“ jo planuojamai „Auksinio Kupolo“ oro ir raketų gynybos sistemai. „Jungtinėms Valstijoms reikia Grenlandijos nacionalinio saugumo tikslais. Ji gyvybiškai svarbi „Auksiniam Kupolui“, kurį mes statome“, – socialiniuose tinkluose rašė D. Trumpas, nekart žadėjęs atimti Arkties salą iš sąjungininkės Danijos.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen  trečiadienį išreiškė paramą Grenlandijai, sakydama, kad Arkties sala, kurią JAV prezidentas Donaldas Trumpas  nori kontroliuoti, „priklauso jos žmonėms“. „Man svarbu, kad grenlandiečiai žinotų ir jie tai žino iš darbų, ne tik iš žodžių, kad mes gerbiame grenlandiečių norus ir jų interesus, ir kad jie gali mumis pasikliauti“, – sakė ji spaudos konferencijoje Briuselyje.

Kol Rusijos lyderis Vladimiras Putinas sutelkia dėmesį į karą Ukrainoje, jo strateginiai sąjungininkai visame pasaulyje jaučiasi apleisti ir skundžiasi paramos stygiumi pačiu kritiškiausiu metu.

Dėl mokesčių ir muitų padidėjus pajamoms, JAV biudžeto deficitas spalio–gruodžio mėnesiais, palyginti su tuo pat laikotarpiu metais anksčiau, sumažėjo, parodė Iždo departamento paskelbti duomenys. Deficitas palyginamuoju laikotarpiu smuko 15 proc. – nuo 711 mlrd. iki 602 mlrd. JAV dolerių. Bendros pajamos padidėjo 13 proc. iki 1,2 trln. JAV dolerių, o išlaidos paaugo iš viso 2 proc. iki 1,8 trln. JAV dolerių.

Prancūzija vasario 6 dieną atidarys konsulatą Grenlandijoje, trečiadienį pranešė užsienio reikalų ministras, pavadinęs šį žingsnį politiniu signalu dėl strateginės Danijos teritorijos, kurią JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo perimti. Šie komentarai nuskambėjo tą dieną, kai Danijos vyriausiasis diplomatas Baltuosiuose rūmuose susitiks su aukšto rango JAV pareigūnais deryboms dėl didžiulės, naudingosiomis iškasenomis turtingos Arkties salos ateities.

Mineapolyje federaliniai pareigūnai antradienį, per dar vieną susirėmimų su protestuotojais dieną, panaudojo ašarines dujas, o tuo pat metu moksleiviai paliko vieną priemiesčio mokyklą, taip protestuodami prieš Donaldo Trumpo  administracijos vykdomą griežtą imigracijos politiką. Tragiško įvykio, kai imigracijos agentas Mineapolyje nušovė moterį, atgarsiai pasiekė ir vietos JAV prokuratūrą.

JAV prezidento pasiuntiniai Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris artimiausiu metu planuoja apsilankyti Maskvoje, kur susitiktų su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu, rašo „Bloomberg“. D. Trumpo pasiuntinių vizitas vyktų siekiant paskatinti taikos susitarimą, kuris užbaigtų Rusijos karą prieš Ukrainą. Leidinio šaltiniai pažymi, kad susitikimas gali įvykti šį mėnesį.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija paprašė Europos šalių pateikti žvalgybos informaciją apie taikinius Irane, rašo „The Washington Post“. Europos pareigūnų teigimu, sausio 12 d. D. Trumpo administracijos atstovai paprašė šalių pateikti žvalgybos informaciją apie galimus taikinius Irane. Vienas Europos pareigūnas pažymėjo, kad Vašingtonas greičiausiai nepuls branduolinių objektų, tačiau gali imtis veiksmų prieš organizacijų, atsakingų už smurtą per protestus Irane, lyderius.

JAV įstatymų leidėjai pristatė įstatymo projektą, kuriuo JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai būtų draudžiama aneksuoti, okupuoti ar kitaip kontroliuoti NATO sąjungininkės teritoriją be tokios šalies sutikimo. Šis pasiūlymas, kurį antradienį pateikė respublikonė senatorė Lisa Murkowski ir demokratė Jeanne Shaheen, buvo pateiktas tuo metu, kai D. Trumpas reiškia vis didesnį susidomėjimą Grenlandija, kuri yra Danijos teritorija.

 Irano teismų sistemos vadovas pažadėjo pagreitintus teismus asmenims, sulaikytiems dėl protestų bangos, kurią valdžia pavadino „riaušėmis“, trečiadienį pranešė valstybinė televizija. Pastaruoju metu intensyvėja tarptautinis pasipiktinimas dėl demonstracijų slopinimo, kai, kaip teigia teisių grupė, per protestus galimai žuvo tūkstančiai žmonių.

JAV mokslininkai ir Europos Sąjungos (ES) klimato stebėtojai trečiadienį paskelbė, kad 2025-ieji buvo treti karščiausi metai per visą stebėjimų istoriją. Tai pratęsia precedento neturintį šylančių temperatūrų ciklą, o prognozės rodo, kad 2026 metais atšilimas neslūgs.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Grenlandijos ministro pirmininko Jenso-Frederiko Nielseno pasisakymai apie salos ketinimą likti sąjungoje su Danija jam gali tapti „didele problema“, pranešė Baltieji rūmai. Žurnalistams paklausus, ar jis laiko galutiniu Grenlandijos ministro pirmininko pareiškimą, jog sala ketina likti sąjungoje su Danija, JAV prezidentas atsakė klausimu, kas apskritai padarė tokius pareiškimus.