Donaldas Trumpas

Taikos derybų Ženevoje metu Ukrainos delegacijos vadovas Rustemas Umerovas susitiko su Rusijos delegacijos vadovu Vladimiru Medinskiu, remiantis R. Umerovo spaudos sekretorės Dianos Davityan komentaru. Po oficialios trišalių derybų Ženevoje pabaigos V. Medinskis surengė atskirus susitikimus su R. Umerovu ir partijos „Tautos tarnas“ frakcijos lyderiu Davidu Arachamija. Pasak D. Davityan, Ukrainos ir Rusijos atstovų derybos tęsėsi iki 2 val.

Kad visiškai okupuotų Donbasą, Rusijai reikia dar dvejų metų. Panašu, kad Kremlius yra susipažinęs su šiais skaičiavimais ir sutinka tęsti karą pagal tokį scenarijų. Kaip rašo „The New York Times“, Vakarų žvalgybos vertinimu, Vladimiras Putinas mano, kad laimi karą prieš Ukrainą.

Aplinkos ir sveikatos grupių koalicija trečiadienį pareiškė JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai ieškinį dėl svarbios mokslinės išvados, kuria buvo grindžiami federaliniai su klimatu susiję teisės aktai, panaikinimo.

Danijos karalius Frederikas X trečiadienį atvyko į Grenlandiją trijų dienų vizito, taip parodydamas paramą JAV prezidento Donaldo Trumpo nusižiūrėtai autonominei Danijos teritorijai, pranešė AFP žurnalistas. 57 metų monarchas mojavo sveikintojams su Grenlandijos vėliavėlėmis rankose, susirinkusiems į Nūko oro uostą, o jį pasitiko Grenlandijos ministras pirmininkas Jensas Frederikas Nielsenas.

Vakcinų gamintoja „Moderna“ trečiadienį pranešė, kad JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) atšaukė savo ankstesnę poziciją ir sutiko peržiūrėti bendrovės naująją mRNR technologijų pagrindu sukurtą gripo vakciną. Praėjusią savaitę federalinė vakcinų priežiūros institucija atmetė JAV įmonės paraišką dėl  naujosios vakcinos, pavadinusi jos klinikinį bandymą netinkamu.

Didelis karas su Iranu yra „labiau tikėtinas, nei atrodo daugumai amerikiečių“ ir gali prasidėti labai greitai, remdamasis savo šaltiniais praneša leidinys „Axios“. Planai atrodo kaip jungtinė, kelias savaites truksianti JAV ir Izraelio operacija, kuri bus pastebimai platesnė ir pavojingesnė Irano režimui nei pastarasis dvylikos dienų nuotolinis Irano ir Izraelio karas. D. Trumpas buvo arti smūgio Iranui dar sausio pradžioje, po kruvino vidaus protestų numalšinimo.

Kad visiškai okupuotų Donbasą, Rusijai reikės dar dvejų metų – atrodo, kad Kremliui šie skaičiavimai yra žinomi ir jis sutinka tęsti karą pagal šį scenarijų, cituodama dienraštyje „The New York Times“ publikuotą straipsnį praneša naujienų agentūra „Unian“. Kaip rašo „The New York Times“, Vakarų žvalgybos nuomone, Vladimiras Putinas mano, kad karą su Ukraina laimi.

Rusija ir Kuba trečiadienį Maskvoje, demonstruodamos solidarumą, pasmerkė JAV energetinę Karibų salos blokadą. Kubos vyriausiasis diplomatas Bruno Rodriguezas atvyko į Rusiją, laikomą tradicine Havanos sąjungininke, ieškoti pagalbos tuo metu, kai šalis kenčia nuo sunkios kuro krizės, kurią dar labiau paaštrino Vašingtono de facto vykdoma naftos blokada.

JAV prezidento Donaldo Trumpo kortežas pasipildė nauja, bauginančiai atrodančia transporto priemone. Slaptoji tarnyba į prezidentinį automobilių parką oficialiai įtraukė šarvuotą „Cadillac Escalade“, kuris nuo šiol taps vienu pagrindinių šalies vadovo kelionių palydovų.

Maskvoje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu trečiadienį susitiks Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodriguezas, pranešė Kremlius. Šis vizitas į tradicinę socialistinės salos sąjungininkę Maskvą vyksta tebesitęsiant JAV Kubai pritaikytam paralyžiuojančiam naftos embargui. Maskva yra apkaltinusi Jungtines Valstijas naudojant „dusinančias priemones“ prieš Havaną ir pareiškusi svarstanti galimybę nusiųsti pagalbos Kubai.

Lietuva pateikė įrodymus Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai (ICAO) dėl iš Baltarusijos leidžiamų kontrabandinių balionų sukeliamų incidentų. „Lietuva oficialiai kreipėsi į Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją, teikdama surinktus įrodymus apie iš Baltarusijos teritorijos vykdomus oro erdvės pažeidimus“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė premjerė Inga Ruginienė.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų apsispręsti dėl vieningos pozicijos Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento iniciatyva buriamos Taikos tarybos atžvilgiu.

Trečiadienį Kremlius pranešė, kad Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodriguezas Maskvoje susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Vizitas į tradicinę socialistinės salos sąjungininkę surengtas JAV taikant Kubai niokojantį naftos embargą.  Maskva kaltina Jungtines Amerikos Valstijas taikant Havanai „dusinančias priemones“ ir sako svarstanti galimybę siųsti pagalbą Kubai.

Europos Sąjunga (ES) dalyvaus šią savaitę vyksiančiame steigiamajame JAV prezidento Donaldo Trumpo Taikos tarybos posėdyje, tačiau bloko atstovas pirmadienį tvirtino, kad Briuselis neprisijungs kaip narys. Už Viduržemio jūros regioną atsakinga eurokomisarė Dubravka Šuica vyks į Vašingtoną atstovauti ES ketvirtadienį vyksiančiame susitikime. „Ji dalyvaus konkrečioje Taikos tarybos posėdžio dalyje, skirtoje Gazos Ruožui.

Prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino susitikimą Aliaskoje praėjusiais metais, Rusija parengė D. Trumpui „didžiausią susitarimą“ tarp dviejų šalių dėl ekonominio bendradarbiavimo, rašo „The Economist“. Nobelio premijos ir trilijonai dolerių Rusijos Saugumo Tarybos pranešime teigiama, kad susitarimo įgyvendinimas galėtų netgi atnešti abiem prezidentams Nobelio premijas.

Praėjusią savaitę NATO pranešus apie naują misiją „Arctic Sentry“, skirtą saugumui Arkties regione stiprinti, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, jog, jo žiniomis, Lietuvos kariuomenė sprendžia apie galimybės dalyvauti joje.  „Kadangi „Arctic Sentry“ yra NATO formato misija, tai Lietuva visada stengiasi dalyvauti NATO misijose – nieko naujo tame nėra. Kiek žinau, Lietuvos kariuomenė sprendžia mūsų galimybes“, – prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį komentavo ministras.

 Antroji Rusijos, Ukrainos ir JAV derybų diena Ženevoje dėl karo Ukrainoje užbaigimo baigėsi po maždaug dviejų valandų, trečiadienį pranešė Kyjivas ir Maskva. Abi pusės pranešė, kad derybos baigėsi. Vyriausiasis Rusijos derybininkas pareiškė, kad dvi dienas trukusios derybos su Ukraina ir Jungtinėmis Valstijomis, kuriomis siekiama užbaigti ketverius metus trunkantį karą, buvo sunkios, bet dalykiškos. Jis sakė, kad netrukus bus surengtos naujos derybos.

Irano žiniasklaida pranešė, kad ketvirtadienį Iranas ir Rusija surengs karinius jūrų manevrus Omano jūroje. Pratybos rengiamos po naujausio Teherano ir Vašingtono derybų rato Ženevoje.  Pirmadienį Revoliucinė gvardija, ideologinis Irano kariuomenės sparnas, taip pat pradėjo pratybas strateginiame Hormūzo sąsiauryje, mesdamos iššūkį regione dislokuotoms JAV karinėms jūrų pajėgoms.

NATO iniciatyvą „Arctic Sentry“ („Arkties sargybinis“), kurią praėjusią savaitę oficialiai paskelbė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, paskatino įtempti JAV ir Europos šalių santykiai dėl Grenlandijos, praneša BBC.

Kanados ministras pirmininkas Markas Carney pristatė milijardinį planą gynybos pramonei, kuris turėtų sustiprinti šalies kariuomenę ir sumažinti priklausomybę nuo JAV. Kanada, saugodama šalį, „pernelyg kliovėsi savo geografine padėtimi ir kitais“, sakė M. Carney antradienį, turėdamas omenyje kaimyninę šalį. „Tai lėmė pažeidžiamumą, kurio mes nebegalime sau leisti, ir priklausomybę, kurios nebegalime išlaikyti“, – pažymėjo jis.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė susierzinimą dėl ovacijų atsistojus po JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio kalbos Miuncheno saugumo konferencijoje.  „Manęs nebuvo salėje, bet net jei ir būčiau buvęs, man būtų buvę sunku atsistoti“, – sakė F. Merzas politinėje tinklalaidėje „Machtwechsel“, kuri turėtų būti išleista trečiadienį.

Antradienį sulaikytas link JAV Kapitolijaus su užtaisytu šautuvu bėgęs 18-metis, pranešė JAV Kapitolijaus policijos viršininkas Michaelis Sullivanas, rašo „Reuters“. Jaunuolio, kuris, kaip teigė policija, vilkėjo taktinę liemenę ir taktines pirštines, motyvas kol kas nėra žinomas. Policija taip pat pranešė, kad jo automobilyje buvo rastas karinis šalmas ir dujokaukė.

Rusijos pajėgos naktį surengė naujų oro atakų prieš Ukrainą, trečiadienį, prieš antrąją Kyjivo ir Maskvos pareigūnų derybų dieną, Ženevoje pranešė ukrainiečių oro pajėgos, Ukrainos oro pajėgos pranešime teigė, kad Rusijos pajėgos per šį puolimą paleido vieną balistinę raketą ir 126 atakos dronus, pridurdamos, kad oro gynybos daliniai numušė 100 bepiločių orlaivių.

Kalbėdamas apie susvetimėjimą tarp Jungtinių Valstijų ir Europos, JAV viceprezidentas JD Vance‘as pabrėžė, kad, jo nuomone, šalys anapus Atlanto pačios sau labai kenkia. „Nėra taip, kad mes negerbiame savo sąjungininkų. Priešingai – jos dažnai pačios save sabotuoja“, – sakė JD Vance‘as interviu amerikiečių stočiai „Fox News“. Jis patikino, kad JAV vyriausybė nori sėkmingos Europos su stipriais ekonominiais pasiekimais.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo rinkimų kampanijos metu ne kartą žadėjo, kad per vieną dieną užbaigs karą Ukrainoje. Tačiau nuo jo grįžimo į Baltuosius Rūmus, situacija ukrainiečiams tik pablogėjo, rašo „The New York Times“ (NYT). Žurnalistai pažymi, kad 2025 m. žuvo ir buvo sužeista daugiau civilių nei 2024 m. Daugiau raketų ir dronų skrieja į miestų centrus, be to, 2025 m. Rusija užėmė daugiau teritorijos nei bet kuriais kitais metais nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais.

Vykstant diskusijoms dėl Europos branduolinio atgrasymo, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas atmetė galimybę Vokietijai turėti savo branduolinį ginklą. „Nenorėčiau, kad Vokietija galvotų apie savarankišką branduolinį ginklavimąsi“, – sakė jis tinklalaidėje „Machtwechsel“. Kancleris atkreipė dėmesį į galiojančias sutartis, kuriose Vokietija įsipareigojo atsisakyti branduolinio ginklavimosi.

Iranas nesutiko su visomis JAV prezidento Donaldo Trumpo nustatytomis „raudonosiomis linijomis“ diplomatiniam sprendimui pasiekti, antradienį po derybų Ženevoje pareiškė viceprezidentas J. D. Vance‘as. Atrodo, kad J. D. Vance‘as leido suprasti, jog Jungtinės Valstijos vis dar yra suinteresuotos diplomatija, nors D. Trumpas prieš tai pagrasino panaudoti jėgą, jei Irano valdžia nesutiks dėl pagrindinių susirūpinimą keliančių klausimų, pradedant nuo Teherano branduolinės programos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas daro jam pernelyg didelį spaudimą, bandydamas paspartinti beveik ketverius metus trunkančio plataus masto karo užbaigimą, nors karą pradėjo Rusiją. Kaip rašo „Unian“, tai V. Zelenskis sakė interviu JAV leidiniui „Axios“ metu. Anot jo, yra „neteisinga“ tai, kad D. Trumpas viešai ragina Ukrainą daryti nuolaidas, o panašūs reikalavimai Rusijai nereiškiami.

Europos Parlamentas priėmė rekomendacijas Europos Tarybai, kurioje visų šalių ministrai formuoja bendrijos politiką. Tarp siūlymų – translyčių pripažinimas, raginimas ratifikuoti Stambulo konvenciją šalims, kurios to dar nepadarė ir raginimas, kad Europos Sąjunga vykdytų feministinę užsienio bei saugumo politiką.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

„Volkswagen“ pranešė, kad planuoja perkelti daugumos savo automobilių gamybą iš Europos į Kiniją. Vokiečių gamintojų teigimu, šioje šalyje automobiliai surenkami 30 proc. greičiau nei biurokratų „stabdomoje“ Europoje, todėl gamybos kaštai mažėja beveik perpus. Dėl nesąžiningos prekybos Europos Sąjunga prieš kelerius metus įvedė papildomą muitų tarifą Kinijoje pagamintiems elektromobiliams, tačiau pastarųjų „Volkswagen“ modelių tarifai gavo išimtį.

84 metų Jesse'is Jacksonas, turėjo tris politinės karjeros kryptis: pilietines teises, liberalias misijas ir politinį aktyvizmą, o du jo bandymai patekti į Baltuosius rūmus devintajame dešimtmetyje padėjo padėti pagrindus pirmojo Amerikos juodaodžio prezidento išrinkimui po dviejų dešimtmečių.

JAV kariuomenė antradienį pranešė, kad per JAV pajėgų smūgius trijuose įtariamuose narkotikų kontrabandos laivuose rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje ir Karibų jūroje žuvo 11 žmonių. Per vėlai pirmadienį suduotus smūgius buvo „nukauti keturi žmonės pirmame laive rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje, keturi – antrame laive rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje ir trys – trečiame laive Karibų jūroje.

Šaltiniai pranešė „Reuters“, kad Ženevoje vykusios politinėms ir diplomatinėms deryboms skirtos diskusijos jau baigėsi. Pasak šaltinio, kariniai atstovai vis dar tęsia pokalbius. Trišalės derybos Šveicarijoje tarp Ukrainos, Rusijos ir JAV yra suskirstytos pagal skirtingas sritis, įskaitant politines ir su kariuomene susijusias diskusijas.

Azerbaidžanas antradienį buvusiam Kalnų Karabacho separatistų lyderiui Rubenui Vardanyanui skyrė 20 metų laisvės atėmimo bausmę. Azerbaidžano įvykdytas Kalnų Karabacho anklavo užėmimas 2023 metais nutraukė beveik tris dešimtmečius trukusią armėnų separatistų kontrolę, priversdamas visą kalnuotos teritorijos etninę armėnų populiaciją – daugiau nei 100 tūkst. žmonių – bėgti. Atgavęs regiono kontrolę Azerbaidžanas suėmė kelis separatistų lyderius dėl kaltinimų karo nusikaltimais.

Izraeliui JAV prezidento Donaldo Trumpo vadinamosios Taikos tarybos steigiamajame posėdyje, kuris vėliau šią savaitę vyks Vašingtone, atstovaus užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras, antradienį pranešė jo biuras.

Specialiųjų tyrimų tarnyboje buvusių premjerų diena: apklausose ir Saulius Skvernelis, ir Gintautas Paluckas. Dėl galimo piktnaudžiavimo ir neteisėto praturtėjimo kaip specialusis liudytojas apklaustas G. Paluckas sako esąs ramus, socialdemokratų partijos palikti kol kas neplanuoja.

Ženevoje antradienį prasidėjo antrasis Jungtinių Valstijų ir Irano derybų dėl Teherano branduolinės programos ratas, JAV vis labiau stiprinant savo karinį buvimą Artimuosiuose Rytuose, o Iranui surengus didelio masto karines jūrų pratybas. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą grasino jėga priversti Iraną apriboti savo branduolinę programą. Iranas savo ruožtu pareiškė, kad atsakys į bet kokį JAV išpuolį.

Miuncheno saugumo konferencijos dalyviai aptarinėjo Marco Rubio kalbą. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad Rubio kalbėjo apie norą transatlantinius santykius gerinti, o tai jau esą savaime pozityvi žinia. Tačiau kai kurie ekspertai sakė, kad daugiau nei Rubio kalba pasako kryptis, kuria jis pasuko iš Miuncheno. Jis lankė du geriausius Putino draugus Europoje – Robertą Fico ir Viktorą Orbaną. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Prezidento Donaldo Trumpo JAV ambasadoriumi Pietų Afrikoje pasirinktas konservatyvių pažiūrų žiniasklaidos kritikas atvyko pradėti eiti pareigų, antradienį pranešė JAV ambasada. Brento Bozello atvykimas matomas kaip svarbus įvykis, po D. Trumpo sugrįžimo į valdžią 2025 metų sausį Pietų Afrikos ir Jungtinių Valstijų ryšiams tapus vis labiau įtemptiems. „Patvirtinu, kad jis yra šalyje“, – naujienų agentūrai AFP sakė JAV ambasados pareigūnas.

Italijos saugumo tarnybos, pasak italų laikraščio „Corriere della Sera“, ruošiasi galimam trumpam JAV prezidento Donaldo Trumpo apsilankymui Milane. Jei JAV vyrų ledo ritulio komanda patektų į sekmadienį vyksiantį olimpinių žaidynių finalą, jis esą veikiausiai nepraleistų progos asmeniškai palaikyti sportininkus kovoje dėl aukso. D. Trumpas yra prisiekęs NHL (Nacionalinės ledo ritulio lygos) gerbėjas ir jau užsiminė, kad norėtų asmeniškai stebėti finalą.

Ukraina antradienį pareiškė, kad Rusija, paleisdama dešimtis raketų ir šimtus bepiločių orlaivių prieš Ženevoje rengiamas derybas, kurių tikslas yra nutraukti jau beveik ketverius metus besitęsiančią Rusijos invaziją, kenkia pastangoms siekti taikos. „Mastas, kuriuo Rusija nepaiso pastangų siekti taikos: masinis raketų ir bepiločių orlaivių smūgis Ukrainoje prieš pat kitą derybų ratą Ženevoje“, – socialiniuose tinkluose parašė šalies užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Žurnalas „Rossija v globalnoj politike“, kurio redakcinėje taryboje yra Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas, publikavo politologo Sergejaus Karaganovo skiltį su raginimais suduoti branduolinius smūgius Europai. Kaip rašo „Agentstvo“, ši publikacija pasirodė prieš pat Šveicarijoje prasidedantį Rusijos, Ukrainos ir JAV derybų raundą. S. Karaganovo straipsnis „Mitelšpilis ir porytdienos strategija“ (rus.

 Duodama interviu britų transliuotojui BBC, kuris buvo paskelbtas pirmadienį, buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton apkaltino prezidentą Donaldą Trumpą nuslėpimo organizavimu dėl dokumentų, susijusių su seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey Epsteinu. „Paviešinkite dokumentus. Jie vilkina procesą“, – Berlyne BBC sakė H. Clinton, kuri dėl šio klausimo turėtų duoti parodymus Kongreso komitetui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė netrukus nuspręsiantis, ar tiekti daugiau ginklų Taivanui. Jis turėjęs „gerą pokalbį“ su Kinijos vadovu Xi Jinpingu ir „gana greitai priimsiąs sprendimą“, sakė D. Trumpas pirmadienį žurnalistams prezidentiniame lėktuve „Air Force One“. Prieš mažiau nei dvi savaites Xi Jinpingas įspėjo D. Trumpą būti atsargiu Taivano klausimu. D. Trumpas pabrėžė, kad jo santykiai su Kinijos vadovu yra geri.

Rusų pareigūnai antradienį atvyko į Ženevą derybų su JAV ir Ukrainos komandomis dėl beveik ketverius metus trunkančio karo užbaigimo, žurnalistams pranešė šaltinis Rusijos delegacijoje. Pasak šaltinio, lėktuvas, kuriuo skrido rusai, vadovaujami nacionalisto istoriko ir buvusio kultūros ministro Vladimiro Medinskio, Ženevoje nusileido apie 6 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku.

Antradienį prasidedant naujam Rusijos, Ukrainos ir JAV taikos derybų raundui, prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako vis dar nematantis Maskvos realių politinių pastangų užbaigti karą. „Mes labai norėtume tikėtis, kad kažkas įvyks, bet kol kas, kaip ir kalbėjau, tikrai nesimato jokių politinių pastangų iš Rusijos pusės baigti karą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį įspėjo Iraną dėl „pasekmių, jei nebus sudarytas susitarimas“ prieš Ženevoje vyksiančias Jungtinių Valstijų ir Islamo Respublikos derybas. „Aš netiesiogiai dalyvausiu tose derybose“, – žurnalistams lėktuve „Air Force One“ sakė D. Trumpas, skrisdamas į Vašingtoną. „Nemanau, kad jie nori patirti pasekmes, jei nebus sudarytas susitarimas“, – pridūrė D. Trumpas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė tikįs, kad Ukraina greitai pasieks susitarimą su Rusija, prieš antradienį Ženevoje vyksiančias JAV tarpininkaujamas derybas tarp Maskvos ir Kyjivo. „Ukrainai geriau jau kuo greičiau sėsti prie derybų stalo“, – žurnalistams lėktuve „Air Force One“ sakė D. Trumpas, skrisdamas į Vašingtoną.

JAV pozicija Teherano branduolinės programos klausimu „tapo realistiškesnė“, pirmadienį, likus dienai iki antrojo derybų rato, pareiškė Iranas. „Atsargiai vertinant, remiantis Maskate iki šiol vykusiomis diskusijomis, bent jau mums buvo pasakyta, kad JAV pozicija dėl Irano branduolinės programos tapo realistiškesnė“, – pažymėjo užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilas Baqaei, kurį citavo oficialioji naujienų agentūra IRNA.