Donaldas Trumpas

Milijardierių turtas pasaulyje, nevyriausybinės organizacijos „Oxfam“ duomenimis, pernai augo itin sparčiai ir pasiekė rekordines aukštumas, praneša agentūra „Reuters“. Bendras turtingiausių pasaulio žmonių turtas 2025 m. padidėjo 2,5 trln. dolerių iki 18,3 trln., nurodoma „Oxfam“ pranešime, paskelbtame prieš Davose prasidedantį Pasaulio ekonomikos forumą. Šis prieaugis maždaug atitinka visą skurdesnės gyventojų dalies – 4,1 mlrd. žmonių – turtą. Tuo pat metu apie 3,8 mlrd.

Dėl Irane slūgstančios įtampos sumažėjus nuogąstavimams dėl galimų „juodojo aukso“ tiekimo sutrikimų, keturias savaites iš eilės su pliuso ženklu užbaigusios naftos kainos pirmadienį traukia žemyn. „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina ryte smuko 0,55 proc. iki 63,77 JAV dolerio už barelį, o WTI rūšies naftos kaina – 0,64 proc. iki 58,95 JAV dolerio už barelį, rodo portalo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.

Pentagonas įsakė 1,5 tūkst. karių pasiruošti galimam dislokavimui valstijoje, kurią krečia neramumai dėl kovos su imigracija, sekmadienį pranešė JAV žiniasklaida. Apie pasiruošimą paskelbta praėjus kelioms dienoms po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino pasitelkti Sukilimo įstatymą (angl. Insurrection Act), kuris leidžia panaudoti kariuomenę „ginkluotam sukilimui“ arba „smurtui šalies viduje“ numalšinti, tačiau jau po dienos jis pareiškė, kad tam nėra neatidėliotino poreikio.

Mineapolio meras sekmadienį pareiškė, kad aktyviosios tarnybos karių siuntimas į Minesotą padėti vykdyti reidus prieš imigrantus yra juokinga ir nekonstituciška idėja, kartu ragindamas protestuotojus veikti taikiai, kad prezidentas nematytų poreikio pasiųsti JAV kariuomenę. Kasdieniai protestai tęsiasi visą sausį, Krašto saugumo departamentui suintensyvinus imigracijos kontrolę Mineapolyje ir šalia esančiame Sent Pole, atsiunčiant į šiuos miestus daugiau nei 2 000 federalinių pareigūnų.

Europos Sąjunga svarsto galimybę imtis atsakomųjų priemonių dėl JAV grasinimų Grenlandijai – tai galėtų būti 93 mlrd. eurų vertės muitai amerikietiškoms prekėms arba apribojimai JAV įmonėms, veikiančioms Europos rinkoje. Apie tai leidinys „Der Spiegel“ sužinojo iš ES diplomato.

Europos lyderiai netrukus rinksis į neeilinį Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį, susijusį su įtampa dėl Grenlandijos. Tai pareiškė EVT pirmininkas Antonio Costa, praneša „Ukrinform“ korespondentas, remdamasis jo spaudos tarnyba. „Atsižvelgdamas į pastarojo meto įvykių svarbą ir siekdamas toliau koordinuoti veiksmus, nusprendžiau artimiausiomis dienomis sušaukti neeilinį Europos Vadovų Tarybos posėdį“, – sakė A. Costa.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Danija per 20 metų nesugebėjo imtis veiksmų prieš Rusijos grėsmę Grenlandijoje. Apie tai jis parašė socialiniame tinkle „Truth Social“. JAV prezidentas teigė, kad Danija turėjo 20 metų pašalinti Rusijos grėsmę Grenlandijoje, tačiau to nepadarė. „NATO jau 20 metų kartoja Danijai: „Jūs turite pašalinti Rusijos grėsmę Grenlandijoje“. Deja, Danija nieko nepadarė. Dabar atėjo laikas, ir tai bus padaryta!!!“, – rašė D. Trumpas.

JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai įvesti muitus visiems, kurie bandys jam sutrukdyti užgrobti Grenlandiją, tapo paskutiniu lašu Europos kantrybės taurėje, rašo „Politico“. Jei JAV požiūris radikaliai nepasikeis, šis procesas, tikėtina, baigsis esmine Vakarų pertvarka, kuri pakeis pasaulinę jėgų pusiausvyrą. Europa yra pasirengusi sukurti savo saugumo aljansą, o Ukraina jame gali atlikti svarbų vaidmenį.

Kyjivas surengė „esmingas“ derybas saugumo ir ekonomikos klausimais su Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo žentu Jaredu Kushneriu ir pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu, o šią savaitę Davose numatoma surengti daugiau diskusijų, sekmadienį pranešė Ukrainos saugumo vadovas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris yra sakęs, kad Davose tikisi pasirašyti dokumentus su JAV dėl saugumo garantijų, pareiškė, kad jo komanda Jungtinėse Valstijose surengė kelis derybų ratus.

Ukrainos saugumo vadovas sekmadienį pranešė, kad Kyjivas surengė turiningas derybas su Donaldo Trumpo žentu Jaredu Kushneriu ir pasiuntiniu Steve'u Witkoffu, o diskusijos turėtų būti pratęstos kitą savaitę Davose. „Surengėme turiningas diskusijas dėl ekonominės plėtros ir klestėjimo plano, taip pat saugumo garantijų Ukrainai“, – socialiniuose tinkluose teigė Ukrainos saugumo tarybos sekretorius Rustemas Umerovas.

Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas ilgai nedelsė – dar ką tik vos užsiminęs apie tarifus Europos šalims, nesutinkančioms su jo Grenlandijos aneksijos planais – dabar D. Trumpas jau skelbia, kad nauji tarifai įsigalios vasarį. Pirma, jie sieks 10 proc., o nuo birželio padidės iki 25 proc. ir galios tol, kol šalys nesutiks su jo planais pasigviešti Arkties salą. Europos Sąjunga skuba smerkti naują Vašingtono tarifų šantažą ir žada atsaką.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį paskelbė remiantis aštuonių Europos šalių pareiškimą, kritikuojantį JAV grasinimą įvesti joms muitus dėl paramos Danijai ginče dėl Grenlandijos.

Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas sekmadienį pareiškė, kad NATO aljansui kyla pavojus dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų įvesti muitus NATO sąjungininkėms, reiškiančioms paramą Danijai dėl Grenlandijos. Vizito Norvegijoje – vienoje iš šalių, į kurią taip pat nukreipti D. Trumpo grasinimai – metu ministras teigė, kad pavojus gresia nusistovėjusiai pasaulinei geopolitinei tvarkai ir NATO ateičiai.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sekmadienį telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu aptarė padėtį Grenlandijoje ir Arktyje, praneša „Sky News“. NATO vadovas žiniasklaidai išsamiai nekomentavo apie pokalbį, bet sakė, kad darbas Grenlandijos tema tęsiasi ir jis laukia artėjančio susitikimo su D. Trumpu Davose. Pasaulio lyderiai vyks į Šveicariją, kur dalyvaus Pasaulio ekonomikos forume.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas sekmadienį pareiškė, kad išpuolis prieš Irano aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei prilygtų karo paskelbimui. „Ataka prieš mūsų šalies aukščiausiąjį lyderį būtų tolygi pilno masto karui su Irano tauta“, – prezidentas pareiškė socialinėje platformoje „X“. Tokia žinutė pasirodė po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasakė, kad Iranui atėjo laikas susirasti naują lyderį.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus papildomais importo muitais toms šalims, kurios priešinasi jo ketinimams prisijungti Grenlandiją, JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas bandė paaiškinti Vašingtono poziciją, praneša „Sky News“. Jis davė interviu kanalui „NBC News“, kurio žurnalistė Kristen Welker paklausė, kuo JAV jėgos panaudojimas prieš Grenlandiją skirtųsi nuo 2014 m. Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos.

Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas ilgai nedelsė – dar ką tik vos užsiminęs apie tarifus Europos šalims, nesutinkančioms su jo Grenlandijos aneksijos planais – dabar D. Trumpas jau skelbia, kad nauji tarifai įsigalios vasarį. Pirma, jie sieks 10 proc., o nuo birželio padidės iki 25 proc. ir galios tol, kol šalys nesutiks su jo planais pasigviešti Arkties salą. Europos Sąjunga skuba smerkti naują Vašingtono tarifų šantažą ir žada atsaką.

Dabartinis Donaldo Trumpo administracijos Jungtinėse Valstijose ir ES šalių ginčas dėl Grenlandijos statuso gali baigtis tuo, kad partneriai ims skirti mažiau dėmesio pastangoms užtikrinti taiką Ukrainoje. Tai socialinių tinklų platformoje „X“ pareiškė vyriausioji ES įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas. „Kinija ir Rusija tikriausiai džiūgauja. Būtent jos yra naudingi sąjungininkų nesutarimai“, – rašė K. Kallas.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen sekmadienį griežtai sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimą ginče dėl Grenlandijos įvesti naujus muitus, sakydama, kad Europa spaudimui nepasiduos. „Ne mes siekiame šio konflikto“, – Danijos naujienų agentūrai „Ritzau“ sakė M. Frederiksen, pridurdama, kad ji palankiai vertina panašius signalus iš kitų Europos šalių. „Europos nepašantažuosi“, – sakė ji.

Šalys, kurioms JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasina įvesti muitus dėl jų nepritarimo jo planams Grenlandijos atžvilgiu, imdamosi atsakomųjų veiksmų laikysis išvien, teigiama sekmadienį paskelbtame bendrame pareiškime. „Grasinimai muitais kenkia transatlantiniams santykiams ir kelia pavojingos nuosmukio spiralės riziką“, – pareiškė Didžioji Britanija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Norvegija ir Švedija. „Mes ir toliau laikysimės išvien ir koordinuosime savo atsaką.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketina reikalauti, kad Europa imtųsi atsakomųjų priemonių, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus įvesti naujus muitus keletui ES valstybių, prieštaraujančių jo planams dėl Grenlandijos likimo, sekmadienį pranešė šaltiniai Prancūzijos prezidentūroje. Šaltinių teigimu, E. Macronas palaiko ryšius su kitais savo kolegomis Europoje ir oficialiai sieks aktyvuoti Europos Sąjungos priemonę, skirtą kovoti su prievarta (angl.

Vokietijos karinės žvalgybos komanda, sudaryta iš 15 karių ir neseniai išsiųsta į Grenlandiją, šiandien iš šios Arkties salos turi išvykti į Kopenhagą, sekmadienį naujienų agentūrai „dpa“ pranešė kariuomenės atstovas. Komanda į Grenlandiją atvyko penktadienį ir prieš planuojamas karines pratybas turėjo dalyvauti Danijos vadovaujamoje žvalgybos misijoje. Nedideles savo kariškių komandas buvo atsiuntę ir dar keletas NATO aljansui priklausančių Europos šalių.

Danijos užsienio reikalų ministras lankysis NATO narėse Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Švedijoje, kad aptartų Aljanso Arkties saugumo strategiją, sekmadienį pranešė jo ministerija. Užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas (Larsas Liokė Rasmusenas) sekmadienį lankysis Osle, pirmadienį vyks į Londoną, o ketvirtadienį – į Stokholmą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas prašys Europos Sąjungos (ES) aktyvuoti galingą „priemonę kovai su prievarta“, jei Jungtinės Valstijos įves tarifus dėl priešpriešos Grenlandijos klausimu, sekmadienį pranešė jo komanda.

Italijos ministrė pirmininkė JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimą įvesti muitus jo planų užimti Grenlandiją priešininkams sekmadienį pavadino klaida ir pridūrė išsakiusi jam savo nuomonę. „Manau, kad naujų sankcijų įvedimas šiandien būtų klaida“, – viešėdama Seule žurnalistams sakė ministrė pirmininkė Giorgia Meloni. Ji pridūrė: „Prieš kelias valandas kalbėjausi su Donaldu Trumpu ir pasakiau jam, ką galvoju.

Jungtinės Valstijos taip pat nukentės, jei prezidentas Donaldas Trumpas įgyvendins grasinimus įvesti muitus Europos šalims, besipriešinančioms jo planams įsigyti Grenlandiją, sekmadienį pareiškė Prancūzijos žemės ūkio ministrė. „Vykstant šiai muitų eskalacijai jis taip pat turi daug ką prarasti, kaip ir jo paties ūkininkai bei pramonininkai“, – transliuotojams „Europe 1“ ir „CNews“ sakė Annie Genevard.

Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto (SWP) vyresniosios mokslo darbuotojos teigimu, JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasina įvesti muitus aštuonioms europinėms NATO sąjungininkėms, nes siekia suskaldyti Europą. „Trumpas tai daro, nes gali, o Grenlandija jam yra svarbus „trofėjus“, – naujienų agentūra „dpa“ sakė Laura von Daniels.

JAV Senato demokratų mažumos lyderis Chuckas Schumeris pareiškė, kad sieks užblokuoti muitus, kuriuos prezidentas Donaldas Trumpas grasina įvesti jo planams dėl Grenlandijos prieštaraujantiems sąjungininkams Europoje. „Dėl neapgalvotų Donaldo Trumpo muitų jau pakilo kainos ir nukentėjo mūsų ekonomika, o dabar jis tik dar labiau blogina padėtį“, – šeštadienį paskelbtame pareiškime teigė Ch. Schumeris.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas sureagavo į Europos veiksmus dėl augančių JAV prezidento Donaldo Trumpo ambicijų Grenlandijoje. Europos Sąjungos lyderiai šeštadienį įspėjo JAV prezidentą Donaldą Trumpą negrasinti įvesti muitus Europos šalims, kol jis įgyvendins savo tikslą įsigyti Grenlandiją.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus įvesti muitus dėl Grenlandijos, sekmadienį įvyks specialioji ES valstybių narių atstovų sesija. Kipras, kuris šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja ES, šeštadienį vakare pranešė, kad, reaguojant į naujausius Jungtinių Valstijų pareiškimus, sekmadienį po pietų bus surengtas neeilinis ambasadorių lygio susitikimas. Trumpas svaidosi grasinimais D. Trumpas pareiškė, kad JAV nuo vasario 1 d. aštuonioms Europos šalims ims taikyti papildomą 10 proc.

Izraelis šeštadienį pranešė, kad nepritaria Gazos Ruožo komiteto, kuris veiks vadovaujant JAV prezidento Donaldo Trumpo sudarytai Taikos tarybai, sudėčiai. Baltųjų rūmų penktadienį pristatytoje grupėje, vadinamoje Gazos vykdomąja valdyba, be kitų asmenų, yra Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas ir vienas Kataro pareigūnas.

Grenlandijos ministrė Naaja Nathanielsen šeštadienį pasveikino Europos šalių, kurioms Donaldas Trumpas grasina įvesti naujus muitus, nebent šios Arkties salos ateities klausimas būtų išspręstas jo naudai, reakciją į tokį JAV prezidento žingsnį. „Esu sužavėta, matydama pirmąsias šalių, kurioms buvo skirti šie grasinimai, reakcijas, – tinkle „LinkedIn“ paskelbtoje žinutėje rašė mineralinių išteklių ministrė. – Esu dėkinga ir tikiuosi, kad diplomatija ir sąjungininkų pagalba nugalės.

Europos Sąjungos lyderiai šeštadienį įspėjo JAV prezidentą Donaldą Trumpą negrasinti įvesti muitus Europos šalims, kol jis įgyvendins savo tikslą įsigyti Grenlandiją. Kipras, kuris šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja Europos Vadovų Tarybai, paskelbė, kad sekmadienį po pietų Briuselyje įvyks neeilinis ES ambasadorių susitikimas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai paskelbė savo planą – perimti svarbiausių Venesuelos naftos gavybos ir pardavimo procesų kontrolę. Iki šiol svarbiausias Venesuelos partneris šioje srityje buvo Rusija. Rusijos bendrovės į naftos projektus investavo labai daug pinigų. Tačiau realios finansinės naudos iš to beveik negavo. Tai reiškia galimą didelį geopolitinį poslinkį: Venesuelos naftos sektorius gali pereiti iš Rusijos, kuri įstrigo varginančiame kare Ukrainoje, įtakos zonos į JAV rankas.

Ar 2026-ieji gali būti metai, kai karas Ukrainoje pagaliau bus baigtas? Ko gero, tai dalykas, apie kurį svajotų ne tik patys ukrainiečiai, bet ir daugelis Vakarų gyventojų. Vis dėlto portalo tv3.lt kalbinti ekspertai šiuo klausimu gana pesimistiški – tam, kad karas šiemet bus visiškai baigtas, vilčių daug nededama, tačiau tikimasi, jog šiemet galiausiai prasidės rimtos derybos dėl jo pabaigos. Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą pradėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas šeštadienį atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimus įvesti didelius muitus Europos šalims, jei jos neleis jam įsigyti Grenlandijos. „Mes nesileisime bauginami, – pažymėjo jis naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime. – Tik Danija ir Grenlandija priima sprendimus joms aktualiais klausimais.

Ir Danijoje, ir Grenlandijoje šiandien ūžia protestai prieš Amerikos prezidento užmojus pasisavinti didžiulę Arkties salą. O tuo metu į pačią Grenlandiją atvyksta daugiau sąjungininkų karių – ten jau išsilaipino vokiečiai. Jungtinės Arkties vadavietės viršininkas netiki, kad tarp NATO sąjungininkų gali kilti konfliktas.

Europos Sąjunga ir Lotynų Amerikos prekybos blokas „Mercosur“ šeštadienį Asunsjone pasirašė daug ginčų sukėlusį ir ilgai lauktą laisvosios prekybos susitarimą. Šis susitarimas sukuria vieną didžiausių laisvosios prekybos erdvių pasaulyje, paveiksiančią daugiau kaip 700 mln. žmonių ir apimančią produkciją maždaug už 22 trilijonus JAV dolerių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį dar suintensyvino pastangas perimti Grenlandijos kontrolę, pagrasinęs virtinei Europos šalių taikyti iki 25 proc. dydžio muitus, kol bus įgyvendintas jo siekis įsigyti šią Danijos teritoriją. Nuo vasario 1 dienos Danijai, Norvegijai, Švedijai, Prancūzijai, Vokietijai, Jungtinei Karalystei, Nyderlandams ir Suomijai bus taikomas 10 proc.

Kanados ministras pirmininkas Markas Carney JAV prezidento Donaldo Trumpo buvo pakviestas prisijungti prie vadinamosios Taikos tarybos, kuri po karo prižiūrės padėtį Gazos Ruože, ir jis ketina priimti šį pasiūlymą, naujienų agentūrai AFP šeštadienį pranešė Kanados premjero aukšto rango patarėjas. Išsamesnės informacijos jis nepateikė.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei šeštadienį apkaltino JAV prezidentą Donaldą Trumpą esant atsakingu už aukas per protestų bangą šalyje, į kurią, pasak žmogaus teisių grupių, šalies saugumo pajėgos atsakė žiauriu susidorojimu.  „Laikome Amerikos prezidentą kaltu dėl aukų, žalos ir kaltinimų, kuriuos jis pareiškė Irano tautai“, – sakydamas kalbą religinės šventės proga miniai šalininkų teigė jis.

Donaldas Trumpas pakvietė Recepą Tayyipą Erdoganą prisijungti prie Gazos Ruožo „Taikos tarybos". JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakvietė savo turkų kolegą Recepą Tayyipą Erdoganą prisijungti prie vadinamosios „Taikos tarybos", kuri po karo prižiūrės padėtį Gazos Ruože, šeštadienį pranešė Turkija.  R. T. Erdoganas penktadienį gavo D. Trumpą su pasiūlymu.

Šeštadienį tūkstančiai žmonių išėjo į Danijos sostinės Kopenhagos gatves protestuoti prieš Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo siekį perimti Grenlandijos – autonominės Danijos teritorijos – kontrolę. Protestas buvo surengtas po to, kai D. Trumpas penktadienį perspėjo, kad jis „gali įvesti muitus“ šalims, nepritariančioms jo planams perimti mineralų turtingą Grenlandiją.

Daugelį pasaulio demokratinių valstybių baugina Donaldo Trumpo užmojai dėl Grenlandijos. Idėja „nusipirkti“ teritoriją iš kitos valstybės skamba kaip grįžimas prie kolonijinio mąstymo ir kelia nerimą, kad galingos valstybės gali ignoruoti mažesnių šalių politinę valią. Plačiau apie situaciją su Grenlandija ir kokia būtų Lietuvos reakcija, jei amerikiečiai pageidautų baltarusiškų trąšų tranzito, TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbėjo užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Socialiniuose tinkluose ir užsienio žiniasklaidoje sparčiai plinta vaizdo įrašas, kuriame JAV prezidentas Donaldas Trumpas trumpam užsnūsta Ovaliajame kabinete, dalyvaudamas svarbaus sprendimo pasirašymo ceremonijoje. 79-erių metų JAV vadovas buvo užfiksuotas akimirkomis, kai sėdėdamas šalia politikų, ūkininkų ir vaikų užmerkė akis ir, kaip teigiama, jas laikė uždarytas bent 17 sekundžių, rašo mirror.co.uk.

Ukrainos derybininkai atvyko į Jungtines Valstijas derėtis su Donaldo Trumpo administracija dėl jau beveik ketverius metus vykstančio karo su Rusija užbaigimo, šeštadienį pranešė vienas delegacijos narys. Jie susitiks su JAV prezidento pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu ir žentu Jaredu Kushneriu. Šios Majamyje vyksiančios derybos rengiamos likus kiek daugiau nei mėnesiui iki ketvirtųjų Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą metinių.

JAV aviacijos administracija penktadienį paskelbė pranešimus, kuriuose įspėja oro linijas „būti atsargiomis“ oro erdvėje virš Meksikos ir Centrinės Amerikos dėl „karinės veiklos“. JAV federalinė aviacijos administracija (FAA) paskelbė keletą pranešimų, kuriuose įspėjama apie „potencialiai pavojingą situaciją“ ir nurodoma, kad gali būti sutrikdyta pasaulinė navigacijos palydovų sistema.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) sako, kad neteisėtų migrantų iš Baltarusijos judėjime į ES kiekvieną žiemą pasitaiko pauzių, tam būna įvairių priežasčių, tačiau šiuo metu galima įtarti ir Minsko režimo elgesio pokyčius. Lietuva per pastarąsias dešimt parų nefiksavo nė vieno į šalį neteisėtai bandančio patekti migranto iš Baltarusijos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį patikėjo buvusiam Jungtinės Karalystės ministrui pirmininkui Tony Blairui svarbų vaidmenį pokario Gazos Ruože ir paskyrė JAV pareigūną vadovauti besiformuojančioms saugumo pajėgoms. Propaguodamas prieštaringai vertinamą ekonominės plėtros viziją Gazos Ruože, kuris po daugiau kaip dvejus metus trukusio nepaliaujamo Izraelio bombardavimo virto griuvėsiais, D. Trumpas paskelbė tarybos, padėsiančios prižiūrėti šią teritoriją, narius.