Donaldas Trumpas

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui užsimenant apie konsensusą dėl Grenlandijos, Lietuvos vadovo Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad kol kas dar nėra aiški šio susitarimo forma. Vis dėlto, sakė ji, susitarimas numato didesnį JAV karinį buvimą Danijai priklausančioje saloje. „Koks tas susitarimas bus, galutinai turbūt nėra sutarta, tačiau, atrodo, susitarimas numatys stipresnį NATO vaidmenį Arktyje.

Venesuelos laikinoji prezidentė netrukus atvyks vizito į Jungtines Valstijas, trečiadienį pranešė aukštas JAV pareigūnas, taip parodydamas, kad prezidentas Donaldas Trumpas yra pasirengęs priimti naująją naftos turtingos šalies vadovę. Delcy Rodriguez bus pirmoji Venesuelos prezidentė, apsilankiusi JAV per daugiau nei ketvirtį amžiaus – neskaitant prezidentų dalyvavimo Jungtinių Tautų susitikimuose Niujorke.

Tęsiantis taikos deryboms dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos, Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas žurnalistams pareiškė, kad ketvirtadienį, sausio 22 d., Davose (Šveicarija) susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, praneša „The Kyiv Independent“. Nors jis žurnalistams iš pradžių sakė, kad su V. Zelenskiu turėtų susitikti trečiadienį, sausio 21 d., apie Baltuosius rūmus rašančių žurnalistų pranešime D. Trumpo žodžiai, regis, buvo pataisyti, leidžiant suprasti, jog s...

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys mano, kad pasikeitusiai Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo retorikai dėl Grenlandijos įtakos turėjo vieninga Europos laikysena. „Vieninga Europos valstybių laikysena tikrai buvo vienas iš veiksnių, (siekiant) šiek tiek ir deeskaluoti situaciją.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį atsitraukė nuo grasinimų jėga perimti Grenlandiją iš sąjungininkės Danijos, paskelbdamas nekonkretų susitarimą dėl šios Arkties teritorijos saugumo užtikrinimo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį Davose pristatys savo naująją Taikos tarybą ir susitiks su Ukrainos lyderiu – taip sustiprindamas savo kaip taikdario įvaizdį, praėjus dienai po to, kai atsitraukė nuo pozicijos dėl Grenlandijos.  D. Trumpas staiga paskelbė, kad atsisako naujų muitų Europai ir pareiškė, kad nesiųs kariuomenės perimti Grenlandijos iš Danijos, taip iš dalies sušvelnindamas krizę, sukrėtusią pasaulio politikos ir verslo elito susitikimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Maskvoje vykusio Nacionalinio saugumo tarybos posėdžio metu atsiribojo nuo JAV, Danijos ir kitų Europos valstybių ginčo dėl Grenlandijos. „Tai tikrai mūsų neliečia“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad JAV ir Danija šį klausimą turi išspręsti tarpusavyje. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, motyvuodamas tariamomis grėsmėmis, ne kartą išsakė norą, jog JAV perimtų Danijai priklausančios Grenlandijos kontrolę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Maskvoje vykusio Nacionalinio saugumo tarybos posėdžio metu atsiribojo nuo JAV, Danijos ir kitų Europos valstybių ginčo dėl Grenlandijos. „Tai tikrai mūsų neliečia“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad JAV ir Danija šį klausimą turi išspręsti tarpusavyje. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, motyvuodamas tariamomis grėsmėmis, ne kartą išsakė norą, jog JAV perimtų Danijai priklausančios Grenlandijos kontrolę.

Po dviejų savaičių grasinimų Europai eskalavimo JAV prezidentas Donaldas Trumpas, panašu, atsitraukė Grenlandijos klausimu, tačiau per tą laiką jis spėjo pridaryti tiek žalos, kad galutinai pakirstų europiečių pasitikėjimą savo sąjungininke JAV, rašo „Politico“....

NATO vadovas Markas Rutte pareiškė, kad šalys, įsivėlusios į ginčą dėl Grenlandijos – pusiau autonominės salos, kuri priklauso Danijai – kontrolės, dar turi daug nuveikti. M. Rutte JAV transliuotojui „Fox News“ sakė, kad jis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas per derybas Šveicarijos Alpių mieste Davose vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) kuluaruose sutarė, jog Arkties regionas turi būti saugomas bendromis jėgomis.

Estija apsisprendė siųsti savo karius į Grenlandiją, tą svarsto daryti ir Latvija. Tuo metu Lietuva teigia, kad karius siųstų tik tuo atveju, jeigu misiją su amerikiečių žinia organizuotų NATO. Mūsų politikai pripažįsta, kad reikia palaikyti Daniją ir bandyti laviruoti, tačiau kartu neerzinti Donaldo Trumpo. Vis dėlto laviruoti sunku ne tik Lietuvai – Vakarų Europos sostinėse vis garsiau skamba mintis, kad Amerika nebėra patikima partnerė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiko prisijungti prie jo prieštaringai vertinamos Taikos tarybos, nors Kremlius kol kas teigia vis dar nagrinėjantis kvietimą. „Jis buvo pakviestas, jis sutiko. Daugelis žmonių sutiko“, – Davose, Šveicarijoje, žurnalistams sakė D. Trumpas, turėdamas omenyje kol kas miglotai apibrėžtą pasaulio lyderių grupę.

Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui reiškiant pretenzijas į Grenlandiją, ketvirtadienį Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda su kitais Europos Sąjungos lyderiais Briuselyje aptars transatlantinius santykius ir tolesnius Bendrijos veiksmus.  „Norėčiau pakviesti jus į neformalų Europos Vadovų Tarybos narių susitikimą.

Autoritarinis Rusijos lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi skirti 1 mlrd. dolerių (apie 920 mln. eurų) JAV prezidento Donaldo Trumpo siūlomai Taikos tarybai, siekdama užsitikrinti nuolatinės narės statusą. Kaip rašo UNIAN, V. Putinas pasiūlė šias lėšas skirti iš JAV įšaldytų Rusijos aktyvų. Apie tai jis kalbėjo per Rusijos Saugumo tarybos posėdį.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vadovui Donaldui Trumpui NATO yra svarbus ir jis yra pasirengęs imtis atsakomybės už Grenlandijos saugumą. Vis dėlto, kaip pabrėžė Lietuvos vadovas, jeigu kils kontradikcijų tarp Europos Sąjungos (ES) ir Aljanso, Grenlandijos klausimą teks spręsti derybų keliu. „Šiandien prezidentas pasiuntė labai aiškų signalą, kad vis dėlto jis yra pasirengęs imtis atsakomybės už Grenlandijos saugumą.

Buvęs JAV prezidento specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas pareiškė, kad Rusija negali laimėti karo prieš Ukrainą, rašo „European Pravda“. Jo teigimu, dabar Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas tiesiog bando išeiti iš šios situacijos kuo garbingiau. „Jis (diktatorius Putinas – red. past.) ieško būdo, kaip garbingai išeiti iš šios situacijos, nes supranta, kad šios karo jis nelaimės“, – sakė K. Kelloggas.

Technologijų milžinės „Meta“ vyriausiasis pasaulinių reikalų pareigūnas trečiadienį perspėjo, kad Europai nebūtų naudinga atsakyti į JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimus įvesti muitus šalims, prieštaraujančioms jo planams įsigyti Grenlandiją, priemonėmis, nukreiptomis į technologijų sektorių.

JAV prezidento nuomone, iki taikos susitarimo trūksta pakankamai nedaug, tačiau tenka susidurti su Ukrainos ir Rusijos lyderių neapykanta vienas kitam, praneša naujienų agentūra „Unian“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo kalboje, pasakytoje Pasaulio ekonomikos forume Davose, pareiškė, kad tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino „tvyro didžiulė neapykanta“. Jo teigimu, tokia situacija nepadeda taikiai išspręsti konfliktą.

Jei Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas būtų buvęs Davose, būtų plojęs JAV prezidento Donaldo Trumpo kalbos metu, rašo BBC redaktorius Steve‘as Rosenbergas. Jis pažymi, kad D. Trumpas savo kalboje Davose nepateikė nieko ypač naujo apie Ukrainą, tačiau pabrėžė, kad vis dar siekia taikos susitarimo. Tuo tarpu JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas ir D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris rytoj vyks į Maskvą derybų su Vladimiru Putinu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atkreipė dėmesį ne tik griežtu pasisakymu apie JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimus įvesti muitus, bet ir neįprastu savo pasirinkimu – akiniais nuo saulės. Antradienį kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume Davose E. Macronas griežtai sukritikavo D. Trumpo grasinimą apmokestinti aštuonias Europos šalis, nepritariančias jo siūlytam Grenlandijos perėmimui.

Rusijos vidaus reikalų ministras antradienį Havanoje susitiko su sąjungininkės Kubos vadovais, parodydamas solidarumą po JAV prezidento Donaldo Trumpo įspėjimo, kad ilgametė salos komunistinė valdžia „yra pasirengusi žlugti“. Šį mėnesį D. Trumpas liepė Havanai „sudaryti sandorį“, kurio pobūdžio neatskleidė, arba sumokėti panašią kainą kaip Venesuela, kurios lyderį Nicolas Maduro sausio 3 dieną per dešimtis gyvybių nusinešusį reidą sučiupo ir į JAV išvežė amerikiečių pajėgos.

Saudo Arabija ir dar kitos septynios musulmoniškos valstybės, įskaitant Katarą ir Turkiją, sutiko prisijungti prie JAV prezidento Donaldo Trumpo vadinamosios Taikos tarybos, trečiadienį pranešė Saudo Arabijos užsienio reikalų ministerija. Išplatintame pareiškime Rijadas paskelbė apie bendrą sprendimą prisijungti prie D. Trumpo vadinamos Taikos tarybos.

 Lietuva pirmiausia su Šiaurės ir Baltijos šalių aštuonetu (NB8) svarstys jungtis prie JAV prezidento Donaldo Trumpo vadinamosios Taikos tarybos, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas naujienų portalui „15min“ trečiadienį telefonu duotame interviu patvirtino gavęs neoficialų kvietimą prisijungti prie šios tarybos. „Jis toks ne visai formalizuotas. Bet, tiesą sakant, čia situacija kinta kiekvieną dieną, tai galime gauti ir formalizuotą kvietimą“, – nurodė G. Nausėda.

Donaldo Trumpo pareiškimas, kad jis nori išvengti karinės jėgos panaudojimo dėl Grenlandijos, yra teigiamas ženklas, trečiadienį sakė Danijos užsienio reikalų ministras, tačiau jis pabrėžė, kad JAV prezidentas neatsisakė savo grasinimo perimti šią Danijos salą Arktyje.

Jungtinės Valstijos kaip sąjungininkė, elgiasi labai keistai, trečiadienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde, JAV prezidentui Donaldui Trumpui suaktyvinus savo kampaniją perimti Grenlandiją iš NATO sąjungininkės Danijos. D. Trumpo bandymas perimti Arkties salą atvėrė giliausią takoskyrą tarp Vašingtono ir Europos per kelis dešimtmečius, JAV lyderiui grasinant muitais kelioms šalims dėl pasipriešinimo jo planams.

Trečiadienį kalbą Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume sakęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareikalavo nedelsiant pradėti derybas dėl Grenlandijos ir įspėjo Europos šalis, rašo „Sky News“. „Mes norime gabalėlio ledo pasaulio apsaugai, o jie [Danija] jo neduoda. Mes niekada neprašėme nieko kito, – sakė D. Trumpas. – Galėjome pasilikti tą žemės gabalėlį, bet to nepadarėme.“ Tada jis kreipiasi tiesiogiai į Daniją ir Europą.

Kinija trečiadienį pareiškė ginsianti tarptautinę sistemą, kurios esmę sudaro Jungtinės Tautos (JT), netrukus po jos pranešimo, kad buvo pakviesta prisijungti prie JAV prezidento Donaldo Trumpo vadinamosios Taikos tarybos. Pekinas antradienį patvirtino, kad Kinija buvo pakviesta prisijungti prie tarybos, kurios tikslas – spręsti pasaulinius konfliktus. Taip teigiama jos chartijoje, kurią matė naujienų agentūra AFP, nors iš pradžių buvo skelbiama, kad organas rūpinsis Gazos Ruožo reikalais.

Pasaulio tvarka žlugo, o mažos ir vidutinės valstybės tampa didžiųjų supervalstybių meniu pasirinkimais. Tokia Kanados premjero kalba Davoso forume plinta internete, daugelis susižavėję giria kanadietį, kad pagaliau aiškiai pasakė, kas darosi su pasaulio tvarka. Kanados premjeras ragina vienytis vidutinės galios Vakarų pasaulio šalis ir pasipriešinti didiesiems – net ir tai pačiai Amerikai.

Tuo metu, kai nuogąstaujama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali aneksuoti Grenlandiją ir įvesti naujus muitus, Jungtinių Valstijų iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad Danija yra „nereikšminga“ ir kad jis nesijaudina dėl to, kad Europa gali pasitraukti iš JAV vyriausybės obligacijų rinkos. „Danijos investicijos į JAV iždo obligacijas, kaip ir pati Danija, yra nereikšmingos, – trečiadienio rytą Davose žurnalistams sakė S. Bessentas.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui suintensyvinus pastangas perimti Grenlandijos kontrolę, Rusija, regis, mėgaujasi chaosu, nors lieka neaišku, kokia yra jos pozicija dėl Jungtinių Valstijų pretenzijų.  Europos valstybės perspėjo, kad bet koks JAV bandymas užgrobti Grenlandiją sužlugdytų NATO – transatlantinį aljansą, kurį Rusija jau seniai laiko grėsme saugumui.

Vatikano valstybės sekretorius Pietro Parolinas trečiadienį nurodė, kad popiežius Leonas XIV buvo pakviestas prisijungti prie JAV prezidento Donaldo Trumpo vadinamosios Taikos tarybos. „Mes taip pat gavome šį kvietimą, ir popiežius jį gavo, ir mes svarstome, ką daryti. Mes tiriame, ir, manau, tai yra klausimas, kuriam reikia šiek tiek laiko apsvarstyti, kad būtų galima pateikti atsakymą“, – žurnalistams renginyje Romoje sakė P. Parolinas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad nuo 2017 m. Vokietijoje smarkiai sumažėjo elektros energijos gamybos apimtys, dėl to apkaltindamas pirmesnę centro kairės vyriausybę. „Čia, Europoje, mes matėme likimą, kurį radikalioji kairė bandė primesti Amerikai“, – itin lauktoje kalboje Šveicarijoje vykstančiame pasaulio ir verslo lyderių susitikime sakė D. Trumpas. „Jie labai stengėsi. Vokietijoje dabar pagaminama 22 proc.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas Davoso ekonomikos forume teisino jo nurodymu surengtą karinę operaciją Venesueloje, žadėjo aukso laikmetį Pietų Amerikos šaliai ir glaudų ekonominį bendradarbiavimą. JAV gaus 50 mln. barelių Venesuelos naftos, kuri bus padalyta tarp abiejų šalių, sakė jis savo kalboje. „Prieš 20 metų Venesuela buvo nuostabi šalis, tačiau dabar jie turi problemų“, – kalbėjo D. Trumpas. Bet JAV esą padės Venesuelai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo kalbos Davose metu skyrė dėmesio Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, pirmiausia paklausdamas „kas, po velnių, atsitiko“, kai vakar pamatė jį su „gražiais akiniai nuo saulės“, rašo „Sky News“. „Vakar mačiau jį su tais gražiais akiniais. Kas, po velnių, atsitiko“, – sakė D. Trumpas, omeny turėdamas E. Macrono akinius nuo saulės, su kuriais vakar jis sakė kalbą. „Man jis patinka, man jis tikrai patinka“– pridūrė D. Trumpas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį nusitaikė į Kanadą, sakydamas, kad ji „turėtų būti dėkinga“ Vašingtonui, kitą dieną po to, kai kanadiečių ministras pirmininkas Markas Carney (Markas Karnis) įspėjo apie Jungtinių Valstijų vadovaujamos pasaulinės sistemos suirimą. „Vakar stebėjau jūsų ministrą pirmininką. Jis nebuvo toks dėkingas“, – D. Trumpas sakė Pasaulio ekonomikos forume apie M. Carney kalbą, kuri sulaukė retų Davoso publikos ovacijų stovint.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį sako kalbą Pasaulio ekonomikos forume Davose. Kalbą jis pradėjo nuo to, kad čia jo paklausyti surinko „daug draugų ir keli priešai“. D. Trumpas pabrėžė, kad JAV yra „planetos ekonomikos variklis“ ir nuo jos priklauso pasaulio ekonominė padėtis. „JAV yra planetos ekonomikos variklis, ir kai Amerika klesti, klesti visas pasaulis. Istorija rodo, kad kai Amerika patiria nuosmukį, nuosmukį patiria visas pasaulis. Kai mes krentame, jūs krentate paskui.

Grenlandijos sostinės Nuko merė Avaraaq Olsen teigia, kad JAV grasinimai užimti salą kenkia grenlandiečių psichinei gerovei, o ji ragina Grenlandijos gyventojus palaikyti vieni kitus, praneša Estijos visuomeninis transliuotojas ERR. „Žmonės nepratę matyt tiek daug žurnalistų gatvėse, o jų čia atvyko iš viso pasaulio. Šiandien Nuke taip pat matome daugiau kareivių. Tačiau emociškai mums tai yra tarsi amerikietiški kalneliai.

JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas pareiškė, kad dėl Rusijos vykdomo karo Ukrainoje žmonės kenčia abejose pusėse bei pakomentavo taikos Ukrainoje derybas, rašo „Clash Report“, remdamasis „Bloomberg“ televizijos interviu iš Davoso. „Žmonės kenčia abiejose pusėse. Ten šalta. O neturėti šildymo yra baisu“, – „Bloomberg“ sakė S. Witkoffas.

NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį pareiškė, kad, norint išspręsti įtampą dėl Grenlandijos, reikia „apgalvotos diplomatijos“, į Davosą atvykstant JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kuris reiškia pretenzijas į šią teritoriją. „Matau, kad dabar tvyro ši įtampa, be jokios abejonės. Vėlgi, neketinu komentuoti, bet galiu jus patikinti, kad vienintelis būdas tai išspręsti galiausiai yra apgalvota diplomatija, – Pasaulio ekonomikos forume sakė M. Rutte.

JAV prezidento lėktuvas ankstyvą trečiadienio popietę nusileido Šveicarijos Ciuricho oro uoste, iš kurio Donaldas Trumpas vyko į Pasaulio ekonomikos forumą Davose. Davosą D. Trumpo laukia įtempti pokalbiai su pasaulio lyderiais, sąjungininkams priešinantis jo primygtiniams reikalavimams perimti Grenlandijos kontrolę, kurie grasina sugriauti įprastą pasaulio tvarką.

Į Davosą atvykę keli JAV gubernatoriai pareiškė susirūpinimą dėl prezidento Donaldo Trumpo pretenzijų į Grenlandiją. „Prezidento veiksmai dėl Grenlandijos yra beprotiški“, – Pasaulio ekonomikos forume pareiškė Kentukio valstijos gubernatorius demokratas Andy‘is Beshearas. D. Trumpas, anot jo, per metus Jungtines Valstijas iš laisvojo  pasaulio lyderės padarė „mokyklos kiemo chuliganu“. A. Beshearas pabrėžė, kad amerikiečiai yra prieš Grenlandijos perėmimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį susitiks su JAV specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu (Stivu Vitkofu) derybų, pranešė Kremliaus atstovas spaudai. „Taip, iš tiesų, tokie rytojaus kontaktai yra prezidento darbotvarkėje“, – trečiadienį Rusijos naujienų portalui RBK sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Dar vienas JAV prezidento Donaldo Trumpo importo muitų spurtas turės nedidelį poveikį infliacijai Europoje, interviu Prancūzijos radijo stočiai RTL pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininkė Christine Lagarde. „Trumpuoju laikotarpiu tiesioginis poveikis bus gana silpnas“, – sakė ji. „Infliacija būtų paveikta labai nežymiai, tikriausiai teigiama linkme, tačiau kadangi infliacija kontroliuojama ir siekia 1,9 proc.

NATO įsitraukimas užtikrinant Arkties saugumą yra būtinas, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.  „NATO įsitraukimas į Arkties saugumą yra privalus, tai turi vykti. Ir ne tik kaip diskusijų tema, bet lygiai taip pat ir didinant savo buvimą ten“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė K. Budrys.  „Tas buvimas gali būti įvairiomis formomis – ne tik kariais. Gali įsitraukti ir technologijomis“, – akcentavo jis.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad perimti Grenlandiją siekiančio JAV prezidento Donaldo Trumpo tikslas yra stiprinti NATO, todėl amerikiečių lyderio veiksmai nedidina saugumo rizikos Lietuvai. „Mums rizikos yra visada, mes turime kaimynystėje Rusiją, Baltarusiją, mes gyvename ištisai rizikos zonoje.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pareiškė, kad jo šalis nesigaili 2024 metais įstojusi į NATO, nepaisant dabartinės suirutės. „Tikrai ne“, – sakė jis antradienį, atsakydamas į žurnalisto klausimą Davoso forumo kuluaruose. „Mes labai gerai bendradarbiaujame su 31 NATO sąjungininke, darome didelę pažangą, labai sparčiai integruojamės ir jau dedame dideles pastangas, kad taip pat  padidintume jungtinius NATO pajėgumus mūsų pasaulio dalyje“, – pažymėjo U. Kristerssonas.

Norvegijos vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad neprisijungs prie JAV prezidento Donaldo Trumpo Taikos tarybos. Nobelio premijos negavęs D. Trumpas anksčiau išreiškė savo nusivylimą šia Šiaurės Europos valstybe. „Amerikiečių pasiūlymas kelia daug klausimų“, reikalaujančių „tolesnio dialogo su Jungtinėmis Valstijomis“, pareiškime teigė valstybės sekretorius Kristofferis Thoneris.

Jungtinės Valstijos, anot šaltinių, ketina mažinti personalo skaičių keliose svarbiose NATO vadavietėse. Tai apie 200 pareigybių struktūrose, atsakingose už karinių ir žvalgybinių operacijų planavimą, naujienų agentūrai „Reuters“ sakė trys su situacija susipažinę asmenys. Tai, be kita ko, paveiks NATO žvalgybos integravimo centrą Didžiojoje Britanijoje ir NATO specialiųjų operacijų vadavietę Briuselyje.

Jei į Grenlandiją ir būtų siunčiami Lietuvos kariai, tai galėtų vykti tik NATO pratybų kontekste, sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.  „Noriu pabrėžti, kad jei kariai ir būtų siunčiami, tai jie siunčiami NATO mokymų kontekste. Tai yra NATO pratybos, kurios gali vykti ir Grenlandijoje, gali vykti ir dar labiau šiaurėje, gali vykti ir kitose šalyse“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.  „Lietuva NATO pratybose tikrai dalyvauja ir dalyvaus pagal mūsų karinį poreikį.