Donaldas Trumpas

Donaldo Trumpo administracija pasišovė amerikiečius padaryti vėl sveikus – viešai paragino vietoj cukraus prifarširuotų nesveikų produktų rinktis baltymus ir riebalus, valgyti daugiau raudonos mėsos, pieno produktų, sviesto. Lietuvos mitybos ekspertai nieko blogo atnaujintinose Jungtinių Valstijų mitybos gairėse nemato, tačiau priduria, kad amerikiečiai blogai akcentuoja patarimus: per mažai kalba apie saiką, ir be reikalo alkoholį vadina socialiniu lubrikantu.

Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA) penktadienį patarė oro linijoms vengti Irano oro erdvės po JAV grasinimų atakomis, paskatinusių šią Islamo Respubliką būti budrią. „Atsižvelgiant į dabartinę padėtį ir galimus JAV karinius veiksmus, dėl kurių Irano oro gynybos pajėgos buvo padidintos parengties būsenoje, šiuo metu yra padidėjusi klaidingo identifikavimo tikimybė“, – teigė reguliuotojas.

Buvęs NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad negalėtų pažadėti, jog JAV liks Aljanse, rašo „Sky news“. J. Stoltenbergas buvo Marko Ruttes pirmtakas, NATO jis vadovavo nuo 2014 iki 2024 m. Buvęs NATO vadovas Stoltenbergas pakomentavo augančias įtampas tarp JAV ir Europos Naujausiame savo interviu „Der Spiegel“ jis pakomentavo naujausias įtampas tarp Donaldo Trumpo ir Europos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad šiuo metu nėra jokio neatidėliotino poreikio dėl protestų prieš imigracijos reidus Minesotoje pasinaudoti Sukilimo aktu, nors tik dieną anksčiau grasino tai padaryti. „Jei man to reikėtų, aš jį panaudočiau. Manau, kad šiuo metu nėra jokių priežasčių juo pasinaudoti“, – pareiškė D. Trumpas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose, kai jo buvo paklausta apie įstatymą, leidžiantį dislokuoti karius JAV teritorijoje.

Ukraina ir Jungtinės Valstijos šeštadienį Majamyje surengs derybas, kurių metu bus aptariamos saugumo garantijos ir Ukrainos ekonomikos atkūrimas, penktadienį pranešė Kyjivo ambasadorė Vašingtone. Derybos, kuriose Ukrainos delegacijai vadovaus prezidento kanceliarijos vadovas Kyryla Budanovas ir saugumo tarybos sekretorius Rustemas Umerovas, vyks „rytoj Majamyje“, pareiškė ambasadorė Olha Stefanišyna. Ji nenurodė, kas iš JAV pusės dalyvaus derybose.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį padėkojo Irano vadovybei, pareiškęs, kad Teheranas atšaukė šimtų per žiaurų susidorojimą suimtų protestuotojų egzekucijas.  „Aš labai gerbiu tai, kad Irano vadovybė atšaukė visus suplanuotus pakorimus, kurie turėjo būti įvykdyti vakar (daugiau nei 800). Ačiū!“ – savo „Truth Social“ tinkle parašė D. Trumpas.  Per pastarąsias dvi savaites D. Trumpas ne kartą grasino Iranui kariniais veiksmais, kad padėtų protestuotojams.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui susilaikant nuo įsikišimo į Irane kilusius neramumus, mirusio Irano šacho sūnus Reza Pahlavi penktadienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad šalyje įsiplieskę masiniai protestai padės nuversti Islamo Respubliką, ir paragino tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų. Dvasininkų valdomo Irano valdžios institucijoms žiauriai malšinant masines demonstracijas, egzilyje Vašingtono apylinkėse gyvenantis R. Pahlavi pateikė save kaip opozicijos lyderį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė galįs įvesti prekybos muitus šalims, kurios nepalaiko jo planų perimti Grenlandiją – NATO sąjungininkės Danijos autonominę teritoriją ir pavadino save „muitų karaliumi“. „Galiu įvesti muitus šalims, jei jos nesutiks su Grenlandijos klausimu, nes mums reikia Grenlandijos dėl nacionalinio saugumo“, – pareiškė D. Trumpas per Baltuosiuose rūmuose surengtą apskritojo stalo diskusiją sveikatos apsaugos klausimais.

Donaldas Trumpas tapo ilgai lauktos Nobelio taikos premijos laureatu. Tiesa, apdovanojimą Amerikos prezidentui įteikė ne Nobelio komitetas, o Venesuelos opozicijos lyderė – Maria Machado. Uždari pietūs Baltuosiuose rūmuose tapo pirmuoju politikų susitikimu. Ir jei Trumpas iš šio vizito gavo tai, ko norėjo, tai Machado, siekusi įtikinti prezidentą savo gebėjimu vadovauti Venesuelai, patyrė nesėkmę. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Italijos gynybos ministras Guido Crosetto atmetė idėją dislokuoti Italijos karius Grenlandijoje, teigdamas, kad tokia misija yra nereikalinga, net jei kelios Europos šalys ir toliau vykdo planus siųsti savo pajėgas. Pasak Italijos žiniasklaidos, G. Crosetto pabrėžė, kad aptariamas dislokavimas Arkties saloje būtų riboto masto. Jis pažymėjo, kad siūlomi kontingentai yra pernelyg maži, kad galėtų turėti kokį nors reikšmingą poveikį.

Poligonas Kapčiamiestyje kaitina ne tik vietos gyventojų aistras. Sukruto ir Lenkijos pusėje, prie pat sienos su Lietuva gyvenantys lenkai. Seinų valdžios atstovai vakar savo nerimą išsakė Gitanui Nausėdai į akis, o šiandien surengtas ir specialus Seinų apskrities administracijos posėdis. Lenkai, panašiai, kaip ir Kapčiamiesčio gyventojai, nerimauja dėl būsimo poligono saugumo. Jie nusprendė kreiptis į Lenkijos Vyriausybę, prašydami pagalbos ir užtarimo prieš Lietuvą.

Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė galįs įvesti prekybos muitus šalims, kurios nepritaria jo planams perimti Grenlandiją, priklausančią NATO sąjungininkei Danijai. „Galiu įvesti muitą šalims, jei jos nesutiks dėl Grenlandijos, nes Grenlandija mums reikalinga nacionaliniam saugumui“, – per sveikatos apskritąjį stalą Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.

Artėjant rinkimams Vengrijoje, kurie, kaip rodo apklausos, gali užbaigti Viktoro Orbano ilgametį valdymą, kraštutinių dešiniųjų pažiūrų lyderiai iš viso pasaulio internete išplatintame vaizdo įraše suskubo jam reikšti palaikymą, rašo CNN.

Dauguma vokiečių mano, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo politika kelia grėsmę NATO karinio aljanso ateičiai, rodo penktadienį paskelbta nuomonės apklausa.  Maždaug 78 proc. respondentų mano, kad D. Trumpas kelia pavojų Vakarų gynybos Aljansui, 18 proc. su tuo nesutinka, parodė naujausia ZDF „Politbarometer“ apklausa. Kiti respondentai neapsisprendę. D. Trumpas siekia, kad Jungtinės Valstijos perimtų Grenlandiją, pusiau autonominę NATO narės Danijos teritoriją.

Dvipartinė Jungtinių Valstijų Kongreso delegacija penktadienį pradėjo vizitą Kopenhagoje, siekdama pareikšti paramą Danijai ir Grenlandijai po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino perimti šios Arkties salos, kuri yra autonominė Danijos teritorija, kontrolę. 11 kongresmenų ir kongresmenių, be kita ko, turėtų surengti derybas su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen ir Grenlandijos premjeru Jensu-Frederiku Nielsenu.

Venesuelos opozicijos lyderė María Corina Machado pareiškė, kad taps savo šalies prezidente „kai ateis tinkamas laikas“, teigiama penktadienį „Fox News“ transliuotame interviu. „Yra misija, ir mes paversime Venesuelą ta malonės žeme, ir aš tikiu, kad būsiu išrinkta, kai ateis tinkamas laikas, Venesuelos prezidente, pirmąja moterimi prezidente“, – sakė M. C. Machado.

Europos Komisija (EK) dar lapkritį apskundė Lietuvą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui dėl esą nevykdomo įsipareigojimo mažinti oro taršą. Jei įsipareigojimas nebus įgyvendintas grėstų ir didelės baudos. Tiesa, jau dabar kalbama apie naujas priemones keliuose, o dalis ekspertų, tarptautinių agentūrų atstovai siūlo netgi įvesti taršos mokestį.

Taikos susitarimas gali būti pasirašytas jau kitą savaitę, jei bus pasiektas susitarimas, teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, susitarimas galėtų būti patvirtintas Šveicarijos mieste Davose, kur tarptautiniai lyderiai, įskaitant Donaldą Trumpą, rinksis į Pasaulio ekonomikos forumą, rašo „Sky News“. V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina turi gauti saugumo garantijas, kurios galiotų ilgiau nei D. Trumpo kadencija.

Islandijoje kilo nepasitenkinimas, kai paskirtasis JAV ambasadorius Billy‘is Longas esą juokais pareiškė, kad sala Šiaurės Atlante galėtų tapti JAV valstija. Islandijos užsienio reikalų ministerija, anot žiniasklaidos, paprašė JAV ambasados Reikjavike paaiškinimo.

Kanados ministras pirmininkas Markas Carney ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį Pekine vykusiame pirmajame per aštuonerius metus šalių vadovų susitikime pasiekė susitarimą dėl partnerystės įvairiose srityse, pradedant prekyba ir baigiant turizmu. Kanados ministras pirmininkas džiaugėsi „istoriniu susitarimu“ ir „nauja strategine partneryste“ su Kinija, kuriomis verčiamas naujas lapas po ilgamečių diplomatinių nesutarimų, piliečių areštų abejose šalyse ir ginčų dėl muitų.

JAV reiškiant pretenzijas dėl iš esmės autonominės Grenlandijos ir siekiant kontroliuoti šią dalį Danijos Karalystei priklausančios teritorijos, Rusijos ambasadorius Danijoje apkaltino NATO, kad šis siekia militarizuoti Arktį. NATO šalys, įskaitant Daniją, naudojasi Rusijos ar Kinijos grėsmės baime, kad didintų šiame regione esančias savo karines pajėgas, duodamas interviu valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė Rusijos ambasadorius Vladimiras Barbinas.

Buvęs Suomijos prezidentas Sauli Niinisto mano, kad net jeigu JAV imtųsi įgyvendinti agresyvią politiką Grenlandijos klausimu, tai neturi lemti NATO griūties, praneša Suomijos visuomeninis transliuotojas „Yle“. „Paimkime NATO į Europos rankas arba pabandykime išlošti laiko tikėdamiesi, kad kas nors pasikeis Jungtinėse Valstijose“, – interviu Suomijos TV kanalui MTV sakė jis.

UFC vadovas Dana White'as kortų dėl kovų UFC renginyje Baltuosiuose rūmuose atskleisti neskuba. Ir jis tikrai nieko nežada, kai kalba pasisuka apie buvusius UFC čempionus Conorą McGregorą bei Joną Jonesą.

Jungtinės Valstijos nenori baigti karo Ukrainoje taip, kad agresorius būtų apdovanotas. Tokį pareiškimą respublikonų senatorius Lindsey Grahamas paskelbė platformoje „X“. Pasak jo, JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori „garbingai ir teisingai“ užbaigti „kruvinas žudynes Ukrainoje“, ko nepavyko padaryti ankstesniems prezidentams Barakui Obamai ir Joe Bidenui.

Irane, anot Baltųjų rūmų, JAV spaudimu atšaukta 800 egzekucijų. Atstovė Karoline Leavitt nenurodė šios informacijos, kurią gavo prezidentas Donaldas Trumpas, šaltinio. Atšauktos egzekucijos buvo numatytos trečiadienį, sakė K. Levitt. D. Trumpas, anot jos, toliau stebi situaciją ir neatmeta jokių variantų. Prezidentas įspėjo vadovybę Teherane dėl egzekucijų pastarųjų masinių protestų dalyviams – bei neatmetė ir karinio įsikišimo.

 Susitarimą dėl taikos stabdo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, o ne Ukraina, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Susitarimą dėl taikos, tai yra labai aišku, stabdo Putinas. Ne tai, kad jis stabdo, jis iš viso nesiima jokių veiksmų į tą pusę. Užsiima dezinformacija, propaganda, (...) kasnaktinėmis Kyjivo ir kitų Ukrainos miestų atakomis“, – LRT radijui penktadienį teigė ministras.

JAV respublikonų senatorius Rogeris Wickeris pasakė kalbą, kurioje parėmė Ukrainą ir sukritikavo Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną, rašo „Evropeiskaja Pravda“. Kalbėdamas Senate R. Wickeris paragino nepasitikėti V. Putinu, kuris, pasak jo, „tyčiojasi iš taikos proceso“. „Neseniai jis (V. Putinas) surengė didžiausią oro ataką per visą konflikto istoriją ir ne kartą parodė, kad nėra suinteresuotas taikos derybomis.

Europos valstybėms pradėjus dislokuoti karius Grenlandijoje, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Lietuva turėtų apsvarstyti dalyvavimą karinėse pratybose saloje. „Mes tikrai turėtume apsvarstyti. Galų gale bus ir šios pratybos, po to sekančios pratybos ir kalbėsim apie ciklą pratybų. Ir Lietuvos dėmesys niekada nebuvo kalbant su sąjungininkais orientuotas tik į mūsų sieną, tik į Suvalkų koridorių, tik į Baltijos jūrą“, – LRT radijui penktadienį teigė jis.

Pagrasinusios Iranui intervencija, Jungtinės Valstijos stiprina savo karines pajėgas Artimuosiuose Rytuose, ketvirtadienį pranešė JAV žiniasklaida. „The New York Times“, remdamasis dviejų JAV pareigūnų suteikta informacija, pranešė, kad į šį regioną iš Pietų Kinijos jūros plaukia lėktuvnešis „USS Abraham Lincoln“ ir keletas jį lydinčių laivų, kurie kelionės tikslą turėtų pasiekti maždaug po savaitės.

Venesuelos opozicijos lyderė Maria Corina Machado ketvirtadienį pareiškė, kad „įteikė“ savo Nobelio taikos premijos medalį JAV prezidentui Donaldui Trumpui, atvirai troškusiam šio apdovanojimo, kurio, kaip teigia Nobelio komitetas, kitam asmeniui perduoti nevalia. „Aš įteikiau Jungtinių Valstijų prezidentui Nobelio taikos premijos medalį“, – po Baltuosiuose rūmuose įvykusio susitikimo su D. Trumpu prie JAV Kongreso rūmų kalbėdama su žurnalistais sakė M. Machado.

Kanados ministras pirmininkas Markas Carney ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį Pekine pradėjo derybas – tai pirmasis šalių vadovų susitikimas Kinijos sostinėje per aštuonerius metus. M. Carney gyrė „naują strateginę partnerystę“ tarp dviejų šalių, atvykęs derybų į Liaudies didžiąją salę.

JAV vėl pagrasino Irano vyriausybei kariniu eskalavimu, reaguodamos į žiaurias represijas, kurių šalis ėmėsi, siekdama numalšinti masinius protestus. JAV prezidentas Donaldas Trumpas „mėgsta veiksmus, o ne begalines kalbas, kurias matome Jungtinėse Tautose“, ketvirtadienį Niujorke vykusiame JT Saugumo Tarybos posėdyje sakė JAV ambasadorius Jungtinėse Tautose Mike‘as Waltzas. „Jis aiškiai pareiškė, kad siekiant sustabdyti žudynes svarstomos visos galimybės.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį paskelbė, kad buvo suformuota Gazos „taikos taryba“ – toks svarbus žingsnis buvo žengtas įgyvendinant JAV remiamą dviejų etapų planą, skirtą karui Palestinos teritorijoje užbaigti.

Venesuelos opozicijos lyderė, Nobelio taikos premijos laureatė Maria Corina Machado ketvirtadienį pareiškė, kad ji įteikė JAV prezidentui Donaldui Trumpui savo Nobelio taikos premijos medalį, rašo „Sky news“. M. C. Machado lankėsi Baltuosiuose rūmuose. Trumpui įteiktas Nobelio taikos premijos medalis JAV pajėgos mėnesio pradžioje per karinę operaciją Venesueloje sulaikė autoritarinį šalies vadovą Nicolą Madurą ir jo žmoną. Abu jie buvo atgabenti į Niujorką, kur stos prieš teismą.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ketvirtadienį paskelbė, kad Varšuva karių į Grenlandiją nesiųs. Jo teigimu, vienos NATO šalies ataka prieš kitos šalies teritoriją reikštų „mums pažįstamo pasaulio pabaigą“, rašo portalas „TVP World“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Grenlandija yra gyvybiškai svarbi JAV saugumui, ir neatmetė galimybės panaudoti jėgą, kad perimtų salos, kuri yra autonominė Danijos teritorija ir NATO aljanso dalis, kontrolę.

Danijos ir Grenlandijos ministrams nepavyko atkalbėti Donaldo Trumpo administracijos nuo siekio pasigviešti salą. Tačiau įtemptas susitikimas Vašingtone nesibaigė ir katastrofa, kokia galėjo baigtis. Šalys pripažįsta, kad jų nuomonės visiškai nesutampa, bet susitarė tęsti diskusijas. O kol jos tęsiasi – Danija ir jos sąjungininkai jau siunčia papildomus karius į Arkties salą. Berlynas sako, kad karinė misija skirta atgrasyti Rusiją ir Kiniją. O Maskva dėl to jau širsta.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt pareiškė, kad Europos šalių karių dislokavimas Grenlandijoje neturės įtakos JAV prezidento Donaldo Trumpo planams perimti salos kontrolę, rašo „Evropeiskaja Pravda“. Žurnalistai paklausė D. Trumpo spaudos sekretorės apie JAV prezidento reakciją į neseniai sustiprintą NATO sąjungininkų karinį buvimą Grenlandijoje.

Jungtinės Valstijos užbaigė Venesuelos naftos pardavimo sandorį, kuris yra pirmasis nuo tada, kai Vašingtonas po prezidento Nicolas Maduro nuvertimo perėmė šio sektoriaus kontrolę, ketvirtadienį naujienų agentūrą AFP informavo vienas JAV pareigūnas. Pasak šio pareigūno, kuris neįvardijo pirkėjo, sandorio vertė – 500 mln. JAV dolerių (apie 430 mln. eurų), o artimiausiomis dienomis ar savaitėmis gali būti sudaryta daugiau pardavimo sandorių.

Baltieji rūmai ketvirtadienį pranešė, kad Iranas, spaudžiamas prezidento Donaldo Trumpo dėl smurtinio susidorojimo su protestų banga, atšaukė 800 egzekucijų, tačiau JAV kariniai veiksmai tebėra tikėtini.  „Prezidentas šiandien sužinojo, kad 800 egzekucijų, kurios buvo suplanuotos ir turėjo būti įvykdytos vakar, buvo atšauktos“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.

Kinijos vyriausiasis diplomatas ketvirtadienį Irano kolegai telefonu pasakė, kad Pekinas prieštarauja „jėgos naudojimui ar grasinimui panaudoti jėgą tarptautinių santykių“ srityje, pranešė kinų Užsienio reikalų ministerija.

Atsižvelgdama į JAV prezidento Donaldo Trumpo pretenzijas į  Grenlandiją, Rusija perspėjo neignoruoti jos interesų Arktyje, ketvirtadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.  „Visi bandymai ignoruoti Rusijos interesus poliariniame regione, ypač saugumo srityje, neliks be atsako ir turės labai toli siekiančių padarinių“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius viešai kalba, jog nebenori, kad jam vadovaujant partiją ištiktų istorinis nuosmukis. Tačiau naujausi reitingai rodo, kad per mažiau nei porą metų, socialdemokratų populiarumas krito žemyn tris kartus ir jau, panašu, atsitrenkė į dugną. Ingos Ruginienės Vyriausybę neigiamai vertina 7 iš 10 rinkėjų. Partijos lyderis aiškina, kad Remigijaus Žemaitaičio buvimas koalicijoje, dramos ir skandalai prisidėjo prie kritusių socialdemokratų reitingų.

Prezidento Donaldo Trumpo sprendimas sutelkti JAV galią Vakarų pusrutulyje žymi sąmoningą atsitraukimą nuo ilgamečio Amerikos kaip pasaulinės supervalstybės vaidmens, o tai brangiai kainuos jai pačiai ir tik padidins nestabilumą visame pasaulyje, savo straipsnyje žurnale „Foreign Policy“ rašo Gabrielius Landsbergis. Pasak buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro, naujoji JAV geopolitinė strategija rodo neišprovokuotą ir nebylų pritarimą pasaulio padalijimui į regionines įtakos sferas.

Donaldas Trumpas skelbia, kad Irano režimas sustabdė protestuotojų egzekucijas, tačiau karinės intervencijos grėsmė išlieka. Vašingtonas ir Londonas ir toliau skubiai mažina karių skaičių karinėje bazėje Katare, baimindamiesi atsakomojo Irano smūgio. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Po kelių dienų tylos Irano socialiniuose tinkluose žmonės vėl pradeda dalytis vaizdo įrašais iš didžiausių protestų Irano režimo istorijoje.

Saudo Arabija, Kataras ir Omanas vadovavo pastangoms atkalbėti JAV prezidentą Donaldą Trumpą nuo išpuolio prieš Iraną, baimindamiesi „rimtų pasekmių regione“, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas aukšto rango Saudo Arabijos pareigūnas. Šios trys Persijos įlankos šalys „vadovavo ilgoms, įnirtingoms, diplomatinėms paskutinės minutės pastangoms įtikinti prezidentą D. Trumpą suteikti Iranui galimybę pademonstruoti gerus ketinimus“, sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį perėmė dar vieną su Venesuela susijusį tanklaivį, naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė du JAV pareigūnai. Tai jau šeštasis per pastarąsias savaites konfiskuotas tanklaivis, kuris gabeno Venesuelos naftą arba yra tai daręs praeityje. Su anonimiškumo sąlyga kalbėję pareigūnai sakė, kad tanklaivis buvo perimtas Karibų jūroje, tačiau jo pavadinimo nenurodė.

Turkija ketvirtadienį pareiškė nepritarianti karinei operacijai prieš Iraną, JAV prezidentui Donaldui Trumpui ne kartą pareiškus, kad ateis į pagalbą Irano žmonėms, valdžiai susidorojant su protestuotojais.  „Esame prieš karinę operaciją prieš Iraną. Manome, kad Irano problemas turi spręsti patys iraniečiai“, – žurnalistams Stambule sakė užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pagrasino pasinaudoti įstatymu, leidžiančiu vidaus karinių pajėgų dislokavimą, Minesotoje kilus protestams po to, kai praėjusią savaitę federalinis agentas nušovė moterį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pagrasino pasinaudoti įstatymu, leidžiančiu vidaus karinių pajėgų dislokavimą, Minesotoje kilus protestams po to, kai praėjusią savaitę federalinis agentas nušovė moterį.