Donaldas Trumpas

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuva kol kas negavo oficialaus kvietimo jungtis prie Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Taikos tarybos. Visgi, pasak jo, tai nereiškia, kad šalis prie šio formato nesvarstytų prisijungti ateityje. „Tokio oficialaus, formalaus kvietimo nesame gavę, kiek žinome šitas artimiausias susitikimas bus skirtas Gazos Ruožo problemai spręsti.

Nors iš Vašingtono sklindantis griežtas Donaldo Trumpo tonas ir derybiniai žaidimai verčia Europą gūžtis, Lietuva pasiduoti nerimui neketina. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas rėžia tiesiai – sąjungininkų kariai iš mūsų šalies niekur nesitraukia, o rekordinis finansavimas ir statomi nauji poligonai rodo, kad namų darbus atliekame su kaupu.

JAV valstybės sekretorius Marcas Rubio prieš balandį Vengrijoje vyksiančius parlamento rinkimus demonstratyviai parėmė ministrą pirmininką Viktorą Orbaną. „Galiu jums tvirtai pasakyti, kad prezidentas Trumpas labai suinteresuotas jūsų sėkme, nes jūsų sėkmė yra mūsų sėkmė“, – pareiškė M. Rubio pirmadienį Budapešte bendroje su V. Orbanu spaudos konferencijoje. Balandžio 12 d. Vengrijoje vyks parlamento rinkimai.

Minint 108-ąsias valstybės atkūrimo metines, Lietuvą pasveikino ir užsienio šalių lyderiai, skelbia Prezidentūra.  Tiesa, tarp pasveikinusiųjų buvo ir popiežius Leonas XIV, kuris „meldžiasi, kad visi būtų vieningi stengdamiesi siekti taikos ir teisingumo“. Tuo metu Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas pasveikino Lietuvą visų amerikiečių vardu.

Irano užsienio reikalų ministras atvyko į Ženevą prieš antrąjį derybų su Jungtinėmis Valstijomis ratą, pirmadienį pranešė Irano valstybinė televizija, Vašingtonui toliau darant spaudimą Islamo respublikai.

Vengrijos opozicijos lyderis Peteris Magyaras rinkimų kampanijos renginyje sostinėje Budapešte žadėjo kovoti su korupcija, skatinti ekonomiką ir siekti pilietinių laisvių stiprinimo. „Metas vadinti korupciją tikruoju vardu: vagystė“, – sakė jis šimtams savo šalininkų prieš balandį vyksiančius parlamento rinkimus. P. Magyaras kaltino ministro pirmininko Viktoro Orbano vyriausybę išeikvojus milijardus eurų ir ribojant piliečių laisves.

Viena nemėgstamiausių šiuolaikinių automobilių funkcijų, automatinė variklio užgesinimo sistema „Start/Stop“, Jungtinėse Valstijose oficialiai netenka svarbaus statuso. Donaldo Trumpo administracija, vykdydama plačios apimties dereguliacijos kampaniją, nusprendė, kad versti gamintojus montuoti šią technologiją nebėra prasmės, nes realybėje jos nauda yra abejotina, o vairuotojų pasipriešinimas – milžiniškas.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis sekmadienį pareiškė, kad Varšuva dar nenusprendė, ar dalyvaus Baltųjų rūmų šeimininko Donaldo Trumpo rengiamame vadinamosios Taikos tarybos posėdyje. Šį komentarą prezidentas išsakė Lenkijos naujienų kanalui „Polsat News“ po to, kai ministras pirmininkas Donaldas Tuskas anksčiau šią savaitę pareiškė, kad Varšuva kol kas neprisijungs prie Taikos tarybos.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia manąs, kad amerikiečių bei vokiečių karių buvimas Lietuvoje yra geriausias būdas atgrasyti galimą Rusijos agresiją. Šalies vadovas taip pat pabrėžia neturįs jokių priežasčių abejoti sąjungininkių įsipareigojimu dėl 5 NATO straipsnio. „Tai yra pagrindinis mūsų saugumo planas.

Jau antrą dieną Miuncheno saugumo konferencijos dalyviai aptarinėja Marco Rubio kalbą. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad M. Rubio kalbėjo apie norą transatlantinius santykius gerinti, o tai jau esą savaime pozityvi žinia. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Tačiau kai kurie ekspertai sako, kad daugiau nei M. Rubio kalba pasako kryptis, kuria jis pasuko iš Miuncheno. Šiandien ir rytoj jis lankys du geriausius Vladimiro Putino draugus Europoje – Robertą Fico ir Viktorą Orbaną.

JAV pajėgos Indijos vandenyne sulaikė naftos tanklaivį, kuris pažeidė prezidento Donaldo Trumpo paskelbtą Karibų jūros sankcionuotų laivų blokadą ir pabėgo iš regiono, sekmadienį pranešė Pentagonas. Pentagonas socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad su Panamos vėliava plaukiojantis tanklaivis „Veronica III“ „bandė nepaisyti prezidento D. Trumpo sankcijų ir tikėjosi pabėgti“. Pentagonas pridūrė, kad šis tanklaivis buvo stebimas nuo Karibų jūros iki Indijos vandenyno, kur buvo sulaikytas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį paragino „Hamas“ nusiginkluoti, kaip numatyta jo taikos plane Gazos Ruožui, ir priminė, kad jo „Taikos tarybos“ narės pažadėjo skirti 5 mlrd. JAV dolerių palestiniečių teritorijos atstatymui.

Slovakija ir JAV siekia glaudesnio bendradarbiavimo branduolinės energijos panaudojimo civilinėms reikmėms srityje, kad ši ES ir NATO priklausanti šalis būtų mažiau priklausoma nuo Rusijos energijos, Bratislavoje pareiškė Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. Sausio 16 d. Vašingtone kairiųjų pažiūrų nacionalistas R. Fico pasirašė susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sekmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos yra patenkintos situacijos raida Sirijoje, nepaisant sunkumų vykstant deryboms su kurdų grupėmis. „Buvo dienų, kurios kėlė didelį nerimą, tačiau mums patinka trajektorija, – pareiškė M. Rubio. – Turime išlaikyti šią trajektoriją. Turime gerus susitarimus.

Rumunijos prezidentas Nicusoras Danas sekmadienį paskelbė, kad dalyvaus pirmajame JAV prezidento Donaldo Trumpo Taikos tarybos posėdyje stebėtojo teisėmis. „Kitą savaitę dalyvausiu pirmajame Taikos tarybos posėdyje Vašingtone, atsiliepdamas į Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo kvietimą“, – platformoje „X“ rašė N. Danas, neseniai pareiškęs, kad jo šalis dar svarsto, ar prisijungti prie šios institucijos, kurios pirmininkas yra D. Trumpas.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sekmadienį pareiškė, kad Donaldo Trumpo administracija palankiai vertina tai, jog Europa atsikrato „priklausomybės“ nuo Jungtinių Valstijų galios, sakydamas, kad Vašingtonas „neprašo Europos būti vasale“. „Mes neprašome Europos būti Jungtinių Valstijų vasale“, – sakė M. Rubio per vizitą Bratislavoje, kur atvyko sudalyvavęs Miuncheno saugumo konferencijoje. „Mes norime būti jūsų partneriais. Mes norime dirbti su Europa.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sekmadienį atvyko į Slovakiją, o taip pat ruošiasi aplankyti Vengriją – abiem šioms šalims vadovauja amerikiečių prezidento Donaldo Trumpo sąjungininkai. Šis turas vyksta netrukus po to, kai M. Rubio Miuncheno saugumo konferencijoje pasakytoje kalboje paragino europiečius ginti „Vakarų civilizaciją“ ir telktis aplink JAV prezidento „pasaulio tvarkos atnaujinimo“ viziją.

Pagrindinis JAV roko grupės „3 Doors Down“ vokalistas ir dainų autorius Bradas Arnoldas mirė po kovos su vėžiu. Vyrui buvo 47-eri, pranešė grupė socialiniame tinkle „X“. „Jo labai trūks, ir jis visada bus prisimenamas“, – šeštadienį paskelbtame pranešime teigė muzikantai. Pralaimėjo kovą su klastinga liga B. Arnoldas 2025 m. gegužę viešai atskleidė, kad serga ketvirtos stadijos inkstų vėžiu, kuris buvo išplitęs į plaučius. Nepaisant sunkios diagnozės, jis kalbėjo drąsiai.

Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas sekmadienį atmetė, jos žodžiais tariant, Jungtinių Valstijų vykdomą Europos plūdimą ir pareiškė, kad Rusija turi būti priversta daryti nuolaidas derybose dėl karo Ukrainoje nutraukimo. „Priešingai nei kai kas sako, „woke“, dekadentiška Europa nesusiduria su civilizaciniu išnykimu“, – paskutinę Miuncheno saugumo konferencijos dieną sakė K. Kallas.

Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama sukritikavo gėdos jausmo ir etiketo stoką šalies politiniame diskurse, šeštadienį pirmą kartą reaguodamas į Donaldo Trumpo socialinio tinklo paskyroje pasirodžiusį įrašą, kuriame jis ir jo žmona Michelle pavaizduoti kaip beždžionės.

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis šeštadienį pranešė, kad prieš kitą savaitę Ženevoje vyksiančias JAV tarpininkaujamas derybas su Rusija telefonu kalbėjosi su amerikiečių pasiuntiniu Steve'u Witkoffu ir Donaldo Trumpo žentu. „Turėjau pokalbį su prezidento Trumpo pasiuntiniais S. Witkoffu ir Jaredu Kushneriu prieš trišalius susitikimus Ženevoje“, – socialiniuose tinkluose teigė V. Zelenskis.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen šeštadienį pareiškė mananti, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis dar trokšta kontroliuoti Grenlandiją, nors ir neseniai atsisakė grasinimų ją užimti jėga. Miunchene vykusioje saugumo konferencijoje paklausta, ar D. Trumpas vis dar nori kontroliuoti Arkties salą, M. Frederiksen atsakė: „Deja, manau, kad noras išliko toks pat.“ D. Trumpo kalbos apie Grenlandiją išaugino įtampą tarp JAV ir Europos.

Buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton šeštadienį griežtai sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos poziciją dėl Ukrainos, pavadindama ją „gėdinga“. „Manau, kad pastangos priversti Ukrainą sudaryti pasidavimo sutartį su [Rusijos prezidentu Vladimiru] Putinu yra gėdingos“, – sakė H. Clinton per diskusiją Miuncheno saugumo konferencijoje.

Vašingtonui spaudžiant Teheraną sudaryti susitarimą dėl jo branduolinės programos apribojimo, Šveicarija šeštadienį pranešė, kad Omanas kitą savaitę Ženevoje surengs JAV ir Irano derybas. „Šveicarija yra visada pasirengusi pasiūlyti savo geranorišką pagalbą, kad palengvintų dialogą tarp Jungtinių Valstijų ir Irano“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė užsienio reikalų ministerijos atstovas. „Omanas kitą savaitę Ženevoje surengs JAV ir Irano derybas.

Kalifornijos gubernatorius ir aršus prezidento Donaldo Trumpo kritikas Gavinas Newsomas pasakė, kad mato augantį Europos ryžtą pasipriešinti JAV lyderiui. „Manau, kad šiandien Europa jaučiasi vieningesnė nei bet kada anksčiau“, – šeštadienį antrą kartą dalyvaudamas Miuncheno saugumo konferencijos diskusijoje pareiškė šis JAV Demokratų partijos atstovas.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad taikos derybos su Rusija žlunga ne dėl Ukrainos nenoro. „Mes esame pasirengę sudaryti susitarimą, kuris atneš tikrą taiką. Tikime, kad šį karą galima užbaigti. Šį karą galima užbaigti oriai“, – kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijoje teigė jis.

Miuncheno saugumo konferencijoje nuskambėjo labiausiai laukta kalba. Į daugiau nei pusšimtį lyderių kreipėsi Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Marco Rubio. Ir nors kritikos Europai jis neišvengė, tačiau jo kalba buvo gerokai švelnesnė ir palankesnė nei pernai šoko terapija Europai virtęs viceprezidento J.D. Vance'o kreipimasis. Rubio paneigė gandus apie transatlantinės eros pabaigą ir pabrėžė, kad spaudžia Europą, nes nori stiprios sąjungininkės.

Miunchene, kur vyksta saugumo konferencija, subūrusi įvairių pasaulio šalių lyderius, prie demonstracijos prieš Irano vyriausybę šeštadienį prisijungė apie 200 tūkst. žmonių, pranešė policija. Protestuotojai, susirinkę Miuncheno Teresės pievoje (vok. Theresienwiese), pasmerkė Irano Islamo Respublikos vadovybę, praėjusį mėnesį kruvinomis represijomis numalšinusią visoje šalyje vykusius protestus.

JAV gyvenantis paskutinio Irano šacho sūnus šeštadienį paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą padėti Irano žmonėms ir pareiškė, kad „atėjo laikas užbaigti Islamo Respubliką“. „Prezidentui Trumpui (...). Irano žmonės girdėjo jus sakant, kad pagalba jau pakeliui, ir jie jumis tiki. Padėkite jiems“, – Miuncheno saugumo konferencijoje žurnalistams sakė Reza Pahlavi.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas šeštadienį pažadėjo tęsti savo kampaniją prieš „pseudopilietines organizacijas, nupirktus žurnalistus, teisėjus ir politikus“, teigdamas, kad šis darbas atliktas tik „pusiau“. Nacionalistinių pažiūrų lyderis susiduria su sunkiausiu iššūkiu nuo grįžimo į valdžią 2010 metais, nes jo partija „Fidesz“ populiarumu dabar atsilieka nuo opozicinės partijos TISZA, o balandžio 12-ąją šalyje vyks parlamento rinkimai.

Jungtinė Karalystė (JK) šiais metais Šiaurės Atlanto vandenyne dislokuos savo lėktuvnešio grupę, taip demonstruodama jėgą grėsmės, kurią Rusija kelia Arktyje, akivaizdoje, šeštadienį pranešė britų pareigūnai.

Buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sekretoriaus Marco Rubio kalba Miunchene – balti dažai, kuriais amerikiečiai siekė uždažyti akivaizdų plyšį transatlantiniame aljanse. Anot politiko, nepaisant to, kad žemynai kadaise rėmėsi panašiomis vertybėmis, dabar amerikiečiams svarbiausi yra bendri interesai, kurių tarp JAV ir Europos – nėra daug.

Baigė galioti Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos branduolinė sutartis. Rusija siūlė sutartį pratęsti, o Vašingtonas reikalauja susitarimą iš esmės atnaujinti. Amerika norėtų įtraukti naujų technologijų ginklus ir Kiniją, kuri, Pentagono skaičiavimais, jau po ketverių metų turės daugiau kaip 1000 kovinių branduolinių galvučių. Analitikai tvirtina, kad Rusija nereikalaus Kinijos mažinti branduolinį arsenalą. Bet kuriuo atveju, naujas susitarimas, jei bus pasiektas, taps istoriniu momentu.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad vyriausybės pasikeitimas Irane būtų „geriausia, kas galėtų nutikti“, ir pasiuntė į Artimuosius Rytus antrą lėktuvnešį, jog sustiprintų karinį spaudimą Islamo Respublikai. Šios D. Trumpo pastabos buvo bene atviriausias jo raginimas nuversti Irano dvasininkų valdžios aparatą. Jos nuskambėjo JAV lyderiui spaudžiant Vašingtono priešininką Teheraną sudaryti susitarimą dėl jo branduolinės programos apribojimo.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, šeštadienį sakydamas svarbią kalbą Miuncheno saugumo konferencijoje, pareiškė, kad Vašingtonas ir Europa yra glaudžiai susiję. „Mes norime, kad Europa būtų stipri. Mes tikime, kad Europa privalo išlikti“, – sakė M. Rubio.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris Miuncheno saugumo konferencijoje pasakys, kad Europa yra „miegantis milžinas“ ir gynybos srityje privalo mažiau kliautis Jungtinėmis Valstijomis, penktadienį pranešė jo biuras. „Kalbu apie Europos saugumo ir didesnės Europos autonomijos viziją, kuri nereiškia JAV pasitraukimo, bet visiškai atliepia raginimą labiau dalytis našta ir perkuria ryšius, kurie mums taip gerai tarnavo“, – šeštadienį pasakys britų ministras pirmininkas.

JAV kariuomenė penktadienį pranešė, kad per smūgį laivui Karibų jūroje žuvo trys įtariami narkotikų prekeiviai, tad Vašingtono kovos su narkotikais kampanijos aukų skaičius išaugo bent iki 133. Prezidento Donaldo Trumpo administracija pradėjo taikytis į įtariamus kontrabandininkų laivus rugsėjo pradžioje, tvirtindama, kad faktiškai kariauja su įtariamais „narkoteroristais“, veikiančiais iš Venesuelos. Nuo to laiko buvo suduota dešimtys smūgių.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje pasakys bene labiausiai laukiamą kalbą, o sąjungininkai ieškos signalų apie Vašingtono poziciją Europos atžvilgiu. Pagrindinis klausimas yra tas, ar M. Rubio, kuris kalbės 9 val. ryto (vietos, 10 val.

Vašingtono atstovas NATO penktadienį pareiškė, kad Rusija gali niekada nebūti pasirengusi sudaryti susitarimą dėl karo prieš Ukrainą, kurį Maskvos pajėgos pradėjo beveik prieš ketverius metus, pabaigos. „Manau, kad ukrainiečiai dabar yra pasiruošę sudaryti pagrįstą susitarimą, kuris esant tokioms aplinkybėms būtų teisingas“, – per diskusiją Miuncheno saugumo konferencijoje sakė ambasadorius Matthew Whitakeris.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis papasakojo, kaip įsivaizduoja susitikimą su Rusijos autoritariniu lyderiu Vladimiru Putinu ir ką norėtų jam pasakyti. „Svarbu ne noras pažvelgti jam į akis. Man nesvarbios emocijos susitikimo metu. Turime klausimų, susijusių su Ukrainos teritorija, kurių šiandien niekas negali išspręsti. Įvairių šalių politika leido Putinui išreikšti savo nuomonę šiuo klausimu – okupuoti žemes ir pateisinti savo veiksmus.

Rusijos prezidento padėjėjo Vladimiro Medinskio sugrįžimas į derybų procesą rodo, kad Kremlius nėra suinteresuotas tolesnėmis taikos derybomis su Ukraina.  Tokią nuomonę išreiškė buvęs JAV ambasadorius Maskvoje Michaelas McFaulas, rašo UNIAN. „Aš buvau nusivylęs, kai tai išgirdau. Mano nuomone, ponas Medinskis nėra rimtas derybininkas. Jis jau buvo juo anksčiau ir nepasiekė jokių rezultatų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį stojo ginti Europą kaip sektiną pavyzdį, žemynui siekiant atkurti įtemptus santykius su Jungtinėmis Valstijomis. „Užuot mus kritikavę, visi turėtų sekti mūsų pavyzdžiu“, – Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė jis, tokią pastabą išsakydamas po to, kai JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as praėjusiais metais savo kreipimesi į šio kasmetinio renginio dalyvius užsipuolė Europos politiką imigracijos ir žodžio laisvės srityse.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pranešė, kad į Artimuosius Rytus siunčia antrąją lėktuvnešio grupę, perspėdamas, kad Iranui išauš „bloga diena“, jei nepavyks susitarti dėl jo branduolinės programos. D. Trumpas suintensyvino grasinimus Irano Islamo Respublikai po praėjusį mėnesį saugumo pajėgų beprecedenčio masto smurtinio susidorojimo su protestuotojais, per kuriuos, žmogaus teisių grupių duomenimis, žuvo tūkstančiai žmonių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad apsilankys Venesueloje, kurios lyderis praėjusį mėnesį buvo nuverstas per Jungtinių Valstijų karinį reidą, tačiau dar nežino, kada tai bus. „Ketinu apsilankyti Venesueloje“, – Baltuosiuose rūmuose į žurnalistų klausimą apie galimą vizitą atsakė D. Trumpas, tačiau pridūrė, kad nenusprendė dėl datos.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, anot vokiečių leidinio „Süddeutsche Zeitung“, ruošiasi galimiems naujiems konfliktams su Jungtinėmis Valstijomis. Jis nurodė parengti sąrašą spaudimo priemonių, pavyzdžiui, susijusių su vokiškomis prekėmis, kurios labai svarbios JAV ekonomikai, penktadienį rašė laikraštis. Vokietijos federalinė vyriausybė nepatvirtino egzistuojant tokį sąrašą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį susitiks su specialiųjų pajėgų kariais, kurie sausio mėnesį per Vašingtono surengtą specialią operaciją Karakase sučiupo ilgametį Venesuelos lyderį Nicolas Maduro. Baltieji rūmai nurodė, kad susitikime Fort Brago karinėje bazėje Šiaurės Karolinoje taip pat dalyvaus JAV pirmoji ponia Melania Trump.

Jungtinių Tautų (JT) branduolinės priežiūros agentūros vadovas penktadienį pareiškė, kad susitarti su Iranu dėl jo branduolinių įrenginių patikrinimų yra įmanoma, bet „labai sunku“. Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi  Miuncheno saugumo konferencijoje sakė, kad inspektoriai grįžo į Iraną po praėjusių metų Izraelio ir JAV pajėgų atakų, tačiau negalėjo aplankyti nė vienos iš vietų, į kurias buvo taikytąsi.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas penktadienį pareiškė esąs „pasiruošęs deryboms“ su rusų lyderiais, tačiau tvirtino, kad Rusija dar nėra pasirengusi rimtoms taikos deryboms su Ukraina. „Norime kalbėtis, jei tai bus prasminga, – Miuncheno saugumo konferencijoje sakė F. Merzas. – Tačiau, kaip galima suprasti iš Amerikos pusės, Rusija dar nenori rimtai kalbėtis.