Donaldas Trumpas

Jungtinėms Valstijoms siekiant iš Danijos perimti Grenlandijos kontrolę, už Atlanto gyvenanti lietuvė, nuomonės formuotoja Nerija Laurinavičius papasakojo, ką apie šį Donaldo Trumpo užmojį mano ir kalba amerikiečiai. Socialiniame tinkle „Instagram“ Nerija paviešino įrašą, juo sutiko pasidalyti su naujienų portalu tv3.lt.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė, kad buvo pakviestas prisijungti prie JAV vadovo Donaldo Trumpo Taikos tarybos, tačiau pridūrė negalintis įsivaizduoti darbo joje kartu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. „Mes gavome kvietimą, mūsų diplomatai dirba ties tuo“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis. Visgi jis pridūrė, kad jam vis dar labai sunku įsivaizduoti, kaip Ukraina ir Rusija galėtų būti kartu kokioje nors taryboje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Vašingtonas aiškiai suvokia, kad nei Rusija, nei Kinija neketina karine ar politine jėga užimti Grenlandijos. Apie tai buvo rašoma „Telegram“ kanale. „Vašingtonas aiškiai supranta, kad nei Rusija, nei Kinija neturi planų užimti Grenlandiją“, – teigė S. Lavrovas.

Auksas antradienį pabrango daugiau nei procentu, pasiekdamas naują aukščiausią istorinę vertę – 4730 JAV dolerių už Trojos unciją, nes atsinaujinusi prekybos įtampa Junginių Valstijų ir Europos Sąjungos sustiprino saugaus prieglobsčio aktyvų paklausą, skelbia „Trading Economics“. Danija gerokai padidino karinį buvimą Grenlandijoje, JAV prezidentui Donaldui Trumpas (Donaldui Trampui) atsisakius atmesti jėgos panaudojimo salos kontrolei užsitikrinti galimybę.

Visuomeninė žiniasklaida Europoje susiduria su virtine naujų grėsmių, įskaitant stiprėjančių kraštutinių dešiniųjų vykdomą priežiūrą, biudžeto mažinimą ir aštrią konkurenciją besikeičiančioje žiniasklaidos aplinkoje. Nuo Lietuvos iki Italijos ir tokiose Europos galybėse kaip Jungtinė Karalystė (JK), Prancūzija ir Vokietija, visuomeninėmis lėšomis finansuojama žiniasklaida, anot stebėtojų, susiduria su tokiomis krizėmis, kokių dar nebuvo.

Jungtinės Valstijos iki šiol neišlaisvino dviejų Rusijos piliečių – jūreivių, buvusių sulaikytame tanklaivyje „Marinera“, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Apie tai buvo rašoma „Telegram“ kanale.  Pasak S. Lavrovo, amerikiečiai iškart po vadinamojo „šešėlinio laivyno“ tanklaivio „Marinera“ užgrobimo patikino Rusijos pusę, kad du laive sulaikyti Rusijos piliečiai bus paleisti.

Automobilių pramonės metraščiuose 2025-ieji bus įrašyti kaip fundamentalų pokyčių metai. Neliečiamumo statusą praradusiai „Tesla“ teko pripažinti pralaimėjimą ir lyderio vietą užleisti sparčiai augančiai Kinijos milžinei. Geriausiai šį nuosmukį iliustruoja sausa statistika. 2025-aisiais JAV milžinė pardavė net 150 tūkst. mažiau automobilių nei anksčiau.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Jungtinėms Valstijoms siekiant iš Danijos perimti Grenlandijos kontrolę, prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad Lietuvai nebūtų geras sprendimas pasirinkti vienos iš NATO sąjungininkių pusę. „Dalykas yra tas, kad ir Jungtinės Valstijos, ir Danija yra mūsų sąjungininkės NATO.

„Mes esame vienintelė jėga, galinti užtikrinti taiką visame pasaulyje, ir tai pasiekiama labai paprastai – jėga“: Trumpas per trumpą laiką paskelbė keletą pranešimų apie Grenlandiją, įskaitant paviešintą „SMS žinutę iš Macrono“. „Turėjau labai gerą pokalbį telefonu su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte apie Grenlandiją. Sutikau susitikti su visomis suinteresuotomis šalimis Davose, Šveicarijoje.

Po Sirijos kariuomenės ir kurdų vyraujamų Sirijos demokratinių pajėgų (SDG) mūšių praėjusiomis dienomis Sirijos prezidentas Ahmedas al Sharaa su JAV prezidentu Donaldu Trumpu aptarė kurdų teises šalyje. Per pokalbį telefonu abiejų šalių vadovai pabrėžė „būtinybę užtikrinti  kurdų tautos teises ir apsaugą Sirijos valstybės ribose“, pirmadienį pranešė Sirijos prezidentūra.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen pirmadienį susitikime su abipartine JAV Kongreso delegacija Pasaulio ekonomikos forume Šveicarijoje pabrėžė „būtinybę nedviprasmiškai gerbti“ Grenlandijos ir Danijos suverenitetą. „Tai yra ypač svarbu mūsų transatlantiniams santykiams.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, kad Lietuva turėtų dalyvauti pratybose Arkties regiono saugumo užtikrinimui, jeigu jas organizuos NATO, taigi ir amerikiečiai, pastaruoju metu siekiantys perimti Grenlandiją. „Mūsų nuostata yra tokia – jeigu NATO imsis organizuoti pratybas, tai mes tikrai turėtume dalyvauti. Kai kalbu apie NATO, kalbu ir apie JAV“, – Žinių radijui antradienį sakė D. Matulionis.

Europos lyderiai antradienį lips į sceną pasaulio elito susitikime Davose ir kalbės pirma JAV prezidento Donaldo Trumpo, bandančio daryti spaudimą Europos Sąjungai (ES) dėl Grenlandijos ir grasinančio muitais. Tikimasi, kad D. Trumpas šią savaitę dominuos Šveicarijos slidinėjimo kurorte vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume (PEF). JAV delegacija jau atvyko stumti Amerikos darbotvarkės, kuri sutrikdė PEF branginamą pasaulio tvarką.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį patvirtino, kad pakvietė Rusijos vadovą Vladimirą Putiną prisijungti prie jo Taikos tarybos. „Taip, jis pakviestas“, – Floridoje žurnalistui, paklaususiam, ar jis kvietė V. Putiną prisijungti prie šios institucijos, sakė D. Trumpas. Kremlius anksčiau skelbė, kad V. Putinas taip pat gavo kvietimą prisijungti prie Taikos tarybos, skirtos prižiūrėti valdymą ir atstatymą po karo Gazos Ruože.

Antradienį, prieš vykstant į Davose vykstantį Pasaulio ekonomikos forumą, kuriame visas dėmesį sutelktas į JAV prezidento Donaldo Trumpo siekį užimti Grenlandiją, pats D. Trumpas pareiškė, kad be jo „nebūtų NATO“....

JAV prezidento Donaldo Trumpo inicijuojama Taikos taryba dėl Gazos Ruožo kol kas kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas interviu „Unian“ paaiškino, kaip, jo vertinimu, ši taryba paveiks taikos Ukrainoje siekius ir kodėl į ją nuspręsta pakviesti Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną.

Donaldo Trumpo ekonominis šantažas – kalbos apie dar didesnius mokesčius ir tarifus Europai – dar labiau į viršų pakėlė aukso kainą. Tiesa, ekonomistai bei rinkos Jungtinių Valstijų prezidento grasinimus vertina ne taip rimtai kaip prieš metus.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  „Žinote, galvojate apie Europos Sąjungą, labai draugišką. Jie mus apiplėšia.

Šiaurės Amerikos aerokosminės gynybos vadavietės (NORAD) lėktuvai netrukus atvyks į JAV karinę bazę Grenlandijoje vykdyti ilgai planuotų veiksmų, pirmadienį pranešė organizacija. Šis bendros JAV ir Kanados karinės struktūros, skirtos oro erdvės stebėjimui ir gynybai, pranešimas paskelbtas augant įtampai dėl amerikiečių prezidento Donaldo Trumpo reikalavimo perduoti Vašingtonui šios autonominės Danijos teritorijos kontrolę.

Pasaulio tvarką aukštyn kojomis verčiantis Donaldas Trumpas atvyko į Davoso ekonomikos forumą. Renginio epicentre – D. Trumpo užgaida nusipirkti Grenlandiją ir grasinimai Europai padidinti muitų tarifus, jei ši priešinsis. Europos lyderiai smerkia grasinimų diplomatiją. O Kremlius pataikauja ir drąsina D. Trumpą, esą Grenlandijos perėmimas būtų istorinis žingsnis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui dėl Grenlandijos grasinant muitais Europos šalims, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas sako, jog atsakomosios priemonės turėtų būti paruoštos, o Lietuva laikysis ES pozicijos.  „Lietuvos pozicija yra santūri, priklausys nuo bendros Europos Sąjungos pozicijos.

Pasaulinės žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ vadovė pirmadienį paragino Europos šalis nustoti „pataikauti“ JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir priešintis jam bei kitiems „chuliganams“, kurie, jos teigimu, siekia sunaikinti po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusią taisyklėmis pagrįstą tvarką.

Ar JAV politika šiandien suka į naują kryptį, ar tik grįžta prie senosios „savo kiemo“ logikos? Kol Donaldo Trumpo rinkimų pažadai skelbė „jokių užsienio karų“, realybėje ryškėja vis daugiau prieštarų – o Europai tenka vis skaudžiau pripažinti: stebuklų nebus, saugumo klausimus teks spręsti patiems. Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Niujorke gyvenantis ekonomistas Žilvinas Šilėnas.

Nuotrauka, kurioje JAV ambasadorius Tomas Barrackas sėdi gynybos ministro kabinete, sukėlė prieštaringus vertinimus Turkijoje. Kritikai apkaltino pasiuntinį užėmus „kolonijinio gubernatoriaus“ pozą ir abejojo sėdėjimo tvarka kaip pernelyg dominuojančia.  T. Barrackas, kuris taip pat yra JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Sirijai, penktadienį Ankaroje susitiko su gynybos ministru Yasaru Guleru.

Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas pirmadienį po susitikimo su NATO vadovu Marku Rutte pareiškė, kad Danija siūlo Aljansui pradėti stebėjimo operacijas Grenlandijoje, tam pritariant šiai Arkties salai. „Mes tai pasiūlėme, generalinis sekretorius į tai atsižvelgė, ir manau, kad dabar galime – tikimės – apibrėžti rėmus, kaip tai būtų galima sukonkretinti“, – Danijos televizijai sakė T. L. Poulsenas.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pirmadienį įspėjo Europos valstybes dėl atsakomųjų muitų, kurie gali būti nustatyti, Grenlandijos kontrolę perimti siekiančiam prezidentui Donaldui Trumpui grasinant įvesti papildomus mokesčius. „Manau, kad tai būtų labai neišmintinga“, – pirmąją Pasaulio ekonomikos forumo dieną kalbėdamas su žurnalistais sakė S. Bessentas.

Prancūzija „neketina palankiai atsakyti“ į kvietimą prisijungti prie JAV prezidento Donaldo Trumpo Taikos tarybos, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis, artimas prezidentui Emmanueliui Macronui. Iš pradžių ši taryba buvo sumanyta prižiūrėti karo nuniokoto Gazos Ruožo atstatymą, tačiau atrodo, kad jos chartija neapsiriboja okupuotomis palestiniečių teritorijomis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu „NBC News“ pareiškė, kad Europa turėtų sutelkti dėmesį į Rusijos karą Ukrainoje, o ne į Grenlandiją, rašo „RBC-Ukraine“. D. Trumpas eilinį kartą sukritikavo Europos lyderius, kurie priešinasi Grenlandijos prijungimui prie JAV.

Kanada už narystę JAV prezidento Donaldo Trumpo „Taikos taryboje“ nieko nemokės, pirmadienį naujienų agentūra AFP pranešė vienas vyriausybės šaltinis, ministrui pirmininkui Markui Carney‘iui užsiminus, kad priims kvietimą prisijungti prie šios organizacijos. „Kanada už vietą taryboje nemokės, be to, šiuo metu Kanados to niekas ir neprašė“, – teigė šaltinis šalies vyriausybėje.

Pranešimai socialiniame tinkle „Telegrame“ ant kojų sukėlė Lietuvos mokyklas ir pareigūnus, mat išplatintoje žinutėje buvo grasinimas kruvinu išpuoliu. Esą 20 ginkluotų užpuolikų įsibraus į kelias dešimtis mokyklų ir iššaudys mokinius. Nacionalinis krizių valdymo centras ramina – pavojus negresia, situacija kontroliuojama. Policija patruliuoja prie mokyklų, tačiau sako, kad panašūs pranešimai jau buvo išplatinti ir kitose šalyse.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pirmadienį padidino 2026 m. pasaulinio augimo prognozę, nurodydamas technologijų sektoriaus investicijų teigiamą poveikį, tačiau įspėjo apie galimus sukrėtimus dėl dirbtinio intelekto (DI) produktyvumo prieaugio persvarstymo ar atsinaujinusių įtampų dėl prekybos sąlygų. Tarptautinis valiutos fondas teigia, kad šiais metais pasaulio ekonomikos augimas turėtų išlikti stabilus – 3,3 proc. Tai būtų toks pats augimo tempas kaip 2025-aisiais.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad nebesijaučia įpareigotas galvoti tik apie taiką, nes negavo Nobelio taikos premijos, ir vėl pakartojo savo reikalavimą kontroliuoti Grenlandiją, rašo BBC. Žinutėje Norvegijos ministrui pirmininkui D. Trumpas apkaltino šalį, kad jam nesuteikė premijos.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka gavo asmeninį JAV prezidento Donaldo Trumpo kvietimą prisijungti prie „taikos tarybos“, praneša Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“. „Siekdama išspręsti Gazos situaciją, Baltarusija gavo kvietimą tapti naujai įsteigtos tarptautinės organizacijos „Taikos taryba“ steigiamąja nare.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas interviu „NBC News“ sureagavo į palyginimą tarp JAV pretenzijų į Grenlandiją ir Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, rašo „RBC-Ukraine“. Žurnalistui paklausus, kuo galimybė prijungti Grenlandiją prie JAV skiriasi nuo anksčiau Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos, S. Bessentas klausimo vengė ir vėl pakartojo, kad toks žingsnis bus naudingas visoms šalims, įskaitant pačią Grenlandiją ir Europą.

Grenlandijos premjeras Jensas-Frederikas Nielsenas pirmadienį pareiškė, kad sala nepasiduos JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimui grasinimais įvesti muitus.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija už nuolatinę narystę jo „Taikos taryboje“ konfliktams spręsti paprašė šalių sumokėti 1 mlrd. JAV dolerių, rašo JAV žiniasklaida. Baltieji rūmai pakvietė įvairius pasaulio lyderius, tarp jų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną ir Kanados premjerą Marką Carney, prisijungti prie tarybos, kuriai pirmininkaus pats D. Trumpas.

Kremliaus vadovo Vladimiro Putino specialusis pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas šią savaitę lankysis Šveicarijos kurorte Davose, kur Pasaulio ekonomikos forume susitiks su Amerikos delegacijos nariais, rašo „Evropeiskaja Pravda“. Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas sekmadienį pareiškė, kad derybos su Amerikos pareigūnais dėl beveik ketverius metus trunkančio karo su Rusija sprendimo bus tęsiamos šią savaitę Pasaulio ekonomikos forume.

Kremlius sutiko su vertinimais, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas įeis į istoriją, jei Grenlandija atsidurs JAV kontrolėje. Tai pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Pasak D. Peskovo, Kremlius analizuoja informaciją apie įvykius, susijusius su Grenlandija, ir atidžiai stebi situacijos raidą. „Pastarosiomis dienomis gauname daug nerimą keliančios informacijos. Mes labai atidžiai stebime situaciją.

Europos lyderiams tvirtai pasipriešinus JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimams įvesti muitus dėl nepritarimo jo planams dėl Grenlandijos – autonominės Danijos teritorijos, pagrindiniai Europos akcijų indeksai pirmadienio prekybos sesijos pradžioje patraukė žemyn. Pagrindinis Paryžiaus akcijų indeksas sesijos pradžioje smuko 1,6 proc., Frankfurto – 1,4 proc., o Londono – 0,2 procento.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmadienį pareiškė, kad prekybos karas niekam nenaudingas, po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo paskelbti muitus Britanijai ir kitoms Europos šalims dėl jų paramos Grenlandijai.

Aliaksandras Lukašenka nesutinka su Donaldo Trumpo atvirais pareiškimais, kad JAV nori gauti vertingų išteklių Venesueloje ir Grenlandijoje. Baltųjų rūmų vadovas, jo nuomone, turėtų kitaip formuluoti savo grasinimus. Tokią poziciją Baltarusijos politikas išsakė sausio 19 d. susitikime su Rusijos Kirovo srities gubernatoriumi Aleksandru Sokolovu, rašo „Zerkalo“. „Žiūrėkite, jis (D. Trumpas) atvirai sako: „Mums reikia Venesuelos, nes ten yra naftos.

Garsėja raginimai Europos Sąjungai (ES) panaudoti savo galingą „kovos su prievarta priemonę“ reaguojant į JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimus įvesti muitus kilus ginčui dėl Grenlandijos. D. Trumpas šeštadienį pribloškė Europą, kai pažadėjo ES narėms Danijai, Suomijai, Prancūzijai, Vokietijai, Nyderlandams ir Švedijai, taip pat blokui nepriklausančioms Didžiajai Britanijai ir Norvegijai įvesti iki 25 proc.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo pakviestas prisijungti prie JAV vadovo Donaldo Trumpo Taikos tarybos, skirtos prižiūrėti valdymą ir atstatymą po karo Gazos Ruože, pirmadienį pranešė Kremlius.

ES rizikuoja dar labiau priartinti Baltarusiją prie Maskvos, jei tęs izoliacijos politiką, interviu „Financial Times“ pareiškė buvusi politinė kalinė Marija Kalesnikava. Jos teigimu, atsisakymas dialogo su Minsku daro šalį labiau priklausomą nuo Rusijos ir mažiau saugią pačiai Europai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paskelbtoje žinutėje Norvegijos ministrui pirmininkui pareiškė, kad pasaulis nebus saugus, jei JAV nekontroliuos Grenlandijos – autonominės Danijos teritorijos.  „Pasaulis nebus saugus, jei neturėsime visiškos ir absoliučios Grenlandijos kontrolės“, – sakoma D. Trumpo žinutėje Norvegijos ministrui pirmininkui Jonui Gahrui Storei. Žinutės autentiškumą naujienų agentūrai AFP patvirtino J. G. Store biuras.

Europa rengia atsakomąsias priemones Donaldo Trumpo šantažui – po to, kai JAV prezidentas pagrasino muitais kelioms šalims, nepritarusioms jo užmojams dėl Grenlandijos, pirmadienį pareiškė Vokietijos vicekancleris. „Mes nesileisime šantažuojami“, – spaudos konferencijoje Berlyne kartu su Prancūzijos ekonomikos ministru Roland'u Lescure'u sakė Larsas Klingbeilis.

Donaldui Trumpui pagrasinus įvesti muitus kelioms Europos šalims už jų prieštaravimą Jungtinių Valstijų ketinimui įsigyti Grenlandiją ir atgaivinus baimes dėl prekybos karo, aukso ir sidabro kainos pirmadienį pasiekė rekordines aukštumas, o dauguma akcijų rinkų raudonuoja. JAV prezidentas šį mėnesį dar labiau pakurstė jau ir taip didėjančią geopolitinę įtampą, pareiškęs, kad Vašingtonas esą nacionalinio saugumo sumetimais perims Šiaurės Atlanto salos kontrolę.

Britų žurnalistas Piersas Morganas (60 m.) neseniai atskleidė, kad yra ligoninėje po klubo sąnario pakeitimo operacijos, kurios jam prireikė po to, kai jis nukrito prabangiame Londono restorane. Pranešama, kad vyrui lūžo šlaunikaulis. Piersas pasidalijo savo patirtimi su gerbėjais ir paskelbė įrašą „X“ (anksčiau žinomas kaip Twitter), kuriame aprašė savo nelaimę, skelbė mirror.co.uk.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas parašė laišką Norvegijos ministrui pirmininkui Jonui Gahrui Store‘ui, kuriame savo pareiškimus apie ketinimą perimti Grenlandijos kontrolę susiejo su tuo, kad jam nebuvo skirta Nobelio taikos premija, praneša „Bloomberg“. Laiške J. Store‘ui D. Trumpas rašė, kad „nebeprivalo galvoti vien tik apie taiką“, nes jam nebuvo suteikta Nobelio taikos premija.

Finansų viceministras Janušas Kizenevičius dalyvaus Pasaulio ekonomikos forume Davose, kur aptars finansų skaitmenizaciją ir globalių gynybos išlaidų iššūkius.